Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių A. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovėms A. K. ir R. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. K. prašė atidalinti jo ir atsakovių valdomą bendrą turtą taip: ieškovui asmeninėn nuosavybėn priteisti garažą, unikalus Nr. 8296-4001-8029, ir ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kompensaciją iš atsakovių po 5‘227,5 Eur dydžio, atsakovėms R. K. ir A. K. priteisti lygiomis dalimis po ½ dalį bendrąja nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jo priklausiniais – šuliniu ir betoniniu taku, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Prašė nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, pagal kurį: ieškovui J. K. priskiriama žemės sklypo dalis ,,A“, kurioje randasi jam asmeninėn nuosavybėn priteistini statiniai, ir kuri plane pažymėta indeksais 3-4-5-6-14-13-12-11-3 (plotas 255 m²); atsakovėms naudojimuisi priskiriama žemės sklypo dalis ,,B“, kurioje randasi gyvenamasis namas, tenkantis atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir kuri plane pažymėta indeksais 10-18-17-16-15-13-14-6-7-8-9-10 (plotas 509 m²); bendrajam naudojimuisi priskiriama dalis ,,C“, užtikrinant jų patekimą į savo žemės sklypo dalis ir prie savo statinių, plane pažymėta 1-2-3-11-12-13-15-16-17-18-10-1 (plotas 126 m²).Prašė nustatyti kelio servitutą per atsakovėms nuosavybėn atitenkantį namo priklausinį – betoninį taką, kuris nutiestas nuo gyvenamojo namo iki garažo ir ūkinio pastato, ieškovui užtikrinant galimybę patekti į jam tenkančius šiuos pastatus, suteikiant teisę naudotis ta dalimi statinio, kuri ribojasi su garažu ir ūkiniu pastatu, ir kuri pažymėta žemės sklypo naudojimo plane indeksais 11-12-13-15.Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 19 d. kartu su atsakovėmis A. K. ir R. K. po motinos B. K. mirties paveldėjo po 1/3 dalį gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. K. pastoviai trukdo jam naudotis ir valdyti priklausančią paveldėto turto dalį, provokuoja konfliktus.Atsakovės A. K. ir R. K. priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0890 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) taip:A. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra 2/3 dalis 0,0890 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);R. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra 1/3 dalį 0,0890 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);J. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti iš A. K. 17‘474 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/3 dalį nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad jos ir atsakovas J. K. yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovo pareikštas reikalavimas patvirtina, kad jis nepageidauja gauti gyvenamojo namo dalies. Nurodo, kad šalims priklausantis gyvenamasis namas yra nedalus daiktas, nes pritaikytas gyventi vienai šeimai, jo kambariai yra pereinami, yra viena virtuvė, vienas dūmtraukis, ūkiniai pastatai statyti naudotis vienai šeimai. Atsižvelgdamos į tai, kad turto atidalinti natūra nėra galimybės, kad bendraturčių santykiai yra konfliktiški, kad ieškovui gyvenamasis namas nereikalingas, atsakovė R. K. gyvena (duomenys neskelbtini) ir name gyvena tik ieškovė A. K., ji yra finansiškai pajėgi ir sutinka sumokėti atsakovui piniginę kompensaciją, o ieškovui priklausančią turto dalį natūra priteisti ieškovei A. K..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; atidalino ieškovui priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir jam priteisė garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 2I1p, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 3I1p, esančius (duomenys neskelbtini); atidalino atsakovėms priklausančią po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra ir joms po ½ dalį priteisė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 1A1p, esantį (duomenys neskelbtini).Bendram J. K., R. K. ir A. K. naudojimui paliko kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį k, takus b. bei nustatė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Baltijos mediena“ 2015-03-31 I. B. ir S. S. