- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-27
- Bylos Nr.
- 2-110-921/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01571-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Čiginskaitė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- A. K., R. K.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovui advokatui V. O., atsakovėms A. K. ir R. K., jų atstovei advokatei I. M.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovėms A. K. ir R. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės A. K. priešieškinį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas patikslintu ieškiniu pagal paruoštą 2014 m. gegužės 28 d. UAB „Romas ir Virgis“ gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato 2I1p, 3I1p padalijimo schemą prašė:
Ieškovo asmeninės nuosavybės teise priteisti 27/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto butas Nr. 1, kurio bendras plotas 28,60 kv. m. Butui Nr. 1 priklauso patalpos, pažymėtos ind. 1-4 (12,03 kv.m.) ir 1-3 (16,57 kv.m.), ir garažas; atsakovėms A. K. ir R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 73/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto butas Nr. 2, kurio bendras plotas 78,02 kv. m. Butui Nr. 2 priklauso patalpos pažymėtos ind. R-1 (1,94 kv. m.), R-2 (8,11 kv. m.), 1-1 (5,56 kv.m.), 1-2 (12,62 kv. m.), 1-5 (10 kv. m.), 1-6 (3,86 kv.m.), 1-7 (23,62 kv. m.), 1-8 (12,31 kv. m.) ir ūkinis pastatas; priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovių A. K. ir R. K. ieškovo nudai po 2824 Lt iš kiekvienos už joms tenkančią didesnę turto dalį. Nustatyti 0,089 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2014 m. balandžio 7 d. UAB „Matavimai“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą sekančia tvarka: ieškovui J. K. paskirti naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus A1, kurio plotas 154 kv. m. ir A2, kurio plotas 118 kv. m.; atsakovėms A. K. ir R. K. paskirti naudotis žemės sklypus, plane pažymėtus B1, kurio plotas 510 kv. m., ir B2, kurio plotas 36 kv. m.; bendram naudojimui paskirti žemės sklypą, plane pažymėtą C, kurio plotas 72 kv. m., su jame esančiais kiemo statiniais (šuliniu ir takais). Priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 2008 m. rugpjūčio 19 d. ieškovas su atsakovėmis A. K. ir R. K. po motinos B. K. mirties paveldėjo po 1/3 dalį gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato, kiemo statinių ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. K. pastoviai trukdo ieškovui naudotis ir valdyti priklausančią paveldėto turto dalį, provokuoja konfliktus. Kilęs ginčas tarp bendraturčių negali būti išspręstas geranoriškai, todėl ieškovas, siekdamas išvengti konfliktų ir nesutarimų ateityje, kreipėsi į teismą dėl jam priklausančios turto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo (139-143 b.l. 2 t).
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime į atsakovės A. K. priešieškinį nurodė, jog su priešieškiniu nesutinka. Atsakovės stengiasi jį eliminuoti iš bendrasavininkų tarpo, išmokant jam kompensaciją, kurios jis nenori gauti. Ieškovo nuomone, namas yra dalus, o tai patvirtina patikslintame ieškinyje nurodytas nekilnojamojo turto atidalijimo variantas. Šiuo metu ieškovas kartu su žmona ir pilnamečiu sūnumi gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenimo sąlygos vieno kambario bute yra pakankamai sudėtingos, todėl ieškovo prašymas naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju būstu yra pagrįstas. Ūkio pastatas jam reikalingas vykdyti amatui bei daiktams saugoti. Ieškovas prašo atidalinti turtą natūra, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko turto prievarta (62-64 b.l. 2 t).
