- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2S-2688-863/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E. L.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarties neišduoti vykdomojo rašto civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui E. L. ir trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti defektus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo E. L. ieškovo naudai 7 724 Eur žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nekilnojamame turte – bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), atlikti defektų šalinimo darbus, dėl kurių ieškovo turtui daroma žala; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino byloje dalyvaujančių asmenų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.
Šalies argumentai
3. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kuriame (prašyme) nurodė kad atsakovas neįvykdė taikos sutartyje nurodyto įsipareigojimo iki 2025 m. gegužės 16 d. savo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkone pašalinti suklijuotas plyteles, padengti tinkama hidroizoliacine medžiaga ir tinkamai suklijuoti plyteles, užglaistant tarpus tarp plytelių. Ieškovas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 2 punkto nevykdymo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, nurodydamas, kad pilnai ir tinkamai įvykdė byloje patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatytą įsipareigojimą, todėl prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad vykdydamas taikos sutarties 2 punktą užsakė remonto paslaugas pas meistrą S. B., kuris iki 2025 m. gegužės 14 d. atliko plytelių ardymo, hidroizoliacijos įrengimo, plytelių klojimo ir paruošiamuosius darbus už bendrą 980 Eur sumą. Pažymėjo, jog atliktus darbus ir atsiskaitymą už juos patvirtina su šiuo atsiliepimu pateikti 2025 m. gegužės 13 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitai Nr. 7922040 ir Nr. 7922041.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė, konstatavęs, kad iš kartu su atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktų 2025 m. gegužės 13 d. prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitų Nr. 7922040, Nr. 7922041 galima spręsti, kad atsakovas įvykdė taikos sutarties 2 punkte nurodytą įsipareigojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovas A. K. (toliau – ir apeliantas, ir ieškovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį ir išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkto nevykdymo arba prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Apelianto teigimu, skundžiama nutartis buvo priimta remiantis atsakovo atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytomis melagingomis aplinkybėmis. Pažymėjo, jog 2025 m. birželio 10 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus – vaizdo medžiagą, kurie paneigia atsiliepime nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad atsakovas įvykdė šalių pasirašytos taikos sutarties 2 punktą, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti rašytinius paaiškinimus, motyvuojant tuo, kad rašytiniai paaiškinimai pateikti jau priėmus nutartį. Apelianto manymu, rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti laiku, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti.
6.2. Pažymėtina, kad šalys nebuvo informuotos kada bus nagrinėjamas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Manytina, kad pirmosios instancijos teismas susipažinęs su šalių pateiktais procesiniais dokumentais ir matydamas, kad iki galo nėra aiškios visos bylos faktinės aplinkybės, turėjo galimybę ne tik ieškovą įpareigoti pateikti paaiškinimus ir (ar) atsikirtimus dėl atsiliepime nurodytų aplinkybių, bet ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė. Žodinio proceso tvarka, šalys butų pateikusios paaiškinimus ir ieškovas būtų paneigęs atsakovo nurodytus tikrovės neatitinkančius faktus.
6.3. Atsakovas tik iš dalies įvykdė pasirašytos taikos sutarties 2 punktą, t. y. pašalino tik dalį plytelių, nors taikos sutarties 2 punkte buvo aiškiai nurodyta, jog: „atsakovas E. L. įsipareigoja, per 2 (du) mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos savo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkone pašalinti suklijuotas plyteles, padengti tinkama hidroizoliacine medžiaga ir tinkamai suklijuoti plyteles, užglaistant tarpus tarp plytelių.” Tai reiškia, jog atsakovas neįvykdė taikos sutarties sąlygų t. y. nepašalino visų suklijuotų plytelių, nepadengė tinkama hidroizoliacine medžiaga ir tinkamai nesuklijavo plytelių, bei neužglaistė tarpų tarp plytelių. Šį faktą pagrindžia prie rašytinių paaiškinimų pridėta vaizdo medžiaga, kurioje aiškiai matosi, jog ieškovo turtui ir toliau yra daroma žala, t. y. nuo atsakovo asmens priklausančio nekilnojamojo turto ant ieškovo nekilnojamojo turto ir toliau bėga neaiškios kilmės medžiagos.
