- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-20
- Bylos Nr.
- e2S-1320-775/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01539-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- T. D.
- Ieškovas
- O. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. K. ieškinį atsakovui T. D. dėl teismo leidimo išsivežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, priteisto materialinio išlaikymo padidinimo ir atsakovo T. D. priešieškinį ieškovei O. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui iš ieškovės O. K. priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. K. pateikė ieškinį atsakovui T. D. dėl teismo leidimo išvežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir priteisto materialinio išlaikymo padidinimo, kuriuo prašo išduoti teismo leidimą ieškovei išvežti nepilnametį vaiką E. D. nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini); nustatyti naują atsakovo ir dukters bendravimo tvarką; padidinti iš atsakovo dukrai priteistą išlaikymą iki 250 Eur; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas T. D. pateikė priešieškinį ieškovei O. K., kuriuo prašo pakeisti 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-581-814/2015 nustatytą šalių dukros E. D. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, priteisti šalių dukros E. D. naudai išlaikymą iš ieškovės O. K. po 250 Eur kasmėnesinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, šio išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą T. D., nustatyti ieškovės ir šalių dukros E. D. bendravimo tvarką.
3. Atsakovas 2021 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti E. D. motiną O. K. užtikrinant dukters teisę į tinkamą švietimą, ugdymą ir mokslą, per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos sudaryti ugdymo (pradinio mokymo, švietimo) paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsteigta ir veikiančia pradinio ugdymo įstaiga dėl dukters mokymosi. Nurodo, kad ieškovė pažeidžia šalių nepilnametės dukters teisę mokytis. Nors Lietuvoje jau kuris laikas pradinių klasių moksleiviams leidžiama mokytis kontaktiniu būdu, ieškovė O. K. iki šiol toleruoja minimalų E. ugdymą nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) esančioje ugdymo įstaigoje. Ieškovė pageidavo vienam mėnesiui vėl išsivežti dukrą į (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas su tuo nesutiko ir reikalauja, kad dukters mokymasis ir gyvenamoji vieta sutaptų bei būtų vykdomi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Po dukters grįžimo į Lietuvą 2021 m. (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo mažiausiai vienos (duomenys neskelbtini) esančios mokyklos patvirtinimą apie galimybę dukrai grįžti mokytis ir iš karto 2021 m. vasario 1 d. šias žinias perdavė vaiko motinai, taip pat nurodė duomenis apie dukters sveikatos problemas. 2021 m. kovo 19 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę per jos atstovą, kad šalių dukrai būtina kuo greičiau pasirinkti mokyklą (duomenys neskelbtini) ir nurodė visas galimas (duomenys neskelbtini) mokyklas, tačiau ieškovė nesiima jokių priemonių, kad E. D. pradėtų lankyti normalią mokyklą ir gautų tinkamo turinio bei intensyvumo švietimo paslaugas, o ne rengtų vien namų užduotis pagal iš (duomenys neskelbtini) gaunamus elektroninius laiškus. Šalių dukra elektroniniu paštu gauna vos po dvi nuotolines pamokas per savaitę iš (duomenys neskelbtini) esančios mokyklos. Mokymasis nuotoliniu būdu yra nepakankamas vaiko teisėms užtikrinti. Atsakovo žiniomis, toks mokymosi metodas neegzistuoja, dėl to pažeidžiama vaiko teisė į mokslą. Geriausiai E. interesus užtikrintų jos grįžimas į buvusią klasę, kur yra jos buvę mokytojai, klasės auklėtoja, bendraklasiai.
4. Atsiliepimo į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi atmetė atsakovo T. D. atstovo advokato D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nurodė, kad E. D. mokosi nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) mokykloje naudodamasi programa „Bingel“. Nuotolinis mokymasis yra viena iš mokymosi formų, todėl vaikui užtikrinama teisė į mokslą. Vaikas mokosi vienoje iš Europos Sąjungoje veikiančių ugdymo įstaigų. Tik todėl, kad nėra pateikta su mokykla sudaryta sutartis, kurioje būtų nurodytos vaiko ir jo tėvų teisės ir pareigos, ir kad atsakovo atstovui, jo paaiškinimu, nepavyksta susisiekti su šia mokykla bei pabendrauti su mokytoja, teismas negali konstatuoti, kad tokia mokymosi įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini), kurios direktorė yra N. V., neegzistuoja. Neteisėtas vaiko išvežimas nesudarė kliūčių vaiką priimti į mokyklą (duomenys neskelbtini), gyventi užsienio valstybėje ir mokytis nuo 2019 m. mokslo metų pradžios iki 2021 m. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nėra aišku ar E. D. būtų priimta į tą pačią (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje esančią pradinę mokyklą, tą pačią klasę, kurią ji lankė iki 2019 m. vasaros pradžios.
7. Teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į pradinių klasių mokinių mokslo metų pabaigą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje (birželio 4 – 17 d.), į mokslo metų pabaigą „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) (birželio pabaiga), netikslinga keisti E. mokymo įstaigos, sukelti jai vėl papildomą stresą dėl naujos mokyklos, klasės mokytojos, klasės draugų. Be to, pati mergaitė paaiškino, kad jai mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje patinka. Vaiko ugdymo pasiekimai patys savaime nereiškia galimo vaiko teisių pažeidimo. Nuotolinio mokymosi įtaka mokymosi rezultatams nevertinama.
8. Įstatymu yra suteikta teisė Lietuvos gyventojams mokytis kitose užsienio valstybėse, o išsilavinimas, įgytas pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažįstamas Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Įvertinus tai kaip šalių dukra pateko į (duomenys neskelbtini), kaip ji buvo įrašyta į (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinių sąrašus, mokymasis (duomenys neskelbtini) mokykloje nuotoliniu būdu neatitinka dukros interesų ir poreikių.
9.2. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nurodė, jog ieškovė nesiima veiksmų, kad šalių dukra lankytų vaiko interesus ir poreikius atitinkančią mokyklą, gautų tinkamo turinio ir intensyvumo švietimo paslaugas, o ne rengtų vien namų užduotis pagal iš (duomenys neskelbtini) gaunamus elektroninius laiškus. Teismo posėdžio metu pati ieškovė nurodė, kad būtų geriau, jog dukra lankytų pamokas ir bendrautų su vaikais.
9.3. Vaiko teisių apsaugos institucijos darbuotojai nesusisiekė su (duomenys neskelbtini) esančia mokykla ir nesužinojo, kokiu režimu ir kokybe mokosi ir ar tikrai ten mokosi šalių mažametė dukra. Atsakovui, jo atstovui nepavyko gauti jokios informacijos iš (duomenys neskelbtini) esančios mokyklos ar susisiekti su mokykla telefonu. Buvo paliktas balso pranešimas, kad mokykla atsakytų į siunčiamus užklausimus, tačiau atsakymas negautas. Neturėdama informacijos apie šalių mažametės dukters mokymosi režimą, mokomus dalykus, kad mokymasis atitinka jos geriausius interesus, kad toks nuotolinis mokymas atitinka (duomenys neskelbtini) aprobuotą ar kitaip patvirtintą švietimo programą, o visi kiti tos klasės mokiniai gauna tokio pat lygio ir intensyvumo ugdymą ir švietimo paslaugą, institucija neturėjo kompetencijos teikti galutinę išvadą byloje. Apelianto teigimu tokia išvada neužtikrina vaiko interesų.
9.4. Vaikui nėra sudarytos sąlygos ugdyti lietuvių kalbą, kultūrinį identitetą, nes iškovė su dukra bendrauja rusiškai, mokyklos užduotys yra olandų kalba, ieškovės sutuoktinis bendrauja olandų kalba. Be to, vaiką į mokyklą, kur nemokoma lietuvių kalba, ieškovė užrašė be atsakovo sutikimo, o neteisėtai išvežusi dukrą ieškovė ribojo atsakovo bendravimą su dukra. Kauno apygardos teismas taip pat šioje byloje 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą iki teismo sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - leisti E. D. laikinai gyventi (duomenys neskelbtini).
9.5. Skundžiama nutartimi teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, mažamečio vaiko nuomone. Susidarė situacija, kuomet mažametis vaikas, nepaisant teismo jau pripažintų jo interesų gynimo ir prioritetiškumo būtent gyvenant ir mokantis Lietuvos mokykloje (ieškovės argumentas apie šalių dukros ugdymo (duomenys neskelbtini) nutraukimo „žalą“ buvo atmestas šioje byloje), neapibrėžtam laiko tarpui yra paliekamas ugdytis neaiškios kokybės mokymosi režime (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu, kai tuo tarpu visi pradinių klasių vaikai tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir Lietuvoje jau mokosi kontaktiniu būdu (mokyklose). Tokiu būdu mergaitei sukuriamos išskirtinai nepalankios ugdymosi sąlygos, lyginant su jos bendraamžiais, nes ji neužmezga socialinių ryšių, nedalyvauja klasės užsiėmimuose, nebendrauja su vaikais.
9.6. Būtina įvertinti ir aplinkybę, jog dukra buvo išvežta iš Lietuvos neteisėtai, ją pagrobiant ir atskiriant ne tik nuo tėvo, bet ir nuo mokyklos.
