Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.4.6; 2.6.4.7; 2.6.5.2.1; 2.6.9.2.2; 3.1.7.5; 3.2.6.1.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 27 d.

dalyvaujant ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Ž. ir S. M., atsakovui A. R., trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų atstovei V. V. N., išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotam asmeniui S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. R., L. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios ir globos vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė L. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. 2015-04-21 nutartimi paskelbta atsakovės paieška, kuri nutraukta suradus atsakovę ir jai įsipareigojus atvykti į teismą pasiimti procesinių dokumentų. Atsakovė į teismą neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2016-01-05 viešo paskelbimo būdu, teismo šaukimas įteiktas 2016-03-15 viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija išvadoje, pateiktoje raštu, sutiko su ieškinio reikalavimais. Teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo atžvilgiu situacija yra iš esmės pasikeitusi, t. y. šiuo metu jis yra išėjęs iš įkalinimo įstaigos, jam teikiamos socialinės paslaugos, todėl tikslinga jam teminuotai riboti tėvo valdžią, tuo tarpu dėl atsakovės situacija nėra pasikeitusi, todėl palaikė ieškinio reikalavimus dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), motina yra L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas – Darius A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8, 9). 2007-06-06 L. R. ir A. R. šeima įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 16). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu D. R. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (b. l. 12), 2010-06-01 įsakymas pripažintas netekusiu galios (b. l. 13). 2013-07-02 A. R. sustabdytas socialinių paslaugų teikimas (b. l. 133-136). Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi D. R. gyvenamoji vieta šalių susitarimu nustatyta su L. R. (b. l. 29). 2014-07-22 Kauno rajono socialinių paslaugų centras informavo, kad A. R. atlieka laisvės atėmimo bausmę, L. R. ir nesirūpina sūnaus priežiūra, jos buvo vieta nežinoma (b. l. 42). 2014-07-25 vyko atvejo peržiūra, nutarta D. R. nustatyti laikinąją globą (b. l. 40). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu D. R. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai (b. l. 10). 2014-12-10 Kauno rajono socialinių paslaugų centras informavo, kad L. R. su socialine darbuotoja nebendradarbiauja (b. l. 41). A. R. ir L. R. bausti administracine tvarka (b. l. 30-31). A. R. teistas (b. l. 33-38), nepriklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 121). L. R. neteista (b. l. 32), darbo biržoje neregistruota (b. l. 39), A. R.. 2016-01-29 patikrintos A. R. buities ir gyvenimo sąlygos (b. l. 128-129). 2016-02-01 vyko vaiko globos peržiūra (b. l 94-95). 2016-02-08 A. R. įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 97, 131). 2016-02-03 priimtas sprendimas A. R. teikti socialines paslaugas (b. l. 125, 126, 127, 130). 2016-03-22 Kauno miesto socialinių paslaugų centras informavo, kad A. R. bendrauja su socialiniu darbuotoju, vykdo įpareigojimus, lanko sūnų, domisi jo sveikata ir ugdymu (b. l. 116-117). D. R. yra sveikas (b. l. 18), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (b. l. 17, 98). (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai sutinka tapti nuolatiniu nepilnamečio D. R. globėju (b. l. 19). D. R. sutinka būti nuolatinai globojamas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (b. l. 20). (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai užtikrina globojamam D. R. fizinį saugumą, svarbiausius raidos, sveikatos, emocinius poreikius, globos kokybė gera, suteikiamas reikiamas ugdymas, auklėjimas, globa atitinka vaiko poreikius ir interesus (b. l. 27-28).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

LR Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. LR CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 str., LR CK 3.161 str. 2, 3 d., kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (LR Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. A. v. N. Ž., bylos Nr. 3K-3-123/2007; 2008 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008).

