- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 1-112-478/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-00065-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, specialistui Ąžuolui Sutkui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, turintis 8 klasių išsilavinimą, turintis 3 gr. neįgalumą, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2013-01-12 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namo, priklausančio E. Š., esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto su J. M. metu, tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam J. M. į kojos sritį, tuo padarė J. M. dvi durtines pjautines žaizdas dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, dėl ko, išsivysčius ūmiam nukraujavimui, J. M. įvykio vietoje mirė, tai yra tyčia nužudė J. M..
V. K. kaltu nusikaltimo padarymu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kartu su J. M. gyveno nuo 2006 m., buvo jam užleidęs vieną kambarį. J. M. kiekvieno mėnesio 10 dieną paimdavo pensiją, kol nepragerdavo, visą laiką būdavo girtas. 2012-01-12 J. M. visą laiką gėrė, kai pradėjo gerti nuo sausio mėn. 10 d., kai pensiją pasiėmė, taip ir gėrė, ryte parėjo pagėręs, numigo, vėl gėrė. Jis namuose tvarkėsi, malkas vežė. Vakare savo kambaryje prie stalo valgė, atėjo J. M., prašė duoti 2 Lt vynui, sakė jam, kad nepadėjo malkų susivežti, tai neduos. Susipyko abu, keikė vienas kitą, sakė jam eiti, kur nori. Tą vakarą stipriai susipyko, rėkė vienas ant kito. J. M. pirmas ranka jam, sėdinčiam ant sofos, sudavė į smilkinį. J. M. nevaldė dešinės rankos, kaire ranka jam sudavė į dešinę veido pusę. Kai valgė, laikė rankose peilį ir šakutę, po smūgio atsistojo ir sudavė J. M. dešinės rankos kumščiu, kuriame laikė peilį, į veidą. J. M. nuo smūgio griuvo kniūbsčias ant dešinio šono, kaire ranka griebė jam už megztinio ir traukė, kėdė pasipainiojo, per tą kėdę ir jis nugriuvo ant J. M. nugaros. Peilį rankoje laikė, tada, matyt, griūdamas ir įdūrė jam, o antrą kartą, matyt, įdūrė, kai kėlėsi. Turbūt kniūbsčias ant jo gulėjo, J. M. gulėjo priekyje jo, pilnai vienas ant kito nugriuvo. Atsikėlė pirmas, J. M. atsikėlęs vėl užsimojo, užtrenkė duris ir išėjo, sakė ir taip 2 Lt gaus. Neprisimena iš viso, kad dūrė, kai griuvo ant J. M.. Peilį ant grindų pamatė, kai atsikėlė, jis nebuvo kruvinas. Tą dieną buvo blaivus. J. M., kai atėjo pas jį į kambarį prieš konfliktą, nebuvo sužalotas. Svetimų asmenų, pašalinių nebuvo. Kai J. M. išėjo, duris vakare užkabino, grindis išvalė, ant grindų kraujo nebuvo, tik agurkai buvo nukritę, ugnį baigė kūrenti ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlė, durys buvo užkabintos, kaip iš vakaro paliko. Konfliktas buvo šeštadienį, sekmadienį malkas vežė, J. M. nematė iš viso, o pirmadienio rytą pamatė, kad J. M. negyvas. Jis buvo savo kambaryje, sėdėjo savo lovoje apsirengęs taip pat, kaip ir per konfliktą. Iki tol pašalinių asmenų pas juos nebuvo. Kai rado, nuėjo pas kaimynę, paprašė paskambinti medikams. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, paskui policija, sakė jiems, kad rado sustingusį, jis skųsdavosi dvylikapirštės skausmais. Policijai irgi sakė, kad rado negyvą, pats nežinojo, nuo ko mirė. Nežino, kada jis parėjo sekmadienį, po konflikto pas jį į kambarį nebuvo nuėjęs. Nepatvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, esančių t. 1, b. l. 119-120, kuriuose nurodė, kad buvo stipriai supykęs, todėl nukritęs dūrė J. M. dešinėje rankoje turėtu peiliu nežiūrėdamas kur, kiek kartų jam įdūrė neprisimena. J. M. žudyti nenorėjo, tada tikrai J. M. jį išnervavo. J. M. dūrė peiliu Nr. 3 (b. l. 57, t. 1, tai atitinka daiktų parodymo atpažinti protokole nurodytą peilį Nr. 4, t. 1, b. l. 131-132).
Liudytoja M. N. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, pažinojo ir J. M., kuris buvo V. K. priglaustas benamis. V. K. atėjo pas ją ir pasakė, kad J. M. negyvas. Nežinojo tuo metu, nuo ko mirė J. M.. V. K. sakė, kad jis skuto bulves, liepė ar tai malkų atnešti, gavosi konfliktas, J. pagaliu per galvą kirto, pats užvirto ant peilio. Paskambino 112, atvažiavo GMP, policija. J. M. tomis dienomis nematė.
