Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bartašienė Civilinė byla Nr. 2S-457-357/2011 Teisėja E. Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01056-2011-8

NUTARTIS

2011 m. rugsėjo 1 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Š, skolininkės L. V. ir suinteresuoto asmens UAB „Masada“ atskiruosius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria L. V. skundas dėl antstolio veiksmų, atmestas ir netvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė išvadą, kad antstolė V.Š., parduodama iš varžytinių skolininkei L. V. ir jos sutuoktiniui V. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, pažeidė CPK 586 ir 667 straipsnio reikalavimus, nes nustačiusi, kad skolininkė L. V. asmeninės nuosavybės teise turto neturi, privalėjo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Šiuos antstolės pažeidimus teismas laikė esminiais, todėl atsisakė tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir varžtynes pripažino neįvykusiomis (LR CPK 725 str. 4 d.). Be to, antstolei V. Š., nusprendus nukreipti išieškojimą į V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, V. V. nebuvo siunčiamas raginimas įvykdyti sprendimą, turto arešto akto nuorašas, pranešimai dėl turto pardavimo iš varžytinių, todėl jo teisė teikti prašymus, atsikirtimus vykdymo procese, naudotis įstatyme įtvirtintomis skolininko teisėmis, buvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės V. Š. ir UAB „Masada“ atskirieji skundai atmestini, L. V. skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Dėl antstolės Vaivos Šimkienės atskirojo skundo.

Antstolė V. Š. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nepatvirtinimo, nurodydama, kad viešame registre turtas, priklausantis L. V., esantis (duomenys neskelbtini), neišviešintas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė, jis registruotas tik L. V. vardu, įrašo apie bendrąją jungtinę nuosavybę nėra. Be to, antstolė teigia, kad nei areštavus turtą, nei paskelbus apie būsimas varžytynes, nei L. V., nei jos sutuoktinis, antstolei V.Š.neteikė informacijos apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-02-24 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. 2-277-79/2010 nusprendė priteisti uždarajai akcinei bendrovei “Masada” subsidiariai iš atsakovų L. V. įmonės ir L. V. 11002,69 Lt skolos, 1432,32 Lt delspinigių, 15,21 proc. palūkanų, 186,52 Lt žyminio mokesčio ir 3360 Lt už teisines paslaugas. Išieškotojas UAB “Masada” 2010-04-02 vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei V. Š. Antstolės V. Š. padėjėja K. G. 2011-01-03 turto arešto aktu areštavo žemės sklypą su gyvenamuoju namu, tvartu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais (rūkykla, šuliniu, tualetu), esančius (duomenys neskelbtini). Turto arešto akte nurodyta, kad areštuoto turto savininkas yra L. V. (vykd. byla, 51–52 b. l.). Vykdomojoje byloje yra nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodyto turto savininku įvardinta L. V. (v. b. 48–50 b. l.). 2011-01-11 pranešimu antstolė V. Š. informavo byloje dalyvaujančius asmenis, kad 2011 m. vasario 15 d. vyks pirmosios varžytynės, kurių metu bus parduodamas areštuotas L. V. priklausantis turtas (vykd. b., 60 b. l.). Skolininkė L. V. 2011-02-08 antstolei V. Š. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2011-01-03 buvo areštuotas turtas, kuris yra įgytas santuokos su V. V. metu ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, prašė šį turtą atidalinti iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bei atšaukti varžytynes (vykd. b., 65–66 b. l.). Iš vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad L. V. antstolei pateikė pareiškimą, tačiau ant pateikto L. V. pareiškimo nėra antstolės V. Š. kontoros gavimo spaudo, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi L. V. teigimu, kad šį pareiškimą antstolei ji pateikė 2011-02-08, t. y. iki varžytynių. Antstolė V. Š. atsiliepimo į L. V. atskirąjį skundą nepateikė, šių aplinkybių neginčijo, todėl laikytina, kad L. V. nurodyta data – 2011-02-08 laikytina teisinga, t. y. šį pareiškimą antstolei pateikė iki varžytynių. LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad antstolė V. Š. nepasiūlė vykdymo proceso dalyviams, tame tarpe ir V. V., kreiptis į teismą su tokiu ieškiniu. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo LR CPK 586 ir 667 straipsnių pažeidimus, laikydamas juos esminiais ir atsisakydamas patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