Atsakovės A. K. ir R. K. su ieškovo patikslintu ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pagrindinis daiktas, o garažas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai yra priklausiniai. Ieškovas siekia tokio atidalijimo, kad atsakovėms atitektų pagrindinis daiktas – dalis gyvenamojo namo, o ieškovui atitektų dalis gyvenamojo namo ir garažas. Tokiu būdu atsakovės netektų galimybės naudotis ūkinės paskirties pastatu (garažu). Be to, ieškovas neaptaria kaip po atidalijimo bus šildomos ieškovo ir atsakovių patalpos, nenurodė kieno lėšomis bus užmūrijamos durų angos. Neaišku, kodėl ieškovui turi atitekti net du iš trijų gyvenamojo namo gyvenamųjų kambarių, kurių plotas yra 28,78 kv. m., tuo tarpu kai viso gyvenamojo namo gyvenamasis plotas yra 53,53 kv. m. Nesutinka ir su patikslinto ieškinio reikalavimu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas siekia valdyti net 272 kv. m. žemės sklypo, kas neatitinka jo turimos nuosavybės dalies turte. Atsakovėms naudotis paliekama žemės sklypo dalis B2 yra neracionaliai maža. Be to, žemės sklypo dalyje B1 stovi ieškovui priklausantis metalinis garažas, kuriuo jis nuolat naudojasi, gyvenamojo namo elektros skydinė yra įrengta ūkiniame pastate, t.y. pagal ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą atsakovės netenka galimybės patekti prie gyvenamojo namo elektros skydinės. Neaišku, kaip reikės naudotis kiemo statiniais. Be to, akivaizdu, kad pagal ieškovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką formuojamos žemės sklypo dalys yra netaisyklingos formos, bendro naudojimo žemė yra suformuota visiškai šalia namo, atsakovėms siūloma žemės sklypo dalis padalinta į dvi dalis, kurias skiria bendro naudojimo žemės sklypo dalis (57-60 b.l. 2 t.).
Atsakovė A. K. pateikė priešieškinį, kuriuo teismo prašo: atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0890 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, ūkinį pastatą ir kiemo statinius esančius, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu:
A. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 2/3 dalis 0,0890 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini).; R. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 1/3 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); ieškovui J. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti iš A. K. 60 333 Lt piniginę kompensaciją už 1/3 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog ginčo šalims priklausantis gyvenamasis namas yra nedalus daiktas, nes yra statytas gyventi vienai šeimai, beveik visi kambariai yra pereinami, yra tik viena virtuvė, yra vienas dūmtraukis, ūkiniai pastatai taip pat yra statyti taip, kad jais galėtų naudotis viena šeima. Mano, kad šių objektų atidalijimas natūra negalimas. Be to, vertinant turto atidalinimo natūra galimybę turi būti atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad bendraturčių santykiai yra konfliktiški, ieškovas atsakovių atžvilgiu yra naudojęs ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Nurodė, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė R. K. gyvena kitose vietose, jai paveldėtas ginčo turtas yra vieninteliai namai, kuriuose ji gyvena. Kompensaciją atsakovė paskaičiavo pagal ieškovo pateiktą turto vertinimo ataskaitą pagal kurią nustatyta, jog viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 181 000 Lt (123-126 b.l. 1 t.).
Atsiliepimas
Atsakovė R. K. atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog su priešieškiniu sutinka, nes atsakovei A. K. ginčo turtas yra vieninteliai jos namai, kito gyvenamojo būsto ji neturi. Nekilnojamasis turtas yra skirtas naudotis vienai šeimai, todėl dviejų atskirų butų suformavimas yra negalimas (55-56 b.l. 2 t.).
Utenos rajono savivaldybės administracija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog iš esmės sutinka su ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyta nekilnojamojo daikto padalijimo į du turtinius vienetus tvarka, tačiau pateikta teismui schema privalo atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-825 (69-70 b.l. 2 t.).