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.Ieškovui priskyrė valdyti ir naudotis 255 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą A (ribų taškų indeksai 3, 4, 5, 6, 14, 13, 12, 11);Atsakovėms priskyrė valdyti ir naudotis 509 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą B (ribų taškų indeksai 10, 18, 17, 16, 15, 13, 14, 6, 7, 8, 9, 10);Bendram J. K., R. K. ir A. K. naudojimui priskyrė 126 m² ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą C (ribų taškų indeksai 1, 2, 3, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 10).Priteisė ieškovui iš atsakovių po 5‘158 Eur dydžio kompensaciją ir po 531,20 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovei A. K. 120 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.Nustatė, jog ieškovui ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys k, takai b), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys, (duomenys neskelbtini). Šį nekilnojamąjį turtą šalys paveldėjo po palikėjos B. K., mirusios 2007 m. spalio 20 d., šalių motinos, mirties. Šiuo metu ginčo name gyvena atsakovė A. K.. Atsakovė R. K. gyvena (duomenys neskelbtini), kur nuomojasi butą, tačiau savaitgaliais, per šventes, atostogas grįžta į ginčo namą. Ieškovas su sutuoktine V. K. ir pilnamečiu sūnumi A. K. gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. K. vardu.Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlytas bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdas nagrinėjamu atveju laikytinas tinkamu ir pakankamai racionaliu. Gyvenamojo namo bendras plotas - 96,57 m², garažo plotas - 28 m², ūkinio pastato plotas – 22,47 m². Todėl kiekvienai iš šalių tenkanti dalis sudaro 49,01 m². Bendras žemės sklypo plotas 890 m², kiekvienam bendrasavininkui tenkanti dalis yra 296,66 m² ploto. Tokios dydžio turto dalys neleidžia teigti, kad ieškovo turto dalis yra per maža atsidalinti natūroje, neleidžia racionaliai tos dalies atskirti, ir kad nebus realių galimybių naudotis bendro daikto dalimi.Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovas su šeima, yra vieno kambario, ginčo statiniuose ieškovas lankosi, naudojasi garažo ir ūkinio pastato patalpomis, taip pat laiko savo daiktus (įvairius įrankius, stakles), kartais ten dirba. Ieškovas turi poreikį ir pagal galimybes naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovas daugiausiai naudojasi garažu ir ūkiniu pastatu, o atsakovės gyvenamuoju namu.Atsižvelgdamas į tai, kad šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, kad yra galimybės atidalinti daiktą natūra, teismas padarė išvadą, jog piniginės kompensacijos priteisimas ieškovui be jo sutikimo neatitiktų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinama kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas priešieškinį atmetė.Teismas sprendė, kad atskirus gyvenamąjį namą ir garažą su ūkiniu pastatu, statinių panaudojimo pagal paskirtį galimybės nesumažėjo, jų naudojimo paskirtis ir techninė būklė išlieka iš esmės nepasikeitusi. Iš AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ pateiktos informacijos nustatė, kad galimybė dėl atskirų elektros apskaitos prietaisų įrengimo atskirai šalims priklausančiuose statiniuose yra. Atskirų statinių aprūpinimo elektros energija atskyrimas taip pat techniškai įmanomas be didelių investicijų, nes pagrindinis įvadas yra ant namo ir šalims bus poreikis tik įsirengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus. Daugiau jokių bendrų komunikacijų (išskyrus elektros įvadą) tarp gyvenamojo namo ir garažo su ūkiniu pastatu byloje pateiktais duomenimis nėra.Objektyvių duomenų, kad atsakovė A. K. garaže nuolat laikytų automobilį ir jis jai yra būtinas, byloje nenustatė. Garažas yra apstatytas įvairiais daiktais ir abejotina ar automobilis realiai buvo laikomas garaže.Argumentus, kad atsakovėms yra būtinas lauko tualetas, kuris pagal naudojimosi žemės sklypu tvarką patenka į ieškovui priskirtiną žemės sklypo dalį, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Gyvenamasis namas prijungtas prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartis sudaryta 2011-04-18, todėl atsakovėms nėra pagrįsto ir objektyvaus poreikio naudotis lauko tualetu.Pagal ieškovo pateiktą planą jam priskirtino naudotis žemės sklypo dalyje lieka malkinė ir vištidė, tačiau malkinė iš esmės yra nesudėtinga prie ūkinių pastatų pristatyta stoginė, kuri iš esmės tik iš dalies apsaugo malkas nuo kritulių ir naudojama kaip kitų daiktų sandėliavimo