- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-12
- Bylos Nr.
- 1A-35-382-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Kaltinamasis
- T. M., J. S., J.
- Advokatai
- Algirdas Gervaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
išteisintųjų gynėjams Edmundui Būbeliui, Osvaldui Martinkui, Gintautui Daugėlai, Mindaugui Repšui, juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Algirdui Gervaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroro Gintaro Plioplio skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. M. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Jis dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., ir ši bylos dalis nutraukta.
J. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, bei pagal LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d., neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šį nusikaltimą.
J. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Ji dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., ir ši bylos dalis nutraukta.
N. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Jis dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 300 str. 1 d., ir ši bylos dalis nutraukta.
JURIDINIS ASMUO uab ,,(duomenys neskelbtini)“ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir jam byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiais savo veiksmais N. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 228 str. 1 d.“
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendį, kuriuo T. M. ir J. S. išteisinti dėl Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, o J. K. ir N. T. išteisinti atitinkamai dėl Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 228 str. 1 d. ir BK 24 str. 6 d. 228 str. 1 d. numatytos veikos padarymo, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. M. ir J. S. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Pripažinti J. K. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. 228 str. 1 d. dėl kurstymo piktnaudžiauti tarnyba ir N. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 228 str. 1 d. dėl padėjimo piktnaudžiauti tarnyba ir T. M. skirti 25000 Lt (200 MGL) baudą, J. S. skirti 25000 Lt (200 MGL) baudą, J. K. ir N. T. skirti kiekvienam po 18750 Lt (150 MGL) baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendį dėl Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį pakeisti ir pripažinti T. M., J. K. ir N. T. kaltais pagal BK 300 str. 2 d. dėl dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo ir skirti T. M. bei J. K. 2 metų laisvės atėmimo bausmes, N. T. skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2d. juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir skirti jai 500000 Lt (4000 MGL) baudą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį dėl J. S. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. panaikinti ir J. S. pripažinti kalta pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. dėl kurstymo suklastoti dokumentą ir skirti jai 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Tenkinti prokuroro civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamųjų solidariai Klaipėdos m. savivaldybei 11,9 mln. Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad kaltinamieji T. M., J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. bei J. K. ir N. T. atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir BK 24 str. 6 d., 228str. 1 d. išteisinti nepagrįstai, todėl Klaipėdos m. apylinkės teismo 2008-10-16 nuosprendis naikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 329 str.). Apelianto nuomone, skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d. reikalavimų bei galiojančios teisminės praktikos. Teismas, išdėstęs kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., dėl kurio byla buvo nagrinėjama teisme, esmę, nurodė ne visas nustatytas svarbias byloje aplinkybes, vienpusiškai įvertino įrodymus, nenurodė, kuo remdamasis atmetė kitus kaltinimo pateiktus įrodymus, o teismo padarytos išvados neatitinka teismo nustatytų bylos aplinkybių.
Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas. Piktnaudžiavimo būtinas požymis ir pasekmė – didelė žala valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Tarnybos pareigų neatlikimu dažniausiai yra pažeidžiami turtiniai valstybės ar asmenų interesai. Tie atvejai, kai turtiniai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio sumą, teismų praktikoje paprastai pripažįstami didele žala. Tačiau šis dydis negali būti laikomas formalia riba ar universalia priemone nustatant materialios žalos dydį. Fizinė žala taip pat turi tam tikrą materializuotą išraišką – tai mirties atvejai ir įvairaus laipsnio kūno sužalojimai bei apsinuodijimai ir kt. Neturtinio pobūdžio žala (gali būti moralinė, politinė, organizacinė ar kt.) – tai pareigūno vardo, institucijos prestižo diskreditavimas, organizacinės veiklos sutrikdymas ir pan. Tokią žalą yra sunkiau nustatyti ir įvertinti jos dydį, nes ji turi ne konkrečią materialią, o abstrakčią nematerialią formą, todėl ypač svarbus yra vertinamasis atsiradusių pasekmių aspektas. Baudžiamasis įstatymas ir teismų praktika nepateikia universalių kriterijų, kaip apskaičiuoti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį. Tokios žalos pobūdis ir dydis turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nusikalstamos veikos trukmė, kaltininko užimamų pareigų svarba ir pan. O įvertinant pažeistų objektų reikšmingumą, įvertinamas ir padarytos žalos dydis. Kaip didelė žala paprastai pripažįstamas valstybės tarnautojų piktnaudžiavimu padarytas žmogaus konstitucinių teisių ar laisvių suvaržymas, valstybės institucijos autoriteto menkinimas, jos ar kitos organizacijos normalaus darbo trikdymas ir pan. Tačiau veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo – būtina nustatyti netinkamu pareigų atlikimu sukeltų padarinių kokybinį atspindį kaltininko sąmonėje (LAT nutartys Nr.2K-622/2004; 2K-512/2004, 2K-512/2004, 2K-319/2006, 2K-153/2005).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, darydamas išvadą apie tai, kad kaltinamieji tarnybine valdžia nepiktnaudžiavo ir nebendrininkavo padarant šią nusikalstamą veiką, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 str. 2 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip esamas UAB „Miško verslas“ akcininkas, turėjo pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, nes kiti UAB „Miško verslas“ akcininkai tokių ketinimų atsisakė. 2005-06-27 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ pasirašė preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl UAB ,,Miško verslas“ akcijų pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo per 2 dienas, po to, kai bus panaikinti teismo apribojimai. Tą pačią dieną Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį, kuria buvo leista Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui atsiimti ieškinį dėl UAB ,,Miško verslas“ steigimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir bendrovės likvidavimo. Ta pačia nutartimi panaikintas UAB ,,Miško verslas“ turto ir akcijų areštas.
