- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-14
- Bylos Nr.
- eI2-4869-872/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06603-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- F. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Unifar gmbh“
- Advokatai
- Ilona Vaitkevičienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. Z. ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Unifar gmbh“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas F. M. pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas; Departamentas) 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
2. Pareiškėjas skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Sprendimas grindžiamas ĮUTP 35 str. 1 d. 2 p. (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir 12 p. (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė).
2.2. Migracijos departamentas Sprendimą grindė išvada, kad pareiškėjas neva nuslėpė informaciją apie priimtą spendimą atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą ir šių duomenų nenurodė prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, tuo tarpu nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad 2023 metais jam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjas paaiškina, kad Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) pildė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Unifar gmbh“ (toliau – ir Bendrovė) atsakingas darbuotojas, o ne pareiškėjas asmeniškai. Tai matyti ir iš paties prašymo, nes jame aiškiai nurodyta, prašymas teikiamas „Darbdavio“. Prašymas turėjo būti užpildytas pagal pareiškėjo būsimam darbdaviui pateiktus duomenis, kuriuos pareiškėjas teikė trečiajam suinteresuotam asmeniui. Iš dokumentų matyti, kad teikdamas duomenis pareiškėjo būsimam darbdaviui pareiškėjas nurodė duomenis apie tai, kad jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą. Dėl būsimo darbdavio darbuotojos klaidos šie duomenys pildant prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje buvo praleisti, per klaidą neįrašyti. Informaciją, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą, pareiškėjas nurodė nuotolinės apklausos metu su Migracijos departamento atstovui, taigi šios informacijos nenuslėpė. Todėl tai, kad būsimo darbdavio darbuotoja klaidingai užpildė prašymą negali būti vertinama, kad būtent pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir kad „nuslėpė informaciją apie priimtą spendimą atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą ir šių duomenų nenurodė prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje“. Migracijos departamentas aiškiai matydamas, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) pildė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Unifar gmbh“ atsakingas darbuotojas, o ne pareiškėjas asmeniškai, ir matydamas, kad nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nurodė kitokius duomenis apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą nei nurodyta prašyme, galėjo apklausos metu paklausti, kodėl duomenys nesutampa, tačiau to nepadarė. Tai leidžia teigti, kad Migracijos departamentas apklausą vykdė ir Sprendimą priėmė formaliai, remdamasis prielaidomis.
2.4. Migracijos departamentas Sprendime nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ar kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, nėra nustatyta ir to, kad pareiškėjas keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ar kad jis neatitiktų konkrečių ĮUPT 44 str. 1 d. 2 p. papunkčio reikalavimų, o Sprendime nurodytas vienintelis apklausos fragmentas taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad yra UTPĮ 35 str. 1 d. 2 p. (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės) ir 12 p. (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė) nurodyti pagrindai.
2.5. Pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu, nevengė dalyvauti ir dalyvavo atsakovo organizuotos nuotolinės apklausos metu, atsakinėjo į jam užduotus klausimus. Atsakovas po apklausos nenurodė, kad kokios nors aplinkybės atsakovui būtų neaiškios ar kad jas reikėtų patikslinti, jokių papildomų duomenų neprašė, kas sudarė pareiškėjui pagrindą manyti, kad pareiškėjo pateikta informacija yra pakankama, aiški, neprieštaraujanti prašyme nurodytiems duomenims. Jei pareiškėjas apklausos metu būtų pateikęs informaciją, prieštaraujančią prašyme nurodytai, Migracijos departamento pareigūnas privalėjo tai matydamas pasidomėti dėl prašyme nurodytiems duomenims neatitinkančių duomenų, ypač matydamas, kad prašymą dėl leidimo gyvento Lietuvoje pildė ne asmeniškai pareiškėjas, o būsimas darbdavys. Tokiu būdu pareiškėjui nebuvo sudarytos objektyvios sąlygos pateikti ar patikslinti visą su leidimo laikinai gyventi išdavimu susijusias aplinkybes, pašalinti atsakovui galimai kilusias abejones dėl tariamo informacijos „nuslėpimo“. Šios aplinkybės papildomai leidžia vertinti, kad atsakovas savo aplaidžiai, atmestinai atliekamomis funkcijomis „prisidėjo“ prie to, kad dabar pareiškėjas kaltinamas neva nuslėpęs informaciją apie priimtą spendimą atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą ir šių duomenų nenurodė prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje.
