- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- eA-1199-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00996-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Ramutė Ruškytė (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- L. K.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
- Trečiasis asmuo
- A. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei L. K. (tretieji suinteresuoti asmenys – A. K. ir A. K.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Alytaus RATC) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovės L. K. priteisti 228,42 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Nurodė, kad Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 (pakeistas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267) patvirtino Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie viešai paskelbti interneto tinklapyje www.aratc.lt ir yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, komunalinių atliekų turėtojams, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamuoju turtu. Pagal Nuostatus, pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Alytaus RATC pažymėjo, kad sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra nustatyta norminiuose teisės aktuose. Teigė, kad L. K. privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi panaudos sutarties pagrindu gyvena ir naudojasi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), objektu, nuosavybės teise priklausančiu A. K.. Atsakovė, būdama komunalinių atliekų turėtoja ir turėdama prievolę mokėti vietinę rinkliavą, nereaguodama į įspėjimus dėl skolos, nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. nėra sumokėjusi pareiškėjui susidariusio 228,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokesčio, kuris buvo apskaičiuotas remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. K. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4. L. K. paaiškino, kad pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. sausio 25 d. nuosavybės teise priklauso A. K.. Akcentavo, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-339-939/2017 buvo patvirtinta taikos sutartis, pasirašyta tarp L. K. ir A. K., kuria šalių susitarimu 2013 m. kovo 14 d. sudaryta panaudos sutartis (toliau – ir Panaudos sutartis) buvo nutraukta, taip pat buvo atsisakyta reikalavimo L. K. su nepilnamečiais vaikais iškelti iš A. K. priklausančio gyvenamojo namo. Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje e2-383-805/2017 patvirtino tarp L. K. ir A. K. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad A. K. įsipareigojo padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kol bus nupirktas butas. Pažymėjo, kad A. K. prašymu procesas nurodytoje civilinėje byloje buvo atnaujintas, todėl atsakovė neturi galimybės reikalauti priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo. L. K. nuomone, nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Alytaus RATC pagal taikos sutarties nuostatas turėtų sumokėti A. K. arba gyvenamojo namo savininkas A. K..
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje atsakovės L. K. atstovė palaikė atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovės atstovė neneigė, kad L. K. gyvena A. K. nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau pažymėjo, kad ne atsakovė, bet gyvenamojo namo savininkas arba A. K. turi moralinę pareigą apmokėti susidariusią vietinės rinkliavos skolą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad nėra ginčo dėl to, jog atsakovės L. K. nuolatinė gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). Kiek trečiajam suinteresuotam asmeniui žinoma, atsakovė A. K. Alytaus RATC siųstų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų dėl skolos, susidariusios dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, neperduodavo. Taip pat nėra ginčo, kad nurodyto gyvenamojo namo valdytoja ir naudotoja yra atsakovė, su kuria nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2028 m. birželio 10 d. buvo sudaryta 2013 m. kovo 14 d. namo panaudos sutartis, todėl L. K. privalėjo išlaikyti ir saugoti jai pagal minėtą sutartį perduotą daiktą bei apmokėti visas namo išlaikymo išlaidas. Nurodė, kad A. K. jau daug metų, įskaitant laikotarpį, už kurį prašoma priteisti skolą, faktiškai namu nesinaudojo. Komunalinių atliekų turėtoja yra atsakovė, todėl jai atsirado prievolė mokėti rinkliavą. A. K. pažymėjo, kad Panaudos sutarties nutraukimas šiam ginčui neturi reikšmės, kadangi L. K. ir toliau gyvena nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), o A. K. namu nesinaudoja. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad A. K. prašymu procesas civilinėje byloje Nr. e2-383-805/2017 buvo atnaujintas ir buvo priimtas naujas teismo procesinis sprendimas, todėl minėtoje byloje 2017 m. liepos 3 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurioje, be kita ko, buvo nurodyta, jog A. K. įsipareigoja padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kol bus nupirktas butas, neteko teisinės galios bei negalės būti priverstinai vykdoma.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame ir jam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name gyvena L. K.. A. K. nuomone, rinkliavą privalo mokėti atsakovė.
