Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismo nustatytos aplinkybės

Ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. 209). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu yra pilnamečiai.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis miršta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Ieškovė nurodo, kad terminas susitaikyti nenustatytinas, nes šalys kartu negyvena daugiau nei 10 metų, jokių ryšių nepalaiko, santuoka laikytina faktiškai iširusia. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos nutraukimo nepateikė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.54 straipsnio 4 dalis).

Teismas nustatė, kad šalys bendro ūkio nebeveda, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, o atsakovas tam neprieštarauja. Vadinasi, sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje, o, nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi kartu, todėl santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutraukiama (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

Dėl kaltės dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką CK III knygos ketvirtame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Pagal CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse preziumuojama, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, bei atitinkamai kai santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisimas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su atsakovu nuo 2015 metų bendro šeimyninio gyvenimo nebeveda, kartu nebegyvena santuokinio gyvenimo apie 10 metų. Atsakovas, likęs gyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame būste, piktybiškai naudojasi situacija, neprižiūri patalpų, nemoka jokių mokesčių. Viena ieškovė rūpinasi ir išlaiko minėtą turtą, nors juo ir nesinaudoja.

Byloje nustatyta, jog gyvenant santuokinį gyvenimą, ilgainiui išryškėjo atsakovo priklausomybė alkoholiui, ko pasekoje atsakovas šeimoje prarasdavo savitvardą, elgdavosi neadekvačiai – šaukdavo, keikdavo, žemindavo, grasindavo, provokuodavo konfliktus ir barnius, emociškai smurtaudamas. Šalių santuokinis gyvenimas netenka prasmės, kai jis virsta kasdieniu prisitaikymu prie nuo alkoholio priklausomo žmogaus nuotaikų, smurto formų ir atsakomybės nebuvimo, o ne abipuse pagarba ir parama. Gyvenant kartu su atsakovu, ieškovė kurį laiką buvo praradusi orumą, saugumą ir bet kokį palaikymą. Visa buitinė, finansinė ir emocinė naštą šeimoje liko tik ieškovei, o atsakovas nesidomėjo nei šeimos reikalais, nei finansais, nei vaikų poreikiais. Visą laiką atsakovas skyrė alkoholiui, konfliktų provokavimui, smurtui ir visiškam abejingumui. Todėl tarp šalių nebeliko jokio emocinio, dvasinio ryšio, žmogiškos pagarbos. Tuo atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas tiek teisiniu, tiek žmogišku aspektu, šalių bendras gyvenimas tapo ne tik neįmanomas, bet ir pavojingas ieškovės psichinei būsenai.

Visuma byloje surinktų faktinių duomenų sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad būtent atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes jis nepagarbiai elgėsi su sutuoktine, jos negerbė, vartodamas alkoholį ją žemino, įžeidinėjo, grasino, nusišalinęs nuo visų šeimos gyvenimo klausimų, t.y. buvo jai nelojalus, nuolat naudojo prieš ją psichologinį smurtą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas likdamas gyventi ieškovei nuosavybės teise būste, juo naudodamasis nemokėjo iš vis jokių mokesčių, būstą apleido, rodo atsakovo aplaidų, atsainų, savanaudišką požiūrį į šeimą bei kitą asmenį. Atsakovas ir pats pripažįsta, kad santuoka turi būti nutraukta, tačiau jos priežasčių nenurodė. Laikytina, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, todėl šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ieškovė, gyvendama santuokoje, būtų iš esmės pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Todėl nustatytina, kad santuoka nutrauktina dėl kito sutuoktinio kaltės, neįvardijant konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio kaltę.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovė prašo palikti santuokines pavardes: M, M. Atsakovas prieštaravimų nepateikė. Todėl šis ieškovo reikalavimas tenkinamas (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Pagal šio straipsnio 4 dalį, sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Nė vienas iš sutuoktinių byloje išlaikymo iš buvusio sutuoktinio nereikalauja. Nors laikoma, kad santuoka iširusi dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau byloje nėra teisinio pagrindo vienam iš sutuoktinių priteisti išlaikymą.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo ir dalintino turto balanso sudarymo ir įsipareigojimų kreditoriams

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 385 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl turto padalijimo, klausimą. Nutraukus santuoką bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 1 dalie 4 punktas). Byloje nustatyta, kad santuokos metu sutuoktiniai neįgijo jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto kurį reikėtų padalinti. Ieškovės vardu registruotas jai nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini) įgytas dovanojimo sutarties Nr. 9192, pagrindu. Jokių bendrų ar kiekvienas atskirai skolų kreditoriams neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai. Už ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės ieškovė sumokėjo 114 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina jos sumokėtas 114 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos sudarymo įrašo Nr. 209), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. M. palikti pavardę – M, atsakovui S. M. palikti pavardę – M.

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų) žyminio mokesčio ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.