vieta, tačiau ji nėra statinys, kuris galėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre pagal VĮ Registrų centras pateiktą informaciją. Nors malkų sandėliavimo vieta yra būtina atsakovėms dėl gyvenamojo namo apšildymo, tačiau joms priskiriama naudotis pakankamai didelė 509 m² ploto žemės sklypo dalis, todėl malkų sandėliavimo vieta nėra neišsprendžiama.Kadangi gyvenamajame name yra 7,26 m² rūsys, sprendė, kad atsakovių poreikis neišvengiamai daiktus sandėliuoti tik atskirame statinyje, nėra objektyviai pagrįstas. Atsakovių argumentai, kad laiptai yra pernelyg statūs, objektyviai nėra įrodyti, todėl tai daugiau subjektyvus vertinimas. Duomenų, kad kuriai nors iš šalių yra būtina naudotis pagal ieškovo pateiktą planą jam priskirtinoje žemės sklypo dalyje liekančia vištide, nėra pateikta. Šis statinys taip pat nėra registruotas, objektyvių duomenų, kad ji buvo pastatyta kurios nors vienos iš šalių lėšomis nėra. Pažymėjo, kad objektyvių duomenų, jog dėl sklypo užstatymo tankio sklype negalima kitų statinių statyba, nėra pateikta. Teismo nuomone, teigti, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatas šiuo metu sklypo užstatymo tankis yra išnaudotas, objektyvaus pagrindo nėra, todėl padarė išvadą, kad atskirų sandėliavimo ir daiktų laikymo statinių (patalpų) įrengimas yra galimas. Kita vertus atsakovės reikalavimų dėl galimų nuostolių (dėl pagalbinių pastatų) nereiškia ir jų dydžio neįrodinėjo.Ieškovas prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą UAB „Baltijos mediena“ 2015-03-31 planą, ieškovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A, 255 m² ploto; atsakovėms bendrai paskiriant naudotis dalimi pažymėta B, 509 m² ploto; ir žemės sklypo dalį, pažymėtą C, kurios plotas 126 m², paskiriant naudotis šalims bendrai. Bendras žemės sklypo plotas 890 m², todėl kiekvienam bendrasavininkiui tenkanti dalis yra 296,66 m² ploto. Paliekant 126 m² žemės sklypo plotą šalims naudotis bendrai, atitinkamai tenkanti dalis kiekvienam bendrasavininkiui sudaro 254,66 m² ploto. Teismas vertino, kad pagal planą pasiūlytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės atitinka šalių žemės sklypo dalių dydį, jį aritmetiškai suapvalinus iki kvadratinių metrų. Tokia žemės sklypo naudojimo tvarka užtikrina kiekvienos iš šalių galimybę patekti prie naudotinos žemės sklypo dalies, joje esančių šalims priskirtų statinių, racionalios konfigūracijos, plotai neišskaidyti, nesukelia poreikio šalims naudotis joms nepriskirta žemės sklypo dalimi, užtikrina patekimą į gatvę, todėl yra priimtina.Pagal ieškovo reikalavimus ir jo pateiktą UAB „Baltijos mediena“ 2015-03-31 parengtą planą jam atitenka garažas – 28 m², ūkinis pastatas – 22,47 m² , t. y. iš viso 50,47 m² ploto statinių ir jo naudojimuisi priskirtina 255 m² ploto žemės sklypo dalis pažymėta indeksu A.Atsakovėms po ½ dalį atitenka gyvenamasis namas - 96,57 m² ir jų naudojimuisi priskirtina 509 m² ploto žemės sklypo dalis pažymėta indeksu B. Šalims priklausančių statinių bendras plotas – 147,04 m², o kiekvienai iš jų tenkanti dalis sudaro 49,01 m². Bendras žemės sklypo plotas 890 m², o kiekvienam bendrasavininkiui tenkanti dalis yra 296,66 m² ploto. Šalims natūroje atitenkančios turto dalys ženkliai nenukrypsta nuo jų dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, nes 126 m² ploto žemės sklypo dalis lieka bendram šalių naudojimui.Bendram naudojimui liekančioje žemės sklypo dalyje, plane pažymėta indeksu C, esantys įrenginiai – šulinys, takai paliktini bendram šalių naudojimui, nes nėra jokio objektyvaus poreikio juos priteisti atsakovėms, juolab, jog minėti daiktai lieka bendro naudojimo žemėje per kurią šalys pateks į savo pastatus. Tokiu atveju reikalavimą dėl servituto nustatymo atmetė, nes servitutu suteikiama teisė naudotis svetimu daiktu.Gyvenamojo namo vertė – 149‘700 Lt (43‘356,12 Eur), garažo – 10‘800 Lt (3‘127,90 Eur), ūkinio pastato – 10‘100 Lt (2925,16 Eur), šulinio, takų – 400 Lt (115,85 Eur). Atsakovės objektyvių duomenų dėl kitokios turto vertės nustatymo nepateikė, priešieškinio reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iš esmės grindė ieškovo pateiktos vertinimo ataskaitos duomenimis. Todėl teismas rėmėsi pateikta turto vertinimo ataskaita. Ieškovui priskirtiname naudoti žemės sklype jo naudojimuisi lieka vištidė ir