- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- I-2870-596/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01084-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Violeta Petkevičienė, Vita Valeckaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas: 1) panaikinti 2019 m. kovo 8 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas); 2) tenkinti pareiškėjo prašymą išdėstyti 2019 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos 1200 Eur baudos mokėjimą po 50 Eur per mėnesį.
Paaiškina, kad nuo 2019 m. lapkričio 13 d. yra suimtas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo, jo teisės yra suvaržytos, todėl negali pateikti duomenų iš banko apie savo finansinę padėtį. Pareiškėjas dėl duomenų apie jam skirtas baudas pateikimo kreipėsi į VMI, tačiau prašoma informacija jam nebuvo pateikta. Teigia, jog jis nepateikė duomenų VMI apie kito asmens laidavimą, kadangi jam nebuvo pateiktas laidavimo sutarties konkretus pavyzdys. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas pažeidžia jo, kaip žmogaus teises, kadangi netenkinus jo prašymo išdėstyti baudos mokėjimą, jis turėtų finansinių sunkumų.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–33).
Nurodo, jog 2019 m. kovo 8 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė neišdėstyti pareiškėjui 1200 Eur baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo. Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis VMI Nepriemokų administravimo departamento 2019 m. kovo 8 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išvada) pagal pareiškėjo prašymą išdėstyti paskirtos baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą. Atsakovės teigimu, vien tik mokesčių mokėtojo prašymo pateikimas VMI besąlygiškai nelemia jo tenkinimo. 2019 m. kovo 8 d. Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas šiuo metu yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Šiaulių TI), nedirba, pajamas gauna tik iš trečiųjų asmenų, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. vasario 8 d. iš jų yra gavęs 739,50 Eur, jokio privalomai registruotino turto, finansinio turto ar santaupų neturi. VMI duomenimis, pareiškėjas nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. niekur nedirba. Pažymi, kad nors pareiškėjas prašyme nurodė, kad gauna pajamas iš trečiųjų asmenų, tačiau nepateikė su šiais asmenimis pasirašyto sutikimo padėti skolininkui sumokėti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu paskirtą 1200 Eur baudą. Šiaulių TI Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio duomenys patvirtina, kad gautas pajamas pareiškėjas iš karto išleidžia tardymo izoliatoriaus parduotuvėje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) (duomenys neskelbtini) nustatyta galimybe prašyti teismo išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą. Pareiškėjas dėl paskirtos baudos išdėstymo kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šį prašymą svarstyti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog klausimas dėl baudos išdėstymo nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme.
Atsakovės įsitikinimu, priimdama ginčijamą Sprendimą, ji išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus. Pareiškėjas neįrodė, jog turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu 1200 Eur baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimas būtų išdėstytas dvejiems metams. Pareiškėjas nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., t. y. daugiau kaip dešimt metų niekur nedirba, todėl tai kelia pagrįstas abejones, kad išdėsčius baudos mokėjimą, skolininkas ją sumokėtų nurodytu terminu.
Atkreipia dėmesį, kad VMI 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo pareiškėją apie jo priešlaikinį prašymą išdėstyti baudos sumokėjimą, jame detaliai nurodė, kokie dokumentai turi būti pateikti, o kilus neaiškumams, nurodė konkretų asmenį galimiems kontaktams. Atsakovė priimdama skundžiamą Sprendimą pagrindė savo teiginius, nurodė teisės aktus, kurių pagrindu jis buvo priimtas. Ginčijamas Sprendimas ir Išvada atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, mokesčių administratorius neviršijo savo įgaliojimų, todėl pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2019 m. kovo 8 d. VMI sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Neišdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Duomenimis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – „Liteko“) nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) pripažino pareiškėją kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis ANK (duomenys neskelbtini), paskyrė pareiškėjui galutinę administracinę nuobaudą - 1200 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – (duomenys neskelbtini). „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dėl Nutarimo pateikė apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui, prašydamas: pakeisti Nutarimą; panaikinti Nutarimo dalį, kuriuo jis nubaustas pagal (duomenys neskelbtini); išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Nutarimą paliko nepakeistą ir pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymas išdėstyti paskirtą baudą apylinkės teismui nebuvo pareikštas, o jis pateiktas tik apeliaciniame skunde, sprendė, kad apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo svarstyti šį klausimą ir keisti teisėtą apylinkės teismo sprendimą, be to, nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, su prašymu dėl baudos išdėstymo dalimis ir jį pagrindžiančiais įrodymais gali kreiptis į VMI Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. sausio 23 d. pateikė VMI prašymą išdėstyti Nutarimu paskirtos 1200 Eur baudos sumokėjimą per 2 metus, į kurį VMI atsakė 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35) (toliau – Raštas), kuriuo informavo, kad pateiktas prašymas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 88 straipsnio, Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1K-293 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), numatytų reikalavimų, todėl laikomas nepaduotu