Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas analizavo Audito įstatymo 36 straipsnio 2-4 dalių, 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto, Metodikos 7 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad V. S. personalinės įstaigos „Biznio etika“ ir auditorės V. S. UAB „BMS“ 2006 metų finansinės atskaitomybės ir UAB „BMS Megapolis“ 2007 metų finansinės atskaitomybės atliktų auditų tyrimas pradėtas, atsižvelgus į AB SEB bankas 2009 m. rugpjūčio 17 d. prašymą, kuriame nurodomos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl minėtų auditų išsamumo bei juose daromų išvadų patikimumo. Teismas padarė išvadą, kad prašymas atlikti V. S. personalinės įstaigos „Biznio etika“ ir auditorės V. S. atliktų auditų tyrimą yra motyvuotas.

Iš Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 2 d. įsakymo, kuriuo buvo pradėtas UAB „BMS“ 2006 metų finansinės atskaitomybės ir UAB „BMS Megapolis“ 2007 metų finansinės atskaitomybės atliktų auditų tyrimas, matyti, kad pačiame įsakyme nėra įvertintas galimai nekokybiškai atliktų auditų poveikis viešajam interesui.

Teismas, atsižvelgęs į Audito įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą Tarnybos diskrecijos teisę inicijuoti atlikto audito tyrimą ir į tai, kad AB SEB banko 2009 m. rugpjūčio 17 d. prašymas yra motyvuotas, padarė išvadą, kad V. S. personalinės įstaigos „Biznio etika“ ir auditorės V. S. atliktų auditų tyrimas pradėtas, nepažeidžiant Audito įstatymo, kuris yra aukštesnės galios teisės aktas negu Metodika, nuostatų, todėl yra teisėtas.

Teismas pažymėjo, kad Audito įstatyme ir Metodikoje nėra normų, ribojančių atlikto audito tyrimo apimtį, todėl V. S. skundo motyvai, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl AB SEB bankas prašyme nurodytų tyrimo ribų peržengimo, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas analizavo Audito įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 28 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 35 straipsnio 1 dalies, Audito įstatymo (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. ir galiojančios ginčo nagrinėjimo metu) 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Teismas nustatė, kad V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“ ir UAB „BMS“ 2007 m. lapkričio 11 d. sudarė reorganizavimo projekto sąlygų vertinimo sutartį, kurioje numatyta, kad V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“ iki 2007 m. lapkričio 22 d. parengs UAB „BMS“ reorganizavimo projekto (sąlygų) vertinimo ataskaitą ir jos rengimo laikotarpiu teiks konsultacijas reorganizavimo klausimais. Be to, V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“ ir reorganizavimo būdu sukurta UAB „BMS Megapolis“ 2008 m. sausio 3 d. sudarė sutartį, kuria V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“ įsipareigojo atlikti 2007 m. UAB „BMS Megapolis“ finansinės atskaitomybės auditą, o vykdant šią sutartį auditas ir buvo atliktas. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu, V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“ teikė reorganizavimo paslaugas UAB „BMS“ ir reorganizavimo metu sukurtai įmonei UAB „BMS Megapolis“ atliko auditą už 2007 m., t. y. už laikotarpį, kai buvo teikiamos audito paslaugos reorganizuojamai įmonei.

Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.95 straipsnio 2 dalyje, 2.97 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 63 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, padarė išvadą, kad UAB „BMS“ reorganizavimo sąlygų vertinimas susijęs tiek su reorganizuojama įmone UAB „BMS“, tiek su naujai sukurta UAB „BMS Megapolis“.

Tokiu būdu, reorganizavime dalyvaujančiomis įmonėmis Audito įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) 28 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme laikytinos visos įmonės, kurioms pereina reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos. Teismas konstatavo, kad Tarnybos atliktoje audito tyrimo ataskaitoje padaryta išvada, kad reorganizavimo sąlygų vertinimo paslaugos buvo teikiamos ir UAB „BMS Megapolis“ yra pagrįsta.

Nustačius, jog, nagrinėjamu atveju, buvo pažeistos Audito įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, teismas padarė išvadą, kad kartu yra pažeidžiami Audito įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai, draudžiantys audito įmonei atlikti auditą ir teikti kitas paslaugas, jeigu tai gali turėti įtakos audito įmonės nepriklausomumui.