II.
8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo Alytaus RATC skundą tenkino ir jam iš atsakovės L. K. priteisė 228,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., o atsakovė L. K. šiame gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte nuolat gyvena ir šiuo turtu naudojasi, todėl pagal Nuostatus, būtent ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovė nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. privalomos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nemokėjo, todėl susidarė 228,42 Eur skola.
10. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą turi būti vertinama kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, o tai leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis bei paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji yra reguliuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunalinė paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Nėra draudžiama nustatyti tokią vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu. Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį, kaip pageidauja pareiškėjas. Todėl, kiek tai susiję su ginčo vietine rinkliava, aptariama „atliekų turėtojo“ sąvoka, vartojama Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte bei Nuostatuose, negali būti aiškinama, kaip apimanti tik tuos asmenis, iš kurių surenkamą ir tvarkomą komunalinių atliekų kiekį galima aiškiai ir tiksliai identifikuoti. Atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Aptariamos rinkliavos objektas apima ne tik komunalinių atliekų surinkimą, bet ir šių atliekų apdorojimą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytais būdais bei tvarka, atliekų tvarkymo veiklos priežiūrą bei atliekų šalinimo vietos priežiūrą po jų uždarymo. Ginčo teisiniams santykiams taikytini Nuostatai taip pat aiškiai įtvirtina, kad vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi tokie, kad gautos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas bei su atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Taigi abejonių, kad nekilnojamojo turto objekto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, nekyla. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reguliuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų), todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nustatyta tvarka nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nėra atleista.
11. Teismas akcentavo, kad vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą mokestį, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas iš esmės atitiktų mokestinio pobūdžio bylose (kai kyla ginčai tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo), kurios savo pobūdžiu artimos šios bylos kategorijai, formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir iš to kylančių pasekmių. Nagrinėjamu atveju mokesčio dydis yra pagrįstas, o įrodymų, paneigiančių apskaičiuotą mokestį, ar patvirtinančių, kad atsakovė nėra vietinės rinkliavos mokėtoja, nėra pateikta.
12. Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. K. neneigė, jog gyvena A. K. nuosavybės teise priklausančiame name, bet nurodė, kad ne ji, bet gyvenamojo namo savininkas arba A. K. turi apmokėti susidariusį įsiskolinimą už vietinę rinkliavą, tačiau tokie atsakovės argumentai nėra pagrįsti. Kaip ne kartą analogiškose bylose yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nors gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., tačiau ginčo laikotarpiu jis, kaip ir A. K., minėtu turtu nesinaudojo, taigi negalėjo turėti ir sukaupti Prienų rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje tvarkomų komunalinių atliekų, nebuvo atliekų turėtojas ir tiek jam, tiek ir A. K., kaip nesantiems vietinės rinkliavos mokėtojais Nuostatų prasme, priešingai nei nurodė atsakovė, nekilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą.
13. Teismo nuomone, mokesčio dydis už skunde nurodytą laikotarpį yra pagrįstas. Atsakovė L. K. mokesčio dydžio neginčija, o jos nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai (teismo nutartys) nepaneigia atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą (taip pat ir apskaičiuotą rinkliavos mokestį), bei nepatvirtina, kad būtent ji nepagrįstai laikoma atliekų turėtoja bei pripažįstama vietinės rinkliavos mokėtoja.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, kad Panaudos sutarties nutraukimas nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės ginčui, kadangi atsakovė ir po panaudos sutarties nutraukimo toliau gyvena nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiuo turtu naudojasi, o A. K. namu nesinaudoja, todėl ir atliekų jis nesukaupia. Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp L. K. ir A. K., matyti, kad šalių susitarimu A. K. buvo įsipareigojęs padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kol bus nupirktas butas, tačiau A. K. prašymu procesas nurodytoje civilinėje byloje buvo atnaujintas ir Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. priėmė naują procesinį sprendimą, todėl minėtoje civilinėje byloje 2017 m. liepos 3 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurioje buvo patvirtintas susitarimas, jog A. K. įsipareigoja padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi turtu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), kol bus nupirktas butas, neteko teisinės galios bei negalės būti priverstinai vykdoma. Teismas akcentavo, kad ir pati atsakovė atsiliepime į skundą pripažino dėl proceso atnaujinimo neturinti galimybės reikalauti priverstinio taikos sutarties sąlygų vykdymo. Teismas pažymėjo, kad jokių kitų objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai bei patikimai paneigti L. K. reiškiamą poziciją ir naudojimosi A. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto objektu faktą, atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo pripažintas pagrįstu ir buvo patenkintas.
15. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma už advokatės skundo parengimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, tačiau atsižvelgęs į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose taip pat buvo sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, padarė išvadą, kad Alytaus RATC prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji buvo sumažinta ir pareiškėjui buvo priteistas 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
III.
16. Atsakovė L. K. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Alytaus RATC skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Remdamasi Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi bei Nuostatų 6.6 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovė pažymi, kad teisinis reguliavimas Prienų rajone aiškiai nustato, jog Nuostatų prasme rinkliavos mokėtojais gali būti tik du subjektai – tik nekilnojamojo daikto savininkas (nagrinėjamu atveju – A. K.) arba jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant teisės normų nuostatas ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
18. L. K. atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2057-602/2018 buvo analizuojamas vietinės rinkliavos nesumokėjimo klausimas Klaipėdos mieste. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai, kuriuose įtvirtinta, jog vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą. Taigi, yra akivaizdu, kad nurodytuose nuostatuose yra įtvirtintas platesnis nei Prienų rajone subjektų, pripažįstamų vietinės rinkliavos mokėtojais, ratas. Netgi nepaisydamas platesnio vietinės rinkliavos mokėtojų rato, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė, kad faktiniam nekilnojamojo daikto naudotojui nekyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovė pažymi, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2057-602/2018 buvo išaiškinta, jog iš pateikto vietinės rinkliavos ir jos mokėtojo apibrėžimo matyti, kad vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje valdo nekilnojamąjį turtą, t. y. pareiga mokėti aptariamą vietinę rinkliavą iš esmės siejama ne su faktiniu turto naudojimu, bet su teisiniu tokio naudojimo pagrindu, todėl nėra teisinio pagrindo atsakovę I. P. nuostatų prasme pripažinti vietinės rinkliavos už visą butą mokėtoja 2012 m. balandžio 1 d.–2014 m. liepos 30 d. laikotarpiu, t. y. iki tol, kol ji teisės aktų nustatyta tvarka tapo viso šio buto savininke. Minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados nekeitė net ta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartimi civilinėje byloje buvo konstatuota, jog tarp I. P. ir V. Z. 2012 m. vasario 20 d.–2014 m. liepos 30 d. iš esmės susiklostė panaudos santykiai ir kad dėl šios priežasties I. P. turi padengti visas išlaidas, susidariusias už naudojimąsi jai nuosavybės teise nepriklausiusia buto dalimi. Atsižvelgus į nurodytus argumentus, L. K. yra akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir jam iš L. K. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
20. A. K. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas, susijęs su privalomos rinkliavos mokėjimu už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, yra tiesiogiai priskirtinas atsakovei, todėl teismo nuomone, Alytaus RATC tinkamai nustatė, kad apeliantė yra tinkamas subjektas, atsakingas už prievolės sumokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą įvykdymą.
