Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-714/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-03
Bylos Nr.
2-714/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kirmėliškių sodybos“
Kategorijos
  • 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-714/2010Procesinio sprendimo kategorija: 126.1.; 126.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laineda“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirmėliškių sodybos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla ir paskirtas administratorius, civilinėje byloje Nr. B2-1500-623/2010 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laineda“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kirmėliškių sodybos“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas BUAB „Laineda“ 2009 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Kirmėliškių sodybos“ bankroto bylą, o bankroto administratoriumi skirti UAB „Viresita“ (t. 1, b. l. 1-4). Nurodė, kad atsakovas 2009 m. spalio 19 d. tarpusavio skolų suderinimo aktu (b. l. 46) pripažįsta esąs skolingas pareiškėjui 3 780 000 Lt, taip pat pareiškėjas pagal sutartį priskaičiavo 547 200 Lt delspinigių. Pagrindinis atsakovo turtas – du žemės sklypai, kurių rinkos vertė pagal preliminarias išvadas (t. 1, b. l. 44-45) sudaro tik 1 032 000 Lt, t. y. įmonės skolos viršija visą turimą turtą. 2009 m. rugsėjo 23 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovui pranešimą, ragindamas jį per 30 dienų padengti skolą, bet atsakovas į pranešimą nereagavo (t. 1, b. l. 48).

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Kirmėliškių sodybos“ atsiliepimu į ieškinį (t. 1, b. l. 65-68) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad jo skola pareiškėjui atsirado 2006 m. gruodžio 6 d. įsigijus iš pareiškėjo du žemės sklypus. Dar prieš civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimą atsakovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (civilinė byla Nr. 2-5120-262/2009), ginčydamas žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą (už 10 mln. Lt). Kol civilinė byla Nr. 2-5120-262/2009 nebus baigta nagrinėti, nėra aiškus pareiškėjo finansinio reikalavimo dydis. Kitų prievolių, kurių vykdymo terminai būtų suėję, atsakovas neturi (t. 1, b. l. 86). Atsakovas neigia gavęs ieškovo siųstą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėjo teismui pateiktos preliminarios išvados dėl turto vertės pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą nelaikytinos dokumentu, turinčiu juridinę galią ir patvirtinančiu vertinto turto rinkos vertę. Be to, atsakovui priklausantys abu žemės sklypai patenka į Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano tvarkymo zonas, kuriose yra leidžiama užstatyti gyvenamosios paskirties objektais (t. 1, b. l. 116-117). Trakų rajono savivaldybės taryba 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu (t. 1, b. l. 118-119) pritarė, kad teritorijos, kurioje yra minėti žemės sklypai, specialiuosius planus rengtų su atsakovu glaudžiai susijusi ir tų pačių asmenų valdoma UAB „Svajonių slėnis“. Neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, kurie padidina nekilnojamojo turto rinkos vertę, turto vertinimo ataskaitoje (t. 1, b. l. 90-109) pesimistiškiausiomis prognozėmis 31,5 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas 2008 m. rugpjūčio 5 d. įkainotas 6 mln. Lt. Jei teismas nuspręstų kelti atsakovui bankroto bylą, atsakovas siūlo bankroto administratoriumi skirti UAB „Tigesta“, turinčią ilgametę bankroto administravimo patirtį, pakankamai žmogiškųjų išteklių ir todėl galinčią užtikrinti sklandų bankroto procesą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, administratoriumi skyrė UAB „Tigesta“ (t. 1, b. l. 161-163). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo ilgalaikį turtą sudaro du žemės sklypai: 2,0090 ha miško paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1227-5099, ir 31,5663 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1227-5044, esantys Kirmėliškių kaime, Trakų raj. (t. 1, b. l. 21-26). Atsižvelgęs į visuotinai žinomą aplinkybę, kad šiuo metu ženkliai sumažėjo nekilnojamojo turto kainos (CPK 182 str. 1 p.), teismas atmetė atsakovo teiktą Turto apžiūrėjimo ir vertės nustatymo aktą, nes nekilnojamasis turtas buvo vertintas 2008 m. rugpjūčio 5 dieną. Kadangi bylos šalys nesutiko, jog būtų skiriama atsakovo nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, teismas rėmėsi ieškovo pateiktomis vėlesnėmis (2009 m. spalio 22 d.) atsakovo turto vertinimo preliminariomis išvadomis ir laikė, kad atsakovo ilgalaikio turto vertė sudaro 1 032 000 Lt, o ne per 10 mln. Lt, kaip nurodyta atsakovo 2008 m. ir 2009 m. balansuose (t. 1, b. l. 70, 81). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo uždelstos vykdyti skolos (3 780 000 Lt) viršija visą ieškovo turtą; be to, tiek 2008 m., tiek 2009 m. atsakovas dirbo nuostolingai (t. 1, b. l. 71, 82), taigi jis yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.) ir jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Ieškovo atstovės žodžiai, kad administratorius turi atstovauti pirmiausia jo interesams, sukėlė abejonių dėl ieškovo siūlomo administratoriaus šališkumo, todėl bankroto administratoriumi teismas skyrė atsakovo siūlomą administratorių UAB ,,Tigesta“.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kirmėliškių sodybos“ atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 2-6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo išspręsti iš esmės – atsisakyti kelti bankroto bylą, vadovaudamasis šiais argumentais:

1. Bankroto byla įmonei gali būti keliama esant šioms sąlygoms: atsakovas negali laiku atsiskaityti su kreditoriumi (-iais) (likvidumo testas) ir bendra uždelstų vykdyti skolų suma viršija į balansą įrašyto turto vertę (balanso testas). Pastaroji sąlyga gali būti nustatyta išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, kurie turi reikšmės vertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-964/2008).

Kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą uždelstų vykdyti skolų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-859/2009). Vienintelis atsakovo kreditorius, kurio reikalavimo dydį atsakovas kvestionuoja kitoje civilinėje byloje, iškeltoje gerokai anksčiau, nei pareiškėjas inicijavo civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, yra pareiškėjas. Kitų kreditorių, su kuriais atsakovas vėluotų atsiskaityti (pvz., darbuotojų, valstybės/ savivaldybės), nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas atsakovo 2008 m. ir 2009 m. balansus vertino formaliai, nes neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su Trakų rajono savivaldybės administraciniais sprendimais, kurių (iš dalies) nebuvo rengiant preliminarias išvadas dėl nekilnojamojo turto vertės. Esant tokiems neprotingai dideliems žemės sklypų įvertinimo skirtumams (nuo 6 iki 10 k.), pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis priemonių tuos skirtumus pašalinti ar bent sumažinti. Atsakovas neginčija to fakto, kad visuose nekilnojamojo turto sektoriuose kainos smukusios, tačiau būtina atskirai vertinti skirtingos rūšies nekilnojamojo turto objektų (individualių namų, daugiabučių butų, žemės, miško ir t. t.) vertės korekcijas. Preliminarios išvados nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis vertinto turto rinkos vertę.

2. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kaip to reikalauja ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis. Atsakovui adresuotus dokumentus priėmė eksploatacijos inžinierė D. L. , kuri atsakovo įmonėje niekada nedirbo ir dokumentų atsakovui neperdavė. Buvęs pareiškėjo vadovas A. S. žino, kad registruotos buveinės adresu (Kirtimų g. 47, Vilnius) atsakovas realiai nevykdo jokios veiklos ir čia neturi jokių kontaktinių asmenų daugiau kaip 1 m. Bylos šalių vadovai ne sykį buvo susitikę adresu Lvovo g. 25, Vilnius, kur atsakovas realiai vykdo ūkinę komercinę veiklą.

3. Pareiškėjo bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka. A. S. , kaip buvęs pareiškėjo vadovas, neturėjo teisės tapti kreditorių susirinkimo pirmininku (ĮBĮ 23 str. 1 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB „Laineda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį dėl paskirto administratoriaus ir šį klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi skirti UAB „Viresita“ (t. 2, b. l. 167-172). Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad ieškovo nuomonė dėl siūlomo administratoriaus tinkamumo negali būti vertinama kaip tokio administratoriaus šališkumo įrodymas. Ieškovo siūlomas administratorius nėra susijęs su atsakovu arba suinteresuotas bylos baigtimi, todėl, turėdamas aukštą kvalifikaciją ir ilgametę darbo patirtį, sugebės tinkamai atstovauti visiems kreditoriams bei užtikrinti atsakovo interesų apsaugą. Atvirkščiai, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įmonės administratoriumi skyrė atsakovo pasiūlytą kandidatūrą, vertintina neigiamai, nes per se sukelia pagrįstų abejonių administratoriaus objektyvumu.