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas nėra inspekcijos kompetencija, todėl inspekcija šiuo klausimu nepasisako. Pažymėjo, jog ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė, kokius statybos darbus numato atlikti, siekiant atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą į du atskirus butus pagal pateiktą padalijimo planą, kurį paruošė UAB „Romas ir Virgis“. Pagal pateiktą planą nėra aišku ar bus vykdomi kokie statybos darbai ir jei vykdomi, tai neaišku kokie: ar rekonstrukcija, ar remontas, ar griovimo darbai ir pan. Institucijos nuomone, šiuo atveju bus reikalinga parengti gyvenamojo namo paprastojo remonto projektą. Be to, pagal ieškovo pateiktą 2014 m. padalijimo schemą lieka neišspręstas atidalijamų gyvenamojo namo patalpų atskiro krosninio šildymo klausimas, nepriklausomo aprūpinimo elektros energija klausimas. Todėl šie klausimai turi būti išspręsti bylos nagrinėjimo metu, priešingu atveju, po padalijimo gali tapt neįmanomas atskirų patalpų tinkamas naudojimas, o tai neišvengiamai sąlygotų naujų ginčų kilimą ateityje (43-46 b.l. 2 t.).
VĮ Registrų centras pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog tuo atveju, jeigu Statybos įstatymo nustatyta tvarka pagal ieškovo projektą bus atlikti tam tikri statybos darbai, sudarytos dviejų butų gyvenamajame name kadastrinių matavimų bylos ir priimtas sprendimas ar išduotas dokumentas dėl butų suformavimo, neliktų kliūčių įregistruoti du butus bei ieškovo ir atsakovių nuosavybės teises į juos. Dėl garažo ir ūkinio pastato mano, kad tai nėra atidalijimas, nes šiuo atveju sprendžiamas ne nekilnojamojo daikto suformavimo, bet nuosavybės klausimas, todėl jei teismas tenkintų šią ieškinio dalį - ji būtų įgyvendinta. Žemės sklypo naudojimosi tvarka, institucijos nuomone, pažeistų atsakovių teises, nes pagal pateiktą planą nėra numatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis po gyvenamuoju namu. Be to, žemės sklypo naudojimo tvarkoje nėra numatyta, kad žemės sklypas po visu taku būtų naudojamas bendrai (69-70 b.l. 2 t.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys, priešieškinis atmestini.
Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovui J. K. ir atsakovėms A. K. ir R. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/3 dalį, priklauso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (8-9 b.l. 1 t.). Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/3 dalį, taip pat priklauso gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (10-12 b.l. 1 t.). Šį nekilnojamąjį turtą šalys paveldėjo po palikėjos B. K., mirusios 2007 m. spalio 20 d., šalių motinos, mirties (32-36 b.l. 1 t.). Šiuo metu ginčo name gyvena atsakovė A. K.. Atsakovė R. K. gyvena Vilniuje, kur nuomojasi butą, tačiau savaitgaliais, per šventes, atostogas grįžta į ginčo namą. Ieškovas J. K. su sutuoktine V. K. ir pilnamečiu sūnumi A. K. gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris registruotas V. K. vardu (172-173 b.l. 2 t.). Ieškovas gyvenamajame name nuolatinai negyvena, tačiau turi raktus, laiko ten savo daiktus, daugiausiai naudojasi ūkiniais pastatais, kuriuose taip pat laiko daiktus, reikalingus amatui vykdyti, kartais ten dirba.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pareigos įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje išaiškino, jog vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).
Ieškovas prašo atidalyti gyvenamąjį namą į du butus pagal pateiktą UAB „Romas ir Virgis“ 2014 m. gegužės mėn. gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato 2I1p, 3I1p (duomenys neskelbtini) patalpų padalijimo schemą bei ieškovui iš atsakovių A. K. ir R. K. priteisti kompensaciją po 2824 Lt iš kiekvienos už atsakovėms tenkančią didesnę turto dalį. Atsakovės su ieškovo nurodytu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu nesutiko.
CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama.
Ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo ir kiemo statinių naudojimosi tvarką pagal pateiktą UAB „Matavimai“ 2014 m. balandžio mėn. 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (103 b.l. 1 t.). Atsakovės su ieškovo prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutiko.