Nurodydamas šiuos argumentus, teismas nuosprendyje tik vienašališkai pakartojo kaltinamųjų parodymuose išdėstytus samprotavimus dėl akcininkų pirmumo teisės įsigyti parduodamą turtą, tačiau neatsižvelgė ir neanalizavo, kaip reglamentuojama esamų akcininkų pirmumo teisė pirkti bendrovės akcijas galiojančiuose teisės aktuose – Lietuvos Respublikos CK ir Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ). ABĮ 47 str. 2 d. nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždarojoje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jeigu įstatuose nenustatyta kitaip. Tokia pati tvarka numatyta ir UAB „Miško verslas“ įstatuose (įstatų 40 str.). Civilinio kodekso 4.78 str. nustatyta bendraturčio teisė perleisti kitam asmeniui nuosavybėn visą savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, o to paties kodekso 4.79 str. 1 d. nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavimo tvarka, o būtent: „dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda.“ Toliau: „kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį turtą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui.“ ABĮ 47 straipsnyje nustatyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai. Minimo straipsnio 1 d. nustatyta, kad akcininkas apie ketinimą parduoti visas ar dalį UAB akcijų privalo raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei, nurodydamas perleidžiamų akcijų skaičių pagal klases ir pardavimo kainą, t. y. šioje normoje atkartojami minėti CK reikalavimai. Analogiška bendrovės akcijų pardavimo procedūra yra nustatyta UAB „Miško verslas“ įstatuose (V dalis, 39- 44 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje būtent ,,(duomenys neskelbtini)“ 2004 metais, nebūdama UAB „Miško verslas“ akcininke, kreipėsi į šios bendrovės akcininkę UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ su siūlymu akcijas nupirkti ir nurodė siūlomą kainą. Kadangi 2004 metais UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ savo turimų akcijų nepardavė, ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas nusipirko iš kito bendrovės „Miško verslas“ akcininko. Ši byloje nustatyta aplinkybė tik patvirtina tai, kad jokių apribojimų akcijas parduoti ne esamiems akcininkams įstatymuose nėra.
UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ buvo likviduojama bendrovė, dėl kurios likvidavimo sprendimą priėmė Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip vienintelis bendrovės akcininkas, jos likvidatoriumi nuo 2004-03-02 paskirtas T. M., o 2004-03-05 pavedimo sutartimi Nr. 15-119 T. M. pavesta atlikti visus veiksmus, susijusius su bendrovės likvidavimu, bei organizuoti likviduojamos įmonės turto pardavimą. Numatyta išimtis – išskyrus UAB „Miško verslas“ akcijas. Tačiau Lietuvos Respublikos CK (2.110 straipsnis) nustatyta, kad „juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo“ (1 dalis); „likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ir jam mutatis mutandis taikomos šios knygos VII skyriaus nuostatos“, t. y. skyrius apie juridinio asmens organus (2 cituojamo straipsnio dalis). Atitinkamai likvidatoriaus kompetencija reglamentuojama ABĮ 74 str. 2005-05-26 Klaipėdos m. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ akcijų pardavimo, jį galima vertinti tik kaip pasiūlymą likvidatoriui ateičiai, kadangi tuo metu galiojo teismo paskirti apribojimai tam turtui. Ir tik teismui 2005-06-27 sprendimu palikus Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros ieškinį nenagrinėtą, panaikinus taikytus apribojimus ir šiam sprendimui įsigaliojus, bendrovės „Miško verslas“ akcininkas UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“, šiuo atveju- paskirtas likviduojamos bendrovės likvidatorius galėjo svarstyti klausimą dėl akcijų pardavimo. Nusprendęs akcijas parduoti, suradęs jų pirkėją, susitaręs dėl optimalios kainos, kaip parodė pats kaltinamasis T. M., kad jis „supratęs, jog akcijos turėtų būti parduodamos už ekonomiškai pagrįstą kainą“, likvidatorius, jeigu būtų vykdęs jau pacituotų teisės aktų reikalavimus, privalėjo apie ketinimą akcijas parduoti pranešti bendrovei. Byloje nustatyta, kad tokio rašytinio pranešimo nebuvo, juo labiau, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog T. M. neieškojo kito, ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, galimo akcijų pirkėjo.
Kadangi UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ turimų akcijų pardavimo klausimą svarstė, sprendimą dėl jų pardavimo priėmė Klaipėdos m. savivaldybės taryba, o pats sprendimas buvo paskelbtas 2005-06-02 viešai Klaipėdos m. savivaldybės internetiniame puslapyje, darytina išvada, kad apie akcijų pardavimą buvo siekiama paskelbti visiems tuo besidomintiems, o ne tik esamiems UAB „Miško verslas“ akcininkams, todėl norą dėl akcijų pirkimo galėjo išreikšti visi galintys tai padaryti ir galintys pateikti savo pasiūlymus bei kainas. Vadovaujantis teismo išvada apie besąlygišką esamo akcininko pirmumo teisę, reikėtų vertinti, kad toks viešas paskelbimas apie akcijų pardavimą buvo beprasmis. Be to, ABĮ 47 str. 3 – 7 dalyse aptariamos visos bendrovės akcijų pardavimo procedūros. Čia numatyti konkretūs terminai visiems veiksmams atlikti ir akcininkų valiai pareikšti. Apeliantas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ likvidatorius T. M., Klaipėdos apygardos teismui 2005-06-27 nutartimi patenkinus Klaipėdos m. apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą dėl ieškinio atsiėmimo ir ieškinį palikus nenagrinėtą bei panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, galėjo ieškoti bet kurio turimų bendrovės „Miško verslas“ akcijų pirkėjo ir su juo tartis dėl tinkamų pirkimo sąlygų, iš jų ir dėl kainos, o tada pranešti apie ketinimą parduoti akcijas jau esamiems akcininkams ir siūlyti už suderėtą kainą tas akcijas pirmumo teise nupirkti jau esamiems akcininkams. Esamiems akcininkams atsisakius už siūlomą kainą pirkti akcijas, UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ savo nuožiūra akcijas galėjo parduoti už sutartą kainą. Įstatymuose jokio draudimo bendrovės akcininkui parduoti turimas akcijas ar jų dalį ne esamiems bendrovės akcininkams nėra, todėl šis Klaipėdos miesto apylinkės teismo motyvas nėra pagrįstas nei galiojančiais įstatymais, nei nustatytomis byloje aplinkybėmis.