Atskirąjį skundą antstolė V. Š. grindžia ir tuo argumentu, kad individuali įmonė, nors ir įregistruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, todėl prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Atsakant į šį atskirojo skundo argumentą pažymėtina, kad nuo prievolės pobūdžio priklauso išieškojimo nukreipimo į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumas. Priklausomai nuo prievolės pobūdžio jos gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto - bendros prievolės (CK 3.109 straipsnis); iš asmeninio sutuoktinių turto- asmeninės prievolės (CK 3.112 straipsnis); bendros prievolės, kai abu kreditoriai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis); iš bendro turto sutuoktinio dalies- asmeninės prievolės, jei asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (CK 3.112 straipsnis). Prievolės pobūdžio, kartu ir turto, į kurį bus galima nukreipti išieškojimą, teisinio statuso nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolė N. Š. v. K. J., T. O., V. O., bylos Nr. 3K-7-242/2009). Kadangi prievolės pobūdį ir jos išieškojimo eiliškumą gali nustatyti tik teismas, o ne antstolis, todėl skolininkui nurodžius, kad turtas yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, antstolis privalo vadovautis LR CPK 667 straipsnio norma ir pasiūlyti kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Nurodytų motyvų pagrindu antstolės V. Šimkienės atskirasis skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Dėl skolininkės L. V. atskirojo skundo.

Atskirąjį skundą skolininkė L. V. grindžia tuo argumentu, kad antstolė areštavo turtą, kuris priklauso tiek L. V., tiek V. V., kaip sutuoktiniams ir antstolė nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas būtų atidalintas, nors toks prašymas ir dokumentai buvo pateikti antstolei. Teisėjų kolegija pažymi, kad šį atskirojo skundo argumentą teisėjų kolegija yra išnagrinėjusi ir dėl jo pasisakė, nagrinėdama antstolės V. Š. atskirojo skundo argumentus, todėl pakartotinai šio atskirojo skundo argumento nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

Atskirojo skundo argumentas, kad byloje dalyvavo A. V., kuris yra UAB „Masada” valdybos narys ir UAB korporacijos „Vaivorykštė” direktorius, laikytina, kad UAB „Masada” bylą vedė pats juridinis asmuo, todėl 484,10 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su darbinių funkcijų vykdymu, negali būti atlyginamos, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

LR CPK 55 straipsnio 1 dalis numato, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Juridinių asmenų atstovais teisme gali būti atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (LR CPK 55 str. 2 dalis). Iš byloje esančio įgaliojimo matyti, kad UAB “Masada” direktorius E. O., vadovaudamasis bendrovės įstatais, LR Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., CK 2.81-2.87 str, CPK 51, 55 ir 58 straipsniais, įgaliojo bendrovės darbuotoją A. V. atstovauti bendrovę Šiaulių miesto apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme, civilinėje byloje su skolininke L. V. (86 b. l.). Iš pateikto įgaliojimo matyti, kad A. V. šiame įgaliojime yra įvardintas kaip bendrovės darbuotojas, kuriam direktorius E. O. suteikė įgaliojimus atlikti teisinius veiksmus. Be to, iš UAB “Masada” valdybos posėdžio protokolo matyti, kad A. V. yra šios bendrovės valdybos narys (58 b. l.), o taip pat UAB “Tikroji vaivorykštė” direktorius (75 b. l.). Kadangi šią bylą vedė UAB “Masada” darbuotojas A. V., laikytina, kad bylą vedė pats juridinis asmuo.

LR CPK 88 straipsnio 1 dalies norma numato sąrašą išlaidų, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu, o 2 dalis – jų išmokėjimo tvarką. Tarp šių išlaidų yra nurodytos sumos, kurios turi būti išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, atsakovo paieškos išlaidos, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, su teismo sprendimo vykdymu, atlyginimo už kuratoriaus darbą, advokato ar advokato padėjėjo ir k.t. Iš nurodyto sąrašo matyti, kad jame nenumatyta, jog išlaidos, susijusios su darbinių funkcijų vykdymu atstovaujant juridinį asmenį teisme, turėtų būti atlyginamos atskirai. Kadangi A. V. yra UAB “Masada” darbuotojas, jam turi būti mokamas darbdavio nustatytas darbo užmokestis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB “Tikroji vaivorykštė”, pateikusi uždarajai akcinei bedrovei “Masada” PVM sąskaitą faktūrą serija TVA Nr. 0003258 (79 b. l.) 484 Lt sumai už atsiliepimo į skolininkės L. V. skundą parengimą, nepateikė teismui įrodymų, kad ją uždaroji akvinė bendrovė “Masada” įgaliojo atlikti šiuos teisinius veiksmus - surašyti atsiliepimą į L. V. skundą. Neturint išieškotojo UAB Masada” įgaliojimo, uždaroji akcinė bendrovė “Tikroji vaivorykštė” neturėjo nei teisės, nei pareigos surašyti atsiliepimo į skundą, o tuo labiau reikalauti tam tikro atlyginimo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, šioje dalyje apeliantės L. V. atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Dėl suinteresuoto asmens UAB “Masada” atskirojo skundo.

