- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-305-280/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-2778/2015 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui T. M., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. D. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Č. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą T. M. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinį – namų ūkio dirbtuves, esančias žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę , sprendime nurodant, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per šešis mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos, ieškovui suteikiama teisė nugriauti šį statinį ir sutvarkyti statybvietę, o reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Ieškovė nurodė jog patikrinimo metu nustatyta, kad T. M. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), atsakovas, turėdamas supaprastintą projektą ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 17 d. išduotą rašytinį pritarimą, savo sklype stato namų ūkio dirbtuves, kurių matmenys 6,28×7,85 m, aukštis 6,08 m, pažeisdamas esminį statinio projekto sprendinį – statinio vietą sklype, nes statinys statomas ne 3 metrų, kaip numatyta projekte, o 2,05 – 2,68 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. 2012 m. birželio 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas, o 2012 m. liepos 3 d. – reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius: iki 2013 m. sausio 3 d. nugriauti ne vietoje pastatytas namų ūkio dirbtuves ir sutvarkyti teritoriją. 2013 m. sausio 3 d. ieškovo sprendimu reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2013 m. balandžio 3 d., bet atsakovas gera valia reikalavimo neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2015-12-02 sprendimu ieškinį patenkino, įpareigojo T. M. (T. M.), per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – namų ūkio dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę; nurodė, kad, jeigu per šešis mėnesis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos T. M. teismo sprendimo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę T. M. lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – namų ūkio dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; teismas priteisė 25,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nustatė, kad atsakovas, turėdamas 2011 m. parengtą II gr. Nesudėtingo statinio supaprastintą projektą ir Ignalinos savivaldybės pritarimą šiam projektui, jam priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), statė namų ūkio dirbtuves. Ieškovas, gavęs J. D.-R. pareiškimą dėl statybos normų pažeidimo, atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pažeisti esminiai projekto sprendiniai, nes statinys statomas ne projekte nurodytoje vietoje pažeidžiant 3 m. atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos. 2012-06-19 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, įpareigojantis atsakovą nevykdyti jokių darbų. 2012-07-03 ieškovas surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ne vietoje pastatytas namų ūkio dirbtuves ir sutvarkyti teritoriją iki 2013-01-03. Šiuos reikalavimus teismas pripažino pagrįstais. Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus (STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai) ieškovo statinio statyba mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo besiribojančio sklypo galima tik to sklypo savininko ar valdytojo sutikimu. Gretimo sklypo savininkės J. D.-R. naudojamas žemės sklypas suformuotas planu, naudojamo žemės sklypo riba aiški. Namų ūkio dirbtuvių supaprastinto projekto aiškinamajame rašte, fasadų plane ir statinių išdėstymo žemės sklype schemoje nurodyta, kad namų ūkio dirbtuves statomos 3 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos ir 1,08 m atstumu nuo esamo gyvenamojo namo, o faktiškai statinys pastatytas 1,75 m. atstumu nuo gyvenamojo namo, 2,05-2.68 m atstumu nuo besiribojančio sklypo. Pagal Statybos įstatymo 4 str. atsakovas per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą turėjo teisę pašalinti teisę gauti besiribojančio žemės sklypo valdytojo, sutikimą statyti mažesniu nei 3 m atstumu, pakeisti projekto sprendinius ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau to nepadarė. Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyvios, todėl jų statytojas privalo laikytis. Atsakovo argumentus, kad dirbtuvės buvo pastatytos ant senų pamatų, teismas atmetė, kaip nepagrįstus, nes byloje esantys įrodymai paneigė atsakovo nurodomą aplinkybę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. M. prašo 2015-12-02 Ignalinos rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą patraukti ginčo pastato sieną leidžiamu 3 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jam 2000-01-19 buvo išduotas leidimas Nr. 15 vykdyti statybos darbus – rekonstruoti bendrabučio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), į individualų 1 buto 2 aukštų gyvenamąjį namą pagal 1999-12-28 parengtą projektą, kuriame nurodyta, kad greta namo suprojektuotas priblokuojamas garažas su sandėliu, kurių bendri projektiniai matmenys – 7,6 mx6,5 m, sudaro 49,4 m² statinio užimamą plotą. 2001 m. rudenį atsakovas pradėjo pirminius statybos darbus- ant kiemo rūsio įrengė garažo su sandėliu pastato pamatus sulyg žemės paviršiumi, įrengė didesniu (2 m) nei buvo galima (1 m) atstumu nuo sklypo ribos. Atlikus darbus buvo surašytas pamatų statybos žemės sklype darbų aktas. Dėl piniginių lėšų stygiaus statybos darbai buvo sustabdyti, vėliau vietoj garažo atsakovas nusprendė statyti dirbtuves, 2011 m. iš naujo buvo parengtas dirbtuvių projektas, ir ant 2001 m. įrengtų garažo pamatų tęsė statinio statybą. 2010 m. buvo parengtas supaprastintas tvoros projektas, tvora buvo suprojektuota ir pastatyta šalia pietinės sklypo ribos, t.y. ne ant klypo ribos, o arčiau, atsakovo žemės sklype. Apelianto nuomone, tai svarbi aplinkybė, nes ieškovas nepateikė aiškaus dokumento (grafinio atstumų fiksavimo), kurioje konkrečioje vietoje atsakovo statomų namų ūkio dirbtuvių siena ar jos dalis yra atitolusi nuo kaimyninio sklypo ribos 2,05 m atstumu, o kurioje – 2,68 m atstumu, kadangi žemės sklypo pietinė riba nėra tiesi linija ir nesutampa su pastatyta tvora. Teismas nepagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą, atsižvelgdamas į ieškovo surašytą faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, pagal kurį dirbtuvės pastatytos 2,05-2,68 m atstumu nuo besiribojančio sklypo. Apelianto teigimu, projekte nurodyti statinio sprendiniai ir ieškovo užfiksuota faktinė statinio padėtis kelia abejonių dėl matematinių matmenų nesutapimo. Vertinant projekte nurodytus atstumus, galima daryti išvadą, kad nuo gyvenamojo namo iki gretimo sklypo ribos turi būti iš viso 11,94 m atstumas (1,08+7,85+3). Pagal 2012 m. ieškovo surašytą aktą šis atstumas tampa 11,65 m. (1,75+7,85+2,68) arba 12,28 (1,75+7,85+2,68). Šie neatitikimai bylos metu nebuvo nagrinėjami, nebuvo nustatytos neatitikimų priežastys, tai yra svarbu teisingam sprendimui priimti. Pagal projekte nurodytus atstumus, ieškovo nustatytas pažeidimas (2,05 m) atstumas, kuris buvo nurodytas kaip pažeidimas, negali būti pripažintas lemiančiu statybos neteisėtumo, nes pagal projektą turėtų būti 2,34, taigi nesudarytų trečdalio leistino atstumo. Statybos reglamentas irgi 0,3 m nukrypimą laiko neesminiu. Teismas neįvertino ir liudytojo S. L. rašto, kuriame nurodyta, kad atsakovui priklausančiame žemės sklype natūroje esanti tvora 0,30 m nesutampa su nekilnojamojo turto registruota žemės sklypo riba. Teismas dėl faktinio nukrypimo galėjo priimti kitokį sprendimą. Be to, teismas turėjo atsižvelgti, kad sprendimas atsakovui sukels itin didelius neproporcingus finansinius nuostolius lyginant su jo statybų metu padarytu nukrypimu nuo projekto. Trečiojo asmens nesutikimo duoti leidimą priežastys yra susiję daugiau su atsakovo asmeniu, nei su J. D.-R. patiriamais teisių pažeidimais. Argumentai, kad atsakovas pro langus matys jos kiemą ir lauko tualetą, nesusiję su atstumo nesilaikymu, nes ir dabar atsakovas ir pro langus ir būdamas kieme gali matyti jos kiemą. Tai, kad tamsiu paros metu atsakovo statinys užstoja nuo miesto aikštės įrenginių į jos sklypą patenkančią šviesą, negali būti vertinamas kaip trečiojo asmens teisių pažeidimas, nes miesto aikštės apšvietimo tikslas nėra apšviesti greta aikštės esančias teritorijas ir tai daugiau atsitiktinumas, nei J. D.-R. teisė. Apeliantas konstatuoja, kad nesant objektyvių teisių pažeidimo dėl atsakovo statinio atstumo nesilaikymo, neigiamų padarinių aplinkai, teismo sprendimas nugriauti visą pastatą yra neproporcingas, kai užtektų patraukti tik vieną statinio sieną nuo pietinės sklypo ribos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Inspekcijos nuomone, teismas tinkamai, išsamiai, nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes.
Atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, kad nuo dirbtuvių iki žemės sklypo ribos nėra 3 m atstumo. Atsakovas nuo 2012-06-19, kuomet buvo surašytas savavališkos statybos aktas, iki šiol nepašalino savavališkos statybos ir net nesiekia pašalinti, bet ieško galimybių kaip to išvengti.
2015-12-02 priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8-277/2015 konstatuota, kad aktas buvo surašytas teisėtai, atsakovas šio fakto neginčijo. Sprendime teismas atsižvelgė į aplinkybes, kurios susijusios išimtinai tik su žemės sklypu savininkų tarpusavio santykiais.
Teismas įvertino, kad atsakovo statomas statinys pažeidžia trečiojo asmens interesus, nes J. D.-R. nedavė rašytinio sutikimo statyti ginčo statinį. Atsakovas turėjo pakankamai laiko gauti trečiojo asmens sutikimą. Atsakovas, statydamas namų ūkio dirbtuves, pažeidė teisės aktuose imperatyviai nustatytus minimalius atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kurių galima nesilaikyti tik esant kaimyninio namo savininko sutikimui.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje J. D.-R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo skundo netenkinti ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-12-02 sprendimą palikti nepakeistą. Apeliantas, pateikdamas apeliacinį skundą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. 2012-05-18 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašytame faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte yra užfiksuota, kad atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančiame žemės sklype, 2,05 m ir 2,68 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos statomas statinys. Šis aktas yra galiojantis. Teismas, esant nurodytiems duomenims, pagrįstai konstatavo faktą, kad statinio statyba mažesniu nei 3 m atstumu nuo besiribojančio sklypo galima tik sklypo savininko ar valdytojų raštišku sutikimu.
Nukrypimas siekia beveik trečdalį nustatyto atstumo nuo gretimo sklypo ribos, todėl negali būti pripažintas neesminiu. Teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo atsakovo tvoros pastatymo vieta, vadovavosi atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastro ir registrų duomenų bylos kopija. Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad J. D.-R. piktnaudžiauja savo teise, nes motyvai, dėl kurių ji nesutinka, kad būtų statomas statinys nėra svarbūs, nes tokią trečiojo asmens teisę gina įstatymas. Ieškovas, pateikdamas ieškinį gina viešą interesą, siekia, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų.
Trečiasis asmuo atsakovo pusėje Č. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Apeliacinis skundas netenkinamas, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p. CK 4.98 str., CK 4.75 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškovo ieškinį patenkinti.
Apeliaciniame skunde išdėstyti atsakovo teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis, visų jų išsamiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalyje nurodyta, kad statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, yra vieni iš esminių statinio projekto sprendinių, o to paties straipsnio 71 dalyje statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, įvardyta kaip savavališka statyba. Tai, kad esminiais statinio projekto sprendiniais, be kitų, laikomi ir sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, o šių sprendinių pažeidimas lemia statybos neteisėtumą, nurodyta ir Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime dėl CK 4.103 straipsnio 3 dalies ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi pirmiau nurodytų įstatymo reikalavimų dėl statinio vietos sklype nustatymo laikymasis yra viena iš būtinų statybos teisėtumo sąlygų. Tokių reikalavimų pažeidimas, t. y. statinio statymas mažesniu nei nurodyta atitinkamame teisės akte atstumu iki gretimo žemės sklypo, pagal įstatymą leidžiamas tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-2011).