ir nagrinėjamas nebus. Rašte pareiškėjui buvo nurodyta, kad pareiškėjo prašymas yra pateiktas nesilaikant Taisyklių 16 punkte nustatyto termino, t. y. anksčiau, nei prieš 20 dienų iki mokėjimo termino pabaigos, paaiškindama, kad toks prašymas galėjo būti pateiktas ne anksčiau kaip 2019 m. vasario 9 d. Rašte VMI išsamiai ir detaliai paaiškino, kokias pirminio prašymo neatitiktis pareiškėjas turi patikslinti kreipdamasis pakartotinai: 1) pateikti užpildytą Fizinių asmenų anketą, kurios duomenys turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais (turimų sutarčių su bankais, kredito unijomis, lizingo bendrovėmis, kitomis kredito įstaigomis (greitaisiais kreditais) kopijos su grafikais; 2) pateikti (duomenys neskelbtini) banko Klaipėdos filiale ir (duomenys neskelbtini) banke esančių sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo baudos paskyrimo dienos (2019 m. sausio 16 d.) iki prašymo pateikimo dienos, nurodant sąskaitose esamą piniginių lėšų likutį; 3) kadangi pareiškėjas nedirba nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., pateikti dokumentus, kurie įrodo, kad yra realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas; 4) pageidaujant tretiesiems asmenims padėti sumokėti mokestinę nepriemoką, reikalingas asmens, sutinkančio mokėti įmokas, pasirašytas sutikimas bei pateikta informacija apie gaunamą darbo užmokestį ir šią informaciją pagrindžiantys dokumentai – pažyma iš darbovietės apie gautą darbo užmokestį už 2018 m.
Pareiškėjas su 2019 m. vasario 12 d. prašymu (VMI gautas 2019 m. vasario 14 d.) (toliau – Prašymas) pakartotinai kreipėsi į atsakovę, prašydamas išdėstyti Nutarimu paskirtos 1200 Eur baudos mokėjimą dvejiems metams po 50 Eur kas mėnesį arba kol bus paleistas į laisvę (b. l. 36). Pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad yra sulaikytas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nedirba, o pajamas gauna iš trečiųjų asmenų.
VMI, vadovaudamasi MAĮ 88 straipsniu ir 14 straipsnio 7 dalimi, Taisyklėmis ir remdamasi Išvada, 2019 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Neišdėstyti baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą“, kuriuo nusprendė neišdėstyti mokesčių mokėtojui V. S. 1 200 Eur baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo, apie tai pareiškėją informuodama 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–38).
Pareiškėjas skunde teismui teigia, jog visos baudos iš karto sumokėti negali, kadangi yra laikomas Šiaulių TI-K, nedirba, pajamas gauna tik iš trečiųjų asmenų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja MAĮ, kurio 14 straipsnio 7 dalyje (2016 m. balandžio 14 d. įstatymo Nr. XII-2312 redakcija) nustatyta, jog už administracinius nusižengimus ANK nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis (lot. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikytini šio MAĮ 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą), 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1 ir 5 dalys, 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 108–112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio Įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams.
MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje (2010 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XI-1159 redakcija) nustatyta, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis. Vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 2 dalimi, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau.
Išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog sprendimas dėl baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus baudą už administracinį nusižengimą asmens finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, baudos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks asmeniui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Toks MAĮ 88 straipsnio 2 dalies aiškinimas pateikiamas ir nuosekliai formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje A602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017)
Aptariamus visuomeninius santykius reglamentuoja ne tik MAĮ, bet ir poįstatyminis teisės aktas – Taisyklės (akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), kurių 7 punkte nurodyta, jog, priimant sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, vertinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė pagal Mokesčių mokėtojo finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, nustatytas centrinio mokesčių administratoriaus. Pagal Taisyklių 19 punktą, mokesčių mokėtojas prie prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą turi pridėti centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus dokumentus, kuriais apibūdinama mokesčių mokėtojo finansinė būklė ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės. Asmuo, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, kartu su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikia centrinio mokesčių administratoriaus nustatytos formos užpildytą anketą, kurioje pateikiami duomenys apie mokėtojo finansinę būklę; anketos duomenys, jeigu mokesčių administratorius neturi apie šiuos anketos duomenis informacijos, turi būti patvirtinti atitinkamais dokumentais (Taisyklių 20 punktas).
Teismas konstatuoja, jog nurodytas teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus: mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo tik tuo atveju, kai yra įsitikinęs, jog nedelsiant sumokėjus baudą asmens finansinė padėtis taps kritine arba jis turės didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat yra įsitikinęs asmens galimybe baudą už administracinį nusižengimą sumokėti, bet sumokėti ne iš karto, o vėliau, ir tuos įsitikinimus pagrindžia esantys rašytiniai įrodymai (dokumentai).
Išanalizavus nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste, sutiktina su atsakovės pateiktu šių aplinkybių vertinimu ir padaryta išvada, kad pareiškėjui neatitikus MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, baudos sumokėjimo išdėstymas nėra galimas.
Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes (pavyzdžiui, žmogaus veiksmų tikslus, motyvus ar pan.) paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.
Pareiškėjas, kreipdamasis į VMI su Prašymu, nepagrindė aplinkybių, kad išdėsčius paskirtos baudos sumokėjimą dalimis jis turėtų realią galimybę šią baudą sumokėti vėliau. Objektyvių duomenų, patvirtinančių realią jo galimybę sumokėti paskirtą baudą vėliau, pareiškėjas nepateikė ir teismui. Teismui pareiškėjas pateikė tik (duomenys neskelbtini) banko 2019 m. kovo 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–19) apie tai, kad jo bendra įsiskolinimo šiam bankui suma sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, o sąskaitos likutis už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. tiek laikotarpio pradžioje, tiek jo pabaigoje buvo (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat (duomenys neskelbtini) banko 2019 m. balandžio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo sąskaita šiame banke yra uždaryta (b. l. 62). Pažymėtina, kad pareiškėjo teismui pateikti įrodymai tik patvirtina jo Fizinio asmenų anketoje nurodytus duomenis, kad jis bankuose lėšų neturi.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjui paskirtos baudos už administracinį nusižengimą dydį (1 200 Eur), tai, jog pareiškėjas niekur nedirba nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., pajamas gauna tik iš trečiųjų asmenų, t. y. už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. vasario 8 d. gavo 739,50 Eur, kurias išleidžia Lukiškių TI parduotuvėje (b. l. 50–52), turimą finansinį (duomenys neskelbtini) Eur įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) bankui (b. l. 18–19), duomenis Fizinių asmenų anketoje apie tai, kad pareiškėjas neturi jokio nuosavybės teise priklausančio turto, kurį privaloma teisiškai registruoti, nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto, kuriam neprivaloma teisinė registracija, bei nuosavybės teise priklausančio finansinio turto, taip pat lėšų bankuose ir santaupų grynaisiais pinigais, jokio registruotino turto, kurį privaloma teisiškai registruoti, finansinio turto ar santaupų (b. l. 44–49) spręstina, jog pareiškėjas atitinka MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą mokestinės nepriemokos (baudos už administracinį nusižengimą) sumokėjimo išdėstymo pirmą imperatyvią sąlygą – nedelsiant sumokėjus baudą už administracinį nusižengimą pareiškėjo finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus.
Pasisakant dėl antrosios būtinos sąlygos – baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo atidėjimas suteiks pareiškėjui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau, nurodytina, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių realią jo galimybę sumokėti paskirtą baudą vėliau.
Teismo vertinimu, priimant ginčijamą Sprendimą buvo tinkamai ir išsamiai ištirtos visos pareiškėjo Prašymui reikšmingos aplinkybės. Išvadoje, kuri yra sudėtinė Sprendimo dalis, buvo įvertinta visa pareiškėjo pateikta informacija, t. y. kad pareiškėjas yra sulaikytas ir laikomas Šiaulių TI, yra nedirbantis, taip jo Fizinių asmenų anketoje nurodyti duomenys. Išvadoje buvo vertinti ir VMI surinkti duomenys, jog pareiškėjas niekur nedirba nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d.
Teismas pritaria atsakovės padarytai išvadai, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių realią jo galimybę sumokėti paskirtą baudą vėliau. Pasisakant dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, jog VMI jam nepateikė laidavimo sutarties konkretaus pavyzdžio, pritartina atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, jog teisės aktai nenustato mokesčių administratoriui pareigos pateikti skolininkui konkretų laidavimo sutarties pavyzdį. Be to, teismas pažymi, jog VMI 2019 m. sausio 25 d. Rašte aiškiai ir išsamiai nurodė, kokias prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą neatitiktis pareiškėjas turėtų patikslinti, t. y., be kita ko, išaiškino, kad tretiesiems asmenims pageidaujant padėti sumokėti mokestinę nepriemoką, reikalingas asmens, sutinkančio mokėti įmokas, pasirašytas sutikimas bei pateikta informacija apie gaunamą darbo užmokestį ir šią informaciją pagrindžiantys dokumentai – pažyma iš darbovietės apie gautą darbo užmokestį už 2018 m. Tokio trečiųjų asmenų sutikimo pareiškėjas nepateikė nei teikdamas Prašymą VMI, nors apie tai buvo tinkamai informuotas, nei teismui kartu su skundu ar po skundo padavimo, nors papildomus įrodymus teikė 2019 m. balandžio 4 d. ir 25 d., (b. l. 17–19, 61–62).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo išdėstymo, nepažeidė bendrųjų teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia) principų, todėl tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir paties mokesčių administratoriaus surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neįrodė MAĮ 88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antros imperatyvios sąlygos, t. y. kad jis turi realią galimybę sumokėti 1 200 Eur baudą vėliau.
Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovės VMI 2019 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.