Suinteresuotas asmuo UAB “Masada” atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad turtas, kurio pardavimo iš varžytynių aktą atsisakė tvirtinti pirmosios instancijos teismas, viešame NTR registre neišviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis įregistruotas tik pareiškėjos L. V. vardu. Nei pareiškėja L. V., nei suinteresuotas asmuo V. V., neteikė informacijos apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai.

Iš teismui pateikto santuokos liudijimo matyti, kad V. V. ir L. P.-V. susituokė 1984 m. vasario 11 d. (10 b. l.). 1999 m. lapkričio 22 d. L. V. nusipirko gyvenamąjį namą su tvartu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), o 2000 m. balandžio 11 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi nusipirko 5349 kv. m. žemės sklypą (11 b. l.). Pirkimo-pardavimo sutartys pasirašytos šalims esant santuokoje. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis ir 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, tokio turto savininkai yra abu sutuoktiniai. LR CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, kaip viešame registre turi būti išviešinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, arba turi būti įrašas, kad tai bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau viešame registre pateikiant informaciją apie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės subjektus gali susidaryti situacija, kad santuokoje įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtas išviešintas ne kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ar spręsdamas tarp jų kilusius ginčus, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).

Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tais atvejais, kai turtas yra išviešintas viešame registre ir nesilaikyta įstatymo reikalavimų bendrosios jungtinės nuosavybės išviešinimui (sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto savininkais nenurodyti abu sutuoktiniai arba savininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, o turtas nepažymėtas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė), tretieji asmenys, kurių interesais yra viešinama informacija, gali remtis viešo registro duomenimis, kad tai asmeninis turtas to asmens, kurio vardu jis išviešintas, arba per teismą reikalauti pripažinimo, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, ir taip pagrįsti nuosavybės teisės pripažinimo ar (ir) kitokius reikalavimus (nustatyti skolininko turto dalį, atidalyti dalį, priteisti turto dalį, spręsti dėl naudojimo tvarkos ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje O. K. ir kt. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-453/2008). Viešo registro informacija paneigiama teismo sprendimu.

Pripažintina, kad turtas, kurio pardavimą iš varžytynių teismas atsisakė tvirtinti, viešame registre neišviešintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jis įregistruotas tik L. V. vardu, įrašo apie bendrąją jungtinę nuosavybę nėra. Tačiau antstolė V. Š., ir suinteresuotas asmuo UAB “Masada” nepagrįstai nurodo, kad nei L. V., nei jos sutuoktinis V. V. antstoliui nepateikė duomenų apie tai, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantų teiginiais ir nurodo, kad 2011-02-08 L. V. informavo antstolę V. Š. apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, tokiais veiksmais patvirtindama, kad nesutinka su viešojo registro duomenimis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, antstolis negalėjo vadovautis viešo registro duomenimis, o privalėjo pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Tačiau antstolė, pažeisdama LR CPK 667 straipsnio normą, toliau vykdė varžytynes ir pardavė areštuotą turtą, tokiu būdu pažeisdama sutuoktinių teisėtus interesus.

Apelianto UAB “Masada” antrąjį ir trečiajį atskirojo skundo argumentą teisėjų kolegija jau yra išanalizavusi, nagrinėdama antstolės V. Š. ir skolininkės L. V. atskiruosius skundus, todėl pakartotinai jų nebenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi antstolės V. Š. ir suinteresuoto asmens UAB „Masada“ atskiruosius skundus, konstatuoja, kad šių atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti teismo nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama. Apeliantės L. V. atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinant nepagrįstai priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį , kuria iš L. V. buvo priteistos 484,10 Lt bylinėjimosi išlaidos uždarajai akcinei bendrovei „Masada“.

Likusioje dalyje nutartį palikti nepakeistą.