Liudytojas E. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, V. K. yra tolimas jo giminaitis. Apie įvykį žino tik tiek, kad brolis paskambinęs pasakė, kad numirė kartu su V. K. gyvenęs J. M., kad nužudė. Anksčiau su V. K. bendraudavo, lankydavosi tame name, nesilankė gal keturis metus, kai kada rasdavo išgėrusį. Tas namas priklauso jam, V. K. numatyta iki gyvenimo pabaigos ten gyventi, turi teisę naudotis namu, ūkiniais pastatais.
Tai buvo ne pirmas V. K. ir J. M. konfliktas, prieš kelis metus J. M. buvo įdurta į pilvą. Broliui kaimynai paskambino, pasakė kad tarp J. M. ir V. K. buvo konfliktas, GMP išvežė J. į ligoninę. Nuvažiavęs rado V. K. neblaivų, miegantį, kraujo buvo ant grindų. Paskambino į policiją, pats išvažiavo iš to namo.
Liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamąjį mažai pažįsta, J. M. truputį daugiau pažinojo, normalūs santykiai buvo. Iš kaimynų sužinojo, kad tarp jų kažkas įvyko, J. miręs. Vėliau išaiškėjo, kad V. K. konflikto metu sužalojo J. M.. (duomenys neskelbtini) k. gyvena nuo 1980 metų, policija pas V. K. vieną kartą yra buvusi dėl panašių reikalų, žino, kad kažkas panašaus buvo įvykę.
Liudytojas N. G. parodė, kad jis dirba Kauno rajono PK vyr. tyrėju. Tą dieną budėjo, gavo medžiagą, apžiūrinėjo įvykio vietą namuose, kur rastas žuvusysis. Vyko į (duomenys neskelbtini), gatvės nepamena. Atvykus tuo adresu, buvo rastas V. K. ir jau atvykę nuovados pareigūnai. V. K. per bendravimo laikotarpį nurodė 3 ar 4 J. M. mirties versijas. Pradžioje aiškino, kad prieš dvi dienas matė žuvusįjį, kada žuvusysis grįžo namo, net nepastebėjo, nes jis krovė malkas, pasisveikino ir nematė, kol nenuėjo į verandą ir atsitiktinai surado mirusįjį sėdintį lovoje. Rado kraujo koridoriuje keliose vietose, V. K. kambaryje, taip pat kambaryje, kur rastas žuvusysis. Nukentėjusiojo kraujo klanas ant sofos ir ant grindų buvo. Tada V. K. paaiškino, kad žuvusysis prieš nueidamas į kambarį buvo trumpam pas jį į kambarį užėjęs, sakė, kad žuvusysis namo grįžo jau sužalotas. Kai atvyko medicinos ekspertas, tikrino versiją, ar pagal nurodytą sužalojimo pobūdį galėjo žuvusysis grįžti. Ekspertas paaiškino, kad jei žuvusysis, turėdamas tokius sužalojimus pareitų iš parduotuvės, kuri yra už 500 metrų, kaip kaltinamasis aiškino, jau nukraujuotų pakeliui į batus, rūbus. Į galą V. K. jau nieko nenorėjo paaiškinti, užsidarė. Kai atliko įvykio vietos apžiūrą, su juo bendravo, paaiškino, kad jis bus sulaikytas, nes negali paaiškinti įvykio aplinkybių, painiojasi, kad jam gresia už tai atsakomybė, gali tik palengvinti savo padėtį pasakodamas, kaip buvo. Po pusės valandos bendravimo V. K. paaiškino, kad jis nužudė netyčia, nužudyti nenorėjo. Sakė, kad kažkokiu būdu, susiginčijus jiems jo kambaryje, jis valgė, rankoje turėjo virtuvinį peilį, neapsikentęs žuvusiajam kažkur smogė. Nenorėjo nužudyti, o tiesiog iš pykčio dūrė, kad skaudėtų. Konflikto priežastis, kad jo namo gyventojas atsisakė jam padėti krauti malkas, už tai jie susiginčijo, vienas kitą išplūdo necenzūriniais žodžiais. Tada V. K. iš pykčio jam smogė, kad girtauja, nenori padėti. Apie 2 Lt kad būtų sakęs, nepamena, taip pat nepamena, ar pasakojo tokią versiją apie nugriuvimą ant žemės. Atvykus į vietą buvo nuovados pareigūnai B. D. ir A. Ž., jie aptarnauja tą kaimą, iš jų buvo gauta informacija, kad žuvusysis su teisiamuoju anksčiau daug kartų konfliktavę, buvo atliekami patikslinimai dėl sužalojimų. Jie įtarė, kad teisiamasis galėjo nukentėjusįjį sužaloti, kadangi nukentėjusysis nepaaiškindavo sužalojimų aplinkybių, sakydavo, kad pats susižalojo. Kaimynai sakydavo, kad V. K. išgėręs ūmaus būdo, galėjo sužaloti nukentėjusįjį ir anksčiau.
