Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, V. R., Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo paliktas nenagrinėtas ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl pagrindo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ne)buvimo

16. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

17. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

18. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 445 straipsnis reguliuoja tokias situacijas, kai tam tikras juridinis faktas neakivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų ir asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

19. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių, gamtinių, kompleksinių ir kraštovaizdžio draustinių, valstybinio parko apsaugos zoną, o būtent, – į (duomenys neskelbtini) valstybinį hidrografinį draustinį. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos bei Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija savo atsiliepimuose į pareiškimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, kuriame jis siekia atstatyti buvusią sodybą, yra saugomoje teritorijoje, ginčui aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatos.

21. STĮ 2 straipsnio 52 punkte numatyta, kad buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

22. Pagal STĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektūros reikalavimus. Jei neįmanoma sodybos atstatyti toje vietoje, kur ji buvo, dėl to, kad vieta yra užlieta vandeniu dėl natūralaus upės ar ežero kranto linijos pasikeitimo, dėl vandens telkinio patvenkimo arba dėl reljefo formų pasikeitimo, užaugusio miško, nutiestų kelių ar kitų objektyvių priežasčių, pastatų statybai tokiu atveju gali būti parinkta kita, negu buvusi, pastatų vieta, tačiau pastatai turi būti išdėstomi ne didesniame kaip 2 hektarų plote taikant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus, kitus aplinkosauginius reikalavimus. Kai tokiais atvejais parenkant atstatomos sodybos pastatams naują jų statybos vietą žemės sklype dėl jo formos ar dėl kitų greta esančių objektų neįmanoma išlaikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyto pastatų statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto arba atstumo nuo šlaito briaunos, statybos vieta atstatomos sodybos pastatams privalo būti parenkama kitoje vietoje taip, kad atstumas nuo vandens ir nuo nurodytų šlaitų būtų kuo didesnis.

23. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad sodybos buvimo pareiškėjo žemės sklype juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu iš esmės sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis įgytų teisę atstatyti buvusios sodybos pastatus arba statyti naujus pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje (STĮ 9 straipsnio 3 dalies 4-5 punktai).

24. Kita vertus, pažymėtina tai, kad civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik kai yra visos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

25. Minėtos įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o priėmęs pareiškimą (iškėlęs civilinę bylą) – civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

26. Šiame kontekste paminėtina, kad įstatymų leidėjas iš esmės nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009). Visgi tai savaime nereiškia, kad šie būdai yra taikytini alternatyviai, asmens pasirinkimu, neatsižvelgiant į jų taikymui būtinas sąlygas.

27. STĮ 9 straipsnio, įtvirtinančio veiklos draustiniuose reglamentavimą, 3 dalies 7 punkte numatyta, kad sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Įgyvendinant šią įstatymo Vyriausybei priskirtą funkciją, buvo priimtas Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki 2020 m. vasario 12 d. nesant tokios tvarkos, teismai panašaus pobūdžio bylose konstatuodavo, jog pareiškėjai kitokia (ne teismo) tvarka, negali gauti dokumentų, suteikiančių teisę atkurti sodybą draustiniuose ir minėtus faktus nustatydavo (arba ne, jeigu tam pritrūkdavo įrodymų) teismai. Visgi, šiuo metu esant patvirtintai sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkai, šia tvarka (Aprašu), siekiant įgyvendinti teises dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje, yra privaloma vadovautis. Priešingos išvados neleidžia daryti iš pareiškėjo akcentuojama Aprašo 3 punkto nuostata, pagal kurią Aprašas netaikomas tais atvejais, kai yra priimti teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pastebėtina, kad ši nuostata yra aktuali tik tuo atveju, kai yra priimtas teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuriam, kaip minėta, priimti yra būtina nustatyti visas jau anksčiau nurodytas sąlygas (nutarties 24 punktas), tarp jų ir tai, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Tuo tarpu šioje byloje, įvertinus ginčo pobūdį, dalyką, pareiškėjo siekiamą teisinį rezultatą bei aktualų teisinį reglamentavimą, spręstina, kad pastaroji sąlyga, siekiant teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra įgyvendinta.

29. Ginčui aktualaus Aprašo 1 punkte numatyta, kad šis Aprašas nustato prašymų atstatyti buvusias sodybas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose (toliau – saugomose teritorijose) ir kitų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką. Sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos (Aprašo 2 punktas).

