- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-12-10
- Bylos Nr.
- 1-2685-843/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01562-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- G. M.
- Civilinis ieškovas
- J. P.
- Civilinis atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Valdas Bivainis, Marius Grucė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenos raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) Utenos raj., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, teistas du kartus, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2012 m. gruodžio 20 d., apie 10:58 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, vairuodamas vilkiką Volvo F12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba SCHMITZ SCS 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatsargus ir neatidus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai bus saugu, pradėjo važiuoti pro jam iš dešinės stovėjusius pastolius su atidarytomis priekabos durimis ir dešinės pusės priekabos durimis kliudė stovėjusius pastolius, ant kurių tuo metu dirbo J. P.. Po smūgio pastoliai kartu su ant jų dirbusiu J. P. nukrito. Eismo įvykio metu J. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, sugadinti pastoliai. Šiais veiksmais G. M. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 106 punkto (prieš pradedamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu (...)) reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Taip G. M. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. M. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2012-12-20 jis su Volvo F12 atvažiavo į (duomenys neskelbtini), atvežė krovinį. Ten reikia įvažiuoti atbulam. Jis išsikrovė, po to pasikrovė ir kaip atbulas atvažiavo, taip ir išvažinėjo. Išvažiuojant priekabos durys užkabino pastolius dešinėje pusėje. Prieš pradėdamas važiuoti jis pažiūrėjo į veidrodėlius, jo priekabos durys buvo atidarytos, tačiau užfiksuotos. Šios durys yra atidaromos į galutinę padėtį ir fiksuojamos prie priekabos šono rankenos spyruoklės pagalba, kad neatsidarytų. Toje vietoje galimybės uždaryti šias duris jis neturėjo, nes vienoje pusėje yra tvora, o kitoje pusėje - aparatas. Durims uždaryti neužtenka lanko. Jis turėjo pareigą prieš pradėdamas važiuoti patikrinti, ar durys yra užfiksuotos, ar fiksatoriai vietoje. Jo kaltė tame, kad jis neapsižiūrėjo, nepatikrino, ar nieks neatfiksavo durų, nepastebėjo to. Važiuojant atsidariusios durys užkabino pastolius, juos tempė, pastoliai nugriuvo ir darbininkas nukrito nuo jų, buvo sužalotas, kruvinas. Pastoliai buvo sulaužyti. Dėl įvykio gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Paskutinius du metus jis vairavo vilkiką ir nebuvo atvejo, kad fiksatoriai savaime būtų nesuveikę. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka. Mano, kad žalą iki 17000 Lt turi atlyginti draudimas. Įvykio metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to pusę metų buvo registruotas darbo biržoje. Jo motinai yra 85 metai, dėl jos pablogėjusios sveikatos jis turėjo išvažiuoti į Uteną. Nekilnojamojo turto jis neturi. Gyvena pas motiną jos namuose. Yra nevedęs. Gauna 2000 Lt darbo užmokestį, tai vienintelis jo pajamų šaltinis. Skolinių įsipareigojimų neturi. Padeda pragyventi motinai.
Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.
J. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-12-20, apie 8.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, jie sumontavo pastolius ir pradėjo dirbti, t.y. dirbo nukentėjusysis ir dar keletas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų – I. K., R. Z.. Jie sumontavo pastolius ir pradėjo dirbti, jokių automobilių tuo metu nebuvo. J. P. dirbant ant pastolių, jis pastebėjo, kad į teritoriją atvažiavo vilkikas, kuris sėkmingai pravažiavęs pro pastolius, nuvažiavo prie pastato ir ten stovėjo. J. P. dirbant ant pastolių, pas jį pasibaigė vata ir I. K. atnešė vatos, J. P. pasiėmė vieną vatos ruloną, o I. K. nuėjo antro rulono. J. P. belaukiant antro vatos rulono, jis staiga pamatė, kad jam iš kairės į dešinę važiuoja vilkikas, būtent tas, kuris prieš kurį laiką buvo sėkmingai pravažiavęs pro J. P. ir pastolius. Nukentėjusiajam pamačius šį vilkiką, jis pamatė, kad jo priekabos durys – dešinės (žiūrint nuo jo galinės dalies) - yra atidarytos, greitis buvo nedidelis apie 20 km/h. Šalia buvę žmonės šaukė vairuotojui, kad jis sustotų, tačiau jis kaip važiavo, taip ir važiavo tiesiai, kliudė pastolius, kurie iš pradžių pakilo į viršų, tačiau automobiliui judant toliau, jie atsirėmė į automobilio galinę dalį, o J. P. dar spėjo pasiimti už automobilio galinės dalies – priekabos – rankomis ir kabėjo, tikėdamas, kad automobilis sustos ir jis nušoks ant žemės, tačiau vilkikui judant toliau pastoliai nukrito nuo jo ir numušė nukentėjusįjį. J. P. nukritus ant žemės ir pastoliams užvirtus ant jo, vilkikas dar pavažiavo į priekį ir tik tada sustojo, kai jau visi aplinkiniai žmonės pradėjo šaukti, kad jis numušė nukentėjusįjį ir pastolius. Iki avarijos vilkikas jau važiavo su atidarytomis durimis, t.y. jos neatsidarė staiga prieš pat pastolius (b. l. 70-71).
Liudytojas P. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-12-20, apie 10.58 val., jis darbo reikalais buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje. Volvo vilkiko vairuotojas toje teritorijoje pasikrovė krovinį, pradėjo važiuoti, o vilkiko priekabos durys tuo metu buvo atidarytos ir užfiksuotos prie priekabos. Tuo metu kiti darbininkai pasistatė pastolius. Pradėjus važiuoti, vilkiko vairuotojas durimis kliudė pastolius. Liudytojas pamatęs, kad vilkikas durimis kabino pastolius, davė garsinį signalą bei rankos mostu rodė, kad jis sustotų, tačiau jis važiavo toliau, tik vėliau kai krito pastoliai vairuotojas sustabdė vilkiką (b. l. 37).
Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2012-12-20, apie 8.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, jie sumontavo pastolius ir pradėjo dirbti, t. y. dirbo jis ir dar keletas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Sumontavus pastolius jokių automobilių nebuvo. Ant pastolių dirbo J. P., liudytojas su R. Z. dirbo apačioje prie pastolių. Jiems dirbant į teritoriją apie 10.00 val. įvažiavo vilkikas ir atbulas pradėjo važiuoti prie pastato. Vilkikas sėkmingai pravažiavo pro pastolius ir sustojo ties jais, t. y. kabina ir dalis priekabos buvo ties pastoliais, o priekabos galinė dalis jau buvo už pastolių, kažkur 4 m. atstumu. Kadangi vilkikas jiems netrukdė, jie dirbo toliau. Po kažkiek laiko liudytojas pamatė, kad vilkiko vairuotojas pradėjo važiuoti, o jo durys buvo atidarytos, t. y. kairės pusės durys buvo atidarytos ir užfiksuotos, o dešinės pusės durys buvo tiesiog atidarytos ir neužfiksuotos prie priekabos. Vilkikas taip su atidarytomis durimis ir pradėjo važiuoti. Stovinčių pastolių atžvilgiu vilkikas važiavo iš dešinės į kairę, žiūrint link pastato, kur vyko darbai. Pamatęs, kad atidarytos durys tuoj kliudys pastolius, I. K. pradėjo šaukti vilkiko vairuotojui, bet jis kaip važiavo, taip ir tęsė savo judėjimą, net nekreipdamas dėmesio į šalia esančio automobilio signalizavimą. Nors buvo bandoma atkreipti vilkiko vairuotojo dėmesį, tačiau jis nekreipė dėmesio ir tęsė savo judėjimą apie 20-30 km/h greičiu. Vilkikas važiuodamas dešinės pusės durimis užkabino pastolius kartu su ten dirbusiu J. P. ir pratempė juos apie 10 m., po ko pastoliai kartu su J. P. nukrito ant žemės. Prieš tai J. P. bandydamas išvengti sužalojimų nuo pastolių rankomis užsikabino už vilkiko viršaus, bet pastoliams krentant ant žemės J. P. kartu su jais nukrito. Vilkiko vairuotojas po įvykio dar pavažiavo keletą metrų, po ko sustojo (b. l. 38-39).