Ekspertas Ą. S. paaiškino, kad savo duotą specialisto išvadą, esančią t. 1, b. l. 26-30, tvirtina. Specialisto išvados dalį, kad durtinės pjautinės žaizdos dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje buvo padarytos įrankiu, kurio ašmenys buvo nukreiptos žemyn nukentėjusiojo, esančio vertikalioje padėtyje, kūno atžvilgiu, įrašė iš medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados. Kai du kartus įduria nugriuvusiam, yra kraujo tekėjimo žymės, tik pagal kraujo tekėjimo žymes galima pasakyti, kad ir išeinančiam galima suduoti. Žaizdų kryptis vienoda, peilio padėtis ir rankos mažai kito. Kategoriškai negali sakyti, ar nukentėjusysis smūgių sudavimo metu buvo vertikalioje padėtyje, ar gulėjo ant žemės. Užgriūnant taip sužaloti nerealu. Jei griūna, reikia pasukti ranką, griūdamas žmogus viską meta, remiasi delnais. Gali būti, kad nugriuvęs smūgiavo, nukentėjusiajam gulint ant dešinio šono, žemiau sėdmenų. Galėjo būti, ir kad sudavė peiliu išeinančiam. Nerado požymių, kad nukentėjusiajam būtų į veidą suduota. Žmogus, jei nemato, kad jam smūgiuojama peiliu, skausmo nejaučia, o nukentėjęs buvo stipriai išgėręs. Po sužalojimo mirtis galėjo ištikti praėjus laikotarpiui nuo keliasdešimties minučių iki dviejų valandų. Žemiau esanti žaizda gilesnė, tačiau negalima teigti, kad būtent tas mirtinas sužalojimas, - kraujavo iš abiejų žaizdų, abi įtakojo nukraujavimą. Žaizdos įstrižos, žaizdos kanalas truputį į viršų. Žaizdos ties šlaunies viduriu, gal daugiau į išorę. Dūriai buvo iš apačios į viršų, pagrindinė kryptis iš nugaros į priekį. Kad jie griuvo ir kaltinamasis užvirto, neatmeta tos galimybės, tačiau taip užvirsti labai sudėtinga ir nepatogu. Nevalingai suduoti du smūgius griūvant neįmanoma, nustatyta vienoda kanalo kryptis. Žaizdos vienodos krypties, vienodo kanalo, jei būtų daugiau, būtų galima sakyti, kad serijiniai smūgiai.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 3-23, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo ir lavono radimo vieta yra name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio pirmame aukšte yra prieangis, prieškambaris, koridorius, trys kambariai, virtuvė, sandėliukas. Apžiūros metu ant grindų prieškambaryje, koridoriuje, atkarpoje nuo J. M. kambario durų iki V. K. kambario durų, ant durų į negyvenamą kambarį rastos rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo. J. M. kambaryje ant slenksčio ir kambario gilumoje ant medinių dažytų grindų rastos raudonos spalvos dėmės. Šiame kambaryje ant lovos, prie lovos dešiniojo atlošo, sėdimojoje padėtyje rastas J. M. lavonas, kuris aprengtas tamsiai mėlynos spalvos sportiniu megztiniu, žalios spalvos marškiniais, rudos spalvos džinsinėmis kelnėmis, tamsiai mėlynos spalvos apatiniais, megztomis vilnonėmis kojinėmis, apautas juodos spalvos batais. Lavonas rastas sėdintis atsilošęs į lovos atlošą, galva užmesta atgal, išsižiojęs, abi rankos guli priglaustos prie kūno iš šonų, kojos sulenktos per kelius, dešinė koja šiek tiek atstatyta į dešinę pusę, lavono dešinės rankos riešas užlenktas atgal ir sukištas į marškinių rankovę, dešinės rankos kumštis sugniaužtas į kumštį. Lavoną apvertus ant šono matyti, kad kelnės dešinės pusės sėdmens ir šlaunies srityse permirkusios krauju, lova po lavonu taip pat permirkusi krauju. Apžiūrint lavoną su teismo medicinos ekspertu buvo nustatyta, kad lavoninis sustingimas kramtomuosiuose raumenyse, sprande, viršutinėse ir apatinėse galūnėse stiprūs, kūno nugariniuose paviršiuose yra violetinės spalvos intensyvios lavondėmės, kurios paspaudus pirštu spalvos nekeičia, puvimo požymių nėra, metaninis raumenų dirglumas neišreikštas. Aplinkos temperatūra +9 C0, temperatūra tiesiojoje žarnoje +13 C0. Apžiūrint kūno paviršius dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje, išoriniame paviršiuje, yra apie 1 cm ilgio ir dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje, išoriniame–užpakaliniame paviršiuje apie 3 cm ilgio žaizdos, panašios į durtines-pjautines, kitokių sužalojimų kūno paviršiuose nekonstatuota. J. M. kambaryje ir V. K. kambaryje grumtynių pėdsakų nekonstatuota. V. K. kambaryje ant lovos paklodės užvalkalo rastos kelios rausvos spalvos dėmės. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: šeši plastikiniai konteineriais su vatos tamponais, ant kurių paimti raudonų dėmių pavyzdžiai: Nr. 1 – prieškambaryje apie 60 cm nuo prieangio slenksčio; Nr. 2 – prieškambaryje šalia slenksčio į kambarį, kuriame rastas lavonas; Nr. 3 – kambaryje, kuriame rastas lavonas, apie 60 cm nuo slenksčio; N. 4 – nuo grindų šalia vietos, kur rastas lavonas; Nr. 5 – nuo kairėje (einant iš lauko) esančio kambario durų; Nr. 6 – prieškambaryje ant grindų, tarp kambario, kur rastas lavonas ir kambario, iš kurio paimta antklodė; vienuolika cigarečių nuorūkų, paimtų iš konservų dėžutės nuo stalo kambaryje, kuriame rastas lavonas; šeši peiliai, paimti iš virtuvėje esančio stalo stalčiaus; antklodė su raudonos spalvos dėmėmis, paimta nuo lovos, ant kurios rastas lavonas; antklodė, paimta nuo lovos iš kambario šalia virtuvės.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (b. l. 102, t. 1) nustatyta, kad 2013-01-14 d. 13.52 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), dėl J. M. staigios mirties, atvykus rastas J. M. lavonas, konstatuota jo biologinė mirtis, draugas V. K. paaiškino, kad paskutinį kartą gyvą J. M. matė šeštadienį.
