- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- e2-1039-514/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00055-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- S. A. Ž.
- Ieškovas
- AAS „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui S. A. Ž. dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 685,11 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2018 m. kovo 13 d. Šiaurės pr., Klaipėdos m. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Hyundai active, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininku pripažintas automobilio Citroen jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, atsakovas S. Ž., pasišalinęs iš įvykio. Transporto priemonės Citroen jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl ieškovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 685,11 Eur draudimo išmoką dėl transporto priemonės Hyundai active, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų. Kadangi dėl eismo įvykio kalto automobilio Citroen jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59, 59.4 punktais, ieškovė, sumokėjusi 685,11 Eur draudimo išmoką trečiajam asmeniui dėl transporto priemonės Hyundai active, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, todėl ieškovė šią sumą prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovės atstovo vertinimu faktas, jog atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos, neatleidžia atsakovo nuo civilinės atsakomybės, kuriai kilti nėra būtina įrodyti tyčią. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, vairuotojo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Nutarimas dėl administracinio nusižengimo patvirtina, kad atsakovas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, dėl to apgadino trečiųjų asmenų turtą. Šios aplinkybės suponuoja atsakomybę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pripažinus paprastąjį neatsargumą. Nagrinėjamoje situacijoje atidus ir rūpestingas vairuotojas turėjo suvokti susidariusią situaciją, vairuotojas suvokė, jog automobilis kliudė kitą automobilį ir turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos, tačiau vairuotojas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusios situacijos. Žalos dydį patvirtina ieškovės pateikti į bylą įrodymai. Atsakovas teigdamas, jog žala padaryta mažesnė, turėtų šį teiginį įrodyti, tačiau jokių įrodymų dėl kitokios žalos dydžio nepateikė. Atkreipė dėmesį, kad draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą, bendrovėje dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini vidaus turto arba verslo vertintojais Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme.
Atsakovas S. A. Ž. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytu aplinkybių vertinimu, kad atsakovas iš eismo įvykio pasišalino. Ieškovės nurodytoje administracinėje byloje nebuvo nustatyta atsakovo pasišalinimo iš įvykio vietos požymių, atsakovas nebuvo nubaustas už tai, kad pasišalino iš tariamo eismo įvykio. Minimoje administracinėje byloje, atsižvelgiant į visus surinktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, buvo priimtas sprendimas, jog savo veiksmais atsakovas padarė nusižengimą, numatytą Kelių eismo taisyklių 104 punkte. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Civilinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas iš tariamo eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo išvengti administracinės atsakomybės. Atsakovas apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūno skambučio, sekančią dieną buvo atvykęs į policijos komisariatą, kad pareigūnai galėtų apžiūrėti atsakovui priklausančią transporto priemonę bei atsakovą apklausti. Atsakovas nesiginčijo bei geranoriškai paaiškino, jog sutinka, kad minimą dieną (2018-03-13) vairavo automobilį Citroen, (duomenys neskelbtini) Šiaurės pr., Klaipėdoje, tačiau, kad būtų kliudęs kitą transporto priemonę, neįvardino bei paaiškino, kad jeigu minimą pažeidimą padarė jis, tai tuomet dėl to nuoširdžiai gailisi, nes tyčios pasišalinti iš įvykio neturėjo. Prisipažino sukėlęs eismo įvykį, būdamas policijos pareigūnų įtikintas, jog nėra ir nebus jokios atsakomybės už tariamai sukeltą eismo įvykį, išskyrus 30,00 EUR baudą. Atkreipė dėmesį, jog 2018-03-14 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykių aplinkybių tyrėjas M. B. nurodė, kad dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos vairuotojo atžvilgiu tyčios neįžvelgia, nes pastarojo automobilis apgadintas nežymiai, susidūrimo vairuotojas galėjo ir nepastebėti. Atsakovas nurodė, kad tuo metu kuomet jis vairavo jam priklausančią transporto priemonę (Citroen, (duomenys neskelbtini) Šiaurės pr., Klaipėdoje, buvo labai daug mašinų, todėl 42 metų vairavimo stažą bei aukštąjį išsilavinimą turintis atsakovas būtų adekvačiai įvertinęs eismo įvykį, galimas pasitraukimo iš įvykio vietos pasekmes, liudininkų gausą ir tikrai pats būtų pranešęs policijai, jei tik būtų žinojęs, kad toks įvykis buvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad jo vairuojama transporto priemonė yra pakankamai didelės masės krovininis mikroautobusas (3250 kg), lyginant su sugadintu automobiliu (1200 kg), todėl galimai buvus labai nežymiam susidūrimui (kliudymui), atsakovas tikrai galėjo nejausti jokio smūgio ir garso. Be to, eismo įvykio metu mikroautobusas buvo pakrautas (buvo vežami 8 mediniai stalai (1 vnt. svoris 40 kg) ir 8 medinės kėdės (1 vnt. svoris 10 kg)), viso krovinio svoris apie 400 kg. Pažymėjo, kad atsakovui priklausanti transporto priemonė yra jau 19 metų senumo, todėl variklio gausmas, esant automobilyje prastai garso izoliacijai, yra pakankamai didelis, vežamas krovinys taip pat skleidė papildomus garsus, dėl ko atsakovas galėjo nepajausti jokio susidūrimo ar susidūrimo garso. Ieškovas įrodymų, kurie pagrįstų, jog eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių kontaktas buvo pakankamai stiprus, kad atsakovas privalėjo jį pajusti arba išgirsti, nepateikė. Atsakovo nesustojimo po tariamo eismo įvykio negalima vertinti kaip pasišalinimo TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Atsakovas taip pat nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių dėl nustatytos žalos dydžio, manydamas, jog ši yra ženkliai per didelė. Pateikė vairuotos transporto priemonės fotonuotraukas.
