Utenos apylinkės teismo sprendimas

2015-12-02 · Civilinė byla Nr. 2-8-277/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-02
Bylos Nr.
2-8-277/2015
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00213-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
T. M.
Trečiasis asmuo
Č. M., J. D. R.
Civilinė byla Nr. 2-8-277/2015Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00213-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.10.; 3.2.6.1.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 2 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant ieškovo – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atstovei Liudai Baltrušaitytei, atsakovui T. M. (T. M.), trečiajam asmeniui Č. M., trečiajam asmeniui J. D. R., vertėjai Irenai Pauliukevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį T. M. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. D. R., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Č. M..

Teismas, išnagrinėjęs byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo įpareigoti atsakovą per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti statinį – namų ūkio dirbtuves, esančias žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutvarkyti statybvietę ir sprendime nurodyti, kad atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per šešis mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos, ieškovui suteikiama teisė nugriauti šį statinį ir sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Nurodo, kad dėl gauto skundo atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas, turėdamas supaprastintą projektą ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 17 d. išduotą rašytinį pritarimą, stato namų ūkio dirbtuves, kurių matmenys 6,28×7,85 m, aukštis 6,08 m, pažeisdamas esminį statinio projekto sprendinį – statinio vietą sklype, nes statinys statomas ne 3 metrų, kaip numatyta projekte, o 2,05 – 2,68 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos. 2012 m. birželio 19 d. surašytas savavališkos statybos aktas, o 2012 m. liepos 3 d. – reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius: iki 2013 m. sausio 3 d. nugriauti ne vietoje pastatytas namų ūkio dirbtuves ir sutvarkyti teritoriją. 2013 m. sausio 3 d. sprendimu reikalavimo įvykdymo terminas pratęstas iki 2013 m. balandžio 3 d., bet atsakovas reikalavimo neįvykdė.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 1999 metais nusipirko bendrabučio paskirties gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), parengė šio gyvenamojo namo rekonstrukcijos į individualų gyvenamąjį namą projektinę dokumentaciją ir 2000 m. sausio 19 d. gavo leidimą vykdyti statybos darbus. Pagal projektą buvo numatyta ir garažo statyba. 2001 metais ant esamo kiemo rūsio įrengė garažo pamatus. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus garažą galimą buvo statyti vieno metro atstumu nuo pietinės sklypo ribos, o jis garažo pamatus įrengė didesniu nei dviejų metrų atstumu nuo pietinės sklypo ribos. Dėl finansinių sunkumų garažo statybos darbų nebaigė. Vėliau sumanė statyti namų ūkio dirbtuves, kurių stogo konstrukcija buvo kitokia nei garažo stogo konstrukcija. Parengęs naują namų ūkio dirbtuvių supaprastintą projektą ir gavęs rašytinį pritarimą ant dar 2001 metais įrengtų garažo pamatų tęsė statinio statybą, kol buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir statyba sustabdyta. Nurodymo nugriauti statinį neįvykdė ir neketina vykdyti, nes gauna tik 140 Eur netekto darbingumo pensiją, todėl jam per didelė finansinė našta griauti statinį, kurio statyba kainavo apie 15000 Eur. Dokumentų, patvirtinančių statinio statybos išlaidas, neturi, bet tokia suma įvertina panaudotas medžiagas ir savo darbą. Mano, kad statinys neturi būti griaunamas, nes yra pastatytas jo žemės sklype ir niekam, taip pat gretimo žemės sklypo naudotojai J. D. R. netrukdo.

Trečiasis asmuo Č. M. ieškiniui prieštarauja. Mano, kad reikalavimas nugriauti apie 15000 Eur kainavusį statinį prieštarauja protingumo principui, nes pastatas pastatytas pagal parengtą projektą ir niekam netrukdo.