Audito įstatymo 28 straipsnio 3 dalis (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) buvo nustatyta, kad auditorius turi darbo dokumentuose nurodyti visas galimas grėsmes jo nepriklausomumui ir kokių priemonių buvo imtasi šioms grėsmėms išvengti. Teismas nustatė, kad UAB „BMS Megapolis“ buvo sukurta reorganizavus UAB „BMS“, o reorganizavimo projekto sąlygų vertinimą atliko V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“, tačiau galimybių atlikti UAB „BMS Megapolis“ auditą už 2007 m. įvertinime nenurodoma jokių grėsmių nepriklausomumui.

Teismas konstatavęs, jog UAB „BMS Megapolis“ 2007 m. finansinės veiklos auditas buvo atliktas, pažeidžiant Audito įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 35 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatas, t. y. nesilaikant minėtose normose įtvirtintų reikalavimų bei draudimų, susijusių su auditoriaus nepriklausomumu, bei tai, jog grėsmės auditoriaus nepriklausomumui nebuvo įvardintos galimybių atlikti auditą vertinime, padarė išvadą, kad Tarnybos atlikto audito tyrimo išvadose pagrįstai konstatuotas Audito įstatymo 28 straipsnio 3 dalies (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.) nuostatų pažeidimas.

Teismas nurodė, kad Audito įstatymo 30 straipsnio 6 dalies (redakcijos, galiojančios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.), be kita ko, audito įmonei nustatytas reikalavimas per 10 dienų pranešti Tarnybai apie audito sutarties nutraukimą, nurodant audito sutarties nutraukimo priežastis. V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“ ir UAB „BMS Megapolis“ 2008 m. sausio 3 d. sudarė sutartį, kuria V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“ įsipareigojo atlikti 2007 m. UAB „BMS Megapolis“ finansinės atskaitomybės auditą (1.1 p.), numatant, jog sutarties galiojimo terminas laikomas pratęstu ir 2008-2009 m. finansinių ataskaitų audito laikotarpiams (12.3. p.).

Byloje esantis V. S. personalinės įstaigos „Biznio etika“ 2009 m. kovo 1 d. pranešimas liudija, kad pasinaudojus minėtos 2008 m. sausio 3 d. sutarties dėl audito atlikimo 10.2 p. numatyta galimybe nutraukti sutartį, ši sutartis buvo nutraukta.

Teismas nurodė, kad V. S. nurodyti motyvai, jog su UAB „BMS Megapolis“ 2008 m. sausio 3 d. sudaryta audito paslaugų sutartis tik 2007 m. laikotarpiui su galimybe šią sutartį pratęsti ir 2008-2009 m., prieštarauja šios sutarties 12.3 punkto nuostatoms ir V. S. personalinės įstaigos „Biznio etika“ 2009 m. kovo 1 d. pranešimo turiniui.

Įvertinęs tai, jog V. S. personalinė įstaiga „Biznio etika“, nutraukusi 2008 m. sausio 3 d. sutartį, apie tai nepranešė Tarnybai, kaip numatyta Audito įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje (redakcijos, galiojančios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.), teismas padarė išvadą, kad Tarnybos 2009 m. lapkričio 19 d. surašytoje atlikto audito tyrimo ataskaitoje padaryta išvada dėl minėtos straipsnio dalies nuostatų pažeidimo yra pagrįsta.

Teismas nustatė, kad iš 2009 m. lapkričio 19 d. atlikto audito tyrimo ataskaitos motyvuojamosios dalies matyti, kad 8-ojo NAS ir 20-ojo NAS nuostatų pažeidimai siejami iš esmės su UAB „BMS“ 2006 metų finansinės atskaitomybės ir UAB „BMS Megapolis“ 2007 metų finansinės atskaitomybės atliktų auditų metu surinktų įrodymų nepakankamumu bei netinkamumu auditų išvadoms atsargų srityje pagrįsti.

Iš tyrimo ataskaitoje formuluojamų išvadų bei pačios ataskaitos analizuojamosios dalies matyti, kad Tarnybos nustatyti UAB „BMS” 2006 m. finansinės atskaitomybės audito 20-ojo NAS 5, 11, 15 punktų nuostatų pažeidimai siejami su atlikto audito metu nepakankamu įrodymų, reikalingų tvirtinimams bei išvadoms atsargų srityje pagrįsti, surinkimu.

Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atliekant UAB „BMS“ 2006 m. auditą, atsižvelgiant į tai, kad atsargos buvo saugomos daugelyje vietų, dalyvaujant V. S. pasirinktinai atlikta atsargų inventorizacija Klaipėdoje (adresu (duomenys neskelbtini)) ir Rygoje (Latvija). Vadovaujantis 8-ojo NAS 9 punkto nuostatomis, įrodymai, surinkti betarpiškai dalyvaujant auditoriui, laikytini patikimais. Tuo tarpu atlikto audito tyrimo ataskaitoje keliamos abejonės minėtų inventorizacijos metu surinktų duomenų pakankamumu iš esmės grindžiamos tuo, kad atsargų kiekis, esantis Klaipėdoje (adresu (duomenys neskelbtini)), sudarė tik 0,04 proc. visų atsargų sumos, o Rygoje – tik 0,05 proc. atsargų sumos. Iš byloje esančio atsargų balanso matyti, kad visa atsargų suma lygi 32480457,35 Lt, tuo tarpu Klaipėdoje (adresu (duomenys neskelbtini)) inventorizuota atsargų 1416985,81 Lt sumai, o Rygoje – 1481253,01 Lt sumai (t. 1, b. l. 99, 105-109, 111-116).

Įvertinęs minėtus atsargų kiekius, teismas nustatė, kad Klaipėdoje (adresu (duomenys neskelbtini)) inventorizuotų atsargų dalis sudaro 4,36 proc. visų atsargų, o ne 0,04 proc. atsargų, kaip nurodoma tyrimo ataskaitoje, o Rygoje inventorizuotų atsargų dalis sudaro 4,56 proc. visų atsargų (ataskaitoje – 0,05 proc.). Be to, tyrimo ataskaitoje nenurodomi jokie argumentai, kuriais remiantis galima būtų teigti, kad duomenų surinkimui pasirinkti objektai nėra tinkami ar kuo nors išsiskiriantys iš kitų duomenų rinkimo prasme.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis 20-ojo NAS 15 punkto nuostatomis, atsargų inventorizacija esant vidutinei ar mažai kontrolės rizikai nebūtinai privalo būti atliekama metų pabaigoje. Tuo tarpu tyrimo ataskaitoje prielaidos dėl netinkamo kontrolės rizikos vertinimo, teigiant, kad kontrolės rizika dėl prekių specifikos ir jų greito nuvertėjimo, yra grindžiamos subjektyviai.

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamo UAB „BMS“ 2006 m. finansinio audito atlikimo atveju visų inventorizuotų atsargų dalis sudaro beveik 9 proc., t. y. esminę visų atsargų dalį. Tuo tarpu Tarnybos tyrimo ataskaitoje keliamos abejonės dėl duomenų nepakankamumo yra grindžiamos neteisingais paskaičiavimais (analizuojamos reikšmės nuo dokumentuose fiksuotų skiriasi apie 100 kartų), todėl negali būti pripažįstamos pagrįstomis.

Teismas konstatavo, kad Tyrimo ataskaitos išvados toje dalyje, kurioje V. S. kaltinama UAB „BMS” 2006 m. finansinės atskaitomybės audito atlikimo metu padarytais 20-ojo NAS 5, 11, 15 punktų nuostatų pažeidimais, yra nepagrįstos.

Iš tyrimo ataskaitos analizuojamosios dalies teismas nustatė, kad 2007 m. UAB „BMS Megapolis“ finansinės atskaitomybės audito metu surinktų duomenų nepakankamumas grindžiamas teiginiais, kad V. S. nedalyvavo atsargų inventorizacijoje bei neatliko kitų audito procedūrų. Tyrimo ataskaitos analizuojamoje dalyje nurodoma, kad auditorė V. S., atlikdama UAB „BMS Megapolis“ 2007 metų auditą, neatliko audito procedūrų, reikalingų tvirtinimams atsargų srityje pagrįsti ir nesurinko pakankamų ir tinkamų audito įrodymų išvadoms pagrįsti, todėl šiais veiksmais buvo pažeisti 8-ojo NAS „Audito įrodymai“ 2 punkto reikalavimai.