malkinė, kurie šalių vertinami 100 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog šis turtas bylos duomenimis taip pat buvo paveldėtas, nes duomenų, kad kuri nors iš šalių būtų juos pastačiusi nėra, todėl šio turto vertė įtrauktina apskaičiuojant ieškovui priteistiną kompensaciją. Kadangi ieškovui atitenka mažesnės vertės turtas, todėl iš atsakovių ieškovo naudai priteisė po 5‘158 Eur kompensacija.Atsakovės darbingos, dirbančios, gaunančios pastovias pajamas. Atsakovė A. K. turi daugiau nei 6‘000 Eur santaupų banke, jai gali būti suteiktas 11‘700 Eur kreditas, turi kito jai priklausančio nekilnojamojo turto. Atsakovė R. K. detalesnių duomenų apie savo turtinę padėtį 2015/2016 m. nepateikė, tačiau 2014 m. jos sąskaitoje buvo apie 12‘000 Lt (3‘475 Eur), ji turi kito jai priklausančio nekilnojamojo turto. Be to, atsakovės jų vertinimu būtų pajėgios išmokėti 17‘474 Eur dydžio piniginę kompensaciją ieškovui už 1/3 dalį nekilnojamojo turto (nepaisant, kad kompensaciją prašoma priteisti tik iš A. K.). Taigi nėra pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovės nebus pajėgios išmokėti priteistinas kompensacijas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovės prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismo atidalinimo būdas pažeidžia jų kaip teisėtų bendraturčių nuosavybės teisę. Ginčo garažas ir ūkinis pastatas buvo naudojami kaip gyvenamojo namo priklausiniai. Todėl jos prarado teisę pilnavertiškai naudotis gyvenamuoju namu. Teismas ignoravo tai, kad jei būtų galimybė naudotis gyvenamuoju namu be pagalbinių pastatų, tai jie nebūtų buvę statomi.Nurodo, kad gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas buvo skirtas šeimai gyventi, o ūkinis pastatas ir garažas tenkinti kitus buitinius - ūkinius šeimos poreikius. Daugiau kaip trisdešimt metų ginčo garažas ir ūkinis pastatas buvo naudojami kaip gyvenamojo namo priklausiniai, skirti tarnauti pagrindiniam daiktui. Teisme aplinkybės dėl šių daiktų funkcionavimo kaip savarankiškų byloje net nebuvo tiriamos. Mano, kad padidėjanti namo dalis negali atstoti prarandamos garažo ar ūkinio pastato dalies. Apeliantės prarado nuosavybę į abu ūkinius pastatus. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-110-921/2014 įrodyta, jog apeliantės naudojosi garažu ir ūkiniu pastatu savo reikmėms. Teismas pažeidė CPK 182 str. 1 d. 2 p. įtvirtintą nuostatą, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje.Nesutinka su teismo išvada, jog atsakovei A. K. nėra būtinas garažas, kadangi kitoje civilinėje byloje yra detaliai nustatyta kokius daiktus apeliantė laiko garaže bei ūkiniame pastate. Nesutinka su teismo argumentais, jog apeliantei nėra reikalingas lauko tualetas. Namų valda sutvarkyta taip, kad tualetas yra įrengtas ne gyvenamajame name, bet garaže ir jokio kito tualeto namų valdoje nėra. Netekusios nuosavybės teisę į garažą, jos prarado teisę naudotis tualetu. Pripažino, kad gyvenamasis namas yra prijungtas prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, tačiau tualeto įrengimui yra reikalingos lėšos, tačiau teismas neišsprendė klausimo kaip ieškovas kompensuos lėšas tualeto įrengimui. Gyvenamasis namas yra suprojektuotas taip, kad visos patalpos yra pereinamos, sujungtos viena su kita, todėl tualetas ir buvo įrengtas garaže.Teismas nusprendė, kad ieškovui atitenka malkinė, kurioje apeliantė laiko malkas bei vištidė, tačiau nesprendė klausimo dėl kitos malkinės įrengimo lėšų kompensavimo.Nepagrįstai buvo nurodoma, kad rūsyje galima sandėliuoti daiktus. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-110-921/2014 buvo atlikta vietos apžiūra, tačiau teismas nesirėmė šiuo protokolu. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad laiptai status, siauri ir apačioje drėgna, todėl nėra galimybės laikyti ūkio padargus. Lieka neaišku kaip 7,26 m² dydžio rūsys gali kompensuoti poreikį apeliantėms priklausančia 18,6 m² dydžio garažo dalimi ir 14,98 m² dydžio ūkinio pastato dalimi.Teismo sprendimas patenkino tik ieškovo interesus, buvo paneigta apeliančių nuosavybės teisė į 2/3 dalis garažo ir ūkinio pastato. Naudojamasis namu be galimybės naudotis ūkiniais statiniais yra itin apsunkintas. Todėl buvo pažeisti CK 4.80 str. 2 d. reikalavimai. Šios teisės normos prasme teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės yra