Pažyma (b. l. 25, t. 1) nustatyta, kad J. M. mirtis įvyko nuo ūmaus nukraujavimo iš durtinių-pjautinių žaizdų dešinėje šlaunyje.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada M 53/13(02) (b. l. 26-30, t. 1) nustatyta, kad J. M. mirtis ištiko nuo durtinių pjautinių dešinės šlaunies žaizdų, išsivysčius ūmiam nukraujavimui. Tai patvirtina ūmi vidaus organų mažakraujystė, kraujosruvos po vidiniu širdies klodu. Mirtis ištiko apie 1,5 - 2,5 paros iki palaikų pirmos apžiūros 2013-01-14 18 val. Tai patvirtina tuo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai (lavondėmių III stadija, stiprus lavoninis sustingimas, praktiškai susilyginusi kūno ir aplinkos temperatūra). Prieš mirtį gausiai vartojo alkoholį, nes lavono kraujyje rasta 2,26 °/₀₀ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,02 °/₀₀ (promilės) etilo alkoholio, smegenų skystyje rasta 3,22 °/₀₀ (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje, šlapime ir smegenų skystyje metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Tokia alkoholio koncentracija biologinėse terpėse atitinka sunkų girtumą (alkoholio koncentracija kraujyje būtų vertinama vidutiniu girtumu, likvore - sunkiu apsinuodijimu alkoholiu). J. M. lavono šlapime barbitūratų, fenotiazinų, benzodiazepinų, efedrino, amfetaminų, opijatų, difenhidramino, amitriptilino ir metamizolio nerasta. Konstatuotos dvi durtinės pjautinės žaizdos dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje. Šie sužalojimai padaryti plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kurio ašmenys buvo nukreiptos žemyn nukentėjusiojo, esančio vertikalioje padėtyje, kūno atžvilgiu. Žaizdoje Nr. 2 užsifiksavę morfologiniai požymiai yra tinkami plačios grupinės priklausomybės lygio įrankio nustatymui. Sužalojimai padaryti nedaugiau kaip kelios valandos iki mirties ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sukėlė mirtiną nukraujavimą. Mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Pomirtinių sužalojimų kūne nėra. Žmogus teoriškai ir pats galėjo taip susižaloti, tačiau tai praktiškai neįtikėtina, nes sužalojimų morfologija ir lokalizacija kūne absoliučiai nebūdinga savęs žalojimuisi. Kovos ir savigynos požymių nėra. Labiausiai tikėtina, jog užpuolikas smūgiavo būdamas už nukentėjusiojo nugaros. Po patirtų sužalojimų žmogus galėjo kurį tai laiką atlikti savarankiškus veiksmus. Savarankiškų veiksmų atlikimą, šiuo atveju, neabejotinai apribojo sunki alkoholinė intoksikacija. Nuo sužalojimų iki mirties galėjo praeiti iki kelių valandų laiko tarpas. Tai patvirtina sužalojimų apimtis, sužalota kūno sritis, kraujavimo žymės ant kūno ir drabužiuose, histologinio tyrimo duomenys. Sužalojimai padaryti dviem smūgiais. Labiausiai tikėtina, jog šie du sužalojimai padaryti vienu įrankiu, tačiau tai nekategoriška išvada. Sužalojimai padaryti per labai trumpą laiko tarpą ir remiantis vien medicininiais duomenimis negalima nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumo. Pažeidimai drabužiuose atitinka sužalojimus kūne. Sprendžiant iš apžiūros įvykio vietoje duomenų bei kraujo tekėjimo žymių kūne bei drabužiuose, po mirties kūno padėtis nebuvo keičiama iki lavono apžiūros įvykio vietoje.