Galiojusio 2007-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnyje (2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 (nuo 2004 m. sausio 1 d.) (Valstyb. žin., 2003, Nr. 123-5574) redakcija) nustatyta: 8 d. – „bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos“; 12 d. – „jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo termino pabaigos bendrovė turi perleisti akcijas kitų asmenų nuosavybėn arba sumažinti įstatinį kapitalą anuliuodama akcijas“. Šis įstatymo straipsnis ir nesant teismo sprendimo įpareigoja bendrovę per metus laiko sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą anuliuojant neapmokėtas akcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo skaitomi ir nagrinėjami Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3-573/2003 dokumentai (t. 9, b. l. 73–76, 77–192, t. 10, b. l. 1–30), kurie patvirtina, kad 2004, 2005 metais buvo nagrinėjama civilinė byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros civilinį ieškinį dėl steigimo ir akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo negaliojančia, UAB likvidavimo. Tiriamos bylos medžiagoje yra 2005-06-07 taikos sutartis tarp Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir UAB „Miško verslas“, kuria „Miško verslas“ įsipareigojo sušaukti akcininkų susirinkimą ir nuspręsti sumažinti įstatinį kapitalą, anuliuojant neapmokėtas 2961 akcijas, pakeisti „Miško verslo“ įstatus ir įgalioti „Miško verslo“ vadovą pasirašyti pakeistus įstatus, informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą bei ne vėliau kaip per mėnesį įregistruoti pakeistus bendrovės įstatus su sumažintu įstatiniu kapitalu Juridinių asmenų registre ir pateikti šiuos dokumentus prokuratūrai, o prokuratūra įsipareigojo atsisakyti nuo reikalavimo pripažinti „Miško verslas“ steigimo ir akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia, UAB likvidavimo ir kitų Ieškinyje nurodytų reikalavimų bei per tris dienas nuo pateikimo Ieškovui pakeistų „Miško verslo“ įstatų su sumažintu įstatiniu kapitalu, kurie įregistruoti Juridinių asmenų registre, nustatyta tvarka kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (t. 9, b. l. 180–184). 2005-06-07 Klaipėdos apygardos teismas protokoline nutartimi nusprendė netvirtinti pateiktos taikos sutarties ir kitą posėdį paskyrė 2005-09-5–6, taip suteikdamas bendrovei „Miško verslas“ galimybę įvykdyti taikos sutarties 1.2 punktuose išvardytus įsipareigojimus (t. 9, b. l. 187–192). Minėtoje civilinėje byloje yra UAB „Miško verslas“ pateiktas 2005-06-14 bendrovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas su sprendimu sumažinti UAB „Miško verslas“ įstatinį kapitalą, anuliuojant 2961 vnt. neapmokėtų paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės akcijų, priklausančių „Bjerring Management ApS“; patvirtinti naujos redakcijos bendrovės įstatus, kurie bus įregistruoti, atlikus visus veiksmus, susijusius su bendrovės įstatinio kapitalo sumažinimu, bei direktorė J. K. įgaliota pasirašyti naują bendrovės įstatų redakciją. Už šį sprendimą balsavo bei patį protokolą pasirašė visi bendrovės akcininkai, tarp jų ir UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ likvidatorius T. M.. Civilinėje byloje esantys dokumentai: 2005-06-22 Klaipėdos m. apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymas dėl ieškinio atsiėmimo (t. 10, b. l. 1–2) bei Klaipėdos apygardos teismo 2005-06-27 nutartis patenkinti prokuroro prašymą ir ieškinį palikti nenagrinėtą (t. 10, b. l. 29–30) patvirtina, kad pagrindinis ir vienintelis motyvas teikti tokį prašymą ir priimti jau nurodytą teismo sprendimą yra bendrovės akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, dėl to keistųsi akcinio kapitalo sudėtis ir UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ taptų kontrolinio akcijų paketo savininku. Galiojusio 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo 12 str. 5 d. numatė galimybę tretiesiems asmenims remtis bendrovės duomenimis, informacija ir dokumentais, dėl kurių sprendimai yra priimti, bet kurių pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar įregistravimo juridinių asmenų registre formalumai dar nėra baigti. Tačiau pakeistais bendrovės įstatais tretieji asmenys gali remtis tik nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2005 m. birželio mėn. tiek Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, tiek ir teismui buvo pateiktas „Miško verslo“ akcininkų sprendimas bei pakeisti neįregistruoti bendrovės įstatai. Būtent šie dokumentai nurodyti tiek prokuratūros 2005-06-22 rašte Nr. B2-2706, tiek ir teismo nutartyje, kurioje remiamasi bendrovės akcininkų priimtu sprendimu.
Jau minėtame Akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) reglamentuojama bendrovių įstatinio kapitalo mažinimo tvarka, o būtent šio įstatymo 52, 53 straipsniuose: 52 straipsnio 2 d. nustatyta, kad įstatinis kapitalas gali būti mažinamas tik šiais būdais: 1) sumažinant akcijų nominalias vertes; 2) anuliuojant akcijas. Minėtame UAB „Miško verslas“ akcininkų susirinkimo 2005-06-14 protokole nurodyta, kad akcinis kapitalas mažinamas anuliuojant 2961 akcijas. Toliau ABĮ 52 str. 6 d. nustatyta, kad „dokumentas, patvirtinantis sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui“, o 7 d. nustatyta, kad įstatinis kapitalas laikomas sumažintu tik pakeistus įstatus įregistravusJuridinių asmenų registre.
ABĮ 53 straipsnyje nustatyta, kad dėl įstatinio kapitalo sumažinimo pakeisti bendrovės įstatai pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui, bet ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo Juridinių asmenų registro tvarkytojo paskelbimo apie visuotinio akcininkų susirinkimo ar teismo sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą dienos. Šio straipsnio 5 d. numatyta, kad pakeisti dėl įstatinio kapitalo sumažinimo bendrovės įstatai gali būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui nesilaikant nustatyto termino, jei įstatinis kapitalas mažinamas, kad būtų ištaisytos įstatinio kapitalo sudarymo ar didinimo metu padarytos klaidos (53 str. 5 d. 3 p.). Šios įstatymo normos perkeltos ir į bendrovės UAB „Miško verslas“ įstatus (įstatų 22 straipsnis). Teismas šių įstatymo normų neanalizavo ir jų nesugretino su byloje nustatytomis aplinkybėmis, be to, teismas nepagrįstai neanalizavo ir nesirėmė teisme ištirtais įrodymais bei nemotyvavo, kodėl neatsižvelgė į šias teisme nustatytas aplinkybes, būtent: kaip jau minėta, ABĮ 52 str. 6 d. nustatyta, kad per 10 dienų nuo sprendimo sumažinti įstatinį kapitalą priėmimo šis sprendimas turi būti pateikiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. VĮ Registrų centras 2008-04-24 atsakymas patvirtina, kad Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikta tokia informacija apie sprendimą mažinti įstatinį kapitalą, kad Juridinių asmenų registrui 2005-09-02 buvo pateiktas 2005-09-01 UAB „Miško verslas“ sprendimas dėl įstatinio kapitalo sumažinimo (t. 15, b. l. 17). Motyvų, kodėl teismas atmetė šiuos duomenis, teismas nuosprendyje nenurodė.