Byloje nustatyta, kad apeliantas T. M., turėdamas supaprastintą projektą namų ūkio dirbtuvių statybai ir jo pagrindu Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2012-01-17 išduotą pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas esminius statinio projekto sprendinius – statinio vietą sklype, vykdė namų ūkio dirbtuvių darbus jam priklausančiame sklype, (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), esančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1,75 m atstumu nuo Č. M. ir T. M. gyvenamojo namo, 2,05 – 2,68 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos statomas II grupės nesudėtingas statinys – namų ūkio dirbtuvės ir atlikti tokie statybos darbai: ant esamo kiemo rūsio, padidinus lauko išmatavimus, įrengti akmenbetonio pamatai, plytų mūro sienos, įrengtas dvišlaitis medinių konstrukcijų stogas, kurio rytiniame šlaite įrengti vertikalūs stoglangiai, pastato išmatavimai plane 6,28 × 7,85 m, aukštis 6,08 m. Patikrinęs duomenis 2012 m. birželio 19 d. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius surašė savavališkos statybos aktą, 2012 m. liepos 3 d. surašė reikalavimą iki 2013-04-03 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti ne vietoje pastatytas namų ūkio dirbtuves ir sutvarkyti teritoriją. Atsakovui priklausantis žemės sklypas, kuriame vykdoma statyba, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Reikalavimo nugriauti namų ūkio dirbtuves atsakovas neįvykdė, atliktą statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas.
Apeliantas nurodo, kad 2012-06-19 savavališkos statybos aktas surašytas, nes buvo nustatyta, kad statinys statomas ne projekte nurodytoje žemės sklypo vietoje. Atsakovo nuomone, namų ūkio dirbtuvės nėra naujas statinys, nes jis statytas ant pagal G. K. individualios įmonės 1999 m gruodžio 28 d. garažo su sandėliu projektą (kurio duomenys 7,6 m.x6,5 m.). Atsakovas 2001 m. pradėjo statybos darbus, įrengė garažo su sandėliu pamatus. Atlikus šiuos darbus buvo surašytas Pamatų statybos žemės sklype darbų aktas. Darbai dėl lėšų stokos buvo sustabdyti. 2011 m. buvo parengtas naujas planas supaprastintų dirbtuvių statybai ir apeliantas ant 2001 m. įrengtų pamatų tęsė statybos darbus. Todėl negali būti laikoma, kad tai yra naujas statinys.
Šie apelianto argumentai jau buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, kuris nagrinėjant bylą nustatė, kad 1999 m. projekte garažo ilgis 7,5 m, plotis 6,5 m, o statomų namų ūkio dirbtuvių ilgis 7,85 m, plotis 6,28 m. Pagal projekto aiškinamąjį raštą garažo pamatai juostiniai-monolitiniai betono, o statomų namų ūkio dirbtuvių pamatai akmenbetonio. Be to, pagal G. K. individualios įmonės parengto projekto statinių vietos žemės sklype planą (1 garažo vieta sklype (matuojant pagal plano mastelį M1:500) yra 3-3,5 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos, o statomos namų ūkio dirbtuvės yra 2,05-2,68 m atstumu nuo šios ribos. Atsižvelgiant į nustatytus duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad namų ūkio dirbtuvių pamatai įrengti ne pagal G. K. individualios įmonės 1999 metais parengtą projektą, o pagal G. E. 2011 metais parengtą namų ūkio dirbtuvių projektą, kadangi skiriasi statinio ilgis, plotis, pasikeitė pamatų medžiagos.
