Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui M. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas M. B. teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) neprašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo, tačiau prašo nutarimą pakeisti. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis yra sudėtinga, dėl karo Ukrainoje sustojo bendrovės veikla, bendrovė turi neįvykdytų finansinių reikalavimų. Mano, kad adekvati gauta už padarytus pažeidimus yra 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos viršininkė I. J. 2021 m. spalio 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) surašė ,,Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. rugsėjo 27 d. atliktą UAB (duomenys neskelbtini) neplaninį patikrinimą, patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 93-96, 97-99); 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2021 m. lapkričio 18 d. priimtu nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) už Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, UAB (duomenys neskelbtini) paskyrė galutinę 6000 Eur baudą. UAB (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad būdama transporto priemonių importuotoja neužsiregistravo Gamintojų ir importuotojų sąvade naudojantis GPAIS, tiekė transporto priemones verslo tikslais į vidaus rinką ir nevedė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų transporto priemonių apskaitos, nevykdė nustatytos pareigos organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų

tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, nevykdė pareigos

užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos

kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ir tuo

pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 344 straipsnio 3 dalies, Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-291, 5 punkto reikalavimus

bei Gaminių apskaitos ir atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitų teikimo taisyklių,

patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. D1-290, 3

punkto reikalavimus (b. l. 5-12).

Teismui išanalizavus pareiškėjos skundo turinį, matyti, kad pareiškėja iš esmės neginčija paties 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo bei jame konstatuotų teisės pažeidimų faktinių aplinkybių, jų kvalifikavimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalį, 95 straipsnio 1 dalį, 102 straipsnio 3 dalį, 102 straipsnio 5 dalį. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skunde aiškai nurodė, kad ji ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti bei tai, kad patikrinimo metu bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu. Kad UAB (duomenys neskelbtini) neprašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimo, teismo posėdžio metu patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. B. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas nenagrinėja pareiškėjos skundo reikalavimo dalies panaikinti 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą.

Pareiškėja pateiktu skundu prašo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu paskirtą galutinę 6000 Eur dydžio ekonominę sankciją pakeisti į įspėjimą. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas M. B. parodė, kad adekvati gauta už padarytus pažeidimus yra 200 Eur. Pareiškėja mano, kad jai paskirta 6000 Eur ekonominė sankcija yra per griežta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams, be to pareiškėjos direktorius M. B. už nustatytus pažeidimus taip pat buvo nubaustas 4350 Eur bauda, todėl mano, kad už tuos pačius pažeidimus UAB (duomenys neskelbtini) baudžiama antrą kartą.

Byloje vertinant pareiškėjos skundo argumentą dėl dvigubo nubaudimo, teismas pažymi, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.

Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę) bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021, 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).

LVAT praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija skirta ne M. B., o pareiškėjai – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą buvo pažeistas non bis in idem principas. Atkreiptinas dėmesys, kad nors UAB (duomenys neskelbtini) ir jos vadovo veiksmai yra tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, nėra jokio pagrindo, kadangi 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu ekonominė sankcija buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini), o 2021 m. spalio 20 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 162) galutinė 4350 Eur bauda (įsiteisėjusia Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 4350 Eur bauda sumažinta iki 500 Eur (b. l. 166-173) buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) vadovui M. B., kuris yra atsakingas už šios bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmenys nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas, sutapęs tiek pažeidimo (veiklos), tiek finansiniu požiūriu. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir LVAT pasisakydamas 2021 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021.

Pareiškėja pateiktame skunde teigia, kad jai paskirta galutinė ekonominė sankcija yra per griežta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams.

Teismas, išanalizavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas šiame įstatyme aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Įstatymų leidėjas suteikė teismui, skiriant mažesnę baudą, negu šio įstatymu nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, teisę atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei pareigą vadovautis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba taikyti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą skirti UAB (duomenys neskelbtini) mažesnes baudas, negu šio įstatymo normose nustatytos minimalios baudos už juridinio asmens padarytus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

LVAT savo teisminėje praktikoje yra pateikęs išaiškinimą, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žiūrėti, pavyzdžiui 2007 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). LVAT pateiktu aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės. Be to, LVAT aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje pripažįstama, kad teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę užtikrinant proporcingumo ir protingumo principus skirti mažesnę, nei Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta minimali, baudą, vertina pažeidimo padarymo pobūdį, ūkinės ir finansinė veiklos apimtis, nustatytų pažeidimų pašalinimo operatyvumą, bendradarbiavimą su aplinkos apsaugos pareigūnais, dėl padarytų teisės pažeidimų žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms kilimą ir kita (žiūrėti, pavyzdžiui 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad už Aplinkos apsaugos įstatymo Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, buvo paskirta galutinė 6000 Eur bauda.

Aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur.

Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 700 Eur iki 1400 Eur.

Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 6000 Eur iki 14000 Eur.

Aplinkos apsaugos įstatymo 102 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymas juridiniams asmenims užtraukia baudą nuo 3000 Eur iki 6000 Eur.

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalis numato, kad kai vienas juridinis asmuo padaro du arba daugiau pažeidimų, ekonominė sankcija skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia atsakomybę pagal kelis šio įstatymo straipsnius ar straipsnio dalis, šiam asmeniui skiriama bauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnį iš pažeidimų.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, nustačius, kad pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, į tai, kad pareiškėja bendradarbiavo su Aplinkos apsaugos departamentu, savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimus, į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai už Aplinkos aplinkos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą paskirta galutinė 6000 Eur bauda nėra proporcinga pareiškėjos padarytiems pažeidimams. Teismo vertinimu, įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnės ekonominės sankcijos. Tačiau byloje vertinant pareiškėjos, jos direktoriaus M. B. ir akcinikės E. B. turtinę padėtį, teismas pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma veiklos rūšis (uždraustų naudojimui dėl patirtų autoįvykiuose sugadinimų automobilių įvežimas į Lietuvos Respubliką, jų remontavimas, pardavimas arba perpardavimas be remonto Europos Sąjungos šalių vidaus rinkoje ar trečiosioms šalims) yra ganėtinai pelningas verslas, todėl byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjos, jos direktoriaus ir akcininkės turtinė padėtis yra prasta, ir reikėtų šį kriterijų taikyti pareiškėjai už Aplinkos apsaugos įstatyme numatymų pažeidimų padarymą paskiriant įspėjimą arba kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos direktorius M. B. – baudą iki 200 Eur. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimus padariusiai pareiškėjai. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta bauda už Aplinkos aplinkos įstatymo 94 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą yra 500 Eur, už Aplinkos aplinkos įstatymo 95 straipsnio 1 dalies pažeidimo padarymą – 300 Eur, už Aplinkos aplinkos įstatymo 102 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymą – 2000 Eur, už Aplinkos aplinkos įstatymo 102 straipsnio 5 dalies pažeidimo padarymą – 1000 Eur. Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai skiriama galutinė 2000 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 94 straipsnio 5 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje, 102 straipsnio 3 dalyje, 102 straipsnio 5 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą paskirtą galutinę 6000 Eur (šešių tūkstančių) ekonominę sankciją sumažinti ir UAB (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) ekonominę sankciją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.