Kaltinimas padarė išvadą, kad UAB „Miško verslas“ akcininkai priėmė formalų sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą ir protokolą, kuriame šis sprendimas įrašytas, J. K. pateikė prokuratūrai ir teismui, siekdama, jog būtų priimtas civilinėje byloje palankus sprendimas, o bendrovei taikomi teisiniai apribojimai panaikinti. Ši išvada pagrindžiama byloje surinktais įrodymais, liudytojo V. J. ir kaltinamojo T. M. parodymais kurie, nurodė, kad 2005-06-14 akcininkų sprendimo vykdymas buvo pavestas bendrovės direktorei J. K.. 2005-06-30 savivaldybės tarybos posėdžio protokolo išrašas bei tos pačios dienos Klaipėdos m. savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2005-05-26 teikimo“ bei šio posėdžio garso įrašas patvirtina, kad minimame Klaipėdos m. savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje K.Vintilaitės teikimas dėl Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimo „Dėl pritarimo parduoti finansinį turtą“ panaikinimo. Svarstymo metu Tarybos nariams nebuvo pateikta informacija apie tai, kad buvo priimtas akcininkų sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą ir kokios yra šio sprendimo pasekmės, kad UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“, įregistravus įstatymo numatyta tvarka įstatinio kapitalo pasikeitimą, taps kontrolinio bendrovės „Miško verslas“ akcijų paketo turėtoju, nors šis sprendimas ir jo turinys buvo žinomas posėdyje dalyvavusiai J. S.. 2005-06-27 buvo pasirašyta preliminarioji sutartis dėl akcijų pirkimo – pardavimo tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“, kurią pasirašė T. M., nors ir žinojo apie sprendimą mažinti įstatinį kapitalą bei šio sprendimo pasekmes. Byloje nustatyta, kad 2005 m. liepą vyko T. M. ir J. K. susitikimai su firmų, pateikusių pasiūlymus dėl akcijų pirkimo, atstovais, tačiau informacijos apie tai, kad priimtas sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą, jiems nepateikė.
Kaip jau minėta, Klaipėdos m. apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad už akcijas galėjo būti sumokėta ir kad tai nurodo Mokesčių inspekcijos pažymos bei banko mokėjimo pavedimai. Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprendyje nurodo įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir įrodymų vertinimo motyvus. Tai reiškia, kad vertinant įrodymus atsižvelgiama į visas aplinkybes ir vadovaujamasi tuo, kad nuosprendis gali būti pagrįstas tik įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, kad nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis.
Šiuo atveju teismas remiasi niekuo nepagrįstomis prielaidomis apie neva gali būt apmokėtas akcijas. Tokios faktinės aplinkybės šios baudžiamosios bylos tyrimo metu nebuvo nustatytos. Kad minimos akcijos nebuvo apmokėtos ir įstatinis kapitalas nebuvo suformuotas, patvirtina protokoluose apie techninių priemonių naudojimo specialia tvarka metu gautos informacijos slaptą kontrolę užfiksuoti pokalbiai (2005-04-22 J. K. ir R. S. pokalbis, 2005-05-18 J. K. ir S. S. pokalbis). Šias išvadas patvirtina ir pačių UAB „Miško verslas“ akcininkų veiksmai – 2005-06-14 ir 2005-09-01 sprendimais akcininkai nusprendė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą. 2005-09-01 UAB „Miško verslas“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokole užfiksuotas bendrovės direktorės J. K. pranešimas, kurio metu ji kategoriškai ir nedviprasmiškai nurodė, kurios akcijos ir kokia suma yra neapmokėtos. Be to, Klaipėdos m. apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-210-42/2004. Šioje byloje būtent ir buvo tiriamos mokėjimo pavedimų, kuriais neva buvo apmokamos įsigytos akcijos, suklastojimo aplinkybės. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimo nustatyti klastojimo faktai nebuvo paneigti, tačiau byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams. Bylos nutraukimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams nereiškia, kad patys dokumentai, dėl kurių buvo pareikšti kaltinimai, nebuvo suklastoti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje akcentuojama, kad UAB ,,Geležies laužas“ pasiūlymas nebuvo realus, neatitiko bendrovės įstatų ir jokiu būdu negali būti vertinamas komerciniu pasiūlymu pirkti už 17 mln. Lt UAB ,,Miško verslas“ akcijų paketą. Darydamas tokią išvadą, teismas nesivadovavo byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. 2004-03-02 Klaipėdos miesto Savivaldybės sprendimu likviduojamos bendrovės „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ likvidatoriumi paskirtas T. M., o 2004-03-05 pavedimo sutartimi Nr. 15-119 T. M. pavesta atlikti visus veiksmus, susijusius su bendrovės likvidavimu bei organizuoti likviduojamos įmonės turto pardavimą. Numatyta išimtis – išskyrus UAB „Miško verslas“ akcijas. Jau minėta, kad Lietuvos Respublikos CK (2.110 straipsnis) nustatyta, kad „juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų ir juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo pereina likvidatoriui nuo likvidatoriaus paskyrimo“, „likvidatorius turi juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas“. Darytina išvada, kad nebuvo nei pavedime likvidatoriui, nei teisės aktuose nustatyta speciali UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ priklausančių bendrovės „Miško verslas“ akcijų paketo pardavimo tvarka. 