30. Remiantis Aprašo 5 punktu, Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, siekiantys atstatyti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje esančiame žemės sklype, arba sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, siekiantys atstatyti buvusią sodybą privačioje miško žemėje, esančioje saugomoje teritorijoje (toliau – pareiškėjai), teikia prašymą raštu (tiesiogiai atvykus į saugomos teritorijos direkciją arba savivaldybės administraciją arba atsiuntus prašymą paštu, faksu ar elektroniniu paštu) atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai arba savivaldybės administracijai pagal žemės sklypo buvimo vietą; pareiškėjai, norintys atstatyti buvusią sodybą valstybės įsteigtame gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje, neturinčiame direkcijos, kreipiasi į atitinkamos saugomos teritorijos direkciją, priskirtą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu.

31. Pagal Aprašo 7 punktą, gavusi prašymą ir visus dokumentus, nurodytus Aprašo 6 punkte, saugomos teritorijos direkcija arba savivaldybės administracija prašymą nagrinėja, sprendimą priima ir atsakymą pateikia Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka ir terminais. Priimtame sprendime nurodoma: motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas; leidžiama ar neleidžiama atstatyti buvusią sodybą pareiškėjo prašyme nurodytame žemės sklype; sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimo kopija per 3 darbo dienas po sprendimo priėmimo pateikiama pareiškėjui (Aprašo 11 punktas).

32. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas su prašymu dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje (draustinyje) į Direkciją nesikreipė, tą patvirtino ir suinteresuotas asmuo Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcija atsiliepime į pareiškimą, nurodydamas, kad tokių duomenų neturi. Taigi ginčo klausimas nebuvo nagrinėjamas institucijoje, kuri kompetentinga tokius prašymus nagrinėti, Direkcija pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio individualaus administracinio sprendimo, kuriame būtų konstatavusi prašymo (ne)pagrįstumą, duomenų nepakankamumą, kas sudarytų pagrindą vertinti, jog pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka – kreipiantis į Direkciją, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą – šiuo atveju buvusios sodybos egzistavimą.

33. Be to, įvertinus aplinkybę, jog viešojo administravimo subjekto – Direkcijos, administracinis sprendimas (individualaus pobūdžio administracinis aktas), gali būti skundžiamas įstatyme numatyta tvarka, pabrėžtina, kad asmens prašymas dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje (jam esant pateiktam) turi būti nagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas būtent STĮ ir Aprašo nustatyta, o ne kitokia tvarka (pavyzdžiui, Direkcijai dėl to pareiškiant savo poziciją atsiliepime į pareiškimą civilinėje byloje). Tik tokiu būdu asmeniui nesutikimo su priimto sprendimu atveju yra užtikrinama teisė skųsti sprendimą ir taip įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

34. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo atveju pareiškėjas gali (ir iš esmės privalo pagal nustatytą tvarką – Aprašą) kitokia, t. y. ne teismo, tvarka – kreipiantis į Direkciją, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (buvusios sodybos egzistavimą). Pareiškėjui nesikreipus į Direkciją ir nesant konstatuoto fakto, kad buvusios sodybos atstatymas saugomoje teritorijoje nėra galimas dėl duomenų trūkumo, teismui nėra teisinio pagrindo spręsti dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Todėl, nesant vienos iš būtinų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti (nutarties 24, 28 punktai), ir šiai aplinkybei paaiškėjus po pareiškimo priėmimo, remiantis CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, yra pagrindas šią civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nutraukti.

36. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjamas teisme, ir rėmėsi ginčo atveju neaktualiu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu (pareiškimo palikimas nenagrinėtu, kuomet pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka), visgi teisinio rezultato aspektu priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą – teismine tvarka nenagrinėti pareiškėjo pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nurodęs, kad toks prašymas turi būti teikiamas Direkcijai ir jos nagrinėjamas Aprašo nustatyta tvarka.

37. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant tik civilinės bylos užbaigimo pagrindą – civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, bei pašalinant nuorodą dėl to, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus paduoti naują pareiškimą CPK nustatyta tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad civilinė byla pagal pareiškėjo M. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina bei pašalinant iš nutarties nuorodą dėl to, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus paduoti naują pareiškimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.