6.4. Svarbu atkreipti dėmesį, jog faktą, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų, pagrindžia ir tai, jog prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvituose nėra nurodoma, kiek kv. m darbų kiekio buvo atlikta. Taip pat nėra pateikiami prekių (pvz. plytelių, hidroizoliacinės medžiagos, klijų ir kt.) įsigijimo dokumentai, pagal kurių kiekius būtų galima apskaičiuoti atliktų darbų kiekius. Ieškovas stebėjo atliekamos darbus, šnekėjo su darbus vykdančiu darbuotoju, kuris patvirtino, jog yra ardamos tik dvi juostos plytelių. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas atlikti visus įsipareigojimus, kuriuos buvo susitarę taikos sutartimi, tačiau atsakovas visus prašymus ignoruoja.
6.5. Be to, atsakovui siekiant įvykdyti taikos sutartį, buvo būtina patraukti jo balkone stovintį kubilą, tačiau jokių duomenų apie tai, jog kubilas buvo patrauktas, byloje nėra pateikta, kas leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas neįvykdė taikos sutarties 2 punkto, o ieškovo teisės ir teisėti interesai yra toliau pažeidžiami ir jo nekilnojamajam turtui ir toliau daroma žala.
7. Atsakovas E. L. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas toliau nurodytais argumentais.
7.1. Apelianto į bylą pateiktoje vaizdo medžiagoje nėra galimybės nustatyti, kada buvo daromas vaizdo įrašas, t. y. ar prieš taikos sutarties sudarymą, ar po jos. Taip pat nėra aišku, ar vaizdo įrašas, kuriame laša vanduo, yra padarytas prieš balkono tvarkymo darbus ar po jų. Žinant apelianto konfliktišką asmenybę ir siekiant objektyvumo, tinkamu įrodymu dėl plytelių keitimo darbų kokybės galėtų būti pripažintas eksperto vertinimas arba bent jau antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės, nes šiuo atveju nėra galimybės įvertinti nei vaizdo įrašų autentiškumą, nei kada jie buvo padaryti. Iki šio skundo pateikimo, atsakovas nebuvo informuotas apie naujas problemas dėl nuo balkono varvančio vandens, todėl negali pasakyti, ar problema realiai egzistuoja. Vizualiai atsakovas problemos nepastebėjo, tačiau bet kokiu atveju atsakovas yra pasirengęs bendradarbiauti siekiant nustatyti atsiradusios problemos priežastis ir ją išspręsti neteisminiu būdu.
7.2. Atsakovas nesutinka, kad kokios nors jo ankstesniame atsiliepime pateiktos aplinkybės buvo melagingos. Pažymi, kad atlikti plytelių keitimo darbai buvo užfiksuoti ir paties apelianto pateiktoje vaizdo medžiagoje, todėl nėra pagrindo abejoti jų realumu. Apeliantas kelia klausimą tik dėl darbų masto ir kokybės. Atsakymai į šiuos klausimus negali būti objektyviai atsakyti tik iš vaizdo medžiagos, tam reikia, kad darbus įvertintų ekspertas ir pateiktų savo išvadą. Šiuo metu tokio ekspertinio vertinimo nėra, o vien vaizdo medžiaga yra nepakankamas įrodymas, kad būtų padaryta vienareikšmiška išvada, jog atsakovas neįvykdė taikos sutarties 2 punkto. Taip pat nurodo, jog tuo atveju, jei kyla abejonių dėl atliktų dabų kokybės, atsakovas neprieštaraus jų vertinimui, tačiau tokias vertinimo išlaidas turės prisiimti apeliantas.
Šalies argumentai
7.3. Apeliantas teigia, kad atsakovo pateiktuose prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvituose nėra nurodoma, kiek kv. m darbų kiekio buvo atlikta ir tai neva pagrindžia, jog atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų. Su tokiais teiginiais nėra jokio pagrindo sutikti, nes kvitai tinkamai pagrindžia darbų atlikimą, o iki šio skundo pateikimo dėl jų masto ir kokybės nebuvo gauta jokių pretenzijų, todėl teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, priėmė teisėtą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punktą išdavimo.
10. Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, jog apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, teigdamas, jog šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis dalyje dėl taikos sutarties 2 punkte numatytų įsipareigojimų atsakovui nebuvo tinkamai įvykdyta, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai nebuvo išduotas vykdomasis raštas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi patvirtino trišalę byloje dalyvaujančių asmenų 2025 m. vasario 10 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui E. L. ir trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti defektus nutraukė. Teismo patvirtinta taikos sutartimi, be kita ko, 2 punktu atsakovas E. L. įsipareigojo per 2 (du) mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos savo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkone pašalinti suklijuotas plyteles, padengti tinkama hidroizoliacine medžiaga ir tinkamai suklijuoti plyteles, užglaistant tarpus tarp plytelių.