Reikalavimus ginčo statiniui reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 p. (11 priedas), galiojęs statybos metu ir šiuo metu galiojantis aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamento 33.2 p 11 priedas. Jie numato, kad tokio statinio statyba mažesniu nei 3 metrai atstumu nuo besiribojančio sklypo galima tik to sklypo savininko ar valdytojo rašytiniu sutikimu.
Aplinkybės, kad atsakovas pastatė namų ūkio dirbtuves nukrypdamas nuo suderinto projekto (t.y. namų ūkio dirbtuves ne projekte nurodytoje vietoje, o arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos) konstatuotos 2012-06-19 savavališkos statybos akte, bei 2012-09-18 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Šie aktai yra nenuginčyti, galiojantys, todėl turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), atsakovas yra nubaustas administracine tvarka už Statybos įstatymo 2 str. 93 str. nesilaikymą, šios nuobaudos neskundė, be to, teismo posėdžio metu šią aplinkybę pripažino ir pats apeliantas (CPK 187 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde išdėstytos atsakovo abejonės dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės dėl atstumo iki gretimų sklypų pažeidimo, motyvuojant tuo, kad teismas neatsižvelgė į matematinius matmenų nesutapimus, nurodytus statinio sprendinių projekte bei faktinėje statinio padėtyje, buvo įvertintos pagal byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas, kuriame vykdoma statyba, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, trečiojo asmens J. D. R. naudojamas žemės sklypas suformuotas planu, prilyginamu teritorijų planavimo dokumentui, kuris parengtas vadovaujantis gretimų žemės sklypų kadastro duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre, todėl atsakovo žemės sklypo ir J. D. R. naudojamo žemės sklypo riba yra aiški – tai kadastriniais matavimais suformuoto atsakovo žemės sklypo pietinė riba ir kurioje nurodytos sklypo ribos koordinatės. 2012 m. gegužės 18 d. surašytu Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu nustatyta, kad 2,05 – 2,68 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos, o ne nuo atsakovo tvoros, statomas II grupės nesudėtingas statinys – namų ūkio dirbtuvės. Šie faktai, kaip minėta ankščiau, nėra nuginčyti. Atsakovo teiginiai, kad pagal projekto duomenis turėtų būti 2,34 m., nepagrįsti, nes esminis dalykas, ką turėjo ir nustatė pirmosios instancijos teismas, kad faktiškai namų ūkio dirbtuvės yra mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo besiribojančio sklypo ribos ir nėra šio sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti ginčo statinį tokiu atstumu.
Apeliantas apeliaciniu skundu prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui arba įpareigoti atsakovą patraukti ginčo pastato sieną leidžiamu 3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014). Kadangi apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu nei prie apeliacinio skundo nepateikė įrodymų, kad įmanoma namų ūkio dirbtuves pertvarkyti taip, kad būtų išlaikytas teisės aktų nustatytas atstumas iki trečiojo asmens sklypo ribos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko (nuo 2012 m.) imtis priemonių pašalinti pažeidimus arba gauti trečiojo asmens sutikimą, tačiau to nepadarė, be to, nepateikė įrodymų, patvirtinančių statinio statybos išlaidas, ginčo statinys turėtų būti nugriautas (CK 4.103 str. 3 d. 2 p.).
Apelianto teigimu, trečiasis asmuo J. R. nepagrįstai, atsisakydama duoti sutikimą, galimai piktnaudžiauja savo teise. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininkų teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, todėl kaimyninio sklypo savininkas, atsisakęs duoti sutikimą statyti statinius mažesniu, negu norminiuose teisės aktuose, nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Dėl to šioje byloje neanalizuojami apeliacinio skundo argumentai ar J. D.-R. pagrįstai ar nepagrįstai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, atsisakė duoti sutikimą. Taip pat yra išaiškinta, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad atstumas iki sklypo ribos galėtų būti keičiamas teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio geranorišku susitarimu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.