2.6. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad:
3.1. Įstatymo 35 str. 1 d. nuostatos yra imperatyvios, ir jų laikydamasis Migracijos departamentas neturi pagrindo aiškintis, kas iš susijusių asmenų pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, nes negali būti priimtas skirtingas sprendimas atsižvelgus į tai, kuris iš susijusių asmenų pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjai procedūroje tiek pareiškėja, tiek Bendrovė yra tiesiogiai susiję asmenys (Bendrovė darbui nurodytam tarpininkavimo rašte pasirinko būtent pareiškėją, o pareiškėjas prašo leidimo laikinai gyventi, Bendrovei įsipareigojus jį įdarbinti nurodytoms pareigoms ir mokėti nurodytą atlyginimą), todėl jų teikiama informacija (taip pat ir jos nepateikimas) turi būti vertinamas bendrai.
3.2. Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Pareiškėjas arba pagrindžia savo rašytiniuose dokumentuose deklaruojamą tikslą, arba ne. Migracijos departamentas apklausose netaiko diskriminacinio kriterijaus – patinka / nepatinka. Departamento darbuotojai yra praėję mokymus dėl tinkamo apklausų atlikimo. Sprendimas yra priimamas, kai projektą patvirtina keli darbuotojai ir pasirašo priskirtas kompetentingas darbuotojas. Pareiškėjams apklausose užduodami klausimai yra susiję su pareiškėjų dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktinu darbu, pareiškėjų profesiniais gebėjimais ir žiniomis. Raštiškai įvardinus apklausos atsakymų trūkumus, tokiu būdu panaikinant galimybę nustatyti tikrąjį vykimo į Lietuvą tikslą, kyla pavojus, kad asmenims, bet kokiais būdais siekiantiems atvykti į Šengeno erdvę, būtų supaprastinta tvarka teisėtais būdais pažeidinėti migracijos procedūras, taip apeinant ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos teisę (kai leidimas laikinai gyventi naudojamas išvykti į kitą Šengeno šalį arba kitam tikslui, nei prašyme nurodomu pagrindu).
3.3. Sprendime nurodoma, jog pareiškėjo atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija, taip pat nurodoma ir tai, kad pareiškėjas apklausos metu į klausimus neatsakė ar pateikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus, atsakė nenuosekliai, atsakymai nesutapo su informacija, pateikta prašyme. Mano, kad Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime neturi pareigos nurodyti kiekvieną pareiškėjo neteisingą atsakymą, nes LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčijamas sprendimas turi būti aiškus pareiškėjui, o ne kitiems asmenims. Pareiškėjas dalyvavo apklausoje, jam žinomi Migracijos departamento užduoti klausimai, ir jis žino, į kuriuos iš tų klausimų pateikė neteisingus ir paviršutiniškus atsakymus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad šių klausimų išsamiai nenurodžius Sprendime, ginčijamas Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir nepagrįstas. Kaip pagrįstai nurodoma ir pareiškėjo skunde, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus.
3.4. Pažymi, kad įvykus apklausai Migracijos departamentas pagrįstai įvertino faktines aplinkybes – tiek konstatuotas dokumentais, tiek iš pareiškėjo žodinių paaiškinimų, ir, įvertinęs turimos informacijos visetą, priėmė teisės aktais pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Sprendime aiškiai nurodoma, kad pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, į klausimus atsakyta nenuosekliai, netiksliai, paviršutiniškai. Pareiškėjas ketino atvykti dirbti tarptautinių pervežimų vairuotoju, todėl turėjo žinoti atsakymus į klausimus, susijusius su būsimu darbu. Nurodyti, kurie iš šių atsakymų neteisingi, būtų neteisingas ir nepagrįstas reikalavimas, nes sudarytų sąlygas pasirengti Migracijos departamento apklausoms pagal iš anksto parengtus klausimus.