LR CK 3.180 str. nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2 d.). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., LR vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Bylos duomenimis ir teismo posėdyje dalyvavusių ieškovo, trečiojo asmens, išvadą teikiančios institucijos atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikui ir vaiku nesirūpina. Atsakovės atžvilgiu buvo paskelbta paieška, jai apie bylą buvo pranešta, tačiau įsipareigojimo atvykti į teismą atsakovė nevykdė. D. R. įsakymu laikinoji globa nustatyta (duomenys neskelbtini), atsakovė kurį laiką buvo pakeitus gyvenimo būdą ir sūnumi rūpinosi, tačiau (duomenys neskelbtini) laikinoji globa nepilnamečiui nustatyta antrą kartą ir nuo to laiko situacija nepasikeitė – atsakovė vaiko nelankė, juo nesirūpino. Atsakovė nesiėmė jokių priemonių, kad situacija pasikeistų į gerąją pusę. Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

L. R. su socialine darbuotoja nebendradarbiavo, į telefoninius skambučius neatsakė, slėpė savo gyvenamąją vietą, nedėjo jokių pastangų susigrąžinti sūnų į šeimą (b. l. 41). Atsakovei ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo įteiktas viešo paskelbimo būdu, po atsakovės paieškos. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko ir savo nuomonės dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo neišreiškė, tuo rodydama visišką abejingumą savo kaip motinos pareigoms.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje galėtų pasikeisti. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė slepia savo buvimo vietą, nelanko nepilnamečio vaiko, neteikia išlaikymo, nesidomi jo gyvenimu, interesais ir kt.

Teismo pareiga, vadovaujantis įstatymu, ginti vaiko interesus. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtina, kad nustačius nepilnamečiam D. R. laikinąją globą, atsakovė nedaro išvadų dėl pareigos rūpintis nepilnamečiu vaiku, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti. Teismas sprendžia, jog likusiam be tėvų globos D. R. nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovės elgesys galėtų pasikeisti, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos L. R. valdžią nepilnamečio vaiko D. R. atžvilgiu (CK 3.180 str. 2 d.).

Neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

Išaiškintina atsakovei, kad vadovaujantis LR CK 3.181 str. 2 d. tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (LR CK 3.161 str. 3 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72).EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Pažymėtina, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135).

Nagrinėjamu atveju išvadą teikianti institucija teikdama išvadą nurodė, kad atsakovo atžvilgiu galėtų būti taikomas laikinas tėvo valdžios apribojimas. Šiuo atveju teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jį ir sūnų sieja emocinis ryšys, jis dažnai paskambina savo sūnui ir pasikalba, taip pat aplanko. Paaiškino, kad sūnumi negalėjo pasirūpinti, nes turėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas baigęs atlikti bausmę ieško darbo, šiuo metu gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui. Taip pat nurodė, kad su sūnumi kalbėjo, kad jam baigus šiuos mokslo metus, kitais mokslo metais galėtų lankyti mokyklą Kaune, taip pat užsiimti ir užklasine veikla.

Ieškovas, kaip pagrindą apriboti tėvo valdžią, įrodinėjo aplinkybes, susijusias su laisvės atėmimo bausmės atlikimu, ši aplinkybė eliminavo galimybę pasirūpinti savo sūnumi. Duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų svaigalais ar pan. nėra pateikta, tai pat atsakovas priima teikiamas socialines paslaugas, t. y. bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Darytina išvada, kad jam atliekant bausmę, ryšys su sūnumi nėra nutrūkęs. Šiuo metu atsakovas ieškosi darbo, gyvenamąjį būstą turi, kuriame galės gyventi ir nepilnametis sūnus. Teismo vertinimu tokio pobūdžio aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovas nėra visiškai nusišalinęs nuo savo kaip tėvo pareigų. Šiuo metu stengiasi sukurti tinkamas sąlygas gyventi nepilnamečiui ir juo rūpintis.

Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005).

Šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės bei išvadą teikiančios institucijos pateikti duomenys, leidžia pripažinti, kad griežčiausia tėvų valdžios ribojimo forma, šiuo atveju negalima, nes pažeistų vaiko teisę į šeimos ryšius. Kadangi šiuo metu atsakovui reikia susirasti darbą, įsitvirtinti ir pan., t. y. šiuo metu atsakovas negali pasiimti sūnaus, todėl tikslingai laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnaus Džiugo atžvilgiu.

Šiuo atveju, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (LR CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konkretus terminas nenustatytinas.

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo, globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) – LR CK 3.256 str. CK 3.251 str. numato, kad vaikams iki 14 metų nustatoma globa, sulaukusiems 14 metų vaikams nustatoma rūpyba. LR CK 3.183 str. 4 d. numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą įstatyminę nuostatą, į tai, kad neterminuotai apribojus atsakovei motinos valdžia ir laikinai apribojus atsakovui tėvo valdžią nepilnamečiui D. R., jis neturi galimybių grįžti į šeimą, todėl teismas nustato nuolatinę globą (rūpybą) D. R..

Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas šiuo metu yra globojamas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose. Globėjas tinkamai vykdo globėjo pareigas ir užtikrina nepilnamečio fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, todėl darytina išvada, kad vaiki yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis. Kitų asmenų, kurie norėtų rūpinti atsakovų vaikams, nėra, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namai sutinka būti paskirti D. R. lobėju (rūpintoju). Šios pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų skyrimas nuolatiniu nepilnamečių globėju (rūpintoju) nepažeis LR CK 3.268 str. nustatytų reikalavimų, todėl minėta institucija skirtina nuolatiniu D. R. globėju (rūpintoju), D. R. nuolatinė globos (rūpybos) ir nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (LR CPK 407 str. LR CK 3.251 str. 1 d. 2 p., 3.256 str., 3.261 str., 3.265 str. 3 p.).

Globėjui (rūpintojui) išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais; bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir savivaldos institucijomis; palaikyti ryšius su artimais vaiko giminaičiais, informuoti juos, jei jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, mokymąsi, sveikatą ir kitą; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą, polinkius; rengti savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, visuomenėje ir valstybėje. Išaiškintina, kad globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.271 str., 3.272 str.). Globojamo (rūpinamo) vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.) ir tik vaiko interesams tenkinti (LR CK 3.275 str., 3.185 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovams išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.195 str.). Materialiai išlaikyti savo vaikus yra tėvų pareiga, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymuisi sąlygas (CK 3.192 str.). Atsakovai yra darbingo amžiaus, galintys dirbti ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Duomenų, kad atsakovai dirbtų nėra. Pažymėtina, kad pajamų, susijusių su darbo santykiais, neturėjimas ar nepakankamas jų turėjimas neatleidžia atsakovų nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, atsakovai privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečių poreikius.

Ieškovas prašo nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės priteisti iš atsakovų nepilnamečio vaiko D. R. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš kiekvieno atsakovo po 76 Eur, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip minėta pirmiau, byloje nustatyta, jog atsakovai yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų (kitokių duomenų byloje nėra), todėl gali dirbti, turėti su darbo santykiais susijusias pajamas ir materialiai prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (beveik 13 metų), teismas iš atsakovų priteisia išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 76 Eur, iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-03-06 (ieškinio padavimo teismui dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant jų globėją (rūpintoją) (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus išimtinai vaiko poreikiams tenkinti (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.202 str. 1 d., 3. 275 str.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (LR CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovų valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 41 Eur žyminis mokestis už tėvų valdžios apribojimą ir po 82 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, iš viso po 123 Eur (LR CPK 80 str., 83 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą ir rūpybą.

Paskirti nepilnamečio vaiko D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatiniu globėju (rūpintoju) (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nustatant šiuose globos namuose nepilnamečio vaiko D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), globos (rūpybos) ir gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-03-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-03-06) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams vykdyti skubiai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 123 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 123 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.