Trečiasis asmuo J. D. R. ieškiniui pritarė. Paaiškino, kad yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovas 1999 metais nusipirko greta esantį namą, kurio numeris turėtų būti (duomenys neskelbtini), bet dėl nesuprantamų priežasčių yra (duomenys neskelbtini). 2011 metais pamatė, kad gretimame žemės sklype, prie sklypų ribos statomas pastatas. Pas atsakovą domėjosi dėl statybos teisėtumo ir gavo atsakymą, kad savo sklype stato kaip nori. Pastatas yra arčiau nei 3 metrai nuo sklypo ribos, o ji tam rašytinio sutikimo nedavė ir neduos, nes pastatas užstoja tamsiu paros metu nuo miesto aikštės apšvietimo įrenginių į jos sklypą sklindančią šviesą, be to, pastato stoge įrengti langai, pro kuriuos galima bus stebėti jos sklype esančius statinius, taip pat ir lauko tualetą. Mananti, kad visiems, taip pat ir atsakovui, privalu laikytis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad atsakovas, turėdamas G. E. 2011 metais parengtą II grupės nesudėtingo statinio supaprastintą projektą Nr. s-01/12 ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 17 d. išduotą rašytinį pritarimą šiam projektui, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statė namų ūkio dirbtuves. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnai, patikrinę trečiojo asmens J. D. R. 2012 m. balandžio 19 d. pareiškimą dėl statybos normų pažeidimo (1 t., 32 b. l.), 2012 m. gegužės 18 d. surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (1 t., 36-37 b. l.), kuriame nurodė, kad Č. M. ir T. M. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, patenkančiame į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną, 1,75 m atstumu nuo Č. M. ir T. M. gyvenamojo namo, 2,05 – 2,68 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos statomas II grupės nesudėtingas statinys – namų ūkio dirbtuvės ir atlikti tokie statybos darbai: ant esamo kiemo rūsio, padidinus lauko išmatavimus, įrengti akmenbetonio pamatai, plytų mūro sienos, įrengtas dvišlaitis medinių konstrukcijų stogas, kurio rytiniame šlaite įrengti vertikalūs stoglangiai, pastato išmatavimai plane 6,28 × 7,85 m, aukštis 6,08 m. Inspekcijos pareigūnai, konstatavę, kad pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, nes statinys statomas ne projekte nurodytoje vietoje, 2012 m. birželio 19 d. surašė savavališkos statybos aktą (1 t., 9-11 b. l.), o 2012 m. liepos 3 d. – reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti ne vietoje pastatytas namų ūkio dirbtuves ir sutvarkyti teritoriją (1 t., 14-15 b. l.). Teismas Inspekcijos pareigūnų surašytus Savavališkos statybos aktą ir Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius pripažįsta pagrįstais. Atsakovui priklausantis žemės sklypas, kuriame vykdoma statyba, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (1 t., 62-63 b. l., Žemės sklypo kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija). Šio sklypo pietinėje pusėje esantis J. D. R. naudojamas žemės sklypas suformuotas planu, prilyginamu teritorijų planavimo dokumentui (2 t., 66-68 b. l.), kuris parengtas vadovaujantis gretimų žemės sklypų kadastro duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre (2 t., 50-51 b. l.), todėl atsakovo žemės sklypo ir J. D. R. naudojamo žemės sklypo riba yra aiški – tai kadastriniais matavimais suformuoto atsakovo žemės sklypo pietinė riba. Atsakovo statomų namų ūkio dirbtuvių supaprastinto projekto parengimo ir rašytinio pritarimo projektui išdavimo metu galioję statybą reglamentuojantys teisės aktai (Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 punktas, 11 priedas) nustatė, kad tokio statinio statyba mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo besiribojančio sklypo galima tik to sklypo savininkų ar valdytojų rašytiniu sutikimu. Namų ūkio dirbtuvių supaprastinto projekto aiškinamajame rašte, fasadų plane (1 t., 81, 87 b. l.) ir statinių išdėstymo žemės sklype plane (1 t., 113 b. l.) nurodyta, kad 7,86 m ilgio, 6,25 m pločio, 6,10 m aukščio namų ūkio dirbtuvės statomos pietinėje žemės sklypo dalyje 1,08 m atstumu nuo esamo gyvenamojo namo ir 3 m atstumu nuo gretimo sklypo ribos, o faktiškai (1 t., 36 b. l.) 7,85 m ilgio, 6,28 m pločio ir 6,08 m aukščio statinys pastatytas 1,75 m atstumu nuo gyvenamojo namo ir 2,05 – 2,68 m atstumu nuo besiribojančio sklypo. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalį statinio vieta sklype yra vienu iš esminių statinio projekto sprendinių, o pagal to paties straipsnio 71 dalį statinio ar jo dalies statyba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius yra savavališka statyba. Reikalavimo nugriauti ne vietoje pastatytas namų ūkio dirbtuves ir sutvarkyti teritoriją surašymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio, reglamentavusio savavališkos statybos padarinių šalinimą, redakcija numatė tokį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, todėl reikalavimas pagrįstas ir teisėtas. Pagal paminėto straipsnio 4 dalį atsakovas per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą turėjo teisę pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, t. y. gauti besiribojančio sklypo valdytojo, šiuo atveju trečiojo asmens J. D. R. rašytinį sutikimą namų ūkio dirbtuves statyti mažesniu nei 3 metrų atstumu nuo besiribojančio sklypo, atitinkamai pakeisti projekto sprendinius ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – rašytinį pritarimą statinio projektui, bet to nepadarė ir reikalavimo nugriauti statinį neįvykdė, todėl Inspekcija pagrįstai kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti reikalavimą.