Teismo posėdžio metu atsakovas, jo atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. kovo 13 d. Šiaurės pr., Klaipėdos m. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Hyundai active, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Citroen jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakovo S. A. Ž. kaltės. Eismo įvykio metu transporto priemonės Citroen jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Insurance Company“, draudėjas S. Ž.. Dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos ieškovė išmokėjo 685,11 Eur dydžio draudimo išmoką ir raštu kreipėsi į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo. Atsakovui nesumokėjus reikalaujamos sumos, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 685,11 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, transporto priemonės valdytojui pasišalinus iš eismo įvykio vietos.
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, turi teisę pareikšti regresinį ieškinį automobilio valdytojui, kaip atsakingam už žalos padarymą asmeniui, pasišalinusiam iš įvykio vietos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų iš įvykio vietos pasišalinęs atsakingas už žalos padarymą asmuo.
Ieškovė aplinkybes, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, įrodinėjo administracinio teisės pažeidimo medžiaga. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, jog atsakovas S. A. Ž., 2018 m. kovo 13 d. 12 val. 18 min. Šiaurės pr., Klaipėdos m., vairuodamas automobilį Citroen jumper, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido gretima eismo juosta važiavusio kito automobilio ir su juo susidūrė, įvykio metu apgadintas vienas automobilis, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį. Administraciniu nurodymu už šį nusižengimą atsakovui buvo pasiūlyta sumokėti baudą. Taigi, šiais dokumentais konstatuota, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį, tačiau atsakovo pasišalinimo iš įvykio vietos faktas nenustatytas.
Teismas sutinka su ieškovės atstovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad taikant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu, todėl yra svarbu nustatyti, ar atsakovas suvokė susidariusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
Aiškindamas įvykio aplinkybes surašant administracinio nusižengimo protokolą, atsakovas nurodė, kad sutinka, jog administracinio nusižengimo protokole užfiksuotu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį Citroen, tačiau kad kliudė kitą automobilį nežino, nes važiuodamas nepastebėjo, tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo. Analogiškas įvykio aplinkybes atsakovas nurodė ir teismo posėdžio metu, paaiškinęs, jog apie eismo įvykį buvo informuotas policijos pareigūno, kurio kvietimu nuvyko aplinkybių išsiaiškinimui.
Administracinėje byloje pateikti papildomi duomenys apie eismo įvykį, apžiūrėjus eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemones, sugadinimai nustatyti ant automobilio Hyundai (sugadintas bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas), kokie nors sugadinimai ant atsakovo vairuoto automobilio nefiksuoti. Iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktos transporto priemonės Citroen nuotraukos matyti nežymus nubrozdinimas ant automobilio galinio kairio sparno.
Atsakovo paaiškinimus apie tai, kad įvykio dieną susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto, patvirtino liudytojas P. L., nurodęs, jog atsakovo vairuojamu automobiliu vežė krovinį (baldus), jokio kontakto su kitomis transporto priemonėmis nebuvo. Nors liudytojas patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, tačiau ginčo atveju svarbu ne tai, kaip situaciją suvokė ir vertino liudytojas, bet tai, ar vairuotojas galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis ir jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokias aplinkybes įrodyti turi ieškovė.
Ieškovės atstovas, atsiliepdamas į atsakovo atsiliepimo argumentus, nurodė, jog nukentėjusiojo automobilio sugadinimai, įvertinti 686,11 Eur draudimo išmoka, patvirtina, kad susidūrimas buvo žymus ir atsakovo pasišalinimas iš įvykio vietos niekaip neatitinka rūpestingo ir atidaus žmogaus mato. Pats atsakovas pripažino, kad persirikiuodamas neįsitikino, kad tai yra saugu ir kliudė šalia važiavusį automobilį. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad bandė vytis pabėgusį atsakovą, todėl paaiškinimai, kad jis vairuodamas nestebėjo eismo ir nematė aplinkos, vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, fiksuoti sugadinimai ir išmokėtos draudimo išmokos dydis savaime nepatvirtina atsakovo kaltės, pasišalinus iš įvykio vietos.
