Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2025 m. gegužės 13 d., apie 03;15 val., būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, melagingai įskundė R. K., t. y. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodė, kad R. K. smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent: 2025 m. gegužės 13 d. apie 01:20 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka trenkė jai į veidą, tuo savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, bei 2025 m. gegužės 13 d. apie 03:15 val., būdama pasirašytinai įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, 2025 m. gegužės 13 d. nuo 03:48 val. iki 04:39 val. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, 2025 m. gegužės 15 d. nuo 09:54 val. iki 10:16 val. pareiškėjo apklausos metu, bei 2025 m. gegužės 13 d. asmens apžiūros metu nuo 03:04 val. iki 03:10 val. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir tuo pagrindu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-16587-25 R. K. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

2. Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, parodė, kad gegužės 13 d. vyras naktį grįžo išgėręs, garsiai kalbėjo, ji liepė jam išeiti, kilo dar didesnis konfliktas, ji iškvietė policiją, pasakė, kad jis išvažiavo neblaivus su automobiliu. Jokio trenkimo nebuvo. Su vyru sukonfliktavo, vyras norėjo išvykti su automobiliu, jai nepatiko, kad vyras grįžo neblaivus. Ji buvo pikta, pavargusi nuo keiksmažodžių ir išsikvietė policijos pareigūnus. Kai kvietė nesuprato, kad kviečia melagingai, iškvietusi nurodė, kad vyras trenkė, žinojo, kad kviečia melagingai. Trečią kartą po akistatos ir apklausų ji prisipažino. Lyg ir akistatos metu prisipažino. Įvykio metu ji buvo blaivi. Galėjo įtakos turėti vyro elgesys jos elgesiui. Gailisi dėl tokio savo elgesio. Vyras gėrė su jos tėvu, ji nematė su kuo daugiau gėrė. Tai buvo pirmas kartas kai jis gėrė. Žino, kad įskundus vyrui sukėlė tam tikras pasekmes, jis buvo persekiotas. Kai padarė akistatą ji tada pasakė, kad nesmurtavo, vyro atsiprašė. Ji suprato, kad išsikvietė pareigūnus kai jie nebuvo reikalingi. Vaikai nuo įėjimo vyro į namus neatsikėlė, ji atsikėlė nuo durų trenksmo. Jis parėjęs garsiai kalbėjo ir ji vijo vyrą lauk, dėl to ir kilo visas konfliktas. Neturi, kas už ją laiduotų, giminės užsienyje. Ji sutiktų mokėti baudą, nes turi mažamečių vaikų, negalėtų atlikti viešųjų darbų.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, advokatas ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamosios E. K. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jos pačios prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. 2025 m. liepos 2 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 236 straipsnio 1 dalį iš kurio matyti, kad E. K.melagingai įskundė policijos įstaigai nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko, asmuo buvo pradėtas persekioti, bei pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2025 m. gegužės 13 d. apie 13:15 val. įvykio vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir melagingai įskundė R. K., t. y. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodė, kad R. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sutuoktinei E. K., o būtent: 2025 m. gegužės 13 d. apie 01:20 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia vieną kartą ranka trenkė nukentėjusiajai E. K. į veidą, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K.fizinį skausmą, dėl ko, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-16587-25 ir R. K. pareikštas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 5-6);

4.2. tarnybiniu pranešimu dėl duomenų perkėlimo, kuriame nurodyta, kad E. K. melagingai įskundė policijos įstaigai nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, dėl ko, asmuo buvo pradėtas persekioti, bei pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, todėl tikslinga kreiptis į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą Vytautą Budrį dėl leidimo perkelti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-16587-25 į šią bylą šiuos duomenis: įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolą, pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiklą ir proceso veiksmų atlikimą, asmens apžiūrą, liudytojo apklausos protokolą, liudytojo papildomos apklausos protokolą, padarant šių dokumentų kopijas (b. l. 11);