12. Ieškovui 2025 m. gegužės 27 d. prašymu kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodžius, kad atsakovas neįvykdė taikos sutarties 2 punkto pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prie atsiliepimo į prašymą pridėtus prekių (paslaugų) pirkimo–pardavimo kvitus Nr. 7922040, Nr. 7922041, skundžiama 2025 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė, nuspręsdamas, jog tam nėra jokio teisėto pagrindo, nes atsakovas teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktą (įsipareigojimą) yra įvykdęs per minėtame punkte nurodytą terminą. Apeliantas atskirajame skunde su minėta teismo nutartimi nesutinka, akcentuodamas neva neteisingai atliktą atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, kas apelianto nuomone, lėmė neteisingo sprendimo priėmimą, be kita ko, atkreipdamas dėmesį ir į neinformavimą apie prašymo nagrinėjimo datą bei nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepriimti ieškovo rašytinių paaiškinimų dėl atsakovo prie atsiliepimo pateiktų rašytinių įrodymų, kaip ir kritikuodamas teismo sprendimą prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
13. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus. Nors pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis), tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pateikti papildomi įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu, o atsakovas dėl jų įrodomosios reikšmės pasisakė atsiliepime, jie priimtini, nes neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo.
14. Taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau ir CK, 6.983 straipsnio 1 dalis). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Šalys turi teisę užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis).
15. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis) ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
16. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas pirmiausia įžvelgia savo teisės į gynybą pažeidimą, neva tinkamai neinformavus jį apie prašymo nagrinėjimo datą ir negalėjimą atsikirsti į atsakovo prie atsiliepimo pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat akcentuodamas pasirinktą rašytinio proceso nagrinėjimo formą, kaip netinkamą šiuo atveju. Visgi tokie apelianto argumentai aptariamos bylos kontekste vertintini kritiškai.
17. Neginčytina, kad teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus proceso koncentracijos, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).
18. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
19. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 28 d. rezoliucija nustatė atsakovui terminą iki 2025 m. birželio 9 d. pateikti atsiliepimą, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nutarė spręsti suėjus minėtam terminui. 2025 m. birželio 9 d. atsakovui pateikus atsiliepimą, 2025 m. birželio 10 d. nutartimi teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ir atmetė ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Įvertinus paminėtą vykdomojo rašto išdavimo proceso reglamentavimą, pagal kurį rašytinė prašymų dėl vykdomųjų raštų pagal teismų patvirtintas taikos sutartis nagrinėjimo forma yra įprastinė, ir tik teismui pripažinus būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bei pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs abiejų šalių pozicijas spręstinu klausimu ir išnagrinėjęs prašymą rašytinio proceso tvarka nepažeidė civilinio proceso teisės normų ir nepažeidė apelianto teisės būti išklausytam.
20. Vertinant apelianto teiginius dėl nepagrįsto jo rašytinių paaiškinimų – atsikirtimų į atsakovo atsiliepimą nepriėmimo, visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso teisės normos nenumato šalims teisės teikti neribotą skaičių procesinių dokumentų, kas būtų nesuderinama su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Todėl tai, kad apeliantas negalėjo atsikirsti į atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, nesudaro pagrindo spręsti, jog priimant ginčijamą nutartį buvo pažeistos proceso teisės normos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas minėtus rašytinius paaiškinimus atkartojo atskirajame skunde, prie kurio pridėjo ir rašytinių paaiškinimų priedus – vaizdo įrašus, o teismas, įvertinęs, kad atsakovas atkirsdamas į atskirąjį skundą atsiliepime dėl minėtų įrodymų pasisakė, juos priėmė, todėl konstatuotina, kad savo teisę būti išklausytam visais bylai reikšmingais aspektais apeliantas šiuo atveju iš esmės įgyvendino pasinaudodamas apeliacijos teise.
21. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, nes netinkamai įvertino atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių, apelianto nuomone, negalima nustatyti, ar atsakovas pakeitė visas balkono plyteles, ar tik jų dalį, t. y. iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti ar taikos sutarties 2 punkto nuostatos buvo įvykdytos pilnai. Dėl nurodyto, apelianto vertinimu, jo teisės ir teisėti interesai yra toliau pažeidžiami ir jo nekilnojamajam turtui ir toliau daroma žala.