Siūlomų administratorių turimos kvalifikacijos, patirties, užimtumo, kitų kriterijų pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino. Pareiškėjas sulygina administratorius, kuo vienas iš jų yra pranašesnis už kitą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Kirmėliškių sodybos“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 10-15) skundo nepripažįsta ir prašo jį atmesti. Pasak atsakovo, įmonės vadovas arba savininkas turi teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą (ĮBĮ 5 str., 11 str. 2 d.), todėl pasinaudojimas šia teise negali būti vertinamas neigiamai. Ta aplinkybė, kad administratoriaus kandidatūrą siūlo skirti įmonės vadovas, savaime negali turėti esminę ir lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl įmonės administratoriaus skyrimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662/2009). Administratorius gali būti tiek šališkas, tiek nesąžiningas, tačiau tai reikia pagrįsti leidžiamais įrodymais (CPK 178 str.), o ne remtis išankstinėmis nuostatomis.

Vertinant siūlomų administratorių patirtį, ekonominį ir intelektualinį potencialą, matyti, kad paskirtas administratorius yra kur kas pranašesnis už siūlomą pareiškėjo. UAB „Viresita“ dirba vos pora administratorių. Leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas UAB „Viresita“ gavo tik 2009 m. birželio 22 d. ir iki šiol nėra baigusi nė vienos administravimo procedūros (administravimo procedūrų yra baigę UAB „Viresita“ dirbantys administratoriai kaip fiziniai asmenys). Tuo tarpu UAB „Tigesta“ dirba 7 administratoriai; UAB „Tigesta“ administruoja 28 įmones, 22 (įskaitant 7 didelių įmonių) bankroto procedūras yra baigusi. UAB „Tigesta“ dirba buhalterė ir administratorė, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Be to, UAB „Viresita“ administratoriams tenka didesnis darbo krūvis nei UAB „Tigesta“: atitinkamai 28,5 (57 ÷ 2) ir 10,7 (75 ÷7) vienam administratoriui, todėl yra rizika, kad UAB „Viresita“ (jo įgalioti asmenys) ne taip kruopščiai ir/ar ne taip kokybiškai teiks administravimo paslaugas.

2010 m. balandžio 27 ir 28 dienomis pareiškėjo BUAB „Laineda“ administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ įgaliotas asmuo A. P. pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmestini.

Rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde (jeigu pateiktas, atsiliepime į skundą) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo nuostatų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu ir/ar administratoriaus parinkimu, todėl šiuo aspektu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ją pakeisti arba panaikinti, remiantis atskirųjų skundų motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

Kreditorius apie savo ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 d. terminą įvykdyti pradelstas prievoles (ĮBĮ 6 str. 2 d.). Minėta nuostata suprantama kaip privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kurios nesilaikymas lemia tai, jog pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Anot atsakovo, negalima pripažinti, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį, nes atsakovui adresuotus dokumentus priėmė eksploatacijos inžinierė D. L., kuri atsakovo įmonėje niekada nedirbo ir dokumentų atsakovui neperdavė, o buvęs pareiškėjo vadovas A. S. tai žino. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais atsakovo teiginiais, remdamasi tokiais argumentais. Pirma, su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi ne buvęs pareiškėjo vadovas A. S., bet BUAB „Laineda“, kurios vardu veikia bankroto administratoriaus „Bankroto administravimas“ įgaliotas asmuo A. P. Antra, pareiškėjas įteikė atsakovui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo registruotos buveinės adresu - Kirtimų g. 47, Vilnius, kuris viešai skelbiamas juridinių asmenų registre (www.registrucentras.lt). Trečia, atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, kad atsakovui skirtus dokumentus priėmusi ir už tai pasirašiusi D. L. nebuvo ar nėra susijusi su atsakovu darbo teisiniais santykiais (CPK 178 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą pagal ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą, t. y. nustatęs, kad įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus nemokumo kriterijus. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nemokumą apibrėžia kaip tokią įmonės būklę, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų, kt.) ir uždelsti vykdyti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi pirmosios instancijos teismo užduotis sprendžiant bankroto bylos įmonei iškėlimo klausimą minėtu pagrindu – teisingai nustatyti uždelstų įvykdyti prievolių dydį, įmonės balansinio turto vertę ir išvesti šių dviejų rodiklių santykį.

