- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-20
- Bylos Nr.
- Ik-757-353/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00245-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- A. P., Kauno
- Kategorijos
- 1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Kęstutis Gudynas, sekretoriaujant Sonatai Rimkutei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., Kauno tardymo izoliatoriaus atstovui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašė priteisti 5000 Lt. neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tarymo izoliatoriaus.Nurodė, kad 2010 m.lapkričio 20 d. Kauno Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu jam paskirta nuobauda-10 parų patalpintas į drausmės izoliatorių. Nuobauda paskirta už tai, kad jis būdamas 204 kameroje, susišaukė ir susirašinėjo su kitais asmenimis, esančiais kitose kamerose. 2011 m.vasario 25 d.tarnybinio tyrimo išvada Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos jo skundą pripažino pagrįstu ir Departamento direktoriaus 2011 m.vasario 28 d.įsakymu minėtą nutarimą panaikino. Kauno Tardymo izoliatoriaus drausmės izoliatoriuje jis buvo laikomas iki lapkričio 21 d., o po to buvo išvežtas į Marijampolės pataisos namus, kur taip pat likusį laiką išbuvo drausmės izoliatoriuje.Dėl neteisėto patalpinimo į baudos izoliatorių patyrė moralinių išgyvenimų bei nepatogumų. Per tą laiką buvo apribota galimybė apsipirkti parduotuvėje, naudotis elektros prietaisais, praustis šiltu vandeniu, gerti šiltą arbatą, gauti spaudos, o klozetas buvo neatitvertas nuo bendros patalpos.
Teisme pareiškėjas palaikė savo reikalavimus.Nurodė, kad kameroje su juo buvo dar vienas asmuo, jis ( pareiškėjas) iš tiesų stovėjo prie atidaro lango, o prižiūrėtojai jo kaltės neįrodė. Dėl laikymo drausmės izoliatoriuje negalėjo susisiekti su artimaisiais, rašyti laiškus, patyrė išgyvenimus ir dėl to negalėjo užmigti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti,. Nurodė, kad nors Kalėjimų departamentas ir panaikino 2010 m. lapkričio 20 d. Kauno Tardymo direktoriaus nutarimą, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjo padarytas teisės pažeidimas įrodytas. Nutarimas priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, t.y. nenurodyta kokias teisės normas pareiškėjas pažeidė bendraudamas su kitose kamerose laikomais asmenimis.Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji, laikoma drausmės izoliatoriaus sąlygomis, neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, paskambinti telefonu, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, radijo imtuvais ir kitais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.LR Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio“ Nuteistųjų laikymo sąlygos baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose“ nurodytos sąlygos identiškos Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio nuostatoms. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 210 punktu nuteistiesiems, uždaromiems į drausmės izoliatorių ar į karcerį, neleidžiama su savimi imti maisto produktų ir asmeninių daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rūkalus, degtukus ir vienkartinius žiebtuvėlius, rankšluostį, muilą, dantų pastą ir šepetėlį, plastmasines šukas, nosinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr.4.07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“, tardymo izoliatoriuje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų bei atliekančių drausminę nuobaudą drausmės izoliatoriuje maitinimas organizuojamas pagal nedirbančių vyrų valgiaraštį kaip ir kitų nedirbančių suimtųjų ar nuteistųjų, t.y.tris kartus per parą gauna karšto maisto davinį. Nepagrįstas pareiškėjo tvirtinimas, kad buvo atimta galimybė apsipirkti bei skambinti telefonu, kadangi Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis jo asmeninėje sąskaitoje nebuvo pinigų, todėl ir taip jis nebūtų galėjęs realizuoti šiuos poreikius. Tardymo izoliatorių įrengimų ir eksploatavimo taisyklių 15 punkte numatyta, kad drausmės izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinis mazgas, tačiau nėra reikalavimo, kad sanitarinis mazgas būtų atitvertas kaip nurodyta gyvenamosios kameros įrengime ( Taisyklių 14.5 punktas). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą nepagrįstas.Pareiškėjas įvykdė pažeidimus- bendravo su kitais nuteistaisiais, o direktoriaus nutarimas panaikintas tik dėl procedūrinių pažeidimų.