2005-05-26 Klaipėdos m. savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl akcijų pardavimo už ne mažesnę kaip 5 mln. Lt sumą, šį sprendimą galima vertinti kaip rekomendaciją likvidatoriui T. M. dėl akcijų pardavimo kainos, nenustatant kokių nors kitų sąlygų. Minimos akcijos buvo pardavinėjamos viešai ir tai patvirtina minimo Klaipėdos m. savivaldybės tarybos sprendimo paskelbimas viešai. Savo pasiūlymus dėl galimo parduodamo akcijų paketo įsigijimo pateikė UAB „Finvesta“ ir UAB „Geležies laužas“ (t. 5, b. l. 88, 89, t. 8, b. l. 122, 123–125). Teisiamajame posėdyje buvo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikusi pasiūlymo nei savivaldybei, nei UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ likvidatoriui T. M. nupirkti akcijas už sumą, kuri yra nurodyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendime, t. y. už ne mažiau kaip 5 mln. Lt. Nuosprendyje nurodyta, kad 2005-05-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ raštu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydamas už 4 mln. Lt parduoti 2310 vnt. UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ priklausančių UAB „Miško verslas“ akcijų (t. 8, b. l. 150). Tačiau ši aplinkybė nesutrukdė teismui padaryti išvadą, kad ne bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ nepateikė pasiūlymo nupirkti akcijų paketą už savivaldybės sprendimu nustatytą kainą, bet būtent UAB „Geležies laužas“ pateiktas pasiūlymas buvo nerealus, nepagrįstas ir neįgyvendinamas.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad 2005-06-28 rašte direktorius J. Ž. nurodė, jog iš spaudos publikacijų sužinoję apie UAB ,,Miško verslas“ valdomą komerciškai patrauklų turtą, savarankiškai atliko skaičiavimus ir parduodamą akcijų paketą įvertino ne mažiau kaip 17 mln. Lt, tačiau turtą turėtų įvertinti nepriklausomi vertintojai. Tame pačiame rašte prašoma UAB ,,Geležies laužas‘ pakviesti derėtis dėl parduodamų akcijų paketo. Teismas padarė išvadą, kad iš šio rašto turinio matyti, jog tai nėra realus pasiūlymas pirkti akcijų paketą būtent už 17 mln. Lt sumą. Teisiamojo posėdžio metu J. Ž. patvirtino, jog tai nebuvo realus pasiūlymas dėl akcijų pirkimo ir bendrovė tuo metu finansinių išteklių nupirkti akcijų paketą neturėjo. Tą pačią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. K., aiškindamas, jog nagrinėjamų įvykių metu UAB ,,Geležies laužas“ laisvų lėšų, kuriomis galėtų įsigyti parduodamą akcijų paketą, neturėjo ir J. Ž. pateiktą 2005-06-28 raštą vertinti kaip komercinį pasiūlymą negalima, nes tokiais atvejais pagal bendrovės įstatus, galutinį sprendimą priima bendrovės valdyba. Teismas, vertindamas 2005-06-28 rašto teksto turinį ir gretindamas su UAB ,,Geležies laužas“ įstatais (t. 12 b. l. 6–19), nuosprendyje konstatavo, jog nagrinėjamų įvykių metu minėtas bendrovės įstatinis kapitalas buvo 5333375 Lt, o remiantis įstatų 78.3 p., sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę nei 1/20 įstatinio kapitalo (tai sudarytų 266 668 Lt), galėjo priimti tik bendrovės valdyba. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad liudytojas V. K. parodė, jog J. Ž. spaudoje perskaitė apie tai, kad parduodami 55 hektarai žemės už maždaug 50 milijonų litų. Nesudėtinga apskaičiuoti, kad 34 proc. tos žemės sudaro daug didesnę sumą nei 5 milijonai. J. Ž. stengėsi gauti dokumentus: nuosavybės liudijimą, žemės nuomos sutartis ir kt., kad realiai būtų galima įvertinti objektą ir pateikti komercinį pasiūlymą. Buvo kreiptasi į UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ su prašymu pateikti dokumentus. Mano, kad neteisingai buvo suformuluotas prašymas, nes gavo tik balansus ir išrašus, kuriais remdamasis negalėjo galutinai suformuluoti komercinio pasiūlymo. Jo nuomone, J. Ž., kaip bendrovės vadovo, veiksmai buvo pakankamai logiški ir pagrįsti, siekiant, kad bendrovė gautų maksimalų pelną. Paprastai jis pasiūlymo formulavimo stadijoje nedalyvaudavo. Valdyba dalyvauja rengiant galutinį pasiūlymą. Iki tol, kol pasiūlymas bus galutinai suformuotas, direktorius pats turi teisę rašyti pažymas, daryti preliminarius skaičiavimus, o vėliau tai perduodama valdybai, kuri ir sprendžia klausimą, ar projektas pelningas kompanijai, ar ne. 2005 metai UAB „Geležies laužas“ dėl globalaus metalo laužo kainų kritimo buvo nuostolingi, pagal 2005 m. balansą ji nebūtų galėjusi gauti kredito, bendrovei nebūtų pakakę lėšų sandoriui, bet kadangi jis yra pagrindinio akcininko atstovas, potencialių priemonių galėjo atrasti. Iš šio liudytojo parodymų akivaizdu, kad tiek bendrovė „Geležies laužas“, tiek ir vieno iš šios bendrovės akcininkų atstovas V. K. 2005 metais manė, kad parduodamas akcijų paketas vertas gerokai didesnę sumą nei 5 mln. Lt ir kad bendrovė savo ar skolintomis lėšomis galėjo sumokėti žymiai didesnę nei 5 mln. Lt sumą už parduodamą akcijų paketą, o galutinio pasiūlymo nepateikė dėl akcijų pirkimo tik dėl to, kad iš UAB „Miško verslas“ negavo visos būtinos informacijos savo galutiniam pasiūlymui suformuoti, o vėliau iš akcijų pirkimo proceso buvo pašalinta.
Teismas vertino tik 2005-06-28 UAB „Geležies laužas“ raštą, tačiau nebuvo analizuojamas ir vertinamas šios bendrovės 2005-07-18 pateiktas raštas Nr. 75, kuriuo „Geležies laužas“, neatsisakydamas savo ankstesnio pasiūlymo, prašė sustabdyti akcijų pardavimą ir pateikti papildomą informaciją apie „Miško verslo“ veiklą (t. 4, b. l. 132–134). Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendžiu pripažino, kad kaltinamieji suklastojo 2005-07-18 sutartį, į ją įrašydami neteisingus duomenis, t. y. jos sudarymo laiką, bei pripažino, kad šio klastojimo tikslas buvo užkirsti kelią galimiems UAB „Geležies laužas“ siekiams ateityje formaliai užginčyti sandorį ir užvilkinti jo įvykdymą, todėl nepagrįstai padarė išvadą apie tai, kad UAB „Geležies laužas“ raštai nebuvo komercinis pasiūlymas pirkti akcijų paketą už 17 mln. Lt. Kaip jau minėta, parduodant akcijų paketą, nebuvo formalizuota nei pasiūlymo data, nei jo forma ar reikalavimai pirkėjui. UAB „Geležies laužas“ vykdant susirašinėjimą tiek su bendrovės likvidatoriumi, tiek ir su savivaldybe bei „Miško verslu“ dėl galimo akcijų paketo nupirkimo ir pasiūlius galimą kainą, buvo suklastota akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir tokiu būdu bendrovė „Geležies laužas“ pašalinta iš akcijų paketo pirkimo proceso.