Liudytojai R. Z. ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu apie įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip I. K. (b. l. 40-41, 46-47).
2012-12-20 eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota eismo įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, kelio danga asfaltas, apsnigtas, tiesus horizontalus ruožas, įmonės teritorija, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio. Vilkikas „VOLVO F12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Schmitz SCS24, valst.nr. (duomenys neskelbtini) stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, vilkiko priekinė dalis nukreipta link išvažiavimo, vilkiko dešinės pusės priekinis ir galinis ratas yra 5,80 m. atstumu nuo dešinėje esančios tvoros, žiūrint link išvažiavimo, vilkiko galinė dalis yra 25,70 m. atstumu nuo išvažiavimo. Nuotraukose fiksuota, kad priekabos dešinės pusės durys po įvykio yra atidarytos, tačiau neužfiksuotos fiksatoriumi prie dešinio priekabos šono. Prie protokolo pridėtame įvykio vietos apžiūrą atlikusios policijos pareigūnės J. S. 2012- 12-20 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu patikrinus priekabos Schmitz SCS 24, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duris buvo nustatyta, jog priekabos durys atsidaro į šonus. Pilnai atidarytos durys atsiremia į priekabos šonus. Dešinės pusės pilnai atidarytos durys atsiremia į priekabos dešinį šoną. Prie dešinės pusės priekabos dešiniojo šono pritvirtintas durų fiksatorius. Šiuo fiksatorium pritvirtinus pilnai atidarytas duris, durys užsifiksuoja ir neužsidaro. Viena ranka bandant atidaryti fiksatorių, fiksatorius padėties nekeičia ir durų uždaryti negalima. Fiksatorių įmanoma patraukti nuo atidarytų durų tik abiem rankomis ir naudojant fizinę jėgą. Po įvykio priekabos kairės pusės durys atidarytos ir pilnai užfiksuotos fiksatoriumi (b. l. 8-20, 25).
Transporto priemonės „Schmitz SCS24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Volvo F12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kad eismo įvykio metu vilkikas ir priekaba nesugadinti (b.l. 21-22, 23-24).
Specialistų išvadomis Nr. T-A 1763/13(01) ir Nr. T-A 12103/12(01), kuriose nurodyta, kad J. P. ir G. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 55, 74).
2013-03-21 J. P. medicininių dokumentų apžiūros protokole fiksuota, kad VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertė J. M.-Č., susipažinusi su J. P. gydymo medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, jog J. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinio peties srityje, muštinė žaizda veide, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu dešinėje smilkininėje srityje, dešinės akiduobės visų sienelių lūžis, krūtininio XII slankstelio kompresinis lūžis, dešinio peties sąnario išnirimas, trauminis brachialinis pleksitas (peties rezginio uždegimas), kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu. J. P. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 67-68).
Visuma šių teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jų detaliau neanalizuoja ir jais remdamasis nusprendžia, kad kaltinamajam pareikšti kaltinimai pilnai pasitvirtino, jis padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką esant kaltinamajame akte nurodytoms faktinėms aplinkybėms, kurias teismas pripažįsta įrodytomis.