Teisme atsakovo atstovo atstovas palaikė atsiliepime nurodytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad 2010 m.lapkričio 20 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu Nr.35/229 pareiškėjui paskirta nuobauda-jis 10 parų patalpintas į drausmės izoliatorių. Nurodyta, kad nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010 m.lapkričio 19d. 16,20 val., 18,10 val., 18,20 val. pro kameros Nr.204 langą siūlo bei raštelio pagalba bendravo su kitų kamerų kalinamaisiais ir nereagavo į prižiūrėtojų pastabas (b.l.1,21). 2011 m. vasario 25 d.Tarnybinio tyrimo išvada „Dėl nuteistojo A. P. skundo“ Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos pripažino pagrįstu pareiškėjo skundą dėl nuobaudos paskyrimo ir 2008 m.vasario 28 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr.N-2 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą panaikino (b.l.10,19-20). Tarnybinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad paskiriant pareiškėjui nuobaudą- uždarymą 10 parų į baudos izoliatorių, pažeista nuobaudos skyrimo procedūra, t.y. nėra nurodyta teisės aktas, jo dalis, ar punktas, kurį pareiškėjas pažeidė, nors pripažino, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai pažeidus bausmės atlikimo rėžimą įrodyti.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reguliuoja CK 6.271 straipsnis. Jame numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas žalos atlyginimas. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojo veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.
LR CK 6.250 straipsnyje yra numatyti teisiniai pagrindai, kuriems esant galimas moralinės žalos atlyginimas. Pareiškėjas prašo priteisti žalą, atsiradusią dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė pareiškėjo teisių pažeidimu. Valstybės atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Kaip minėta, civilinei atsakomybei atsirasti būtina sąlyga yra nustatytas teisių pažeidimas. Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš 2010 m.lapkričio 20d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimo Nr.35/229, kuriuo jam paskirta 10 dienų baudos izoliatoriaus. Minėtoje 2010 m. vasario 25 d,. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimus, tačiau nėra aiškiai įvardinta kokius teisės pažeidimus padarė ir kaip kvalifikuoti teisės pažeidimą, o tuo pažeista nuobaudos skyrimo procedūra. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m.spalio 4d.įsakymu Nr.1-96 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių 6.4 punkte numatytas draudimas suimtiesiems ar laikinai atvežtiems nuteistiesiems pro kamerų langus bei kitais būdais kontaktuoti ir bendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose bei esančiais už įstaigos teritorijų ribų (b.l.32).Teisme apklausti liudytojais Kauno tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojai R. Ž. ir J. M. patvirtino tarnybiniuos pranešimuose nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas bendravo per kameros langą su kitais asmenims ir neklausė jų nurodymų to nedaryti. Nors šias aplinkybes atsakovo atstovas vertina kaip pareiškėjo kaltės įrodymą, tačiau darytina išvada, kad šioje situacijoje jos gali būti vertintinos tik kaip įrodymas, apibudinantis neturtinės žalos dydį. 2010 m. lapkričio 20 d. Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimas Nr.35/229 nepagrįstas konkrečiomis teisės normomis, kurių reikalavimus galėjo pažeisti pareiškėjas, todėl laikytina, kad teisės pažeidimas nėra nustatytas. Dėl to Kalėjimų departamento direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvada ir priimtas 2010 m. vasario 28 d. įsakymas Nr.35/229, panaikinęs minėtą Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą kaip neteisėtą, yra pagrįsti. Šis įsakymas priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis ( Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 7 dalis) ir Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka nėra apskųstas.
Civilinio kodekso CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Iš į bylą pateikto atsakovo atstovo atiliepimo į pareiškėjo skundą matyti, kad jie savo poziciją grindžia Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio bei Suėmimo vykdymo įstatymo 38 straipsnio nuostatomis, kad baudos ar drausmės izoliatoriuose laikomi nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškus bei paskambinti telefonu. Šioje situacijoje taikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos pozicija administracinėje byloje Nr. A(502)-341/08. Ten nurodyta, kad minėtų teisės aktų analizė leidžia teigti, jog asmeniui, patalpintam į baudos izoliatorių ir taip realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, o tai padarius neteisėtai ir nepagrįstai ir dar ilgesniam laikui, yra pakankamas pagrindas neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti.Tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip ir būti negalėjo, nes asmeniui, patalpintam į baudos izoliatorių, privalo būti taikomos griežtesnis rėžimas, nei asmeniui laikomam kamerų tipo patalpose.
Pareiškėjo teigimu, drausmės izoliatoriuje jis praleido visas 10 parų, dėl apribojimo bendrauti su artimaisiais ir kitais asmenimis jam kilo nepatogumų ir patyrė pergyvenimus. Šioje situacijoje darytina išvada, kad nepatogumai ir pergyvenimai kilo dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, pasireiškusių 2010 m. lapkričio 20 d. atsakovo atstovo direktoriaus nutarimo Nr.35/229 priėmimu, t.y. esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui tarp šių reiškinių.Dėl to pareiškėjas parytė neturtinę žalą, kuri turi būti atlygintina.
Sprendžiant apie neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į žalos pobūdį, į tai, kad patirti suvaržymai didesnių padarinių nesukėlė bei imant domėn paties pareiškėjo veiksmus, bei atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus darytina išvada, kad pareiškėjo reikalaujama 5000 Lt.suma per didelė, todėl ji mažintina iki 500 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 5p. teismas
nusprendė:
skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus 500 Lt.neturtinę žalą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.