Atsakovas teisingai pažymi, kad pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009) atsakovo ginčijama skola neįskaičiuojama į bendrą uždelstų vykdyti skolų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazę, nerasta, kad UAB „Kirmėliškių sodybos“ būtų inicijavęs BUAB „:Laineda“ bylą, prašydamas sumažinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo kainą. Susipažinusi su iš Vilniaus apygardos teismo išreikalauta byla Nr. 2-3501-262/2010 (praėjusių metų Nr. 2-5120-262/2009) UAB „Kirmėliškių sodybos“ v. UAB „Laineda“, UAB „Ducth Investment Company“, A. S. , Jan Willem Jan van Otterlo ir R. D. dėl 8,2 mln. Lt žalos, atsiradusios netinkamai vykdant juridinio asmens organo nario ar dalyvio pareigas, atlyginimo solidaraus priteisimo, teisėjų kolegija nenustatė šios ir nagrinėjamos bylų tarpusavio ryšio. Nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. 2-3501-262/2010 dėl turtinės žalos atlyginimo baigties, atsakovas vis tiek liktų skolingas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla Nr. 2-3501-262/2010 (praėjusių metų Nr. 2-5120-262/2009) de jure net nėra iškelta: Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 28 d. nutartimi nustatė UAB „Kirmėliškių sodybos“ terminą iki 2009 m. lapkričio 19 d. už paduotą ieškinį sumokėti dalį žyminio mokesčio ir ieškinio nepriėmė (CPK 137 str. 1 d.). Tokiu atveju nėra priežasčių pareiškėjo nurodytą skolą eliminuoti iš bendros atsakovo uždelstų vykdyti skolų masės.

Atsakovas prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytai nekilnojamojo turto vertei. Kaip nurodyta pačiose preliminariose išvadose (t. 1, b. l. 44-45), preliminari vertintojo nuomonė dėl vertinamo turto vertės yra tik informacinio pobūdžio, ji neatitinka turto ir verslo vertinimo dokumentų turinio bei formos, tačiau vien tai nepaneigia preliminarių išvadų įrodomosios galios, nes jos atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 197 str. 1 d.).

Pagal pareiškėjo pateiktą preliminarią išvadą Nr. 528/1711(Tr)09 dėl turto vertės 2009 m. spalio 22 d. 31 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė siekė 970 000 Lt (priverstinio pardavimo vertė - 776000 Lt). Pagal atsakovo pateiktą UAB „Ober-haus“ turto vertinimo ataskaitą (t. 1, b. l. 100-108) 31 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertė prieškriziniu laikotarpiu (2008 m. rugpjūčio 5 d.) siekė 6 mln. Lt. Taigi turto vertintojų nustatyta žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės disproporcija yra akivaizdi. Pirmosios instancijos teismas siūlė bylos šalims skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, bet bylos šalys jos atsisakė (t. 1, b. l. 159). Nors teismas, spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus ir, siekdamas nustatyti uždelstų vykdyti skolų bei į balansą įrašyto turto vertės santykį, gali rinkti įrodymus ex officio, teismo aktyvumas nereiškia, kad jis turi vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis (CPK 12, 178 str.). Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas suponuoja tai, kad bylos šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2009). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo motyvu, kad priimtas administracinis sprendimas, susijęs su 31 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (t. 1, b. l. 103-105, 116-119), neabejotinai padidina jo vertę, bet atsakovas nepateikė įrodymų kiek konkrečiai (CPK 314 str.). Susidarius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi preliminaria išvada dėl turto (31 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo) vertės kaip naujesniu rašytiniu įrodymu, o ne oficialiu (aukštesnės juridinės galios), tačiau pasenusiu rašytiniu įrodymu, t. y. turto vertės ataskaita. Be to, netgi remiantis turto vertės ataskaita, atsakovo skola pareiškėjui viršija pusę jo 31 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertės (3 780 000 Lt ÷ 6 000 000 Lt), o, išskyrus pareiškėjo pateiktą 2009 m. spalio 22 d. preliminarią išvadą Nr. 528/1710(Tr)09 dėl 2 ha miško ūkio paskirties žemės sklypo vertės, kurią atsakovas kritikuoja, daugiau rašytinių įrodymų apie kito atsakovui priklausančio minėto žemės sklypo vertę byloje apskritai nėra.

Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo bankroto procesu, t. y. ar buvęs UAB „Laineda“ vadovas A. S. yra teisėtas kreditorių susirinkimo pirmininkas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau nurodytu klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo pakeisti paskirtą administratorių UAB „Tigesta“ kitu UAB „Viresita“, kuris, jo nuomone, yra nešališkas, turi didesnę patirtį ir yra mažiau užimtas.

Pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 8 d. teismo posėdžio protokole užfiksuoti pareiškėjo atstovės E. B. paaiškinimai, kad administratorius turi atstovauti įmonės ir kreditorių interesams (t. 1, b. l. 157), todėl šiuose pareiškėjo atstovės žodžiuose siūlomo bankroto administratoriaus „Viresita“ šališkumo teisėjų kolegija neįžvelgia. Lygiai taip pat įmonės bankroto administratoriaus šališkumo ipso facto neįrodo aplinkybė, kad administratoriumi buvo paskirtas tas asmuo, kurį, naudodamasis Įmonių bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, pasiūlė atsakovas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėju, jog jo siūloma administratoriaus UAB „Viresita“ kandidatūra pagal darbo krūvį ir patirtį priimtinesnė nei paskirtas administratorius UAB „Tigesta“, todėl jį reikėtų keisti. Abi bylos šalys siūlė skirti administratoriumi juridinį asmenį, tad vertinami juridinių asmenų, o ne juose dirbančių darbuotojų, iš kurių juridinis asmuo vieną kurį nors paskirs (neaišku kurį) įgaliotu asmeniu konkrečioje byloje, statistiniai rodikliai. Naujausiais duomenimis (www.bankrotodep.lt), UAB „Viresita“ dirba 3 darbuotojai (administratoriai), UAB „Tigesta“ – 7; UAB „Viresita“ vykdo 17 įmonių bankroto procedūras, UAB „Tigesta“ – 30, t. y. administratorių darbo krūvis yra atitinkamai 5,6 (17÷3) ir 4,28 (30÷7); UAB „Viresita“ nėra baigusi nė vienos bankroto procedūros, UAB „Tigesta“ baigė net 22. Vadinasi, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, jo siūlomo administratoriaus darbo krūvis didesnis, o patirtis, atvirkščiai, mažesnė lyginant su paskirtu administratoriumi UAB „Tigesta“. Svarių priežasčių administratorių UAB „Tigesta“ keisti kitu teisėjų kolegija nenustatė.

2010 m. balandžio 27 ir 28 dienomis Lietuvos apeliacinis teismas gavo pareiškėjo BUAB „Laineda“ administratoriaus UAB „Bankroto administravimas“ įgalioto asmens A. P. paaiškinimus raštu, kuriuose jis prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo; panaikinti tą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutarties dalį, kuria bankroto administratoriumi paskirta UAB „Tigesta“, išspręsti šį klausimą iš esmės - paskirti įmonės bankroto administratoriumi juridinį asmenį, kurį siūlo pareiškėjas. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas išdėstė argumentus, kodėl, pasak jo, atsakovui yra keltina bankroto byla, taip pat kodėl paskirtą bankroto administratorių reikia keisti kitu. Atsižvelgdama į tai, kad gauti paaiškinimai pagal turinį prilygsta atsiliepimui į atsakovo atskirąjį skundą, o terminas pateikti atsiliepimą į šį skundą baigėsi 2010 m. kovo 16 d. (t. 2, b. l. 1) (ĮBĮ 10 str. 8 d.), į tai, kad pareiškėjas neprašo atnaujinti praleisto termino ir nenurodo termino praleidimo priežasčių, teisėjų kolegija atsisako priimti pareiškėjo paaiškinimus, kurie iš esmės yra atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą, kaip pateiktus pavėluotai ir grąžina juos pateikusiam asmeniui (CPK 3 str. 6 d., 318 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 318 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laineda“ administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimas“ įgalioto asmens A. P. 2010 m. balandžio 27 ir 28 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautus rašytinius paaiškinimus atsisakyti priimti ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras DriukasDanutė GasiūnienėAudronė Jarackaitė