Nustatyta veika G. M. pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus, nes prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, kad atidarytos priekabos durys nekliudys pastolių. Dėl tokios veikos kilo atitinkamos pasekmės - nukentėjusiajam J. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris su minėta neteisėta G. M. veika sietinas tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Veika baigta. Ji padaryta esant neatsargiai kaltės formai, o būtent dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad nustatyta G. M. veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
Dėl bausmės
Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės rūšies bei dydžio parinkimo, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo būtinumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, veika baigta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: G. M. du kartus teistas, tačiau teistumai išnykęs, jis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, nuobaudos galiojančios. Kaltinamasis psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (b. l. 108, 111-112), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 113). Turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su senyvo amžiaus motina, kurią prižiūri ir padeda išlaikyti. Dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-šaltkalviu, darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 257). Darbinės pajamos yra vienintelis jo pajamų šaltinis. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant baudą, artimą sankcijoje numatytam minimumui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. P. byloje yra pareiškęs 13 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jame nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė didelį emocinį ir dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą. Įvykis buvo darbo metu dirbant ant pastolių maždaug 4 metrų aukštyje. Visa tai įvyko staiga, nenumatant ir negalint iš anksto numatyti tokios nelaimės, todėl jis nukrito visiškai netikėtai kniūbsčias ant dešiniojo peties. Dėl to patyrė įvairius daugybinius kūno sužalojimus: išniro peties sąnarys, įvyko galvos dešinės orbitos lateralinės sienelės lūžis, buvo smarkiai sutrenkta ranka, galva ir pan. Jis dar šiai dienai negali pajudinti dešinės rankos, beveik nemato viena akimi ir sunkiai girdi viena ausimi, jaučia pastovius galvos ir nugaros skausmus. Kitaip tariant dėl patirtų sužalojimų nukritus iš 4 m. aukščio jaučia padarinius ir šiai dienai. 2013-05-14 jam buvo nustatytas 55 proc. netektas darbingumas. Jam tenka pastoviai lankytis pas gydytojus, kęsti skausmus ir nėra aišku, ar pavyks iki galo pasveikti. Gydytojų teigimu, kai kuriuos padarinius J. P. greičiausiai jaus visą likusį gyvenimą. Sprendžiant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą reikia parinkti teisingą kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, yra lydimos nerimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Įrodymai šioje baudžiamojoje byloje patvirtina faktus, jog jis patyrė fizinį skausmą ir iki šiol pilnai negali atsigauti po patirtų išgyvenimų ir streso. Dėl šių aplinkybių jis patirtą neturtinę žalą vertina 25 000 Lt, kurios dalį, t. y. 12 000 Lt, įsipareigojo atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Likusiais sumai yra reiškiamas civilinis ieškinys (b. l. 233-234).
Teismo posėdžio metu J. P. palaikė pareikštą reikalavimą bei jį pagrindžiančius argumentus.
Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį G. M., kuriuo prašo priteisti 544 Lt už sulaužytą 850 4 pakopų rėmą (1m) ir 121 Lt už sulaužytą 2,5 m horizontalią sąvaržą (b. l. 242).
Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu su civiliniais ieškiniais nesutiko, nurodė, kad žalą turi atlyginti draudimo bendrovė.
Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. Paukštė dėl pareikštų civilinių ieškinių nurodė, kad su jais nesutinka. Teigė, kad įmonė, kuri pastatė pastolius, pažeidė saugumo reikalavimus. Pastoliai buvo ant ratukų. Atsakovu turėtų būti įmonė, kurioje dirbo nukentėjusysis, nes tai yra grubūs darbo saugos pažeidimai. Teritorija buvo neaptverta. Dirbant 4 metrų aukštyje darbininkas turėjo būti prisirišęs. Puspriekabės vairuotojas net negalėjo matyti darbininko, jo kaltė yra tik dalinė.