3.5. Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas yra užsienietis, kurį ketina įdarbinti Bendrovė. Taigi patvirtina, kad Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) pildė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Unifar gmbh“ atsakingas darbuotojas, o ne pareiškėjas asmeniškai. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini) darbuotojas turėjo užpildyti pagal pareiškėjo užpildytą ir darbuotojai pateiktą klausimyną. Darbuotoja dėl neapsižiūrėjimo ir žmogiškosios klaidos (nuovargio ir didelio kiekio dokumentų, pildomų per dieną) neatkreipė dėmesio ir prašyme nepažymėjo pareiškėjo nurodytų duomenų apie atsisakymą jo atžvilgiu išduoti Vengrijos nacionalinę vizą. Nei pareiškėjas, nei darbuotoja neturėjo nei motyvų, nei ketinimų šią informaciją nuslėpti, t. y. neturi jokio suinteresuotumo Migracijos departamentui pateikti neteisingų duomenų. Šias aplinkybes patvirtina tiek pareiškėjo užpildytas klausimynas trečiajam suinteresuotam asmeniui, tiek ta aplinkybė, kad pareiškėjas Migracijos departamento nuotolinės apklausos metu taip pat patvirtino duomenis apie pareiškėjo atžvilgiu neišduotą Vengrijos nacionalinę vizą, šios informacijos neslėpė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją Kirgizijoje.
2025 m. spalio 10 d. įvyko nuotolinė apklausa, siekiant patvirtinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
7. Migracijos departamentas 2025 m. lapkričio 10 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Šis Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUT 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu.
8. Departamentas Sprendime nurodė, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Taigi, prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendime Departamentas nurodė, kad asmuo formaliai atitinka ĮUTP 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad atsakymai nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pateikta informacija vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Migracijos departamento vertinimu, sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi. Sprendime nustatytas aplinkybes, kad asmuo apklausos metu atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai, teikė neaiškią, abstrakčią ar nelogišką informaciją, dalies klausimų nesuprato ir į juos neatsakė, Migracijos departamentas vertino kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, teikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Kartu Sprendime paminėta, kad remiantis Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 patvirtintu Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 punktas); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 punktas).
9. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
10. Ginčo teisinius santykius reguliuoja ĮUTP (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi Prašymo pateikimo metu, t. y. nuo 2025 m. sausio 1 d.), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Vadovaujantis ĮUTP 44 str. 1 d. 2 p., leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šiame punkte nurodytas sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Valstybės duomenų agentūros paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties.
Pagal šiam ginčui aktualius UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktus išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (12 punktas).
11. Kriterijų aprašo 6 punkte nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Tarp tokių kriterijų nurodyta: užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus (Kriterijų aprašo 6.10. punktas). Pagal Kriterijų aprašo 7 punktą nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, gali būti vertinami ir kiti, šiame apraše nenustatyti, kriterijai, kai, atsižvelgiant į konkrečias individualias aplinkybes, nustatoma, kad užsienietis siekia arba per pastaruosius 2 metus iki nagrinėjamo užsieniečio prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos arba per pastaruosius 5 metus iki užsieniečiui išduoto ar pakeisto ir galiojančio leidimo laikinai gyventi įforminimo dienos siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, kyla pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio užsiimti teisėta veikla, dirbti, mokytis Lietuvos Respublikoje ir kitos aplinkybės (leidimo nuolat gyventi išdavimo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra vertinamas pastarųjų 5 metų laikotarpis).
12. Pažymėtina, jog teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi nėra prigimtinė, ši teisė trečiųjų šalių piliečiams nėra suteikiama automatiškai ir yra įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1571-1047/2024). Todėl kiekvienu atveju turi būti atliekamas išsamus individualios situacijos vertinimas.
13. Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas formaliai atitinka ĮUTP 44 str. 1 d. 2 p. nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas (tai nurodyta ir Sprendime). Kita vertus, Migracijos departamento vertinimu, surinktų duomenų visuma – asmuo atsakinėjo į jam pateiktus klausimus netiksliai; pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. jam buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą, taigi pareiškėjas nuslėpė informaciją apie priimtą sprendimą atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą ir šių duomenų nenurodė prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje – sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo tikslas yra ne studijos Lietuvoje, o tik įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, toks asmens elgesys, suponuoja išvadą, kad asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės bei kelia nelegalios migracijos grėsmę (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktai).
14. LVAT yra nurodęs, kad aiškinant ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir iš esmės yra siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi (LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2672-415/2025).