Be to, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėtos ne tik UAB „Geležies laužas“, bet ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinės galimybės įsigyti minimą akcijų paketą. Bendrovės įstatinis kapitalas – 100000 Lt. Buvo nustatyta, kad nuo 2005-01-26 iki 2005-02-09 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje AB SEB Vilniaus banke (duomenys neskelbtini) sukauptos piniginės lėšos iš viso 345000 Lt, iš jų lėšos įstatiniam kapitalui suformuoti, 2005-02-09 buvo konvertuotos į eurus ir tą pačią dieną pervestos „Bjerring management“ už akcijas. Bendrovės sąskaitoje beveik nebuvo apyvartos. Visa ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla – kelios finansinės operacijos. Tai patvirtina bendrovės sąskaitos analizė, taip parodė tuometinis šios bendrovės direktorius V. J.. Jau minėtoje bendrovės sąskaitos išklotinėje atvaizduota, kad 2005-06-30 buvo gauta 2,6 mln. Lt iš R. S. pagal 2005-06-20 paskolos sutartį; 2005-07-18 gauta 600 tūkst. Lt iš V. J. pagal 2005-06-16 paskolos sutartį bei 1,9 mln. Lt iš A. G. pagal paskolos sutartį; 2005-07-19 iš bendrovės sąskaitos pervesta 5,1 mln. Lt į bendrovės „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ sąskaitą UAB Medicinos banke (t. 7, b. l. 2–17, 19–52). Paskolos sutartys tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. (t. 6, b. l. 118-119); ,,(duomenys neskelbtini)“ ir V. J. (t. 6, b. l. 120–121); ,,(duomenys neskelbtini)“ ir R. S. (t. 6, b. l. 122–123) patvirtina, kad šie asmenys bendrovei suteikė atitinkamai 1950000 Lt, 650000 Lt ir 2,6 mln. Lt paskolas, o už šias lėšas buvo nupirktos UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ turimos bendrovės „Miško verslas“ akcijos, t. y. akcijos buvo nupirktos ne už savas, bet už skolintas lėšas. Iki 2005-06-30 bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje piniginių lėšų, už kurias bendrovė būtų pajėgi įsigyti finansinį turtą, nebuvo. Šią išvadą patvirtina ne tik pačios sąskaitos išrašas, bet ir telefoninis pokalbis tarp J. K. ir R. S. (2005-06-29 pokalbis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nuosprendyje, kaip jau minėta, neanalizavo ir neįvertino dalies įrodymų, išnagrinėtų teisiamajame posėdyje. Būtent šis pokalbis, nors ir buvo išklausytas teisiamajame posėdyje, nuosprendyje neįvertintas, nemotyvuojant, kodėl šie duomenys teismo atmetami.
Liudytojai J. Ž. ir S. L. teigė, jog buvo planuojama akcijas įsigyti už skolintas lėšas, ir V. K. patvirtino šias aplinkybes.
Bylos tyrimo metu išnagrinėtais įrodymais taip pat buvo nustatyta, kad T. M. ir J. S. ėmėsi priemonių vien tik UAB „Geležies laužas“ patikimumui nustatyti, tačiau visiškai neabejojo ir netikrino UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikimumo. Kaltinamoji J. S. parodė, kad su ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkais buvo susitikęs meras ir jis informavo, kad tai patikima firma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvados dėl 2006-09-11 specialistės A. K. išvados bei jos parodymų teisme nepagrįstos įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, ir neatitinka faktiškai nustatytų aplinkybių. Išvadose dėstomų įrodymų turinys neatitinka nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti A. K. parodymai, būtent, jog specialistė parodė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė pavedimui atlikti reikalingus dokumentus. UAB „Miško verslas“ dirbo nuostolingai, tačiau tai nereiškia, kad bendrovė neturi verslo perspektyvų. Kadangi bendrovės turtinės teisės susijusios ir su 3 žemės sklypų nuoma, atskirai buvo vertinami tie trys žemės sklypai kaip perspektyva. Sklypų nuoma buvo ilgalaikė, o vieno sklypo nuomos sutartis buvo pasibaigusi. Kadangi dar 2006 (?) metais tas sklypas priklausė UAB „Miško verslas“, buvo padaryta prielaida, kad šio sklypo nuoma bus pratęsta. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas bei verslo vertinimo metodika nedraudžia, o metodika netgi rekomenduoja remtis prielaidomis ir skaičiavimais į ateitį, apskaičiuojant verslo vertę. Prielaidų darymui remiamasi VĮ Registrų centro duomenimis apie sklypų vertes, apie jų perkamumą būtent toje teritorijoje. Remiantis šiais duomenimis daromi skaičiavimai ir įvertinama rizika. Skaičiuojant sklypų vertę buvo remtasi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis apie tose pačiose teritorijose jau įvykdytus pirkimo–pardavimo sandorius. Sklypų, esančių kaimynystėje, vertė gali skirtis. Jeigu būtų sudarytas sklypo detalusis planas, daroma prielaida, kad jo vertė būtų didesnė. Daroma prielaida, kad galbūt ateityje tai bus padaryta. Jeigu bus tai padaryta, realiai bus įvertintos tam reikalingos sąnaudos, žemės vertė duos atitinkamas pajamas. 2005-10-17 UAB „Miško verslas“ sudarė pirmąją valstybinės žemės, esančios Kretingos g. 78, Klaipėdoje, nuomos sutartį. Tačiau, kaip matyti iš nuomos mokesčių deklaracijos, kurioje UAB ,,Miško verslas“ deklaruoja žemės nuomos mokesčio mokėjimą už 2000 m., dėl šio žemės sklypo jau anksčiau buvo sudaryta nuomos sutartis. Ankstesnėse nuomos sutartyse nebuvo nurodyta, kad jos negali būti pratęstos, buvo numatyta teisė pratęsti sutartis. Sutartis nebuvo tinkamai sutvarkyta 2005 m. gegužės - liepos mėnesiams, tačiau ji buvo pratęsta tam pačiam žemės sklypui. Vertinimo metu ši nuomos sutartis galiojo, todėl minėtas žemės sklypas taip pat buvo įvertintas. Jei sutartis vertinimo metu nebūtų galiojusi, būtų tiriama galimybė, ar jos bus tęsiamos, ar ne, ar yra galimybė jas tęsti, ar ne. Tačiau, įvertinant tai, kad toje vietoje yra įmonės nekilnojamasis turtas, nerealu, kad žemės nuomos sutartis būtų nepratęsta. Savininkų keitimasis dažniausiai žemės nuomos sutarčiai įtakos neturi. Jeigu pastatus perima kažkas kitas, tai sudaro ir naują nuomos sutartį. Žemės nuomos teisė sudaro didžiąją akcijų paketo vertės dalį. Nuoma prilyginama turtui. Nuosavybės ir nuomos vertė skiriasi. Jei žemė būtų buvusi nuosavybė, jos vertė būtų buvusi didesnė (t. 13, b. l. 33–47).
