Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ pareiškimą skolininkei D. J., suinteresuotiems asmenims R. J. ir antstolei Audronei Adomaitienei, dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui antstolei Audronei Adomaitienei įteikti jos kontoros adresu, pareiškėjai UAB „Intrum Lietuva“ – per EPP Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, suinteresuotam asmeniui R. J. – jo gyvenamosios vietos adresu. Skolininkei D. J. dokumentai siųsti pareiškime nurodytu, kartu ir deklaruotos gyvenamosios vietos, adresu, tačiau grįžo neįteikti. Apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka paskelbta CPK 133 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0036/11/00308 duomenimis nustatyta, kad antstolė Audronė Adomaitienė vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/00308 vykdo išieškojimą pagal 2010 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-17636-774/2010 dėl 6800,21 Eur skolos, 792,00 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 228,00 Eur žyminio mokesčio ir 202,44 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu išieškojimo iš skolininkės D. J. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai (pradinis išieškotojas BAB „Snoras“ pakeistas nauju išieškotoju UAB „Intrum Lietuva“).

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis skolininkės D. J. vardu nėra registruoto turto. VĮ „Regitra“ duomenimis skolininkės D. J. nuosavybės teise nėra priklausančių transporto priemonių. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis skolininkė negauna pajamų. Nepavykus skolos išieškoti iš skolininkės, vykdymo eigoje buvo gauta informacija, jog D. J. yra sudariusi santuoką su R. J.. Skolininkės D. J. ir jos sutuoktinio sudarytų vedybines ar povedybinių sutarčių nėra, duomenų apie santuokos nutraukimą taip pat nėra, turto padalijimo faktų nėra nustatyta.

2018 m. rugsėjo 27 d. Turto arešto aktu antstolė areštavo skolininkės D. J. sutuoktinio R. J. darbo užmokestį ir pasiūlė skolininkei per 20 dienų nuo turto arešto akto, kuriuo areštuotas darbo užmokestis, surašymo dienos antstolei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ir turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkei nepateikus sutikimo dėl turto dalies nustatymo, 2019 m. sausio 7 d. antstolė priėmė patvarkymą, kuriuo išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“ pasiūlė per 20 dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl D. J. ir R. J. santuokos nutraukimo iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

CPK 667 straipsnis numato, kad skolininko turto dalis bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje gali būti nustatyta notaro patvirtintu susitarimu tarp bendraturčių, ir tik tokio susitarimo nepateikus antstoliui, antstolis vykdymo proceso šalims pasiūlo kreiptis į teismą.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl teismas sprendžia, kad R. J. darbo užmokestis ar kitos jam prilyginamos pajamos pripažintini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalintini lygiomis dalimis, t. y. po 50 procentų, tam, kad būtų galima antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkei D. J. priklausančio turto (CPK 667 straipsnis, 668 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 209–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jos sutuoktiniu R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėje priklauso 50 procentų sutuoktinio gauto darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.