9.7. Apeliantas nurodo, kad po 2021 m. gegužės 14 d. buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad šiuo metu E. D. nuotolinio mokymosi būdu nėra suteikiama pilna švietimo programa, pagal kurią ji mokėsi dar būdama (duomenys neskelbtini) ir dalyvaudama pamokose kontaktiniu būdu. Paprašius informacijos apie šalių dukros akademinius pasiekimus, mokyklos mokymo metodus, 2021 m. gegužės 19 d. laišku mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. V. atsakė, jog mokykla suteikia „Bingel“ paskyrą (prieigą), kad būtų palaikoma vaiko olandų kalba galimo grįžimo į (duomenys neskelbtini) palengvinimui. Užduotys yra tokios pačios kaip ir jos klasėje esančių vaikų. Mokytoja neteikė jokio tolimesnio švietimo, nes manė, kad vaikas lanko mokyklą Lietuvoje. Papildomu laišku nurodė, kad E. negavo tiesioginio išsilavinimo nuo 2021 m. sausio 22 d. Mokykloje (duomenys neskelbtini) ji mokėsi nuo (duomenys neskelbtini) ir mokykloje turi teisę mokytis iki 12 metų. Užduotis vykdo nuosekliai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jį atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Byloje yra pateikti dokumentai iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kurie patvirtina, jog ketvirtos klasės mokinė E. D. mokosi nuotoliniu būdu pagal elektroninę programą „Bingel“. Mokytojas įkelia užduotis į programą „Bingel“, o mokiniai turi jas atlikti ((duomenys neskelbtini) mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mieste 2021 m. balandžio 20 d. pažyma). E. atliktų užduočių apžvalga pridėta prie pažymos. Minėta pažyma pateikta 2021 m. gegužės 11 d., pasirašyta mokyklos direktorės N. V.. Nustatyta, kad E. D., gim. (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio registro numeris (duomenys neskelbtini). 2021 m. gegužės 11 d. pateikti (duomenys neskelbtini) mokyklos adresas, telefono numeris, įmonės kodas. Šias aplinkybes patvirtino pirmosios instancijos teismas.
10.2. 2021 m. balandžio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje išvadoje nurodyta, jog skyriaus nuomone ieškovė užtikrina vaiko teisę į mokslą. Būnant Lietuvos Respublikoje ji sudaro būtinas sąlygas vaikui mokytis, nes nepilnametė E. D. šiuo metu nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
10.3. Ieškovės teigimu byloje nėra nei vieno įrodymo, kad mergaitės interesai būtų pažeisti. Atvirkščiai, byloje yra visi įrodymai, kad vaikui sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini), naudojantis programa „Bingel“.
10.4. Atsakovas siekia įpareigoti ieškovę sudaryti ugdymo (pradinio mokymo, švietimo) paslaugų teikimo sutartį su (duomenys neskelbtini) įsteigta ir veikiančia pradinio ugdymo įstaiga dėl dukros mokymosi joje, dėl ko ieškovei gyvenant kituose miestuose, ji būtų įpareigota leisti vaiką į (duomenys neskelbtini) įsteigtą ir veikiančią pradinio ugdymo įstaigą. Nurodo, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, tačiau joks teisės aktas nenustato ieškovės privalomosios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Patenkinus tokį atsakovo reikalavimą jo įgyvendinimas bus neįmanomas.
10.5. Įstatymas nenumato tokios nutarties vykdymo per septynias dienas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje
13. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad išnagrinėjus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, buvo gauta papildoma informacija iš (duomenys neskelbtini) mokyklos apie E. D. mokymąsi, ir kad juos pateikia teismui, tačiau prie atskirojo skundo šie dokumentai pridėti nebuvo. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti papildomi dokumentai pirmos instancijos teismui pateikti po atskirojo skundo pateikimo – 2021 m. birželio 1 d. (reg Nr. DOK-71201). Papildomi dokumentai priimti ir pridėti prie atskirojo skundo Kauno apygardos teismui priedų 2021 m. birželio 1 d. teisėjos rezoliucija.
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, taip pat į tai, kad pateikti įrodymai gauti po skundžiamos pirmosios instancijos nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl nutarties (ne) pagrįstumo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje yra reglamentuojamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtent šeimos bylose klausimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. Remiantis CK 3.65 straipsnio 8 dalimi teismas gali taikyti kitas jo manymu reikalingas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigojimo nedelsiant sudaryti ugdymo (pradinio mokymo, švietimo) paslaugų teikimo sutartį – taikymo. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartimi nurodo, kad teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai, vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais, mažamečio vaiko nuomone. Šalių nepilnametės dukros mokymasis nuotoliniu būdu kitoje šalyje esančioje mokykloje neatitinka vaiko interesų ir poreikių.
17. Vaiko teisės į mokslą užtikrinimas yra viena iš pagrindinių sąlygų, lemiančių tinkamą tėvų teisių ir pareigų atlikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje numatyta ne tik vaikų teisė į mokslą, bet ir pareiga vaikams iki 16 metų mokytis, o tėvams ar kitiems vaiko globėjams imtis visų priemonių, užtikrinant šios teisės ir pareigos vykdymą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 24 straipsnyje numatytos vaiko tėvų (globėjų) pareigos užtikrinant vaikų teises švietimo srityje, būtent: tėvų (globėjų) pareiga sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir vystymąsi; užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą iki jiems sueis 16 metų.
18. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-581-814/2015 šalių nepilnametės dukters E. D. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė su dukra išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). 2021 m. (duomenys neskelbtini)., vykdant (duomenys neskelbtini) teismų sprendimus, mergaitė grąžinta į Lietuvą. Nuo 2021 m. sausio 25 d. jos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), kur ji šiuo metu ir gyvena. Iš byloje pareikštų šalių reikalavimų matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kol bus sprendžiamas šalių ginčas, atsakovas pateiktu prašymu dėl laikinųjų apaugos priemonių taikymo siekia, kad šalių dukra mokytųsi Lietuvos Respublikoje esančioje ugdymo įstaigoje, nes po jos grąžinimo į Lietuvą mergaitė nuotoliniu būdu mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Atsakovo nuomone toks mokymasis neatitinka mergaitės interesų, yra nepilnavertis. Ieškovė su šia atsakovo pozicija nesutinka.
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmestinas, nes nuotolinis mokymasis yra viena iš mokymosi formų, todėl vaikui užtikrinama teisė į mokslą. Nurodė, jog atsižvelgiant į likusią mokslo metų trukmę, nėra tikslinga keisti mokymosi įstaigą. Taip pat nurodė, jog išsilavinimas, įgytas užsienio valstybėse, pripažįstamas Lietuvoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje buvusius ir po 2021 m. gegužės 17 d. nutarties priėmimo pateiktus naujus įrodymus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, laiko pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog šalių dukros mokymasis (duomenys neskelbtini) mokykloje nuotoliniu būdu neatitinka vaiko interesų. Iš pateiktų (duomenys neskelbtini) mokyklos atsakymų matyti, kad šalių nepilnametė dukra negauna pilno išsilavinimo. Mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. V. 2021 m. gegužės 19 d. laiške nurodė, jog mokykla suteikia “Bingel” paskyrą (prieigą), kad būtų palaikoma E. D. olandų kalba galimo grįžimo į (duomenys neskelbtini) palengvinimui. Užduotys yra tokios pačios kaip ir jos klasės vaikų. Taip pat nurodyta, jog mokytoja nebeteikė jokio tolimesnio švietimo, nes mokykla manė, kad mergaitė lanko mokyklą Lietuvoje. Iš šio atsakymo matyti, kad šalių dukros mokslai per „Bingel“ programą yra skirti tik olandų kalbos palaikymui, o ne tęstiniam mokymosi procesui pagal pilną mokymosi programą. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis minėtu atsakymu galima daryti išvadą, kad šalių nepilnametė dukra tęsdama mokslus Lietuvos mokykloje, greta gali tęsti mokslus ir (duomenys neskelbtini) mokykloje per jai suteiktą „Bingel“ paskyrą, kad būtų palaikomos mergaitės olandų kalbos žinios. Šią išvadą pagrindžia ir direktorės N. V. 2021 m. gegužės 20 d. laiške nurodyta informacija, jog E. lieka užsiregistravusi ir turi teisę mokytis mokykloje iki 12 metų. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuotolinis mokymasis yra viena iš mokymosi formų, tačiau pateikti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju mergaitei nuotoliniu būdu nėra suteikiamas mokymas pagal pilną programą.
21. Bylos šalių santykiai yra konfliktiški, civilinės bylos dėl su vaiku susijusių klausimų nagrinėjimas vyksta nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. Įvertinus tai, kad šalys turi teisę apskųsti teismo sprendimą, procesas byloje gali užsitęsti ilgesnį laiką, todėl siekiant laikinai sureguliuoti situaciją kol byloje įsiteisės teismo sprendimas ir užtikrinti šalių nepilnametės dukros mokymosi tęstinumą pagal pilną švietimo programą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti asmeninės neturtinės vaiko teisės į visapusišką ir harmoningą vystymąsi bei lavinimą.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė įstatymo normas, todėl panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu mokslo metai yra pasibaigę, atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkina iš dalies ir įpareigoja E. D. motiną O. K. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. sudaryti ugdymo (švietimo) paslaugų teikimo sutartį su mokymo įstaiga pagal faktinę dukros gyvenamąją vietą.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus argumentus, kurie galėjo turėti reikšmės galutiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo rezultatui, todėl dėl kitų argumentų, kurie nėra susiję su sprendžiamu klausimu, plačiau nepasisako.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo T. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Įpareigoti E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) motiną O. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 1 d. sudaryti ugdymo (švietimo) paslaugų teikimo sutartį dėl dukros mokymosi su mokymo įstaiga pagal E. D. faktinę gyvenamąją vietą.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.