Dėl UAB „Romas ir Virgis“ 2014 m. gegužės mėn. gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato 2I1p, 2I1 p (duomenys neskelbtini) patalpų dalijimo schemos (toliau – projektas)
Dėl gyvenamojo namo
Nagrinėjamu atveju šalių bendras turtas, kurį prašoma padalinti, pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, yra vieno buto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (10 b.l. 1 t). Ieškovo reikalavimas – atidalyti jam iš namo bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktą projektą - suprantamas kaip prašymas suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą (butą) gyvenamajame name. Tokiu atveju gyvenamasis namas taptų gyvenamuoju namu, skirtu gyventi dviem šeimoms (dvibučiu) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“).
Iš pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat nustatyta, jog gyvenamojo namo bendras plotas - 96,57 kv. m., gyvenamasis plotas - 53,53 kv. m. (10 b.l. 1 t.). Ginčo namo pirmame aukšte yra 41,22 kv. m. gyvenamojo ploto, antrame - 12,31 kv. m. gyvenamojo ploto (projekto 16-17 l.).
Šalių paaiškinimais bei 2014 m. spalio 8 d. atlikus vietos apžiūrą (175-177 b.l. 2 t.) nustatyta, jog gyvenamajame name yra pilnai įrengtas ir pritaikytas gyventi tik pirmas aukštas. Gyvenamojo namo antrame aukšte pagal pateiktą projektą yra 1 kambarys, pažymėtas indeksu 1-8, 12,31 kv. m. ploto, ir du koridoriai, pažymėti indeksais 1-7 ir 1-6, atitinkamai 23,62 kv. m., ir 3,86 kv. m. ploto (projekto 16-17 l.). Kambaryje, pažymėtame indeksu 1-8, yra įvesta elektra, remontas jame darytas prieš 30 metų, kaip nurodė šalys, jame yra galimybė gyventi tik vasarą. Kitos patalpos, esančios antrame aukšte, yra naudojamas kaip sandėlis, sienos ir lubos iškaltos lentomis, jose nėra elektros, be to, visame antrame aukšte nėra įrengtos šildymo sistemos. Pagal ieškovo pateiktą projektą, visas antras aukštas atitektų atsakovių A. K. ir R. K. nuosavybėn.
Tuo tarpu ieškovui pagal pateiktą projektą atitektų patalpos, esančios pirmame aukšte, pažymėtos indeksu 1-3, 16,57 kv. m. ploto, ir indeksu 1-4, 12,03 kv. m. ploto. Viso ieškovui atitektų 28,60 kv. m. ginčo namo gyvenamojo ploto. Tokiu būdu ieškovui atitektų pilnai įrengti, pritaikyti gyventi kambariai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad viso ginčo namo gyvenamasis plotas yra 53.53 kv. m., ieškovui atitektų daugiau negu pusė viso ginčo namo gyvenamojo ploto. Atliekant vietos apžiūrą, ieškovas nurodė, jog jis neprisidės prie antrojo aukšto gyvenamųjų patalpų įrengimo (šildymo sistemos, elektros įvedimo, remonto ir kt.), jas turi įsirengti atsakovės. Akivaizdu, jog tokiu būdu ieškovas siekia maksimaliai patenkinti savo interesus, ignoruojant kitų bendraturčių, šiuo atveju atsakovių, interesus.
Pažymėtina ir tai, jog projekto sprendiniai negali varžyti galimybės šalims naudotis inžineriniais tinklais, tačiau, atsižvelgiant į ieškovo pateiktą projektą, teismas tokios išvados daryti negali.