tie įrodymai, kurie suteikia duomenų apie tai, ar atidalytas daiktas galės būti bendraturčių atskirai valdomas, naudojamas pagal paskirtį ir ar nebus apsunkintas bendraturčių disponavimas atidalyto nekilnojamojo turto dalimis.Ieškovas siekia apginti tik savo interesus bei siekia apeliantėms sudaryti tokias sąlygas, kad negalėtų tinkamai naudotis joms priklausančia nuosavybės dalimi. Teismas formaliai vertino, jog apeliantės galės išmokėti ieškovui kompensaciją. Apeliantei R. K. išmokėti tokio dydžio kompensaciją yra nepakeliama našta, jos darbo užmokestis Vilniaus dailės akademijoje yra 428 Eur, nuosavo būsto (duomenys neskelbtini) ir santaupų neturi. Tam, kad išmokėtų piniginę kompensaciją turėtų skirti visų metų pajamas, sau neskirdama nei cento. Teismas neteisingai nurodė, kad ji sutinka išmokėti 17‘474 Eur kompensaciją ieškovui. Pateiktas priešieškinys paneigia šiuos teismo teiginius, nes nurodyto dydžio kompensaciją ieškovui sutiktų išmokėti apeliantė A. K..Teismo minimos 3‘475,44 Eur santaupos nėra R. K. nuosavybė. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-110-921/2014 ieškovas J. K. buvo pareiškęs norą gauti piniginę kompensaciją už jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį, todėl abi apeliantės skubiai surinko pinigus, kurie, ieškovui pakeitus nuomonę, buvo grąžinti. Apeliantė A. K. turi 6‘000 Eur santaupas banke, bankas sutinka suteikti kreditą, tačiau kreditą ketina imti tuo atveju, jei bus patenkintas priešieškinys.Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad apeliantės turi daugiau nekilnojamojo turto. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad visas nekilnojamasis turtas, esantis Likančių k., Utenos raj. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik R. K. ir A. K., bei ieškovui J. K., bet jų tetai S. U. ir pusseserei A. S.. Todėl joks laisvas disponavimas ginčo turtu negalimas. Nagrinėjant tiek šią, tiek ankstesnę civilinę bylą siūlėme ieškovui perleisti mums priklausančią nekilnojamojo turto dalį Likančių k., Utenos raj. mainais į ginčo turtą, bet toks pasiūlymas ieškovo netenkino.Mano, kad teismas nepagrįstai sprendė ieškovo reikalavimą dėl garažo priteisimo jo asmeninėn nuosavybėn. Šis reikalavimas jau yra išspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-921/2014, todėl antrą kartą reikšti tokį patį reikalavimą ieškovas negali.Teismo sprendimu padalinimo būdas yra netinkamas, nes pažeidžia apeliančių kaip savininkų nuosavybės teisę tinkamai naudotis turima nuosavybe. Teismas pažeidė CPK 279 str. 4 d. imperatyvą.Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarka žemės sklypu, neįvertino aplinkybės, kad apeliantėms paskirtame naudotis žemės sklypo plote yra ieškovo metalinis garažas, kuriuo jis naudojasi 20 metų ir šis garažas nėra iškeltas, todėl galimas dar vienas ginčas, dėl garažo iškėlimo. Teismas statinius atidalino taip, kad kiemo statiniai (šulinys ir takai) liko bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau nustatė tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad dalis takų pateko ne į bendram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį, o į ieškovui tenkančią žemės sklypo dalį.Teismas neįvertino, kad ieškovo reikalavimas savo esme nėra CK 4.80 str. pagrindu, o reikalavimas dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ignoravo, jog daikto atidalinimo procese esminę reikšmę turi pagrindinis daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu. Kadangi ieškovas atsisakė pagrindinio daikto – gyvenamojo namo dalies, todėl ieškovo interesas naudotis bendru daiktu nėra esminis. Teismas nepagrįstai nevertino apeliantės A. K. pasiūlyto atidalinimo būdo kaip optimaliausio, kad ginčo santykiai yra konfliktiški ir atidalinimo būdas tik sustiprina konfliktą, nes sodyboje vienintelis esantis tualetas atitenka ieškovui, žemės sklypo dalis paskirta apeliantėms toliau lieka ieškovo naudojamas, nes jame stovi jo metalinis garažas, yra paliktas bendras įvažiavimas ir bendras kiemas. Mano, kad teismo sprendimas negali būti paliktas teisėtu ir pagrįstu, nebuvo remtasi teismų praktika.