Daiktų pateikimo protokolu (b. l. 80, t. 1) nustatyta, kad VTMT Kauno skyrius pateikė ikiteisminiam tyrimui nukentėjusiojo J. M. drabužius: tamsiai mėlyną megztinį, vilnones kojines, juodos spalvos kelnaites, rudos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos kojines, žalios spalvos marškinius, odinius batus, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai daiktų apžiūros protokolu (b. l. 81-86, t. 1) ir pridėti prie bylos medžiagos. Apžiūros metu nustatyta, kad džinsinių kelnių dešinės klešnės nugarinėje dalyje, viršuje matosi du pailgi pažeidimai, kelnės yra su tamsiai rudos spalvos dėmėmis, vyriškų marškinių apačioje matomos rudos spalvos dėmės, panašios į kraują, vyriškos kelnaitės, vyriškos puskojinės yra su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada MK 50/13(01) (b. l. 43-58, t. 1) nustatyta, kad J. M. lavono odos žaizdos yra durtinės-pjautinės, padarytos plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, kurio ašmenys buvo nukreiptos žemyn nukentėjusiojo, esančio vertikalioje padėtyje, kūno atžvilgiu. Odos žaizdoje Nr. 1 užsifiksavę morfologiniai požymiai yra rūšinės priklausomybės, dėl ko ši žaizda nėra tinkama konkretaus žalojusio įrankio nustatymui. Odos žaizdoje Nr. 2 užsifiksavę morfologiniai požymiai yra tinkami plačios grupinės priklausomybės lygio įrankio nustatymui. Šios žaizdos ilgis yra 22,9 mm, kanalo gylis 11 cm, kanalo kryptis iš dešinės į kairę. Neatmetama galimybė, kad J. M. dešinės šlaunies odos žaizda Nr. 2 padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamojoje odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali. J. M. dešinės šlaunies odos žaizda Nr. 2 nebuvo padaryta tyrimui pateiktais peiliais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6. Neatmetama galimybė, kad J. M. kelnių pažeidimas Nr. 2 padarytas tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1. Kategoriška išvada negalima, kadangi tiek tiriamajame pažeidime Nr. 2, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali. J. M. kelnių pažeidimai nepadaryti tyrimui pateiktais peiliais Nr. 2 – Nr. 6. J. M. kelnių pažeidime Nr. 1 užsifiksavę morfologiniai požymiai yra rūšinės priklausomybės, įrankio nustatymui netinkami.
Asmens kratos protokolu (b. l. 108, t. 1) nustatyta, kad iš įtariamojo V. K. buvo paimta: 23,12 Lt, pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), striukė, kelnės, megztinis, batai.
Apžiūros protokolu (b. l. 87-90, t. 1) nustatyta, kad iš V. K. asmens kratos metu paimti drabužiai buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, apžiūros metu nustatyta, kad ant vyriškų kelnių nugarinės pusės juosmens iš vidaus matoma tamsiai rudos spalvos dėmė, panaši į kraują, apžiūrėjus vizualiai megztinį ir striukę, rudos spalvos dėmių, panašių į kraują, nerasta.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-39, t. 1) nustatyta, kad nuoplovoje iš kambario nuo slenksčio, nuoplovoje iš prieškambario šalia slenksčio, nuoplovoje iš kambario, kuriame rastas lavonas, ant V. K. kelnių, anklodės su užvalkalu rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Ant peilio (3 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas nepilnas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris galimai sutampa su V. K. DNR profiliu. Ant peilio (5 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. K. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama asmens identifikavimui. Nuoplovoje nuo grindų šalia vietos, kur rastas lavonas, ant antklodės rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. M. DNR profiliu su 99,99999999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo kambario durų rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta. Nuoplovoje iš prieškambario nuo grindų, ant keturių peilių, V. K. batų žmogaus kraujo nerasta.
Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu (b. l. 131-132, t. 1) nustatyta, V. K. buvo parodyti šeši peiliai, paimti įvykio vietos apžiūros metu 2013-01-14 (duomenys neskelbtini), pasiūlius nurodyti peilį, kuriuo jis 2013-01-12 konflikto metu smogė J. M. į koją, V. K. nurodė peilį, pažymėtą Nr. 4, paaiškindamas, kad būtent šiuo peiliu jis konflikto metu įdūrė J. M. į koją. Šis peilis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-58, t. 1) nurodytas kaip peilis Nr. 3, o šia išvada nustatyta, kad J. M. dešinės šlaunies odos žaizda Nr. 2 ir J. M. kelnių pažeidimai nebuvo padaryta tyrimui pateiktais peiliais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6.
Įtariamojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolais (b. l. 124-127, 128-130, t. 1) ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtais šio tyrimo veiksmo vaizdo įrašais nustatyta, kad V. K. keitė savo parodymus apie J. M. sužalojimo peiliu aplinkybes. Atliekant parodymų patikrinimą vietoje 2013-01-15, jis parodė kambarį name, adresu (duomenys neskelbtini), kur įvyko konfliktas tarp jo ir J. M., nurodė, kad konflikto metu J. M. jam, sėdinčiam prie stalo, trenkė kumščiu į veido dešinę sritį du kartus, tada jis atsistojo ir sudavė J. M. į veido sritį du kartus ranka, kurioje buvo suspaudęs peilį, nuo antrojo smūgio J. M. krito ant grindų, gulėjo kniūbsčias, veidu į grindis, jis tuomet ėjo link J. M., užkliuvo už kėdės ir krito J. M. ant nugaros ir jie grūmėsi ant grindų, kada jis smogė J. M. peiliu pirmą ir antrą kartą, negali atsiminti, mano, kad pirmą kartą įdūrė grumdamasis ant grindų, o antrą – kai kėlėsi, tyčia peiliu nesmūgiavo. Atliekant antrą kartą parodymų patikrinimą vietoje 2013-01-18, V. K. parodė, kur jis bei J. M. buvo konflikto metu, nurodė, kad pirmas smūgį sudavė J. M. jam į dešinės pusės veido sritį, jis atsistojo ir sudavė ranka, kurioje laikė sugniaužęs peilį J. M. į kairės pusės veido sritį, šio procesinio veiksmo metu V. K. jau nenurodė, kad vienas kitam sudavė po du smūgius, nurodė, kad po jo suduoto smūgio J. M. griuvo ant žemės šone kėdės, sugriebdamas jį už krūtinės ir tokiu būdu pargriaudamas, jis krito per kėdę, kuri nuvirto kartu su juo, kėdė atsidūrė tarp J. M. ir jo kojų, jis, persisvėręs pusiau per kėdę, atsirėmęs kaire ranka į J. M. juosmenį, dešine ranka dūrė peiliu į J. M. dešinę koją, taip pat į koją ir sėdmenis smūgiavo kumščiu bei peiliu, kiek kartų smūgiavo, neprisimena, keldamasis dar vieną kartą įspyrė J. M. į koją.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 146, t. 1) nustatyta, kad V. K. konstatuota odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 2-5 paros iki apžiūros; muštinė žaizda ir odos nubrozdinimas kairiame antakyje padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 1-2 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų dešinėje veido pusėje nekonstatuota.
Alkotesterio parodymų šaknele Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 109, t. 1) nustatyta, kad V. K. 2013-01-14 17.16 val., t. y. praėjus 2 paroms po nusikaltimo, nustatytas 00 promilių girtumas.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 173-174, t. 1) nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu V. K. nekonstatuojama psichinės ligos ar laikino sutrikimo, V. K. nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, šiuo metu V. K. nekonstatuojamas joks laikinas psichinės sveikatos sutrikimas ar psichinė liga. Šiuo metu V. K. supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti, V. K. priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės netaikytinos, priverstinis gydymas nereikalingas, su V. K. tyrimo veiksmus atlikti galima.
Nutarimu atsisakyti padėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 105, t. 1) nustatyta, kad 2009-09-13 GMP iš (duomenys neskelbtini), į KMUK su pjautine žaizda pristatė J. M..
Pakvitavimu (b. l. 148, t. 1) nustatyta, kad asmens kratos metu iš V. K. paimti 23,12 Lt, pensininko pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. K..
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.
Teismas V. K. parodymus, kad jis J. M. sudavė peiliu du kartus nevalingai griūdamas ant jo ir stodamasis, vertina kaip jo gynybos versiją ir juos atmeta, nes jie paneigti byloje ištirtais įrodymais. Paties V. K. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklūs, liudytojo N. G. parodymais nustatyta, kad atvykusiems policijos pareigūnams V. K. pateikė bent tris J. M. mirties versijas ir tik tada, kai jos buvo paneigtos, pripažino, jog jis sužalojo peiliu J. M., o liudytojos M. N. parodymais nustatyta, kad jai V. K. pateikė versiją, jog J. M. pats užvirto ant peilio, jam, t. y. V. K. skutant bulves. Apklausiamas pirmą kartą įtariamuoju, V. K. papasakojo apie konfliktą su J. M., nurodė, kad sudavė vienas kitam po smūgį į veido sritį ir tada J. M. griuvo, griūdamas lygtais jam pakišo koją, jis J. užgriuvo ant nugaros, greičiausiai griūdamas ir įdūrė peiliu, antrą kartą įdūrė gal kai bandė keltis (b. l. 113-114, t. 1). Parodymų patikrinimo vietoje metu jau nurodė, kad tiek jis, tiek J. M. sudavė vienas kitam po du smūgius, po antro smūgio J. M. nukrito, jis, eidamas link J. M., užkliuvo už kėdės ir pargriuvo, jie ant grindų grūmėsi, kada sudavė peiliu, neprisimena, gal kai griuvo ir kėlėsi (b. l. 124-127, t. 1). Vėliau apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėją, V. K. nurodė, kad J. M. griūdamas jį tempė, jis ant