22. Vertinant tokią apelianto poziciją apeliacinės instancijos teismas visų pirma atkreipia dėmesį, jog, kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, byloje nėra patikimų įrodymų apie neigiamą poveikį apelianto turtui po teismo patvirtintos taikos sutarties sudarymo – apelianto prie atskirojo skundo pridėtas vaizdo įrašas apie vandens lašėjimą ant apelianto medinės terasos nėra patikimas, nes iš jo negalima nustatyti vaizdo įrašo padarymo datos; pažymėtina, jog analogiškas vandens lašėjimo vaizdas yra užfiksuotas tiek prie 2025 m. birželio 10 d. rašytinių paaiškinimų pateiktame vaizdo įraše, tiek prie atskirojo skundo pateiktame vaizdo įraše; tačiau patikrinus vaizdo įrašų duomenis (properties) matyti, kad įrašų matmenys – apimtis ir modifikavimo datos yra skirtingi; kada vaizdo įrašai realiai buvo sukurti, byloje duomenų nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog byloje nebuvo nustatyta ir šalys taikos sutartimi nekonstatavo konkrečios vandens lašėjimo priežasties, todėl apelianto teiginiai, jog dėl neįvykdytos taikos sutarties 2 punkto vanduo ir toliau laša, dėl ko yra daroma žala jo nekilnojamam turtui, ginčijamos nutarties kontekste yra nepagrįsti. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo esminę reikšmę turi ne tai, ar iš atsakovo balkono vanduo vis dar laša ant apelianto terasos grindų, o tai, ar atsakovas įvykdė konkrečias taikos sutarties 2 punkte numatytas sąlygas – ar savo buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), balkone pašalino suklijuotas plyteles, padengė tinkama hidroizoliacine medžiaga ir tinkamai suklijavo plyteles, užglaistant tarpus tarp plytelių.
23. Teismų praktikoje pažymima, kad vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys leidžia tikėtinai manyti, kad atsakovas įvykdė taikos sutarties sąlygas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti ir tarp šalių nėra ginčo, jog po taikos sutarties patvirtinimo teisme atsakovas pasamdė pagal verslo liudijimą dirbantį asmenį (S. B.) balkono grindų remontui atlikti. Šias aplinkybes patvirtina pats apeliantas, nurodydamas, jog prižiūrėjo remonto atlikimą, bendravo su remontą atlikusiu asmeniu ir filmuodamas fiksavo atliekamus statybos darbus, taip pat atsakovo į bylą pateikti 2025 m. gegužės 13 d. prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai dėl hidroizoliacijos įrengimo ir plytelių ardymo darbų už 380 Eur bei dėl plytelių klojimo už 600 Eur. Taigi, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atliktų darbų realumas nekelia abejonių. Aplinkybė, jog iš pateiktų rašytinių įrodymų negalima nustatyti konkretaus atliktų darbų kiekio ir kokybės (kiek plytelių išardyta, ar tinkamai hidroizoliuotas balkonas, ar tinkamai užklijuotos plytelės ir tinkamai užglaistyti tarpai tarp plytelių) šiuo atveju nesudaro pagrindo vykdomajam raštui išduoti, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos ir šalių pasirašytos taikos sutarties dalyku. Tuo atveju, jei taikos sutartimi sulygti atsakovo balkono grindų remonto darbai (plytelių nuardymo, hidroizoliacijos įrengimo, plytelių suklijavimo ir tarp plytelių užglaistymo) buvo netinkamai atlikti ir dėl to yra pažeidžiami kitų asmenų (apelianto) teisės ir teisėti interesai, šios aplinkybės turi būti nagrinėjamos naujoje byloje. Priešingu atveju tarp šalių kilęs naujas ginčas – dėl atliktų darbų kokybės, galimai pasitelkiant statybų rangos ekspertus, būtų nagrinėjamas iš esmės vykdymo procese, kas yra nesuderinama su šios proceso stadijos paskirtimi.
25. Kadangi iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog taikos sutarties 2 punkto įsipareigojimams įvykdyti atsakovas pasisamdė šios srities specialistą, o atliktų darbų kokybės klausimas nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, taip pat nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
26. Įvertinus civilinės bylos medžiagą, minėtas teisės normas, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atskirąjį skundą atmetus, atsakovui priklauso bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į atskirąjį skundą atlyginimas. Atsakovas pateikė prašymą dėl 400 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą priteisimo; taip pat prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus – 2025 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VL Nr. 25/07/16 400 Eur sumai ir jos apmokėjimą patvirtinantį pinigų priėmimo kvitą Nr. 1151205. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl atlygintinos visa apimtimi.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto A. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.