Atsiliepimas
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad iš nustatyto teisinio reguliavimo yra akivaizdu, jog savivaldybės taryba, veikianti atitinkamoje savivaldos teritorijoje, turi teisę organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, nustatant tiek rinkliavos mokėtoją, tiek rinkliavos dydį. Pažymi, kad Nuostatų 6.6, 9 ir 13 punktų nuostatos patvirtina, jog pareiga mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą tenka asmeniui, kuris teisėtai naudojasi nekilnojamojo turto objektu. A. K. atkreipia dėmesį, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog asmuo neturi prievolės mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims. Administratorius rinkliavos mokėtoją (subjektą) indentifikuoja pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis ir juose nurodomą informaciją apie nekilnojamąjį turtą valdančius, naudojančius, disponuojančius savininkus ir / ar laikinus valdytojus. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašas patvirtina, jog registre yra registruota tarp L. K. ir A. K. sudaryta Panaudos sutartis, pagal kurią L. K. buvo panaudos teise perduotas namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Įrašas viešajame registre apie sudarytą Panaudos sutartį nėra panaikintas, minėtas namas atsakovei buvo perduotas panaudos teise ir ji šiame name gyvena. Šios aplinkybės L. K. neginčijo. A. K. minėtame name laikotarpiu, už kurį buvo priskaičiuota rinkliavos skola, negyveno ir negyvena. Atsižvelgiant į tai, yra akivaizdu, kad pareiškėjas skolą už nesumokėtą rinkliavą pagrįstai reikalavo priteisti iš atsakovės, o ne iš A. K..
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė ir po Panaudos sutarties nutraukimo gyvena nekilnojamo turto objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), naudojasi šiuo turtu, o trečiasis asmuo namu nesinaudoja bei atliekų nesukaupia. A. K. taip pat sutiko su teismo išvada, kad L. K. neturi galimybės reikalauti Prienų rajono apylinkes teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų priverstinio vykdymo. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, bet kokie L. K. argumentai, susiję su tuo, kad jai nekyla pareiga mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, yra nepagrįsti.
23. A. K. atkreipia dėmesį, kad atsakovės nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pateikti 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2057-602/2018, susiję su vietinės rinkliavos nesumokėjimo klausimais Klaipėdos mieste, negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje, kadangi bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos: cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl dviejų to paties turto savininkų, kuriems nekilnojamasis turtas priklausė dalinės nuosavybės teise, pareigą mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, be to, tarp jų nebuvo sudaryta ir VĮ Registrų centre įregistruota nekilnojamojo turto panaudos sutartis.
Atsiliepimas
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą ir jam iš L. K. priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
25. Savo poziciją trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. K.. Papildomai pažymi, kad L. K. neginčija pareiškėjo skunde bei teismo sprendime nurodyto vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei laikotarpio, už kurį ši skola susidarė, tačiau neteisingai ir nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas teisės normų nuostatas bei nesilaikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, t. y., netinkamai nustatė subjektą, iš kurio turėtų būti priteisiamas nurodytos rinkliavos dydis. Pažymi, kad atsižvelgiant į Nuostatose pateiktą rinkliavos mokėtojo apibrėžimą, darytina išvada, kad įgaliotasis asmuo yra būtent tas asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra perleista teisė laikinai naudotis ir valdyti rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą. Įgaliotojo asmens pareigos mokėti prievolę yra siejamos būtent su naudojamo nekilnojamojo turto objekto perdavimo pradžia, o ne nekilnojamojo turto savininku, jeigu nurodytas turtas įstatymų nustatyta tvarka buvo perduotas laikinai valdyti tretiesiems asmenims. A. K. pažymi, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens A. K. sudaryta Panaudos sutartis teisės aktų nustatyta tvarka buvo įregistruota viešajame registre, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo rinkliavos mokėjimą priskirti ne faktiniai šio turto naudotojai, o nekilnojamo turto savininkui. Trečiasis suinteresuotas asmuo visiškai nesutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad Prienų rajono teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, sudarytą tarp trečiojo suinteresuoto asmens A. K. ir L. K., Panaudos sutartis buvo nutraukta nuo taikos sutarties pasirašymo momento, todėl ne L. K. yra atsakinga dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos. Pažymi, kad atsakovė ir toliau gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), šio namo savininkui neperdavė, o VĮ Registrų centre esantis įrašas dėl Panaudos sutarties sudarymo nėra panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl 228,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos, susidariusios nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., priteisimo iš atsakovės L. K..
27. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą patenkino ir jam iš L. K. priteisė 228,42 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas nustatė, kad gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K., tačiau šiame gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekte nuolat gyvena ir šiuo turtu naudojasi atsakovė L. K., todėl, pagal Nuostatus, būtent ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja. Atsakovė su tokia teismo pozicija nesutinka ir teigia, kad teisinis reguliavimas nustato, jog Nuostatų prasme tik du subjektai gali būti rinkliavos mokėtojais – tik nekilnojamojo daikto savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo santykius reguliuoja Atliekų tvarkymo įstatymas, Rinkliavų įstatymas ir su šių įstatymų įgyvendinimu susiję Nuostatai. Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžiama kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnį, rinkliavas moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas savivaldybės tarybai suteikia teisę jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra remiantis įstatymu savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
29. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija, sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (įgalioti asmenys) (redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d., taikytina nagrinėjamoje byloje). Šioje teisės normoje nurodytų subjektų sąrašas yra baigtinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1425-1062/2019, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-1062/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje yra konstatavęs, kad savivaldybės, priimdamos sprendimus, be kita ko, nustatydamos vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, turi paisyti konstitucinių nuostatų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos; Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodžio 24 d. nutarime pažymėjo, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reguliuojamos įstatymais; nė viena iš šių funkcijų nereiškia, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. Iš Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimo nuostatų matyti, kad savivaldybės turi paisyti įstatymų, taip pat remiantis jais priimtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, ministrų ar kitų valstybės institucijų (jų vadovų) poįstatyminių teisės aktų.
30. Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 384 (pakeitus 2013 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 711) patvirtintų Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje .
31. Prienų rajono savivaldybės taryba 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T3-83 patvirtino Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Atkreiptinas dėmesys, kad šie Nuostatai buvo ne kartą keičiami. Prienų rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T3-175 pakeitė originalios redakcijos Nuostatų 5 punktą ir patikslino vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoką, nustatydama, kad jais yra fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu: pastatais (tarp jų ir laikinais), žemės sklypais savivaldybės teritorijoje. Prienų rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtino naujos redakcijos Prienų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Šis sprendimas įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Nurodytos Nuostatų redakcijos 6.6 punkte yra įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojas yra fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai vietinės rinkliavos mokėtoju buvo laikomas asmuo, valdantis nekilnojamąjį turtą, naudojantis ar disponuojantis juo, o nuo 2017 m. sausio 1 d. vietinės rinkliavos mokėtoju laikomas tik nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas atstovas, t. y. taip, kaip numatyta ir Atliekų tvarkymo įstatyme.
32. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuo 1995 m. sausio 25 d. nuosavybės teise priklauso A. K., tačiau juo nuo 2013 m. kovo 14 d. panaudos sutarties pagrindu naudojasi L. K. (I t., b. l. 62–64). Nurodytu adresu ji taip pat nuo 2013 m. kovo 22 d. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (I t., b. l. 83).
33. Aptartas teisinis reguliavimas bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad L. K. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagrįstai buvo laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja, kadangi ji buvo gyvenamo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), naudotoja ir šiame name gyveno Panaudos sutarties pagrindu, tačiau nuo 2017 m. sausio 1 d. mokesčių mokėtoju laikomas atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Jokių išimčių dėl nekilnojamojo turto savininko gyvenimo kitoje vietoje, Nuostatai, galiojantys nuo 2017 m. sausio 1 d., nenustato. Nebūdama minėto gyvenamojo namo savininke ar turto savininko įgaliotu asmeniu, atsakovė nuo 2017 m. sausio 1 d. neturėjo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog jis, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, vadovavosi tik Nuostatais, kurie buvo aktualūs iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau neatsižvelgė į tai, kad sumokėti vietinę rinkliavą buvo prašoma ir už vėlesnį laikotarpį, kuriuo galiojo kita Nuostatų redakcija. Dėl šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo pareiškėjui iš atsakovės buvo nepagrįstai priteista visa prašoma priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma.