2006-09-06 surašytoje specialisto išvadoje (t. 9, b. l. 13–40) išvardyti visi specialistui tirti pateikti dokumentai, iš jų UAB „Miško verslas“ 1999–2005 m. žemės nuomos sutarčių nuorašai, žemės nuomos mokesčio deklaracijų nuorašai. Todėl nepagrįstas teismo išvadose nurodytas teiginys apie tai, jog A. K. sakiusi, kad jai nebuvo pateikti išvadai visi reikalingi dokumentai ir kad darant pakartotinį akcijų vertinimą pirminis įvertinimas greičiausiai keistųsi.
Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad, nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo atliktas šis daug abejonių keliantis akcijų vertinimas, tačiau jis, teismo nuomone, buvo visiškai nereikalingas, nes tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nepaneigtas UAB ,,Vestus” atliktas turto vertinimo teisingumas ir objektyvumas, jo pagrindu ir buvo vadovautasi nustatant minimalią parduodamo akcijų paketo vertę.
Negalima sutikti su tokia teismo išvada, nes ji nepagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Minėta, kad, teismo nuomone, abejonių jam kelia tai, kad A. K. neva teigė, jog vertinant akcijų paketą jai nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, nebuvo žinoma apie žemės sklypų nuomos sutarčių pasibaigimą, taip pat tai, kad akcijų vertinimas pateiktas remiantis prielaidomis, be to, iš pateiktų dokumentų matyti, kad iki 2005-07-18 UAB „Miško verslas“ finansinė padėtis buvo neigiama, bendrovė turėjo daug kreditinių įsipareigojimų.
Konstatuotina, kad teismo nurodyti įrodymai nebuvo nagrinėjami kartu su visais kitais bylos duomenimis. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje atvejai, kai teismai neištiria teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalina prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų, vertinami kaip anksčiau nurodyto BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti teisiamajame posėdyje išklausyti liudytojų V. Š. bei G. T. parodymai. V. Š. parodė, kad turtas yra vertinamas tą dieną, o vėliau yra daromas retrospektyvinis vertinimas. Todėl turto vertinimas skirtingais laikotarpiais gali skirtis kardinaliai. Vertinama pasikeitus rinkos sąlygoms, tai vertė yra visai kita. Atliekant turto vertinimą, nebuvo reikalaujama įvertinti, ar kils to turto vertė, ar kris. Kai yra retrospektyvinis turto vertinimas, reikia numatyti kainų kilimus ir kritimus. Kadangi UAB „Miško verslas“ verslo veikla buvo minusinė, buvo vertinta turto atžvilgiu. Jei būtų vertinta verslo atžvilgiu, tai vertė būtų buvusi minusinė. Tai reglamentuota 1999-05-25 LR Turto ir verslo įvertinimo pagrindų įstatyme Nr. 1204. Jei vertinant turtą žemės nuomos sutartys jau buvo pasibaigusios, tai jų vertinti negalima. Tai yra metodologinė klaida, kai yra vertinamas turtas pasibaigus nuomos sutarčiai. Jei nėra nuomos sutarties, tai nėra ir vertės. Yra vertinama tas dienos vertė, negalima svarstyti, ar bus pratęsta nuomos sutartis, ar ne. Esant teisminiams ginčams, norinčių įsigyti akcijas sumažėtų, o tai mažina ir turto vertę. Be to, liudytojas nurodė, kad teismas gali skirti ekspertą iš turto vertinimo asociacijos narių, kuris galėtų vertinti, kuri ataskaita yra teisinga, kuri ne.
G. T. parodė, kad atlikdamas vertinimą jis rėmėsi prielaida, kad teisminiai ginčai šiai bendrovei negresia, kadangi tai mažina, o ne didina turto vertę. Jis vertino turto sudėtinių dalių požymį. Kadangi įmonė buvo bankrutuojanti, tai verslo požiūriu akcijos neturėjo jokios vertės ir buvo vertinama turto sudėtinių dalių požymiu, t. y. akcijos buvo vertinamos per turtą. Buvo vertinamas turtas, kuriuo tuo metu disponavo UAB „Miško verslas“: pastatai, esantys Kretingos g. 78, Labrenciškių g. 11, Pamario g. 11, Klaipėdoje. Adresu Kretingos g. 78, Klaipėda, esantis turtas susidėjo iš pastatų ir statinių, tuo metu žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, sklypas buvo valdomas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikėjimo teise. Buvo vertinami Labrenciškių g. 11, Klaipėdoje, esantys pastatai, statiniai, žemės sklypo dalis, žemės sklypo nuomos teisė, Pamario g. 11, Klaipėdoje, esantys pastatai ir statiniai, žemės sklypas su nuomos teise. Visada yra aprašomas turtas ir žemės sklypas, kuriame jis yra. Buvo padaryta prielaida, kad nuomos sutartis bus pratęsta. Ten, kur nuomos sutartis buvo pasibaigusi, tokios prielaidos nedarė, nevertino sklypo, esančio Kretingos g. 78, teisės į nuomos sutarties sudarymą ar pratęsimą. Teise į nuomą galima disponuoti kaip turtu, galima vertinti pinigais.