Visų pirma, pateiktame ieškovo projekte nurodyta, jog vandentiekio nėra, tačiau ieškovo pateikta pažyma iš UAB „Utenos vandenys“ patvirtina, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Sutartis sudaryta su atsakove A. K.. Vandentiekio įvadas nuo įvadinės sklendės ir nuotekų išvadas iki išvadinio šulinio (esantys savininko sklype) yra savininko nuosavybė (111 b.l. 2 t.). Nors ir šioje pažymoje nurodyta, jog padalijus gyvenamąjį namą į butus yra galimybė juos atjungti atskirai (111 b.l. 2 t.), tačiau atlikus vietos apžiūrą nustatyta, jog vandens įvadas ir nuotekų išvadas bei apskaitos prietaisai įrengti patalpoje, pažymėtoje indeksu R-3, kuri pagal projektą numatyta paskirti atsakovėms, o ne bendro naudojimo patalpoms, t.y. nenumatyta galimybė abiems šalims naudotis inžinieriniais tinklais.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog gyvenamajame name yra krosninis šildymas. Šalių paaiškinimais, atlikus vietos apžiūrą (175-177 b.l. 2 t.) nustatyta, jog šildant patalpą, pažymėtą indeksu 1-5, šyla patalpa, pažymėta indeksu 1-4, ir atvirkščiai. Šildant patalpą, pažymėtą indeksu 1-2, šyla patalpa, pažymėta indeksu 1-3, ir atvirkščiai. Patalpa 1-3 gali būti šildoma iš patalpos 1-4.
Atidalijus patalpas pagal ieškovo pateiktą projektą, atsakovės, šildydamos savo patalpas, šildytų ieškovo nuosavybės teisei priskirtas patalpas. Sprendžiant klausimą dėl patalpų šildymo 2014 m. liepos 9 d. teismo posėdžio metu ieškovui, kurį atstovavo advokatė, CPK 179 straipsnio nustatyta tvarka buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kokie statybos darbai reikalingi atlikti pagal pateiktą projektą, tame tarpe ir kaip būtų sprendžiamas patalpų šildymo klausimas, pasiūlymui įvykdyti buvo nustatytas 10 dienų terminas, tačiau ieškovas papildomų įrodymų neteikė, termino pratęsti šiems įrodymams pateikti taip pat neprašė, teismo posėdžio metu nurodė, jog šildymo klausimas gali būti išspręstas nuperkant kurą atsakovėms. Atsakovės su tokiu pasiūlymu nesutiko. Akivaizdu, jog esant šalių priešiškiems santykiams bei ieškovui siekiant atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirą nekilnojamojo turto objektą, toks ieškovo pasiūlytas namo atskiro krosninio šildymo išsprendimo variantas negalimas. Atliekant vietos apžiūrą, ieškovas žodžiu įsipareigojo atlikti pirmojo aukšto krosninio šildymo pertvarkymo darbus, tačiau jokių projektinių pasiūlymų, sąmatos, reikalingos atlikti šiuos darbus, neteikė.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą savo praktikoje išaiškino, jog tuo atveju, kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo kaip galimo statytojo teisę, kiti bendraturčiai galėtų ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį.
Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas duomenų, apie tai, kokie statybos darbai reikalingi atlikti norint atidalyti patalpas, nepateikė, todėl nei kiti bendraturčiai, nei teismas negali detaliai, visapusiškai įvertinti planuojamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės poveikio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, planuojamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atitinkamai formuojamo naujo nekilnojamojo turto objekto atitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams.
Šiuo atveju, lieka neaišku, ar yra galimybė įrengti atskirą krosninį šildymą pagal pateiktą projektą, kiek tai kainuos ir ar ieškovas galės tuos darbus atlikti savo lėšomis, nes bylos nagrinėjimo metu pateikta pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą patvirtina, jog ieškovas J. K. šiuo metu niekur nedirba (107 b.l. 1 t.), jo sutuoktinė V. K. gauna senatvės pensiją, kuri sudaro tik 767,71 Lt (108 b.l. 1 t.). Kitų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas ieškovas nepateikė, nors 2014 m. kovo 17 d. teismo posėdžio metu buvo įpareigotas tokius duomenis pateikti.
Dėl garažo ir ūkinio pastato
Pagal pateiktą ieškovo projektą garažas atitektų ieškovo nuosavybėn, o ūkinis pastatas – atsakovių nuosavybėn.
