- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-2056-264/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17195-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- Kauno apygardos prokuratūros Viešojo
- Suinteresuotas asmuo
- D. Č., J. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-28031-775/2018 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimą dėl R. M. pripažinimo neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, suinteresuoti asmenys – D. Č., J. Č., išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama pripažinti R. M. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 12 d. nutartimi nustatė pareiškėjai septynių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti A. B. įgaliojimą ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.
3. Teismas nurodė, kad pateiktas pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK) numatytų turiniui ir formai keliamų reikalavimų (CPK 55, 56 straipsniai). CPK 111 straipsnio 5 dalis numato, kad prie procesinio dokumento, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas. Teismas pažymėjo, kad pareiškimą pasirašė prokurorė L. B., o teismui pareiškimą bei jo priedus Kauno apygardos prokuratūros vardu per elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė A. B., tačiau nepateikė savo įgaliojimo ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2YT-28031-775/2018 panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas neteisingai aiškino Civilinio proceso normas ir nepagrįstai taikė CPK 111 str. 5 d., 55 str., 56 straipsnio 2 d.
4.2. Prokuroras, teikdamas procesinį dokumentą teismui, vadovaujasi CPK 41, 49 straipsniu, Prokuratūros įstatymo 19 str., Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatais. Prokuroras nėra juridinio asmens atstovas.
4.3. Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2016-11-08 įsakymu Nr.3V-31 „Dėl procesinių dokumentų tvarkymo Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje (LITEKO VEP) atsakingam darbuotojui - Kauno apygardos Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei A. B. pavesta tvarkyti per Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LITEKO VEP) gaunamus ir siunčiamus procesinius dokumentus.
4.4. Dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė A. B. teisėtai ir pagrįstai įvykdė savo funkciją - per LITEKO VEP posistemį 2018-10-08 išsiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. parengtą ir pasirašytą procesinį dokumentą pareiškimą Nr. 10.2-83 „Dėl R. M. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse“ registruotą Dokumentų valdymo sistemoje NR. 3S-VEP-157.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
5. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
6. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
7. Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. I-247 patvirtintą Naudojimosi Lietuvos teismų informacinės sistemos priemonėmis teikiamomis paslaugomis Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašą bei Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 3V-31 dėl procesinių dokumentų tvarkymo Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje.
9. Teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, sprendžia, kad jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau vėlesnis įrodymų pateikimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl šie įrodymai priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos medžiagos (CPK 314 straipsnis).
Dėl skundo esmės
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Prokuratūros įstatymo 11 straipsnį, prokuroras yra asmuo, paskirtas į prokuroro pareigas šio Įstatymo nustatyta tvarka. CPK 41 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai pareiškiamas ieškinys viešajam interesui ginti, ieškovu tokioje byloje yra prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ar kiti asmenys, pareiškę ieškinį. Pagal CPK 49 straipsnio 1 dalį, prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatyta tvarka (CPK 175¹ straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje.
12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 3.6. punkte (toliau – Dokumentų pateikimo el. ryšių priemonėmis taisyklės) apibrėžta, kad paslaugų vartotojas – tai paslaugų gavėjas (kai jis yra fizinis asmuo), arba fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruotas kaip juridinio asmens vadovas ar atstovas (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo), paslaugų gavėjo administratorius ar paslaugų gavėjo atstovas, savo ar pagal suteiktus įgaliojimus paslaugų gavėjo vardu naudojantis LITEKO VEP posistemį. Juridinio asmens paskyrą aktyvavęs fizinis asmuo tampa šio juridinio asmens paslaugų gavėjo administratoriumi (Taisyklių 6 punktas).
13. Pagal Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2016 m. rugsėjo 26 d. įsakymu patvirtinto Naudojimosi Lietuvos teismų informacinės sistemos priemonėmis teikiamomis paslaugomis Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punktą, civilinių ir administracinių bylų procesiniai dokumentai prokuratūroje teismams pateikiami LITKO VEP posistemio Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų paskyromis. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą, apygardų prokuratūrose tvarkomi civilinių ir administracinių bylų pagal apygardų prokuratūrų ieškinius (pareiškimus) ginant viešąjį interesą procesinį dokumentai ir kt. Pagal Tvarkos aprašo 7.1 papunktį, atsakingas darbuotojas yra <...>, apygardos prokuratūros darbuotojas, vykdantis dokumentų valdymo funkcijas, <...>. Pagal Tvarkos aprašo 21 punktą, atsakingas darbuotojas, siųsdamas procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį, turi atlikti šiuos veiksmus: <...>, į LITEKO VEP posistemį įvesti dokumentų valdymo sistemoje užregistruoto siunčiamo procesinio dokumento metaduomenis, įkelti procesinio dokumento failus su visais reikalingais priedais, patvirtinti procesinio dokumento išsiuntimą teismui.
14. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro D. V. 2016 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 3V-31 Kauno apygardos prokuratūros Dokumentų valdymo skyriaus vyriausiajai specialistei A. B. pavesta tvarkyti per LITEKO VEP gaunamus ir siunčiamus procesinius dokumentus. Įsakymu nurodyta A. B. suteikti prisijungimo prie LITEKO VEP Kauno apygardos prokuratūros paskyros teisę ir nustatyti neribotą prieigą.
15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. originaliu parašu pasirašytą 2018 m. spalio 8 d. pareiškimą per Kauno apygardos prokuratūros paskyrą LITEKO VEP posistemyje pateikė Kauno apygardos prokuratūros darbuotoja A. B.. Pirmosios instancijos teismas laikė, jog pareiškimą pateikė Kauno apygardos prokuratūra, todėl nepateikus A. B., elektroniniu parašu pasirašiusios Kauno apygardos prokuratūros 2018 m. spalio 8 d. pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu pateikimą, aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo patvirtinančio dokumento ir įgaliojimo, nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad 2018 m. spalio 8 d. pareiškimą pasirašė pareiškėja Kauno apygardos prokuratūros prokurorė L. B., o ne A. B.. Be to, A. B. nėra įgaliota atstovauti Kauno apygardos prokuratūros CPK 55–56 straipsnių prasme, o tik administruoti Kauno apygardos prokuratūros paskyrą LITEKO VEP posistemyje, t. y. pateikti procesinius dokumentus civilinėse ir administracinėse bylose pagal apygardų prokuratūrų ieškinius (pareiškimus) ginant viešąjį interesą ir kt. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B., Kauno apygardos prokuratūros vardu pateikdama prokurorės L. B. pasirašytą pareiškimą veikė kaip elektroninės teismų sistemos paskyros administratorė, kuri turi teisę prisijungusi prie Kauno apygardos prokuratūros LITEKO VEP posistemio paskyros teikti procesinius dokumentus teismui (Dokumentų pateikimo el. ryšių priemonėmis taisyklių 6, 15 punktai). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CPK 55–56 straipsnių pagrindu įpareigojo Kauno apygardos prokuratūrą pateikti Kauno apygardos prokuratūros LITEKO VEP paskyros administratorės A. B. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ar įgaliojimą.
17. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjai nustatė terminą pareiškimo dėl asmens pripažinimo neveiksniu trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis panaikintina, o klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismu nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L. B. pareiškimo dėl R. M. pripažinimo neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.