V. S. 2009 m. rugsėjo 22 d. paaiškinime Tarnybai nurodė, kad buvo stebėta 2007 m. UAB „BMS Megapolis“ inventorizacija, kurią atliko nepriklausoma bendrovė UAB „Stokchek“, o inventorizacijos metu buvo atliktos sekančios procedūros: inventorizacijos eigos stebėjimas, materialiai atsakingų asmenų apklausa, patikrinti inventorizacijos duomenys ir sutikrinti su apskaitos duomenimis, įsitikinta atsargų buvimu (t. 1, b. l. 146-147).

Nors 2007 m. UAB „BMS Megapolis“ finansinės atskaitomybės audito dalyje dėl atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti ir nebaigtų vykdyti sutarčių audito rezultatų apibendrinime nurodoma, kad visi reikiami patvirtinimai ir įrodymai dėl atsargų audito srities yra gauti ir pastabų dėl atsargų pavirtinimo nėra (t. 1, b. l. 141), nei Tarnybai, atliekant minėto audito tyrimą, nei teismui, nebuvo nurodyti bei pateikti jokie objektyvūs įrodymai (dokumentai ar kt.), kuriais remiantis buvo grindžiama audito išvada dėl atsargų buvimo.

Teismui pateikti bankrutuojančios UAB „Computer data international“ bankroto administratoriaus paaiškinimai, jog UAB „BMS Megapolis“ parduotuvės ir sandėliai šios bendrovės veiklos metu apsaugos tikslais buvo filmuojami ištisą parą negali būti vertinami kaip įrodymas, patvirtinantis, jog nagrinėjamo audito atlikimo metu buvo vykdomas filmavimas atsargų inventorizavimo tikslais atliekant auditą (t. 2, b. l. 51). Be to, iš 2007 m. UAB „BMS Megapolis“ finansinės atskaitomybės audito darbo laiko sąmatos matyti, kad atsargų auditavimui bei dalyvavimui atsargų inventorizacijoje darbo laiko skirti nebuvo numatyta ir faktiškai darbo laikas šiems audito veiksmams atlikti nebuvo sugaištas (t. 1, b. l. 136). Iš 2007 m. UAB „BMS Megapolis“ finansinės atskaitomybės audito matyti, kad nepateikiama jokių nuorodų į kitų audito procedūrų atlikimo faktą patvirtinančius audito darbo dokumentus.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Tarnybos išvada, jog V. S., atlikdama UAB „BMS Megapolis“ 2007 m. finansinės atskaitomybės auditą, neatliko audito procedūrų, reikalingų tvirtinimams atsargų srityje pagrįsti bei nesurinko įrodymų, kuriais galėtų būti grindžiamos audito išvados, ir šiais veiksmais pažeidė 8-ojo NAS „Audito įrodymai“ 2 punkto reikalavimus, yra pagrįsta ir teisėta.

Nors 2009 m. lapkričio 19 d. atlikto audito tyrimo ataskaitos išvadose nurodoma, kad suteikusi audituojamai įmonei reorganizavimo sąlygų vertinimo paslaugas, kurių teikimas sutapo su audituotu laikotarpiu, auditorė V. S., atlikdama UAB „BMS Megapolis“ 2007 metų finansinės atskaitomybės auditą ir nenurodžiusi audito darbo dokumentuose galimų grėsmių nepriklausomumui ar galimybei atlikti auditą, pažeidė 4-ojo NAS „Audito planavimas“ ir 7-ojo NAS „Audito kokybės kontrolė“ reikalavimus, tačiau minėti veiksmai, kaip 4-ojo NAS „Audito planavimas“ ir 7-ojo NAS „Audito kokybės kontrolė“ pažeidimai, formuluojami abstrakčiai, t. y. nei tyrimo išvadose, nei paties tyrimo analizuojamoje dalyje nenurodant kokių konkrečių 4-ojo NAS „Audito planavimas“ ir 7-ojo NAS „Audito kokybės kontrolė“ punktų nuostatos buvo pažeistos.

Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad 4-ojo NAS „Audito planavimas“ ir 7-ojo NAS „Audito kokybės kontrolė“ pažeidimai nėra tinkamai kvalifikuoti, todėl laikytini nepagrįstais.

Tarnybos Audito priežiūros komiteto 2009 m. gruodžio 23 d. protokoliniu nutarimu Nr. 25-25-1 pritarta Tarnybos išvadai dėl nuobaudos skyrimo auditorei V. S. (t. 2, b. l. 47-48). Teismas pažymėjo, kad minėtas protokolinis nutarimas laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuris Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka negali būti skundžiamas, todėl pareiškėjos V. S. teisė į gynybą dėl jos nesupažindinimo su šiuo nutarimu suvaržyta nebuvo. Tokiu būdu, nepranešimas pareiškėjai V. S. apie šio sprendimo priėmimą bei nesupažindinimas su šio protokolinio nutarimo turiniu nelaikytinas ir skundžiamo Tarnybos direktoriaus įsakymo priėmimo procedūriniu pažeidimu.

Teismas nurodė, kad Audito įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje, nustatant auditoriui ar audito įmonei drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei pagrindus, be kita ko sakoma, kad viena iš drausminių nuobaudų gali būti skiriama, jei atlikus tyrimą paaiškėja audito atlikimo trūkumai. Tuo tarpu Audito įstatymas drausminės nuobaudos skyrimo galimybės dėl netinkamai atlikto audito nesieja su tomis pareiškėjos V. S. nurodytomis aplinkybėmis, kaip žalingų pasekmių, priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalingų pasekmių, nustatymu.

Iš Tyrimo ataskaitos matyti, jog nepaisant to, kad pačioje ataskaitoje ir nėra įvardinta V. S. padarytų pažeidimų kaltės forma, iš nurodytų duomenų akivaizdu, kad pareiškėjos V. S. kaltė pasireiškė netinkamu auditorės pareigų atlikimu. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, o kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas adm. byloje Nr. A14-416-2005, 2009 m. kovo 26 d. nutartis adm. byloje Nr. A442 - 437/2009).

Teismas nustatęs, kad dalis tyrimo ataskaitoje V. S. padarytų pažeidimų yra konstatuoti pagrįstai, padarė išvadą, kad pačioje ataskaitoje pareiškėjos V. S. kaltės neįvardijimas nelaikytinas tokio pobūdžio pažeidimu, dėl kurio skundžiamas Tarnybos direktoriaus įsakymas galėtų būti pripažintinas neteisėtu bei naikintinu.

Audito įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje (redakcijos, galiojančios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.), be kita ko, nurodoma, jog atlikus tyrimą ir paaiškėjus audito atlikimo trūkumams, Tarnyba gali skirti vieną iš šių nuobaudų: 1) auditoriui arba audito įmonei pareikšti įspėjimą; 2) nurodyti Auditorių rūmams sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavesti auditoriui perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus šio įstatymo 11 straipsnyje, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį.

Teismas konstatavęs, jog, nagrinėjamu atveju, 2009 m. lapkričio 19 d. atlikto audito tyrimo ataskaitos išvados dėl Audito įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 3 dalies bei 35 straipsnio (redakcijos, galiojusios nuo 2007 m. lapkričio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 31 d.), Audito įstatymo 30 straipsnio 6 dalies (redakcijos, galiojančios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.), 8-ojo NAS „Audito įrodymai“ 2 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimų yra pagrįstos ir teisėtos, net ir nustačius, jog dalis išvadose nurodytų bei su nacionaliniais audito standartais siejamų pažeidimų tyrimo ataskaitoje konstatuota nepagrįstai, padarė išvadą, kad Audito įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bei pareiškėjai V. S. paskirta švelniausia drausminė nuobauda – įspėjimas – savo griežtumu atitinka nustatytų pažeidimų pobūdį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. sausio 23 d., 2005 m. lapkričio 23 d., 2008 m. liepos 25 d. nutartyse yra pažymėjęs, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Pavyzdžiui, žemės reformos tikslai, mokesčių surinkimas, aplinkos apsauga ir teritorijų planavimas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstami viešuoju interesu.

Nagrinėjamu atveju Tarnyba įtraukta į lokalų, kelių ūkio subjektų ginčą, kuris neturi jokios įtakos viešajam interesui.