Pažymėtina, kad toks pagalbinių pastatų paskirstymas taip pat pažeidžia atsakovių interesus. Visų pirma, šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog šiuo metu gyvenamajame name nėra įrengto tualeto, šalys naudojasi tualetu, esančiu lauke. Tualetas įrengtas garažo dalyje, į kurį patenkama iš lauko pusės, pro žemės sklypo dalį, UAB „Matininkai“ 2014 m. balandžio mėn. 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane, pažymėtą indeksu A2 (103 b.l. 1 t.). Paskyrus garažą ieškovo nuosavybėn atsakovės netektų galimybės naudotis tualetu. Ieškovas tik nurodė, jog šis tualetas turi būti panaikintas, sau tualetą įsirengs patalpose. Be to, garaže yra įrengta elektros energijos apskaitos spinta su elektros įrenginiais, skaitikliais. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog įsipareigoja įsivesti tik sau atskirą elektros skaitiklį, tačiau, paskyrus garažą ieškovo nuosavybėn ir elektros energijos apskaitos spintai likus šioje patalpoje, akivaizdu, kad atsakovių teisės būtų pažeistos.
Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Matavimai“ 2014 m. balandžio 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą (toliau – planas)
Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Vienas iš kriterijų žemės sklypo naudojimosi tvarkai nustatyti yra būtinybė užtikrinti kiekvienam bendraturčiui priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti ir pan.
Ieškovas prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą. Ieškovui paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta A1, 154 kv. m. ploto, ir A2, 118 kv. m. ploto; atsakovėms paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta B1, 510 kv.m. ploto, ir B2 36 kv. m. ploto; žemės sklypo dalimi, pažymėta C, kurios plotas 72 kv. m., paskiriant naudotis šalims bendrai (103 b.l. 1 t.).
Kaip nustatyta aukščiau, ieškovui ir atsakovėms priklauso po 1/3 dalį žemės sklypo (8-9 b.l. 1 t.). Pagal pateiktą planą, ieškovui atitektų naudotis 272 kv. m., o atsakovėms 546 kv. m. žemės sklypo ploto dalimis, 72 kv. m. žemės sklypo ploto šalys naudotųsi bendrai.
Teismas sprendžia, jog nesant galimybės šioje byloje atidalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančios nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), dalies pagal jo pasiūlytą projektą, negalimas ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal pateiktą planą. Be to, pažymėtina, jog nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, būtų pažeistos atsakovių, kaip bendraturčių, teisės ir interesai, nes žemės sklypo riba kirstų bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Nenumačius galimybės naudotis žemės sklypu po gyvenamuoju namu bei tam tikra žemės sklypo ploto dalimi aplink namą bendrai, atsakovės netektų galimybės netrukdomai eksploatuoti savo turtą, t.y. iš lauko pusės patekti prie joms nuosavybės teise paskirtos gyvenamojo namo dalies, esančios antrame aukšte (pvz. pakeisti stogą, langus ir kt.). Tai, kad šis planas tokiu būdu pažeidžia atsakovių interesus, teismo posėdžio metu pripažino ir liudytoja matininkė L. S., kuri nurodė, jog planą rengė pagal ieškovo prašymą. Nors ieškovas, atliekant vietos apžiūrą, ir nurodė, kad atsakovėms nedraus atlikti jokių darbų, susijusių su antro aukšto remontu, tačiau įsipareigojo tik žodžiu, servitutas ir/ar galimybė patekti iš žemės sklypo prie visų gyvenamojo namo konstrukcijų atsakovėms pagal pateiktą planą nenumatyta.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas ieškinyje prašo nustatyti, jog kiemo statiniais (šuliniu, takais) šalys naudotųsi bendrai, tačiau iš pateikto plano ir projekto nustatyta, jog takas, projekte pažymėtas indeksu b (projekto 1 l.), tęsiasi iki ūkinio pastato ir garažo, tuo tarpu pagal pateiktą žemės sklypo naudojimosi planą į žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu C, kuria šalys naudotųsi bendrai, patenka tik dalis tako, kita dalis patenka į žemės sklypo dalį, pažymėtą A2, ir žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu B1. Be to, per žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A2, šalys šiuo metu patenka į tualetą, esantį garažo dalyje, todėl paskyrus naudotis šia žemės sklypo dalimi ieškovui, atsakovės netektų galimybės patekti į tualetą.
Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl kitų ieškovo pateiktų projektų
Ieškovas 2014 m. rugsėjo 8 d. ir 2014 m. spalio 8 d. pateikė teismui patikslintus ieškinius, kuriuos teismas atsisakė priimti. Ieškovo atstovas, kaip pagrindinį motyvą, kodėl tikslina reikalavimus, nurodė, jog tokiu būdu siekia išspręsti atskirų patalpų šildymo klausimus. Patikslintų ieškinių atsisakymo priimti motyvai išdėstyti 2014 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. spalio 10 d. nutartyse.
Papildomai pažymėtina, jog iš pateiktų prie patikslintų ieškinių projektų nustatyta, jog ieškovas tikslina tik pirmajame aukšte esančių patalpų atidalijimo/naudojimosi tvarką, tačiau, darytina išvada, jog ieškovas šiais projektais taip pat siekia patenkinti savo interesus, atsakovių atžvilgiu, nes prašo paskirti naudotis pirmo aukšto, pilnai įrengta virtuve, pažymėta indeksu 1-5, ir kambariu, pažymėtu indeksu 1-4, atsakovėms paliekami du pirmojo aukšto kambariai, pažymėti indeksais 1-2, ir 1-3, ir antras, kaip nustatyta aukščiau, visiškai neįrengtas, nepritaikytas gyventi aukštas. Be to, ieškovas prašo jam nuosavybės teise palikti rūsį, kuriuo, kaip bylos nagrinėjimo metu nustatyta, šiuo metu naudojasi atsakovė A. K., jame taip pat įrengti vandens įvadas ir nuotekų išvadas bei apskaitos prietaisai.
Dėl priešieškinio
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje konstatavo, kad ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.
CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl teismų praktikoje laikoma, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose yra aiškiai nurodęs, jog tais atvejais, kai šalims vykdant bendradarbiavimo pareigą galima rasti racionalaus atidalijimo natūra variantą, ieškinys, kuriuo siūloma vienam iš bendraturčių be jo sutikimo skirti kompensaciją pinigais, turi būti atmetamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).
Šiuo atveju, kaip nurodyta aukščiau, ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas atidalinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus nekilnojamuosius daiktus (butus). Atsakovė A. K., nesutikdama su ieškovo ieškiniu, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo atidalyti turto dalį iš bendrosios nuosavybės, išmokant ieškovui 60 333 Lt kompensaciją pinigais. Ieškovas su tokiu turto atidalijimo būdu nesutiko. Ieškovo pateikta ataskaitos Nr. FJ0-40237 santrauka patvirtina, jog nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 181 000 Lt (102 b.l. 1 t.). Nors ieškovas pats su savo pateikta turto vertinimo ataskaitos santrauka bylos nagrinėjimo metu nesutiko, tačiau kitų įrodymų, paneigiančių turto ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto vertę, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu, kaip nurodyta aukščiau, nustatyta, jog šalims, siekiančioms atidalyti nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklauso lygios dalys turto, t.y. po 1/3 (10 b.l. 1 t), 1/3 dalies vertė 60 333 Lt (181 000 Lt/3). Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad A. K. dirba Utenos daugiafunkcio sporto centre, jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 2343,91 Lt (83 b.l. 1 t). AB SEB banko pažyma patvirtina, jog atsakovei A. K. gali suteikti 30 000 Lt vartojimo kreditą (96 b.l. 2 t.). Pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, jog 2014 m. liepos 29 d. A. K. turėjo 38479,41 Lt piniginių lėšų (110 b.l. 2 t.). Darytina išvada, jog A. K. galimai turėtų galimybę išmokėti nurodyto dydžio kompensaciją ieškovui.