Byloje atsakovo kaltė, sukėlus eismo įvykį, nėra ginčijama, tačiau atsakovo paaiškinimais, kurie bylos medžiaga, nėra paneigti, nustatyta, kad atsakovas apie įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Tokius atsakovo paaiškinimus patvirtino 2018 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime tyrėjas M. B., pranešdamas, jog, apžiūrėjus automobilį Citroen, ant galinio kairio sparno, pastebėjo nežymų nubrozdinimą, kuris pagal aukštį atitinka esamus sugadinimus, pastebėtus ant eismo įvykio vietoje buvusio automobilio Kia (faktiškai eismo įvykyje sugadintas automobilis Hyundai), pareigūnas, įvertinęs automobilių sugadinimus, kad atsakovo automobilis apgadintas nežymiai, padarė išvadą, kad susidūrimo vairuotojas galėjo ir nepastebėti.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo paaiškinimais ir liudytojo P. L. parodymais bei administracinėje byloje fiksuotais duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 12.18 val. judrioje miesto gatvėje, esant intensyviam eismui, atsakovui vairuojant baldais pakrautą mikroautobusą. Kitas automobilis buvo apgadintas atsakovui persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą, kliudant nukentėjusiosios automobilio dešinės pusės sparną bei bamperį, sugadinimai nėra itin didelio masto,
Nustatytos įvykio aplinkybės dėl eismo įvykio mechanizmo, užfiksuoti nežymūs atsakovo vairuoto automobilio sugadinimai leidžia daryti išvadą, kad automobilių kontaktas buvo momentinis, kurio dėl eismo intensyvumo, mikroautobuso keliamo triukšmo bei vairuojamos transporto masės atsakovas galėjo neišgirsti ir nepajusti.
Nukentėjusioji 2018-03-13 paaiškinime Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos tarnybai nurodė, kad vairuotojas, kliudęs jos automobilį, nesustojo ir nuvažiavo, ji bandė vytis, bet nepavijusi sustojo, kas anot ieškovės atstovo leidžia atsakovo paaiškinimą vertinti kritiškai. Su tokiu aplinkybių vertinimu teismas nesutinka, rašytiniame paaiškinime nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nepaneigia atsakovo pozicijos, kad jis susidūrimo nepajuto ir toliau važiavo iš anksto suplanuotu maršrutu. Nesant duomenų, kokiu būdu nukentėjusioji bandė pavyti (kaip ji nurodo) eismo įvykį sukėlusį automobilį, kokiais aktyviais veiksmais informavo atsakovą apie sukeltą eismo įvykį, išvada, kad atsakovas nuvažiavo iš eismo įvykio vietos, supratęs, jog sukėlė eismo įvykį ir siekdamas išvengti atsakomybės ir pan., negalima. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų įprastinė transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis eismo įvykio metu galiojo, todėl atsakovas neturėjo intereso pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš administracinės bylos medžiagos, civilinėje byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos su transporto priemone pasišalino.
Teismas nesutinka ir su ieškovės atstovo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytu atsakovo administracinėje byloje fiksuotu prisipažinimo interpretavimu. Administracinio nusižengimo protokole užrašytas toks atsakovo paaiškinimas „sutinku, kad 2018-03-13 važiavau a/m Citroen, (duomenys neskelbtini) Šiaurės pr., Klaipėdoje, kad kliudžiau kitą a/m nieko nežinau, nes važiuodamas nepastebėjau, jei šį pažeidimą padariau aš, tai nuoširdžiai gailiuosi<...>“. Iš šio paaiškinimo turinio seka, kad atsakovas pripažįsta vairavęs automobilį protokole nurodytu laiku, kad galėjo padaryti protokole nurodytą pažeidimą, t. y. pripažino, kad galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti svetimą transporto priemonę, tačiau nesutiko, kad iš įvykio vietos pasišalino. Šio paaiškinimo turinys patvirtina nuoseklią atsakovo poziciją, jog vairuodamas įvykio nepastebėjo, kontakto su kitu automobiliu nepajuto. Administracinio nusižengimo protokolas ir administracinis nurodymas atsakovui surašyti tik dėl sukelto eismo įvykio, administracinės bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo surinkta duomenų, jog atsakovas pasišalino iš įvykio vietos.
Aplinkybė, kad atsakovas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos nebuvo nubaustas, nepaneigia draudiko teisės reikalauti išmokėtos draudimo išmokos. Civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Tačiau įvertinus fiksuotus automobilių sugadinimus, atsakovo paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes, administracinės nusižengimo byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad nėra duomenų, kad atsakovas žinojo apie dėl jo kaltės įvykusį eismo įvykį, apgadintą kitą turtą.
Pagal jau suformuotą teismų praktiką vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti regresinį reikalavimą, ieškovas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą ir faktą, kad transporto priemonę vairavęs asmuo pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju, kad atsakovas, esant nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, nenustatyta, Ieškovė neįrodė, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos (CPK 12, 178 straipsniai). Nenustačius TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo būtinosios sąlygos –pasišalinimo iš eismo įvykio vietos fakto, ieškovės ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 450 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2 p., 8.19 p.),
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės AAS „BTA Insurance Company“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. A. Ž..
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.