Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. K. (toliau tekste – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo privataus kaltinimo skundą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi atsisakė priimti M. K. privataus kaltinimo skundą ir grąžino jį skundą padavusiam asmeniui. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad privataus kaltinimo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų.

Skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismo motyvais, kad neužtenka Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarime išdėstytų aplinkybių, siekiant įsitikinti skunde pareikšto kaltinimo pagrįstumu. Šiame nutarime nurodytos privačiam kaltinimui pateikti būtinos aplinkybės, t. y. galimo nusikaltimo padarymo laikas, vieta, asmens apklausos turinys, asmens gyvenamoji vieta. Teismui yra žinomas ikiteisminio tyrimo numeris, todėl jis gali išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą su visais reikalingais duomenimis, ko pats pareiškėjas padaryti negali. Taip pat nesutinkama su žemesnės instancijos teismo privataus kaltinimo skundo nepriėmimo motyvais, kad šiame skunde nėra pateikta duomenų, jog IP adresas, iš kurio buvo parašyti komentarai, priklauso K. D.. Skunde nurodyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą buvo nustatyta, kad IP adreso užsakovas yra K. D., kuris apklausos metu prisipažino rašęs minėtus komentarus iš savo asmeninio kompiuterio. Nepagrįstas ir teismo teiginys, kad skunde nėra nurodyta, kokie žodžiai šmeižia pareiškėją, ir nėra duomenų, jog jie neatitinka tikrovės, kadangi skunde yra išdėstyti ne tik šmeižiantys žodžiai, bet ir paaiškinta jų neigiama, užgauli reikšmė, neatitikimas tikrovei. Be to, tokių žodžių vertinimas atliekamas priimant galutinį procesinį sprendimą, o ne skundo priėmimo stadijoje. Pareiškėjo manymu, žemesnės instancijos teismas kelia perteklinius reikalavimus privataus kaltinimo skundui, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė draugų, visuomenininkų, sporto kolegų, kurie skaitė žinutes, vardų, pavardžių, gyvenamųjų vietų adresų. Liudytojai, perskaitę komentarus, jų gyvenamosios vietos, tokių asmenų skaičius, straipsnio turinio autentiško klausimas gali būti nustatomas pereinant į bylos nagrinėjimą iš esmės, teikiant papildomus prašymus (BPK 414 str. 2 d.), todėl šios aplinkybės negali būti reikšmingos skundo priėmimo stadijoje.

Skunde pažymima, kad žemesnės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti privataus kaltinimo skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nenurodė galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens asmens kodo. Privataus kaltinimo skunde nurodyti asmens kodą BPK 412 str. 2 d. nereikalaujama. Privataus kaitinimo bylose organizuojamas taikinamasis posėdis, po kurio, šalims nesusitaikius ir perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės, teismas turi pradėti rinkti medžiagą, charakterizuojančią kaltinamą asmenį. Skundo priėmimo stadijoje asmens kodas nėra būtinas. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad asmens, prieš kurį yra paduotas skundas, asmens kodas yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri yra Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta privataus kaltinimo byla Nr. PK-851-818/2016 bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis BPK 412 str. įtvirtintų reikalavimų (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-18-238/2014).

BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Kaip matyti iš privataus kaltinimo skundo turinio, M. K. nurodė teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimą, taip pat apibūdino esmines galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: vietą, tikslų laiką, būdą, galimus padarinius. Privataus kaltinimo skunde pateikta nuoroda į aptariamą straipsnį, po kuriuo buvo patalpinti, pareiškėjo manymu, tikrovės neatitinkančią informaciją skleidžiantys komentarai, tiksliai pacituotas jų turinys, pateikti pareiškėjo argumentai dėl jų neatitikimo tikrovei, žeminančio pobūdžio. Taip pat prie skundo buvo pridėtas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. sausio 29 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių aplinkybių ir pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pareiškėjas privataus kaltinimo skunde pateikia ir savo bei nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardus, pavardes bei gyvenamosios vietos adresus.

Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtintas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, o kodekso normoms būdingas imperatyvus pobūdis, todėl baudžiamojo proceso norma negali būti aiškinama plečiamai ir pareiškėjo skundui negali būti nustatomi didesni nei įstatyme nurodyti reikalavimai. BPK 412 str. nėra numatytas reikalavimas, kad nukentėjusysis skunde nurodytų nusikalstama veika įtariamo asmens kodą. Taigi, skundžiamoje žemesnės instancijos teismo nutartyje nurodytas reikalavimas pareiškėjui privataus kaltinimo skunde nurodyti ir nusikalstama veika įtariamo asmens kodą, yra laikytinas pertekliniu. Pertekliniu laikytinas ir reikalavimas privataus kaltinimo skunde pagrįsti faktą, kad po straipsniu patalpintus komentarus skaitė daug žmonių, nurodant tokius asmenis. Kadangi komentarai buvo patalpinti internetiniame portale „(duomenys neskelbtini)“, t. y. per visuomenės informavimo priemonę, tam tikras skaitytojų srautas su jais neišvengiamai susipažino. Pažymėtina, kad šmeižimo kaip nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikaltimas laikomas baigtu paskleidus atitinkamą informaciją, o ne atsiradus tam tikriems padariniams. Pareiškėjas privataus kaltinimo skunde turi pagrįsti niekinantį ar žeminantį paskleistos tikrovės neatitinkančios informacijos pobūdį arba tai, kad tokia informacija gali pakirsti pasitikėjimą juo. Nagrinėjamu atveju, M. K. pateikė šias aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančius argumentus. Daugiau duomenų (taip pat ir tam tikrų liudytojų asmens duomenys) gali būti pateikta bylos nagrinėjimo metu, jeigu toks vyktų, o jų pripažinimo įrodymais klausimą turėtų spręsti teismas.

Nepagrįstais laikytini žemesnės instancijos teismo motyvai dėl straipsnio teksto nepateikimo prie privataus kaltinimo skundo kaip tokio skundo trūkumo, kadangi paties straipsnio turinys skunde nėra analizuojamas, o po juo patalpinti ginčijami komentarai yra tiksliai pacituoti, be to, yra pateikta nuoroda į šį straipsnį, jo pavadinimas, publikavimo laikas ir šaltinis. Taip pat nesutiktina ir su žemesnės instancijos teismo pateiktais argumentais dėl duomenų apie nusikalstama veika įtariamą asmenį nepatikimumo. Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kokiu būdu pareiškėjas išsiaiškino, kas internete patalpino aptariamus komentarus, kam priklauso konkretus IP adresas, prie skundo buvo pridėtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2016 m. sausio 29 d. nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl tų pačių aplinkybių, skunde aptariami nusikalstama veika įtariamo asmens parodymai šio ikiteisminio tyrimo metu, kuriais jis pripažino galėjęs parašyti komentarą apie M. K., gailėjosi dėl savo elgesio. Pareiškėjas turi teisę naudotis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, pagrįsdamas savo privataus kaltinimo skundą, o teismas, nagrinėdamas tokį skundą, turi pašalinti kylančias abejones. Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmens veiksmų atitikimas nusikalstamos veikos sudėties požymiams, taip pat ir tyčios klausimas, sprendžiamas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu vertinant surinktus įrodymus, o ne privataus kaltinimo skundo priėmimo stadijoje.

Vienok, teisėjas, matydamas, kad skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, gali atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą (BPK 412¹ str. 1 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, dėl šių aplinkybių nepasisako, privataus kaltinimo skundas vertinamas tik BPK 412 str., t. y. formaliųjų reikalavimų atitikimo, kontekste.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar pareiškėjo privataus kaltinimo skundas atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti vadovaujamasi ir protingumo kriterijumi (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-18-238/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad žemesnės instancijos teismas šiuo atveju nesivadovavo minėtu kriterijumi, iškėlė pareiškėjo skundui perteklinius reikalavimus ir tai lėmė nepagrįstos nutarties priėmimą. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Grąžinti M. K. 2016 m. vasario 9 d. privataus kaltinimo skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.