4.3. Baudžiamosios bylos Nr. 01-1-16587-25 dokumentų kopijomis: įspėjimu dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 14); teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu (b. l. 16); pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (b. l. 18-21); rezoliucijos lapu (b. l. 22); asmens apžiūros protokolu (b. l. 27-29); liudytojos E. K. 2025 m. gegužės 15 d. apklausos protokolu (b. l. 30-31); liudytojos E. K. 2025 m. gegužės 28 d. apklausos protokolu (b. l. 34-35).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

6. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamosios E. K. kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo, išreikšto tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bei teisme ištirta medžiaga: įspėjimas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, liudytojo apklausos protokolas, akistatos protokolas, asmens apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje, gauti teisėtu būdu, jų visuma pakankama kaltinamosios E. K. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jos kaltei pagrįsti. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad E. K. nusikalstamą veiką įvykdė sąmoningai, veikdama tiesiogine tyčia, suprasdama atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

7. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

8. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

10. Teismo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė taikyti BK 39 straipsnį ir atleisti jo ginamąją nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas neturi pagrindo tenkinti šio gynėjo prašymo. BK 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

11. Kaltinamosios gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė pripažinti kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad ji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas neturi pagrindo sutikti su gynėjo argumentu, kad pripažinti lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamosios elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Šiuos kaltinamosios gynėjo argumentus paneigia įvykio faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos bei pačios kaltinamosios paaiškinimų ji supyko, nes sutuoktinis grįžo neblaivus, garsiai uždarė namų durs. Tačiau pati kaltinamoji nurodė, kad ji neleido savo sutuoktiniui namuose triukšmauti, vaikai nebuvo pažadinti, ji varė sutuoktinį lauk iš namų, o jam išėjus supyko bei paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir išsikvietė pareigūnus, kuriems melagingai nurodė, kad jos sutuoktinis prieš ją smurtavo. Nors teisiamojo posėdžio metu teigė siekusi sulaikyti, kad jos sutuoktinis, būdamas neblaivus, neišvažiuotų su mašina, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji būtų apie tai pranešusi pareigūnams.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji sąmoningai bei suvokdama, kad melagingai įskundžia savo vyrą dėl nebūtos nusikalstamos veikos padarymo bei ne kartą apklausiama tai tvirtindama, nepagrįstai įskundė dėl nebūto nusikaltimo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo elgesys kaip nors provokavo kaltinamąją pasirinkti būtent tokį elgesio modelį, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamosios elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys bei tai pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra visų BK 39 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, negali atleisti kaltinamosios nuo baudžiamosios atsakomybės.

13. Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

14. E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Ji yra neteista (b. l. 40), administracine tvarka nebausta (b. l. 42), yra nedirbanti (b. l. 44).

15. E. K. nusikalto pirmą kartą, teismo posėdžio metu nurodė, kad negalės atlikti viešųjų darbų bausmės, sutiko, kad jai būtų skirta baudos bausmė. Teismas įvertinęs šias aplinkybes sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti E. K. už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus baudos bausmę, nes kitos bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

16. Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajai skirti 60 MGL dydžio baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, yra nedirbanti, ši veika nebuvo sistemingas, o tik atsitiktinis ir impulsyvus jos elgesys, kaltinamoji šiuo metu augina nepilnamečius vaikus, todėl sprendžia, kad prokuroro prašomas skirti baudos dydis yra neproporcingai didelis padarytai veikai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 236 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą kaltinamajai skirtina 51 (MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. liepos 9 d. pateikė pažymą Nr. APD-2025-07993, kurioje nurodyta, kad už kaltinamajai E. K. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prašoma priteisti 62,50 Eur.

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

19. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

20. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), E. K. parinko gynėją advokatą Modestą Švažą. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamosios gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš E. K. nepriteistinos.

21. E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-62) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti E. K. 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajai E. K., kad jai skirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nepriteisti iš E. K. 62,50 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 50 ct) proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

E. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.