Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Dmitrij Charitonov,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovui A. S. ieškinys ir teismo procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

4. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Atstovas papildomai nurodė, jog iki šios dienos teigiamų pokyčių nėra, atsakovas neketina grįžti iš užsienio ir pats auginti bei rūpinti sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Teismo nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

5. Gimimo įrašo duomenimis, atsakovas A. S. ir J. R. yra M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnamečio vaiko mama J. R. (duomenys neskelbtini) mirė.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-6921-494/2020, atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu bei priteistas išlaikymas po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Minėtu sprendimu taip pat nuspręsta nepilnamečiui vaikui M. S. nustatyti nuolatinę globą, nuolatine globėja paskirti vaiko senelę V. S., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja.

7. 2020 m. lapkričio 20 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis globėja V. S. globą vykdo tinkamai, duomenų apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus, nėra. Nepilnametis vaikas nurodė, kad myli ir gerbia močiutę, buitinėmis sąlygomis jis patenkintas, jam patinka gyventi su močiute, gyvendamas pas globėją jis jaučiasi saugus ir reikalingas. Vaikas nurodė, kad su tėvu, gyvenančiu Airijoje, jis susisiekia telefonu praktiškai kiekvieną dieną. Globėjos teigimu, atsakovas vaikui reguliariai teikia didesnį ne priteistas išlaikymą (apie 300 Eur/mėn.). Socialinių darbuotojų nuomone, nepilnamečio vaiko globėja tinkamai atlieka globėjos pareigas, gyvenimo sąlygos pritaikytos visų vaiko poreikių tenkinimui, vaiką ir globėją sieja glaudus ryšys.

Dėl tėvo valdžios apribojimo

8. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

9. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.

10. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

11. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

12. Teismas šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatė, kad tarp tėvo (atsakovo) ir jo sūnaus emocinis ryšys yra, jie bendrauja telefonu, atsakovas teikia vaikui išlaikymą, tačiau atsakovas neketina pats auginti sūnaus, nes gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), neplanuoja keisti gyvenamosios vietos ar kartu pasiimti vaiką su savimi. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis liko nepasikeitusi – atsakovas negrįžo gyventi ir dribti į Lietuvą, nepasiėmė kartu su savimi gyventi sūnaus, to artimiausiu metu neplanuoja daryti, vyras nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

13. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad tėvai siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius motinos (tėvo) elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą.

14. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas po laikinosios rūpybos nustatymo nerodė pastangų bei noro susigrąžinti sūnų bei pačiam rūpintis jo priežiūra. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas šiuo metu savo elgesiu nerodo jokios iniciatyvos keisti padėtį, teismo procesu nesidomi, teismui pozicijos apie neterminuotą tėvo valdžios apribojimą asmeniškai neišsakė, iš esmės sutinka, kad sūnus augtų su močiute V. S.. Taigi objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas auginti vaiką pats, byloje nėra.

15. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

16. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo kaip tėvo valdžią jo nepilnamečiui sūnui M. S.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

18. CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75,00 Eur. Pritaikius ieškinio padavimo teismui metu galiojusį vartojimo kainų indeksą 111,5 turėjo būti mokamas 84 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas iš atsakovo priteisia 84 Eur žyminio mokesčio ir 15,81 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti, kad apribojus tėvo valdžią, atsakovui A. S. sustabdomos jo asmeninės ir turtinės teisės į vaikus, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 99,81 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.