Civilinio atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“ atstovė I. S. nurodė, kad su J. P. ieškiniu nesutinka. Jam padaryta neturtinė žala buvo pilnai ir pakankamai atlyginta. Įvykio metu galiojo maksimali 17364 Lt išmoka. Draudimas pagal patirtų sužalojimų dydį vertina skiriamą išmoką. Maksimali mokama mirties atveju arba kai žmogus lieka visiškai neįgalus. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio nurodė, kas jis yra reiškiamas G. M.. Be to, už įvykio metu sugadintus pastolius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlyginta 820 Lt pagal nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo, grąžinimo aktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl tokios atlygintos sumos jokių pretenzijų nepareiškė.
Byloje surinktų minėtų įrodymų pagrindu yra nustatyta, jog nukentėjusysis J. P. jo nurodytą neturtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo, atsiradusi žala sietina tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veika, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlygimą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Kaip byloje nustatyta, nukentėjusiajam J. P. buvo padaryta žala valdant didesnio pavojaus šaltinį, o būtent krovininį automobilį Volvo F12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šio automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27). Be to, G. M. įvykio metu buvo šios bendrovės darbuotojas (b. l. 248), minėtą krovininį automobilį jis valdė dėl darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo metu. Todėl, vadovaujantis CK 6.264 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1, 2 dalimis, pareiga atlyginti žalą tenka G. M. darbdaviui ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pastaroji išvada atitinka ir esamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-19/2007 ir kt.). Tačiau įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad įvykio metu minėto krovininio automobilio Volvo F12 valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 28), tad pareiga atlyginti nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padarytą žalą pereina šiai bendrovei, tačiau tik nustatytos draudimo sumos ribose (CK 6.254, 6.987 straipsniai).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Atlikus J. P. medicininių dokumentų apžiūrą VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus ekspertė J. M.-Č. 2013-03-21 pateikė išvadą (b. l. 67-68), jog J. P. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, dešinio peties srityje, muštinė žaizda veide, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu dešinėje smilkininėje srityje, dešinės akiduobės visų sienelių lūžis, krūtininio XII slankstelio kompresinis lūžis, dešinio peties sąnario išnirimas, trauminis brachialinis pleksitas (peties rezginio uždegimas), kairės pusės V ir VI šonkaulių lūžiai. Šių sužalojimų pobūdis neabejotinai sietinas su intensyvaus fizinio skausmo potyriu, dideliu dvasiniu sukrėtimu, moraliniais išgyvenimais dėl savo sveikatos būklės. Iš pateikto išrašo iš J. P. medicininių dokumentų (b. l. 235) taip pat matyti, kad jis buvo hospitalizuotas nuo 2012-12-20 iki 2012-12-31. Dėl 2012-12-20 patirto nelaimingo atsitikimo nuo 2013-05-14 iki 2014-05-13 jam konstatuotas netektas 55 % darbingumas (b. l. 236). Žala padaryta neatsargiais, nusikalstamai nerūpestingais kaltinamojo veiksmais. Teismas atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010, 2K-280/2010, 2K-350/2012 ir kt.). Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendžia, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlyginta 12000 Lt dydžio neturtinė žala (b. l. 237) nagrinėjamu atveju yra pakankama, ji atitinka visus minėtus tai įtakojančius kriterijus. Remiantis tuo, kas pasakyta, J. P. civilinis ieškinys yra atmetamas.
Vertindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kad byloje surinktų minėtų įrodymų pagrindu iš tiesų buvo nustatyta, jog dėl G. M. nusikalstamų veiksmų buvo sulaužyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys pastoliai. Dėl to minėta bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apmokėjimui 2012-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02821 (b. l. 190). Tačiau teismui taip pat buvo pateikti duomenys, kad šią sąskaitą faktūrą 2013-03-22 apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ (b. l. 254, 255), todėl pagrindo pakartotinai priteisti nurodytą žalos dydį nėra. UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas.
G. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo, pagrindo ją skirti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir skirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 MGL (2600 Lt) baudą.
J. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius atmesti.
G. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.