Teismas atmeta atsakovo aiškinimą, kad namų ūkio dirbtuves pastatė ant pamatų, kurie dar 2001 metais buvo įrengti pagal G. K. individualios įmonės 1999 metais parengtą bendrabučio rekonstrukcijos į individualų gyvenamąjį namą projektą, nes toks aiškinimas prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Paminėtame projekte (1 t., 64-75 b. l.) garažo ilgis 7,5 m, plotis 6,5 m, o statomų namų ūkio dirbtuvių ilgis 7,85 m, plotis 6,28 m. Pagal projekto aiškinamąjį raštą (1 t., 67 b. l). garažo pamatai juostiniai-monolitiniai betono, o statomų namų ūkio dirbtuvių pamatai akmenbetonio (1 t. 36 b. l.). Be to, pagal G. K. individualios įmonės parengto projekto statinių vietos žemės sklype planą (1 t., 65-66 b. l.) garažo vieta sklype (matuojant pagal plano mastelį M1:500) yra 3-3,5 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos, o statomos namų ūkio dirbtuvės yra 2,05-2,68 m atstumu nuo šios ribos. Paminėti duomenys leidžia teigti, kad namų ūkio dirbtuvių pamatai įrengti ne pagal G. K. individualios įmonės 1999 metais parengtą projektą, o pagal G. E. 2011 metais parengtą namų ūkio dirbtuvių projektą (1 t., 80-87,113 b. l.), kuriame numatyta, kad statinio ilgis 7,86 m, plotis 6,25 m, pamatai akmenbetonio, bet statinys pastatytas ne projekte numatytoje vietoje.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką, 8 dalis nustato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti asmenį, kuriam surašytas privalomasis nurodymas nugriauti statinį (išardyti jo dalį) ar jo nenugriauti (neardyti), atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Statybos techninių reglamentų normos, nustatančios privalomus minimalius atstumus, yra imperatyviosios, jų statytojas privalo laikytis. Išimtis galima tik vienu atveju – jeigu su tuo savanoriškai sutinka kaimyninio žemės sklypo savininkas, t. y. jeigu jis laisva valia atsisako tam tikros savo kaip savininko teisių apsaugos. Teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę asmeniui sutikti, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius mažesniu nei nustatytu atstumu iki jo sklypo ribos, rodo, jog atstumų iki kaimyninių žemės sklypų nustatymas, siekiant viešųjų statybos proceso teisėtumo tikslų, visų pirma siejamas su trečiųjų asmenų interesų apsauga. Taigi sutikti ar nesutikti su tuo, kad kaimyninio sklypo savininkas statytų statinius arčiau nei nustatyta iki sklypo ribos, yra asmens teisė, kurios jis, suprantama, gali atsisakyti, tačiau niekas kitas to negali padaryti už jį. Jokiam kitam asmeniui, taip pat teismui tokia teisė nesuteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-230/2010; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-379/2011; 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-499/2013). Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis, palyginant su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Šioje byloje nukrypimas siekia beveik trečdalį teisės akto nustatyto atstumo (turi būti 3 m, o yra 2,05 m). Toks pažeidimas, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 31 punkto nuostatas dėl neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių (pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype – iki 0,3 m), negali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo.

Trečiajam asmeniui J. D. R. atsisakant duoti sutikimą atsakovo vykdomai statybai, nėra galimybės įteisinti savavališką statybą, todėl taikytina Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, įpareigojant atsakovą nugriauti namų ūkio dirbtuves ir sutvarkyti statybvietę.

Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 25,40 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – namų ūkio dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad, jeigu per šešis mėnesis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos T. M. teismo sprendimo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę T. M. lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį – namų ūkio dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Išieškoti iš T. M. (T. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 25,40 Eur (dvidešimt penkis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Algirdas Baliulis