Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 3.2.6.6.; 2.6.10.5.1.; 2.6.10.5.2.

2018 m. kovo 12 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arpaula“ ieškinį atsakovams UAB „Rataplan LT“ ir L. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ieškinys ir jo priedai, taip pat teismo pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo per teismo nustatytą 20 dienų terminą, atsakovei UAB „Rataplan LT“ buvo išsiųsti 2017 m. balandžio 19 d. Korespondencijai grįžus neįteiktai, dokumentai buvo pakartotinai išsiųsti atsakovės buveinės adresu 2017 m. balandžio 28 d. Tokiu būdu, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, minėti teismo procesiniai dokumentai atsakovei laikytini įteiktais praėjus 10 dienų nuo jų pakartotinio išsiuntimo. Tuo tarpu atsakovui L. P. siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti jo motinai R. P. 2017 m. gegužės 6 d. Be to, šiam atsakovui ieškovės ieškinys buvo išsiųstas ir 2017 m. spalio 10 d. įteiktas, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 (toliau ir Reglamentas) nuostatomis. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį atsakovai nepateikė.

Apie parengiamąjį teismo posėdį, kuris įvyko 2017 m. birželio 28 d. 9.30 val., atsakovei UAB „Rataplan LT“ teismo šaukimai buvo siųsti 2 kartus. Tuo tarpu atsakovui L. P. byloje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu išsiųsti teismo procesiniai dokumentai iki paskirto byloje parengiamojo teismo posėdžio grįžo neįteikti. 2017 m. birželio 28 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nustačius, kad atsakovas L. P. yra deklaravęs išvykimą gyventi į Vokietiją, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o teismo pranešimai apie sekantį parengiamąjį teismo posėdį, kuris įvyko 2017 m. rugsėjo 26 d., buvo išsiųsti atitinkamai atsakovei UAB „Rataplan LT“ jos buveinės adresu, o atsakovui L. P. teismui žinomu jo gyvenamosios vietos adresu Vokietijoje, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 nuostatomis. Atsakovei UAB „Rataplan LT“ nepavykus įteikti teismo siųstų procesinių dokumentų, jie buvo pakartotinai išsiųsti tuo pačiu adresu. Paskirto byloje teismo posėdžio metu nustačius, kad atsakovui L. P. apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2017 m. lapkričio 16 d. ir išsiųsti teismo pranešimai abiem atsakovams ta pačia anksčiau nurodyta tvarka. 2017 m. lapkričio 16 d. teismo posėdžio metu nustačius, kad atsakovui L. P. teismo procesinių dokumentų įteikimas užsienyje užtruko, bylos nagrinėjimas buvo pakartotinai atidėtas iki 2017 m. gruodžio 20 d., apie sekantį teismo posėdį atsakovė UAB „Rataplan LT“ informuota pranešimu, o atsakovui L. P. pranešta Reglamento nustatyta tvarka. 2017 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžio metu nustačius, kad atsakovui L. P. patikslintas ieškinys įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d., todėl nesuėjo atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikti terminas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2018 m. kovo 5 dienai. Atsakovams pranešimai apie sekančio teismo posėdžio vietą ir laiką išsiųsti ta pačia tvarka ir abiem tinkamai įteikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai per teismo nustatytus terminus nepateikė atsiliepimų į ieškinį, į byloje paskirtą teismo posėdį neatvyko, nors apie jį buvo pranešta tinkamai, neatvykimo priežasčių iki teismo posėdžio pradžios nepranešė, neprašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl laikytina, kad atsakovai į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Ieškovei prašant priimti sprendimą už akių, vadovaujantis CPK 246 straipsnio 2 dalies, 285 straipsnio nuostatomis, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Rataplan LT“ 2012 m. gegužės 25 d. sudarė dvi pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias ieškovė atsakovei išsimokėtinai pardavė dvi krovinines transporto priemones. Tiek krovininių automobilių pirkimo – pardavimo sutartis, tiek ieškovės 2012 m. gegužės 25 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras išankstiniam apmokėjimui Nr. ARP Nr. 2012-002 ir Nr. ARP Nr. 2012-003 pasirašė atsakovės direktorius L. P.. Vadovaujantis minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių 2.3. punktu, pirkėjas privalėjo iki 2012 m. spalio 24 d. sumokėti pardavėjui 42 355,77 Eur (20418,21 Eur + 21937,56 Eur arba 146 246,00 Lt) už abu krovininius automobilius, tačiau savo įsipareigojimų pilnai neįvykdė, nes pagal abi sutartis sumokėjo tik 2000 Eur, ką patvirtina ieškovės pateiktas byloje 2015 m. gegužės 11 d. mokėjimo pavedimas, atliktas per banką „Swedbank“, AB.

Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1 – 6.4 straipsniai, 6.870 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovės įmonei pardavė dvi transporto priemones, už kurias atsakovė atsiskaitė tik iš dalies. Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Tokiu būdu atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Nustačius, kad aukščiau minėto įstatymo reikalavimo – laiku ir tinkamai sumokėti krovininių automobilių kainą – pirkėjas nesilaiko, vadovaujantis CK 6.345 str. 1 d. nuostatomis, ieškovė turi teisę reikalauti nesumokėtos daikto kainos dalies. Atsakovai atsiliepimų į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų, kurie pagrįstų tinkamą prievolės įvykdymą, nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Nagrinėjamu atveju teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia pareikštą ieškinį laikyti teisiškai pagrįstu dėl priteistinos skolos dydžio (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės

Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia ieškinį dėl skolos už nupirktas ir prarastas transporto priemones priteisimo. Ieškovės nuomone, šiuo atveju taikytina solidarioji atsakovų atsakomybė, kadangi žalą ieškovei atsakovai padarė veikdami bendrai (CK 6.279 straipsnis). UAB „Rataplan LT“ atsakomybę ieškovė kildina iš sutartinių santykių, o atsakovo L. P. atsakomybę kildina iš delikto, teigiant, kad jis, formaliai būdamas UAB „Rataplan LT“ direktoriumi ir atstovu, atliko visus veiksmus, susijusius su transporto priemonių pirkimu, pargabenimu į savo nuosavą namų valdą ir šių transporto priemonių neišsaugojimu, transporto priemonių neperdavimu UAB „Rataplan LT“, jų neįregistravimu UAB „Rataplan LT“ vardu VĮ „Regitra“. Ieškovės nuomone, atsakovas L. P., sudarydamas ginčo sandorius, veikė ne tik kaip bendrovės vadovas, bet ir kaip fizinis asmuo, siekiantis asmeninės naudos.

Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi šioje normoje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Teisinis subjektiškumas reiškia ir pareigą atsakyti pagal savo prievoles, todėl vienas iš svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę tiek dalyvių, tiek ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai ir išaiškinta, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai – nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra ne solidaraus (kaip prašoma ieškinyje), o subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Atsižvelgiant į tai, kad vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams, todėl tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Remiantis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovė „Rataplan LT“ yra skolinga ieškovei 40 355,77 Eur skolos už perduotas transporto priemones. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių minėtą aplinkybę. Atsakovas L. P. paaiškino ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-557/2016, nurodyta, kad atsakovė UAB „Rataplan LT“ veiklos nuo jos įregistravimo dienos nevykdo. Iš byloje pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-000636-14 turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog minėtos transporto priemonės yra prarastos, jos nebeegzistuoja, nuo 2014 m. spalio 1 d. automatiškai buvo išregistruotos, ką patvirtina ir prie ieškinio pridėti VĮ „Regitra” duomenų bazės išrašai. Paminėtame nuosprendyje taip pat yra nurodyti atsakovo L. P. paaiškinimai apie tai, kad jis transporto priemones laikė savo nuosavoje namų valdoje (kieme) ir jas ten paliko be priežiūros, išvykdamas su šeima į Vokietiją. Pasitvirtinus pirmiau nurodytų įrodymų visumai, daroma išvada, kad atsakovas L. P. yra subsidiariai atsakingas kartu su įmone, kaip pažeidęs savo fiduciarines pareigas įmonei, praradęs įmonės turtą dėl savo didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

Dėl sutartinių delspinigių priteisimo

Pagal CK 6.71 straipsnį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis sudarytų 2012 m. gegužės 25 d. Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 2012-01 ir 2012-05-25 Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 2012-02 2.4. punktu, šalys susitarė, kad pirkėjas privalo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną nuo nesumokėtos sumos, už 6 mėnesius (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškovės paskaičiavimu, delspinigiai pagal Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2012-01 sudaro 7 464,89 Eur, ir pagal Pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. 2012-02 – 8020,36 Eur, viso delspinigiai pagal abi sutartis sudaro 15 485,25 Eur, kuriuos prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Nustačius, kad atsakovė neįvykdė prievolės sutartyje nustatytu laiku, ieškovei iš atsakovės UAB „Rataplan LT“ ir subsidiariai iš atsakovo L. P. taip pat priteistinos 15 485,25 Eur netesybos – delspinigiai (CK 6.71 straipsnis, nuolatinės prekių pirkimo–pardavimo sutarties 2.4 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu, iš atsakovės UAB „Rataplan LT“ ir atsakovo L. P. subsidiariai ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Tenkinus pareikštą ieškinį, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė už pareikštą ieškinį yra sumokėjusi 1 221 Eur dydžio žyminį mokestį ir patyrusi 2 500 Eur atstovavimo išlaidas. Kartu pastebėtina, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. teisme gautas pareiškimas dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo ieškovė atsisakė pradinio ieškinio reikalavimų dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012-10-25 iki bylos iškėlimo dienos, kurias sudaro 10 806,50 Eur ir 289,62 Eur baudos priteisimo iš atsakovų. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad po ieškinio reikalavimų patikslinimo ieškinio suma sudarys 55 841,02 Eur, jai grąžintina permokėto žyminio mokesčio dalis – 158 Eur (1221,00 Eur – 1063,00 Eur).

Sprendžiant dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo, teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, turi būti grąžinamas žyminis mokestis atsisakytų reikalavimų dalyje. CPK 87 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų sumažinusi ieškinio reikalavimus dėl to, kad atsakovas (-ai) būtų atsiskaitę. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų savo iniciatyva nenurodžiusi to priežasčių, tokiu būdu nėra pagrindo tenkinti pareikšto prašymo ir grąžinti ieškovei 158 Eur, laikant šią sumą žyminio mokesčio permoka.

Šiuo atveju tenkinus materialinį ieškinio reikalavimą visa apimtimi, yra pagrindas iš atsakovų UAB „Rataplan LT“ ir L. P. lygiomis dalimis priteisti 1 063 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Įvertinus minėtus kriterijus ir byloje ieškovės pateiktų procesinių dokumentų pobūdį bei skaičių, teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomos priteisti 2 500 Eur atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nurodytų maksimalių dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Įvertinus tai, kad teismas patyrė 37,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rataplan LT“, į. k. 302708136, ir subsidiariai iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arpaula“, į. k. 179759522, 40 355,77 Eur (keturiasdešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 77 ct) skolos, 15 485,25 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 25 ct) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017-04-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rataplan LT“, į. k. 302708136, ir atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Arpaula“, į. k. 179759522, po 531,50 Eur (penkis šimtus trisdešimt vieną eurą 50 ct) žyminio mokesčio ir po 1 250 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų bei valstybei po 18,58 Eur (aštuoniolika eurų 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.