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės teigia, kad ieškiniu pasiūlytas turto padalinimo būdas neįmanomas, nes visi ūkinės paskirties statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau nepaneigė teismo sprendimų šiuo klausimu.Apeliančių teiginius, jog ūkinis pastatas ir garažas yra priklausiniai gyvenamojo namo paneigia VĮ Registrų centro duomenys, kuriuose gyvenamojo namo priklausiniai yra įvardinti tik kiemo inžineriniai statiniai – šulinys ir takas. Priklausiniu gali būti tik statinys – pastatas arba inžinierinis statinys, o ne pastato dalis, neturinti savo savarankiškos registracijos, kaip nekilnojamojo turto registro objektas. Iš pagalbinio ūkio paskirties pastatų teisės aktas prie gyvenamojo namo priklausinių priskiria tik kieto kuro sandėlį (malkinę), kaip atskirą pastatą, o lauko tualetą, kaip atskirą pastatą priskiria prie priklausinių ne tik gyvenamojo namo, bet kitos paskirties pastato. Nei garažas, nei dirbtuvės nelaikomos gyvenamojo namo, kaip pastato priklausiniais, užtikrinančiais gyvenamojo namo egzistenciją, o tik namo gyventojų buitinių poreikių tenkinimą.Atsakovės pripažino, kad garažas niekada nebuvo naudojamas pagal paskirtį, jame yra įrengta staliaus dirbtuvė. Atsakovė A. K. pripažino, kad mieste turi garažą. VĮ Registrų centras specialistai vertino skunde nurodomą malkinę ir nustatė, kad tai nėra pastatas, todėl malkinė negali būti laikomas namo priklausiniu. Atskirai įrengtas tualetas taip pat negali būti gyvenamojo namo priklausiniu, nes neturi jokios teisinės registracijos. Be to, apeliantės galės įsirengti pačiame name tualetą, nes tam yra visos sąlygos.Teismas teisingai sprendė, kad garažas ir ūkinis pastatas nėra gyvenamojo namo priklausiniai ir gali turėti kitą savininką. Visiškai atskirti bendrąją jungtinę nuosavybę yra neįmanoma, nes žemės sklypas negali būti padalintas į tris dalis dėl mažo ploto ir ant jo stovi statiniai.Nepagrįstai apeliantės nurodo, jog teismas formaliai vertino atsakovių sugebėjimą sumokėti iš jų priteistą piniginę kompensaciją ieškovui. Teismas turėjo pakankamai medžiagos, kad vertintų šią aplinkybę. Apeliantės pateikė į bylą įrodymų apie jų gebėjimą sumokėti kompensaciją ieškovui.Nesutinka su apeliančių argumentais, jog ieškovas jau antrą kartą kelia reikalavimus dėl garažo priteisimo, kadangi ieškovo ieškinio teisėtumas ir pagrįstumas jau buvo tirtas apeliaciniame teisme, kuris pasisakė, kad ieškinio reikalavimai keliami visiškai kitokie atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdai. Kita vertus, atsakovių priešieškinys atitinka pirmoje byloje pateiktus reikalavimus.Nepagrįstai apeliantės reiškia nepasitenkinimą, jog jų žemės sklypo dalyje stovi metalinis garažas, kadangi įsiteisėjus teismo sprendimui – ieškovas jį patrauks. Taip pat apeliantės nenurodė kokį neigiamą poveikį daro tai, kad teismas dalį tako nustatė ieškovo žemėje. Apeliantės neįrodė teiginių, jog ieškovo atidalijimas oš bendrosios nuosavybės, išmokant jam tik piniginę kompensaciją, yra tinkamesnis būdas nei padalinimas natūra su daline kompensacija. Turto padalijimas sukelia tam tikras pasekmes, tačiau šių pasekmių šalinimas atitenka naujiems savininkams. Todėl nepagrįstai apeliantės nurodo, jog teismas nesprendė klausimo dėl naujo tualeto įrengimo, kitos malkinės įrengimo. Malkinės vertė ir vištidė buvo įvertinta 100 Eur vertės ir ši suma buvo išminusuota iš kompensuojamos sumos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad ieškovui J. K. ir atsakovėms A. K. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamąjį turtą šalys paveldėjo pagal įstatymą (1 t., b. l. 9-11).Gyvenamajame name nuolat gyvena atsakovė A. K.. Atsakovė R. K. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), butą nuomoja, tačiau savaitgaliais, per šventes ir atostogų metu grįžta į tėvų namą. Ieškovas J. K. su šeima gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (civ. bylos Nr. 2-110-921/2014, 2 t., b. l. 172-173).VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis žemės sklypo plotas yra 0, 0890 ha, gyvenamojo namo bendras plotas – 106, 62 kv. m., naudingas - 96,57 kv. m., gyvenamasis - 53,53 kv. m., rūsio -10,05 kv. m. Gyvenamojo namo pagalbiniais ūkio pastatais įrašyti garažas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai (1 t., b. l. 9-31, civ. bylos Nr. 2-110-921/2014, 1 t., b. l. 8-9). Visas nekilnojamasis turtas 2014 m. vasario 26 d. įvertintas 52‘421,22 Eur (1 t., b. l. 36-66).