34. Ginčo dėl to, kad pareiškėja gyveno ir gyvena trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. nuosavybės teise priklausančiame name, nėra, todėl iki 2016 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl Panaudos sutarties nutraukimo nagrinėjamam ginčui jokios reikšmės neturi, kadangi L. K. ir toliau gyveno A. K. nuosavybės teisėmis priklausančiame name. Bet to, Panaudos sutarties nutraukimo faktas nebuvo registruotas viešajame registre. Teisiškai nereikšmingomis pripažįstamos ir L. K. surodytos aplinkybės dėl taikos sutarties, kuria A. K. buvo įsipareigojęs padengti visą įsiskolinimą už naudojimąsi ginčo gyvenamuoju namu, sudarymo, kadangi procesas civilinėje byloje buvo atnaujintas, todėl nurodyta taikos sutartis neteko teisinės galios ir atsakovė negali reikalauti priverstinai vykdyti jos sąlygas. L. K. nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pateikti 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2057-602/2018, yra susiję su vietinės rinkliavos nesumokėjimo klausimais Klaipėdos mieste, todėl negali būti taikomi nagrinėjamoje byloje. Be to, administracinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra skirtingos: cituojamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl dviejų to paties turto savininkų, kuriems nekilnojamasis turtas priklausė dalinės nuosavybės teise, pareigos mokėti rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Jokių objektyvių įrodymų ar pagrįstų argumentų, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. L. K. negalėjo būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja, ji nepateikė.
35. Pareiškėjo pateikti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai (I t., b. l. 11–22) bei Alytaus RATC 2018 m. balandžio 24 d. pažyma N. 18-R-00001973 (I t., b. l. 81–82) patvirtina, kad atsakovė per ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai, nesumokėjo iš viso 152,82 Eur vietinės rinkliavos. Pripažinus, kad nurodytu laikotarpiu L. K. buvo laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo nustatyta rinkliava, ir aktualius Nuostatus, darytina išvada, kad jai kilo pareiga nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. To atsakovei nepadarius, susidarė 152,82 Eur vietinės rinkliavos skola, kurią L. K. turi sumokėti Alytaus RATC. Atsakovė apskaičiuotos vietinės rinkliavos skolos dydžio neginčijo, o teismui pagrįstų abejonių, kad ji buvo apskaičiuota nepagrįstai, nekyla. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo L. K. būtų buvusi atleista.
36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti pakeistas, iki 152,82 Eur sumažinant pirmosios instancijos teismo pareiškėjui iš atsakovės priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą.
37. Atkreiptinas dėmesys, kad patenkinęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas jam iš L. K. priteisė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus dėl Alytaus RATC priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nenustatė pagrindo nesutikti su teismo išvadomis, tačiau iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai mažinamos iki 10 Eur.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės L. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, iki 152,82 Eur sumažinant teismo pareiškėjui iš atsakovės priteistą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumą bei iki 10 Eur sumažinant Alytaus RATC priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
39. Pažymėtina, kad teikdami atsiliepimus į iš dalies pagrįstu pripažintą atsakovės apeliacinį skundą, tretieji suinteresuoti asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios jiems turi būti atlyginamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. K. ir A. K. prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kaip nustato Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalis, nepateikė, trečiųjų suinteresuotų asmenų A. K. ir A. K. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti tenkinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės L. K. priteisti 152,82 Eur (vieno šimto ir penkiasdešimt dviejų eurų bei aštuoniasdešimt dviejų euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą ir 10 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Nutartis neskundžiama.