Tačiau pažymėtina, jog teismo posėdžių metu tiek Utenos rajono savivaldybės administracijos Teritorijų planavimų ir statybos skyriaus vyr. specialistas V. L., apklaustas byloje liudytoju, tiek VĮ Registrų centro atstovas B. J., tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovė L. B. patvirtino, jog gyvenamojo namo padalijimas iš esmės yra galimas. Kitų duomenų, patvirtinančių tiek atsakovės A. K., tiek atsakovės R. K. teiginius, jog namas yra nedalus daiktas, byloje nėra. Tokiu atveju, kaip nurodyta aukščiau, nenustačius aplinkybių, kurios eliminuotų nuosavybės atidalijimo natūra tarp bendraturčių galimybę, netaikomas atidalijimo, išmokant piniginę kompensaciją, būdas.
Kiti atsakovės A. K. išdėstyti argumentai – jog būtent ji šiame ginčo name gyvena jau daugelį metų, kad ieškovas turi kitą nekilnojamąjį turtą, kuriame šiuo metu su šeima ir gyvena, kad ieškovas naudoja tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą, taip pat nėra pakankamas pagrindas atidalinti bendrosios nuosavybės dalį, išmokant ieškovui J. K. kompensaciją pinigais prieš jo valią. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog tarp šalių yra įtempti santykiai, tačiau duomenų, kad ieškovas būtų naudojęs psichologinį, ar fizinį smurtą, atsakovės A. K. atžvilgiu, byloje nėra. Taip pat nustatyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas su šeima gyvena yra vieno kambario, ginčo name ieškovas lankosi, naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, kaip nurodė pati atsakovė A. K. teismo posėdžio metu, ieškovo daiktų nėra gal tik kambaryje, pažymėtame indeksu 1-3, ūkiniame pastate, garažuose ieškovas taip pat laiko savo daiktus (įvairius įrankius, stakles), kartais ten dirba. Akivaizdu, kad ieškovas turi poreikį ir pagal galimybes naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, kad šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios ir yra nepanaudotos visos galimybės atidalinti daiktą natūra, derinant tai su kitos šalies teisėtais interesais, darytina išvada, jog piniginės kompensacijos priteisimas ieškovui be jo sutikimo neatitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų, ir tai būtų vertinamas kaip jo nuosavybės teisių pažeidimas.
Atsižvelgiant į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, atsakovės A. K. priešieškinis atmestinas.
Pažymėtina, jog minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius nurodytus reikalavimus, kreiptis į teismą su reikalavimais atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi tiek ieškovo J. K. ieškinys, tiek atsakovės A. K. priešieškinis yra atmesti, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstomos. Teismas sprendžia, jog atsakovės R. K. turėtos išlaidos sudaro 2014 m. vasario 6 d. kvite nurodytos pusę sumos, t.y. 500 Lt, nes pateiktas nurodytas kvitas už suteiktas atstovavimo paslaugas yra pasirašytas abiejų atsakovių, kurias bylos nagrinėjimo metu atstovavo ta pat advokatė I. M. (76 b.l. 1 t.), A. K. byloje yra pateikusi pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius išlaidų, atstovavimo pagalbai, turėjimą už kitas jai suteiktas paslaugas (28 b.l., 132 b.l. 1 t.).
Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla buvo inicijuota ieškovo J. K. vardu, į tai, kad atsakovė R. K. su atsakovės A. K. priešieškiniu sutiko, atmetus ieškovo ieškinį, 500 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, atsakovei R. K. priteistina iš ieškovo J. K. (CPK 93 straipsnio 1 ir 4 dalys).
Atsakovei A. K. 2014 m. birželio 16 d. nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo (58 b.l. 2 t.). Teismui atmetus atsakovės priešieškinį, iš atsakovės A. K. valstybei priteistina 1300 Lt žyminio mokesčio (CPK 80, 96 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovo J. K. ir A. K. lygiomis dalimis, t.y. po 12,37 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) žyminio mokesčio ir 12,37 Lt (dvylika litų ir 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš ieškovo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 12,37 Lt (dvylika litų ir 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.