Šalys pageidauja atidalinti turtą iš bendrosios nuosavybės teise. Ieškovas prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą ir ūkio pastatą bei po 5‘227,50 Eur kompensacijos iš kiekvienos atsakovės, o atsakovėms – po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais – šuliniu ir betoniniu taku, nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal jo pateiktą planą.Atsakovės prašo A. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti natūra 2/3 dalis viso nekilnojamojo turto, R. K. – 1/3 dalį, o ieškovui J. K. asmeninėn nuosavybėn priteisti iš A. K. 17‘474 Eur dydžio piniginę kompensaciją už 1/3 dalį viso jam priklausančio nekilnojamojo turto.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).Bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu. Nagrinėjant asmenų civilinį ginčą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, svarbu, kad nebūtų pažeidžiamos šių asmenų konstitucinės teisės į nuosavybę. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir ginant vieno asmens nuosavybės teises taikytinas taip, kad nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų nuosavybės teisės. Nesant galimybės atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės dalies, atitinkančios bendraturčių nuosavybės teisės dalis, vadovaujantis civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais, bendraturčių ginčas spręstinas siekiant suderinti jų priešingas pozicijas tokiu būdu, kad būtų padaryta kuo mažiau žalos jų teisėms ir teisėtiems interesams.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas tokio pobūdžio nagrinėjamų bylų praktiką, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-235/2014, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-441-378/2015, kt.).Taigi, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstomi atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y. bendraturčiams nesusitarus, atidalijama teismo tvarka; prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).Atidalijimas natūra galimas tuomet, kai daiktas yra dalus, t. y atidalijus daiktą, nepadaroma žala jo paskirčiai. Įstatymas reglamentuoja, kad daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas. Nedaliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.6 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, daikto dalumą ar nedalumą lemia jo tikslinė paskirtis ir tai, ar padalijus jį ši paskirtis išlieka, pasikeičia ar išnyksta.Svarbu ir tai, ar atidalijamas daiktas yra pagrindinis, kuris gali būti savarankišku teisinių santykių objektu, ar antraeilis, kuris yra tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantis arba pagrindiniam daiktui priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas (CK 4.12, 4.13 straipsniai). Esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu (CK 4. 15 straipsnis).Nagrinėjamu atveju šalys siekia atidalinti namų valdą susidedančia iš 0,0890 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato ir kiemo statinių (šulinio, betoninių takų). Ieškovas, prašydamas jį atidalinti iš bendrosios su atsakovėmis nuosavybės, nepretenduoja į 1/3 gyvenamojo namo dalį ir prašo priteisti jam nuosavybės teise tik garažą ir ūkio pastatą. Kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimą, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovių nuosavybės teises.Kaip minėta, atidalijimas natūra galimas tik tada, kai daiktas yra dalus ir tokį daiktą atidalijus nepadaroma žalos jo paskirčiai. Šiuo atveju ieškovui nuosavybės teise priteisti tik gyvenamojo namo priklausiniai (garažas ir ūkio pastatas), kurie yra savarankiški pagrindiniam daiktui (gyvenamajam namui) tarnauti skirti antraeiliai daiktai ir pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnis). Akivaizdu, kad šalių paveldėtas turtas, gyvenamasis namas, garažas ir ūkio pastatas buvo statyti kaip viena namų valda. Gyvenamasis namas skirtas gyventi tik vienai šeimai, o ūkio pastatas ir garažas - tenkinti kitus šeimos ūkio poreikius.