4. Audito įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 5 punkto sąlyga nebuvo pažeista, kadangi 2007 m. rugsėjo 14 d. šalių susitarimu buvo nutraukta 2006 m. gegužės 26 d. audito paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp UAB „BMS“ ir V. S. PĮ „Biznio etika“. Reorganizavimo projekto (sąlygų) vertinimo sutartis, pagal kurią V. S. PĮ „Biznio etika“ įsipareigojo atlikti UAB „BMS“ reorganizavimo projekto vertinimo ataskaitą, tarp V. S. PĮ „Biznio etika“ ir UAB „BMS“ sudaryta 2007 m. lapkričio 11 d., t. y. uždarosios akcinės bendrovės reorganizavimo sąlygų vertinimo paslaugų teikimas nesutapo su įmonės audituojamu laikotarpiu.

5. Teismas neįvertino, kad Tarnybai atliekant audito tyrimą buvo nustatyta ir 2009 m. lapkričio 19 d. atlikto audito tyrimo ataskaitoje (5 lapas) konstatuota, jog iš tyrimui auditorės pateiktų dokumentų matyti, kad vadovaudamasi 4-ojo Nacionalinio audito standarto (toliau – NAS) „Audito planavimas“ ir 7-ojo NAS „Audito kokybės kontrolė“ reikalavimais, audito pradžioje, auditorė atliko procedūras, susijusias su santykių su klientu išlaikymu ir konkrečiu auditu, įvertino ar yra laikomasi etikos reikalavimų, įskaitant ir nepriklausomumą. Ataskaitoje nurodoma, kad buvo įvertintas audituojamos įmonės ir jos aplinkos supratimas, galimybė atlikti auditą, buvo pasirašytos įmonės ir auditorės nepriklausomumo patvirtinimo deklaracijos. Visoms procedūroms atlikti buvo naudojami standartiniai rekomenduojamieji Lietuvos auditorių rūmų ADDDB programoje pateikiami klausimynai.

6. Išvadoje nurodytą pažeidimą – V. S. PĮ „Biznio etika“ nutraukusi 2008 m. sausio 3 d. sutartį apie tai nepranešė Tarnybai, kaip numatyta Audito įstatymo 30 straipsnio 6 dalies (redakcijos, galiojančios nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.), galima vertinti kaip tam tikrą darbo kokybės trūkumą, tačiau tai nėra reikšmingas pažeidimas Audito įstatymo 39 straipsnio 1 dalies prasme, už kurį besąlygiškai galima skirti nuobaudą iki tol neturėjusiam nuobaudų asmeniui.

7. Sutartis buvo nutraukta tik ateinančiam laikotarpiui, o ne atliekant auditą už einamuosius metus, t.y. buvo nutraukta ne dėl tariamo konflikto su vadovybe dėl audito išvados (t.y. sutartis nutraukta ne dėl kilusios grėsmės auditoriaus nepriklausomumui kaip pvz. vadovybės spaudimas, interesų konfliktas ir pan.), audito darbo apribojimo ar pan., t. y. kilus situacijai, kuriai spręsti skirta konkreti teisės norma.

8. Pagal NAS nuostatas audito įrodymų kiekį nusistato ir jų pakankamumą įvertina pats auditorius priimdamas profesinį sprendimą (NAS Nr. 8 punktas 14, NAS Nr. 35 (priedas Nr. 11) 70 p.). Objektyvaus, nepriklausančio nuo subjekto požiūrio, pakankamumo kriterijaus nėra. Kiekvienas auditorius pats sprendžia, kiek audito įrodymų jam pakanka, kad jis galėtų suformuluoti auditoriaus išvadą. Natūralu, kad, nesant objektyviai apibrėžto pakankamumo kriterijaus, patikrinimą atliekančio asmens ir tikrinamo auditoriaus nuomonės apie audito įrodymų pakankamumą gali nesutapti. Tokiu atveju ginčo šalių nuomonių skirtumas turėtų būti grindžiamas įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi nepagrįstai perkėlė visą įrodinėjimo naštą pareiškėjai, kai konkrečiu atveju būtent Tarnyba turėjo įrodyti, kad surinktų įrodymų nepakako auditoriui priimti sprendimą.