jo užgriuvo, matyt tada ir įdūrė krisdamas, taikė duoti ne su peiliu, o su rankos kumščiu, kaip įdūrė antrą kartą, negali pasakyti (b. l. 117-118, t. 1). Aplausiamas papildomai įtariamuoju, V. K. parodė, kad po žodinio konflikto J. jam smogė į dešinę akį rankos kumščiu, tada jis stipriai supyko, buvo labai stipriai įsiutęs, atsistojo ir dešine ranka, kurioje turėjo peilį, smogė J. M. į veidą, po šio smūgio J. griuvo, sugriebdamas jam už megztinio, J. nukrito ant žemės kniūpščias, ant pilvo, veidu į žemę, jis nukrito ant J. nugaros kartu su kėde, kuri atsidūrė tarp jo ir J. kojų kelių, buvo stipriai supykęs, todėl dūrė J. M. dešinėje rankoje turėtu peiliu nežiūrėdamas kur, kiek kartų jam įdūrė, neprisimena, po dūrių peiliu jis nuo J. atsistojo ir pakėlęs kėdę, supykęs dar įspyrė vieną kartą į kojos blauzdą (b. l. 119-120, t. 1), šiuos savo parodymus patvirtindamas ir parodymų patikrinimo vietoje metu, patikslindamas, jog jis, persisvėręs pusiau per kėdę, atsirėmęs kaire ranka į J. M. juosmenį, dešine ranka dūrė peiliu į J. M. dešinę koją, taip pat į koją ir sėdmenis smūgiavo kumščiu bei peiliu, kiek kartų smūgiavo, neprisimena (b. l. 128-130, t. 1). V. K. parodymus, kad jis nevalingai galėjo įdurti J. M. krisdamas ir keldamasis, paneigė teismo ekspertas Ą. Sutkus, kuris apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad užgriūnant taip sužaloti yra nerealu, nes griūdamas žmogus viską meta, remiasi delnais, o J. M. žaizdos dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje buvo įstrižos, žaizdos kanalas truputį į viršų, dūriai buvo iš apačios į viršų, pagrindinė kryptis iš nugaros į priekį, buvo nustatyta vienoda žaizdų kanalo kryptis, jei žaizdų būtų daugiau, būtų galima sakyti, kad buvo serijiniai smūgiai. Be to, ekspertas nurodė, kad J. M. kūne be dviejų durtinių pjautinių žaizdų nerado jokių kitų sužalojimų, tame tarpe ir veido srityje, tai patvirtina specialisto išvada (b. l. 26-30, t. 1), o specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 146, t. 1) nustatyta, kad V. K. sužalojimų dešinėje veido pusėje nekonstatuota, todėl teismas kritiškai vertina V. K. parodymus, kad jis su J. M. prieš smūgius peiliu mušėsi, suduodami vienas kitam smūgius kumščiais į veido sritį. Taip pat teismas kaip gynybos versiją vertina ir V. K. parodymus apie nužudymo įrankį, kadangi specialisto išvada (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-58, t. 1) nustatyta, kad J. M. žaizdos kūne padarytos iš V. K. namų paimtu peiliu, tačiau ne tuo, kurį nurodė V. K., nes specialisto išvadoje nurodyta, kad J. M. dešinės šlaunies odos žaizda Nr. 2 ir kelnių pažeidimas Nr. 2 nebuvo padaryta tyrimui pateiktais peiliais Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6. Todėl, spręsdamas V. K. kaltės klausimą, teismas vadovaujasi būtent V. K. parodymais, kuriuos jis davė apklausiamas papildomai įtariamuoju (b. l. 119-120, t. 1) ir parodymų patikrinimo vietoje metu duotais parodymais (b. l. 128-130, t. 1), nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Šiuos V. K. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b. l. 3-23, t. 1), kuriais nustatyta, kad J. M. dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje, išoriniame paviršiuje, rasta apie 1 cm ilgio ir dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje, išoriniame –užpakaliniame paviršiuje apie 3 cm ilgio žaizdos, panašios į durtines-pjautines, kitokių sužalojimų kūno paviršiuose nekonstatuota, po apžiūros iš nusikaltimo vietos paimti šeši peiliai, taip pat specialisto išvados (b. l. 26-30, 43-58, t. 1), kad J. M. mirtis ištiko nuo durtinių pjautinių dešinės šlaunies žaizdų, išsivysčius ūmiam nukraujavimui, konstatuotos dvi durtinės pjautinės žaizdos dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, šie sužalojimai padaryti plokščiu, duriančiu-pjaunančiu, vienašmenių savybių įrankiu, sužalojimai padaryti dviem smūgiais, labiausiai tikėtina, jog šie du sužalojimai padaryti vienu įrankiu, sužalojimai padaryti per labai trumpą laiko tarpą, pažeidimai drabužiuose atitinka sužalojimus kūne, neatmetama galimybė, kad J. M. dešinės šlaunies odos žaizda Nr. 2 ir kelnių pažeidimas Nr. 2 padaryta tyrimui pateiktu peiliu Nr. 1.
Taigi, byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. M. dviem smūgiais buvo padaryti du durtiniai – pjautiniai sužalojimai peiliu, rastu ir paimtu V. K. namuose. Pats V. K. nurodė, kad prieš tai J. M. sužalotas nebuvo, po konflikto jis išėjęs niekur nebuvo, o pas juos į namus niekas nebuvo atėjęs. J. M. mirtis įvyko laikotarpyje nuo keliasdešimt minučių iki dviejų valandų po sužalojimo, todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent V. K. padarė J. M. kaltinime nurodytus sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė.
Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad V. K. tarpusavio konflikto su J. M. metu, tyčia sudavė peiliu J. M. du kartus į kojos sritį, tuo padarydamas dvi durtines pjautines žaizdas dešinės šlaunies nugariniame paviršiuje, dėl ko, išsivysčius ūmiam nukraujavimui, J. M. mirė, šiais veiksmais tyčia nužudė J. M. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. Tarp V. K. veiksmų, t. y. dviejų smūgių peiliu ir atsiradusių pasekmių - J. M. mirties nuo išsivysčiusio ūmaus nukraujavimo yra būtinasis priežastinis ryšys, nes šie V. K. smurtiniai veiksmai tapo J. M. mirties priežastimi, kadangi po sužalojimo peiliu J. M. nuėjo į savo kambarį, kur per kelias valandas numirė. Kad jis mirė toje vietoje, kur ir buvo rastas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada (b. l. 26-30, t. 1). V. K. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jį būtų tenkinę bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. V. K. smūgius peiliu nukentėjusiajam sudavė į dešinės šlaunies sritį, kurioje yra gyvybiškai svarbios kraujagyslės, kurias pažeidus galimas labai greitas nukraujavimas, todėl teismas sprendžia, kad V. K. suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą ar net jo mirtį, tačiau pasekmių nedetalizavo, po smūgių peiliu sudavimo kelias dienas nesidomėjo J. M. sveikatos būkle, nesuteikė pagalbos, tuo parodė, kad jam yra nesvarbus bet kokių padarinių atsiradimas, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems savo veiksmų padariniams atsirasti. Kadangi V. K. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika yra kvalifikuotina pagal padarinius – kaip tyčinis nužudymas. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad dėl tyčinių V. K. veiksmų įvyko J. M. mirtis, V. K. veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas.
Įvertinęs bylos aplinkybių visumą teismas mano, kad V. K. nusikalstamų veiksmų paskatos buvo dėl konflikto su J. M. kilęs jo pyktis.
Iš kaltinimo V. K. šalintina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes šios aplinkybės nepatvirtina jokie objektyvūs bylos įrodymai.
V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atmeta gynėjos argumentus, kad V. K. pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes V. K., duodamas parodymus, nenurodė tikrų įvykio aplinkybių ir J. M. sužalojimo mechanizmo, taip pat nenurodė tikrojo nusikaltimo įrankio, o sakydamas paskutinį žodį gailėjosi ne dėl to, kad atėmė žmogaus gyvybę, o dėl to, kad priėmė J. M. pas save gyventi.
Skirdamas bausmę V. K. teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str., kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, jų turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
V. K. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), sukėlusį negrįžtamas pasekmes visuomenei – atėmė žmogui gyvybę, jis charakterizuojamas patenkinamai kaip nevengiantis alkoholio, išgėrus tampantis konfliktišku (b. l. 156, t. 1), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau V. K. anksčiau nėra teistas (b. l. 151, t. 1), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (b. l. 152, t. 1), į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas nėra įrašytas (b. l. 160, 162, t. 1), psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 158, t. 1), jis yra 63 metų amžiaus ir neįgalus, V. K. padarytas nusikaltimas nebuvo jo ankstesnio gyvenimo būdo ar elgesio pasekmė, jis nebuvo iš anksto apgalvotas, o padarytas momentine netiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl V. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Teismas mano, kad tokia bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrins BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus: V. K. megztinis, striukė, kelnės ir batai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno r. PK daiktų saugykloje, grąžintini V. K., 11 vnt. nuorūkų, dvi antklodės su raudonos spalvos dėmėmis, 6 plastikiniai konteineriai su vatos tamponais, šeši peiliai, J. M. drabužiai ir avalynė: vyriškos kelnaitės, kojinės, vilnonės kojinės, sportinis švarkas, marškiniai, kelnės, batai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno r. PK daiktų saugykloje, sunaikintini, 2 vnt. kompaktinių diskų su V. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu ir kompaktinis diskas su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis paliktini saugoti prie bylos medžiagos, V. K. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) esanti prie bylos medžiagos, išsiųstina į V. K. bausmės atlikimo vietą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str.str., 307-309 str.str., 313 str.,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. K. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikotarpį, V. K. išbūtą suėmime nuo 2013 01 14 iki 2013 01 18.
Kardomąsias priemones V. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: V. K. megztinį, striukę, kelnes ir batus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje, grąžinti V. K., 11 vnt. nuorūkų, dvi antklodes su raudonos spalvos dėmėmis, 6 plastikinius konteinerius su vatos tamponais, šešis peilius, J. M. drabužius ir avalynę: vyriškas kelnaites, kojines, vilnones kojines, sportinį švarką, marškinius, kelnes, batus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK daiktų saugykloje, sunaikinti, 2 vnt. kompaktinių diskų su V. K. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu ir kompaktinį diską su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis palikti saugoti prie bylos medžiagos, V. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią prie bylos medžiagos, išsiųsti į V. K. bausmės atlikimo vietą.
Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.