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. K. 2013 m. spalio 18 d. buvo pateikęs ieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašė atidalinti gyvenamąjį namą į du butus pagal jo pateiktą projektą. Ieškiniu J. K. prašė priteisti jam nuosavybės teise 27/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto, kaip butas Nr. 1, 28,60 kv. m. bendro ploto ir garažą.Utenos rajono apylinkės teismas, 2014 m. spalio 8 d. atlikęs vietos apžiūrą, nustatė, kad gyvenamasis namas yra vieno buto, pritaikytas gyventi tik pirmas aukštas, antras aukštas naudojamas kaip sandėlis, elektros ir šildymo sistemos nėra, ieškovas, prašydamas jam priteisti pirmo aukšto patalpas, neketina prisidėti prie antrojo aukšto gyvenamųjų patalpų įrengimo (šildymo sistemos, elektros įvedimo, remonto ir kt.), name nėra įrengto tualeto, jis įrengtas garažo dalyje, į kurį patenkama iš lauko pusės, ieškovas nepateikė duomenų, apie būtinus darbus atidalijant patalpas, įsipareigodamas atlikti pirmojo aukšto krosninio šildymo pertvarkymo darbus, nepateikė jokių projektinių pasiūlymų, patvirtinančių galimybę įrengti atskirą krosninį šildymą, apie būtinas išlaidas visiems pertvarkymams.Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė J. K. ieškinį dėl jo pasiūlyto atidalijimo būdo, konstatuodamas, kad ieškovo siūlomas atidalijimo būdas, esant priešiškiems šalių santykiams, maksimaliai patenkina tik ieškovo interesus ir pažeidžia atsakovių, todėl yra negalimas (civ. bylos Nr. 2-110-921/2014, 2 t., b. l. 175-177, 187-195). Minėtas teismo sprendimas nebuvo skundžiamas, yra įsiteisėjęs, todėl kolegija daro išvadą, kad ieškovas J. K. su teismo argumentais, kurių pagrindu buvo atmestas jo ieškinys, sutiko.Pareikšdamas ieškinį nagrinėjamojoje byloje, ieškovas nesiūlo jokio racionalaus ir visiems bendraturčiams priimtino nekilnojamojo turto padalijimo būdo, nereiškia reikalavimo atidalinti jam 1/3 dalį gyvenamojo namo, o prašo priteisti tik pagalbinius pastatus. Ieškovo siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas nėra galimas, pažeidžia atsakovių nuosavybės teises, todėl ieškinys yra atmestinas.Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų ir nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, kuomet atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo ir atsakovių argumentus, esamą teisinį reglamentavimą, kad atidalijimo natūra sąlygos yra daikto dalumas ir neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo išvengimas, daro išvadą, kad šalių valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise turtas yra nedalus.Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas J. K. nepretenduoja į 1/3 dalį gyvenamojo namo, šalių santykiai ir toliau išlieka konfliktiški, atsakovė A. K. turi galimybę ir sutinka sumokėti ieškovui kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį, atsakovių priešieškiniu siūlomas atidalijimas, išmokant ieškovui J. K. kompensaciją už jo dalį nuosavybėje, yra priimtiniausias. Gyvenamasis namas su priklausiniais ir žemės sklypu priteistinas atsakovėms, o ieškovui – kompensacija už jo dalį. Ginčo dėl turto vertės nėra, todėl laikytina, kad atsakovės A. K. siūloma 17‘474 Eur kompensacija atitinka atidalijamos dalies vertę.Panaikinus Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą, keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė A. K. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 80, 2 t., b. l. 23, 78). Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis). Atsakovė taip pat sumokėjo 62 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 23, 77). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, iš ieškovo J. K. atsakovės A. K. naudai priteistinos visos jo patirtos išlaidos, t. y, 962 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

J. K. ieškinį atmesti, atsakovių A. K. ir R. K. priešieškinį patenkinti.

Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0890 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) tokiu būdu:

- A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisti 2/3 dalis 0,0890 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), 2/3 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2/3 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

- R. K., a .k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti 1/3 dalį 0,0890 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)8018, 1/3 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

- J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 17‘474 Eur (septyniolikos tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt keturių eurų) dydžio piniginę kompensaciją už 1/3 dalį nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 962 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.