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gavimo tikslas nėra vairuotojo darbas UAB „Unifar gmbh“. Šiuo atveju nustatyta, kad Bendrovė su kviečiamu užsieniečiu (pareiškėju) ketina pasirašyti laikinojo darbo sutartį, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigos tam tikrą laiką atlikti darbo veiklą UAB „Unifar gmbh“, kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, nurodyto asmens (laikinojo darbo naudotojo) naudai ir jai būdamas pavaldus, o UAB „Unifar gmbh“, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, įsipareigos už tai atlyginti. Iš apklausos transkripcijos vertimo matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog Vengrijoje jam nebuvo išduota viza; pareiškėjas patvirtino, kad nuo 2023 m. liepos 16 d. turi CE vairuotojo kategoriją; su šia kategorija dirbo įmonėje „Forester“; ketina dirbti UAB „Unifar GmbH“ tolimųjų reisų vairuotoju; pareiškėjas nurodė, kad mokėsi 95 kodo teoriją internetu, viso 140 val. Teismo vertinimu, iš Sprendimo turinio neaišku, kuri konkrečiai informacija, kurią pareiškėjas pateikė apklausos metu, yra netiksli, neaiški, nelogiška ir neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad Sprendime be abstraktaus pareiškėjo apklausoje pateiktos informacijos vertinimo, nėra nurodyta daugiau faktų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai reiškia, kad Migracijos departamentas Sprendime nurodytos išvados, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, nepagrindė.
16. Atsakovas atsiliepime ir posėdžio metu teigia, jog 2023 m. pareiškėjui buvo priimtas sprendimas atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą, taigi pareiškėjas nuslėpė informaciją apie priimtą spendimą atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą ir šių duomenų nenurodė prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad Migracijos departamentas Sprendime aplinkybių, susijusių su pareiškėjui neišduota Vengrijos nacionaline viza, detaliai netyrė. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) pildė UAB „Unifar gmbh“ atsakingas darbuotojas, o ne pareiškėjas asmeniškai. Taigi, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) darbuotojas turėjo užpildyti pagal pareiškėjo užpildytą ir darbuotojai pateiktą klausimyną. Bendrovė patvirtina, kad darbuotoja dėl neapsižiūrėjimo ir žmogiškosios klaidos (nuovargio ir didelio kiekio dokumentų, pildomų per dieną) neatkreipė dėmesio ir prašyme nepažymėjo pareiškėjo nurodytų duomenų apie atsisakymą jo atžvilgiu išduoti Vengrijos nacionalinę vizą. Teismo vertinimu, Sprendime neįvertinus nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nuslėpė informaciją apie priimtą spendimą atsisakyti išduoti Vengrijos nacionalinę vizą.
17. Atkreiptinas dėmesys, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kilus administraciniam ginčui dėl individualaus administracinio akto, jį priėmęs subjektas teisme negali nurodyti priimto akto motyvų (jei aktas buvo be motyvų), papildyti ar pakeisti akte nurodytus motyvus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1536/2014, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016, 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-502/2022).
18. Papildomai pažymėtina, nors atsakovas nurodo, kad pareiškėjas į klausimus atsakė nenuosekliai, netiksliai ir paviršutiniškai, tačiau Sprendime kvestionavo tik tą faktą, kad pareiškėjas nuslėpė, jog jam buvo atsisakyta išduoti Vengrijos vizą. Migracijos departamentas Sprendime nepaaiškino, kokiu pagrindu apklausos metu pareiškėjo klausinėjo tik apie vairavimo detales ir būtent į kuriuos klausimus pareiškėjas atsakė netiksliai.
19. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas Sprendimas, jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
20. VAĮ 3 straipsnio 10 punkte numatyta, jog administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011). Motyvavimo pareigos turinys LVAT praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, LVAT biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis (žr., LVAT 2014 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, LVAT biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.), o turi būti pagrįsti teisės normomis. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, pakankamai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai ir skundžiamas Sprendimas naikintinas, įpareigojant atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime pateiktus motyvus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, jog atsakovas pakartotinai nagrinėdamas prašymą, turi teisę priimti sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau toks sprendimas turi būti pagrįstas ir atitikti teisės aktų reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. M. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjo F. M. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.