Konstatuotina, kad ir G. T., kuris surašė UAB „Vestus“ atliktą akcijų paketo vertinimą, pripažino, kad vertinimas buvo atliekamas darant prielaidas, kad tokia yra taikoma darbo metodika. UAB „Vestus“ atlikto vertinimo ataskaitoje (t. 5, b. l. 3–14) nurodoma, kad vertinimo užduotis buvo nustatyti UAB „Miško verslas“ akcijų paketo rinkos vertę. Ataskaitoje nurodyta, kad vertinimas atliekamas darant prielaidą, kad nevyksta, neturi vykti ir negresia teisiniai ginčai, kurie galėtų turėti įtakos verslui ar jo savininkų nuosavybės teisėms į jį. Minėta, kad byloje nustatyta, jog ir iki atlikto vertinimo ir jo metu Klaipėdos apygardos teisme buvo civilinis ieškinys dėl UAB „Miško verslo“ steigimo, dėl steigimo sutarties panaikinimo, t. y. dėl pačios bendrovės panaikinimo. Tačiau vertinimo ataskaitoje nurodyta priešingai, nors, kalbant apie nekilnojamąjį turtą, teigiama, kad nekilnojamojo turto – pastatų – disponavimas apribotas areštu. O kodėl turtas areštuotas, vertintojas šias aplinkybes konstatuodamas jokių vertinimų nepadarė. Ataskaitoje nurodyta, kad „vertintojas, remiantis gautų duomenų analize, ataskaitoje pateiktomis prielaidomis bei akcijų vertės skaičiavimų rezultatais...“. Ataskaitos 6 dalyje nurodyta, kad vertinant įmonės akcijų paketą atsižvelgta į įmonės turto bei verslo vertes, įmonės verslo skolų sudėtį ir atsargas. Gautos turto bei verslo vertės koreguojamos atsargų bei apskaičiuota verslo skolų suma. 6.1 str. – akcijų paketo vertė turto požiūriu yra lygi nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir apskaičiuotai atsargų bei verslo skolų sumai. Pateiktas pats akcijų paketo įvertinimas pinigine išraiška – 2638000 Lt. Dėl žemės sklypų ataskaitoje daroma pastaba: „atsižvelgiant į žemės sklypo naudojimo ypatumus ir su prielaida, kad nuomos terminas bus pratęstas“. Pateikiami duomenys apie vertinamus žemės sklypus: Kretingos g. 78 – žemės sklypo nuomos terminas pasibaigęs; Labrenciškių g. 11 – nuomos sutarties terminas iki 2005-01-20, o pats sklypas pagal miesto bendrąjį planą numatomas panaudoti gyvenamajai statybai; Pamario g. 11 – nuomos sutarties terminas iki 2014-12-29.
„Vestus“ vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad „vertinant įmonės akcijų paketą, atsižvelgta į įmonės turto bei verslo vertes, įmonės verslo skolų sudėtį ir atsargas“. Paanalizavus vertinimo ataskaitą darytina išvada, kad akcijų paketo vertė skaičiuota sudėjus įmonės pastatų komplekso ir žemės sklypų (trijų) nuomos teisės rinkos vertes, iš viso 8,5 mln. Lt. Vertinamo akcijų paketo vertė skaičiuota proporcingai pagal akcijų paketo sudaromąją dalį – t. y. 34 proc. akcijų vertė. Iš viso nurodyta vertinime akcijų paketo vertė, kaip jau minėta anksčiau, 2638000 Lt. Nors susumuoti visi trys žemės sklypai, tačiau jau ir tuo metu, kai buvo daromas UAB „Vestus“ vertinimas, vieno iš trijų sklypų nuomos sutartis buvo pasibaigusi, o antra nuomos sutartis baigėsi 2005-01-20. Todėl 2005-05-26, kai vyko Klaipėdos m. savivaldybės tarybos posėdis, galiojo tik vieno žemės sklypo nuomos sutartis, todėl, jeigu būtų vertinama ši situacija taip, kaip tai nurodė savo parodymuose V. Š., realiai „Klaipėdos dekoratyvinių augalų“ turimo akcijų paketo rinkos vertė turėjo būti smarkiai sumažėjusi. Pats akcijų paketo pardavimas įvyko dar po kurio laiko, t. y. iš viso nuo vertinimo ataskaitos surašymo praėjus jau daugiau kaip 8 mėn., pasikeitus rinkos situacijai, todėl teismo vertinimas, kad ir tuo metu akcijų paketo kaina galėjo ir turėjo būti vertinama pagal 2004-12-02 surašytą „Vestus“ vertintojo ataskaitą, nėra pagrįstas. Be to, teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas 2007-06-07 Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto raštas Nr. 5131-13-111, kuriuo instituto direktorė L. Lizūnaitė patvirtino, kad G. T. nėra įgijęs verslo vertinimo kvalifikacijos. G. T. suteikta kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacija, todėl G. T. savarankiškai atlikti verslo vertinimų negali (t. 12, b. l. 144). Šis dokumentas teismo liko nevertintas. A. K., kuri 2003-12-19 teisingumo ministro V. M. įsakymu Nr. 305 įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, parodė, kad neįmanoma, vertinant akcijų paketą, nevertinti verslo. Todėl dar ir dėl šios priežasties teismui turėjo ir privalėjo kilti abejonių dėl UAB „Vestus“ vertintojo surašytoje vertinimo ataskaitoje pateiktų išvadų teisingumo ir vertinimo pagrįstumo.
2005-05-26 Klaipėdos miesto savivaldybėje vykusiame tarybos posėdyje buvo pateiktas J. Rimos pasirašytas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad turto vertintojai nustatė LŽŪUAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ priklausančių UAB „Miško verslas“ akcijų rinkos vertę – 2638000 Lt, tačiau atsižvelgiant į įmonės perspektyvą, akcijų pardavimo kaina galėtų būti 4 mln. Lt (t. 8, b. l. 151). 2005-06-23 Klaipėdos m. savivaldybės Tarybos posėdžio protokolo išrašas dėl pritarimo parduoti finansinį turtą klausimo svarstymo patvirtina, kad šiuo klausimu pasisakė J. S., kuri pasiūlė pritarti, jog likviduojama ŽŪUAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ parduotų jai nuosavybės teise priklausančių 2310 vnt. paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalios vertės UAB „Miško verslas“ akcijų už nemažesnę sumą kaip 5 mln. Lt. Apie akcijų paketo vertės sumažėjimą savivaldybės tarybos posėdyje nekalbama. Nurodytame J. Rimos aiškinamajame rašte nurodoma jau didesnė kaina, o pati J. S. posėdžio metu pasiūlė dar didesnę kainą ir visi suprato kodėl ir dėl to net nebuvo diskutuojama. Akivaizdu, kad iš esmės parduodamo akcijų paketo vertę ir jo kainą lemia ne vienas nuomojamas žemės sklypas, bet visi trys žemės sklypai Klaipėdos mieste, įmonės „Miško verslas“ turima teisė į šių žemės sklypų nuomą, nuomos pratęsimą bei jau miesto planuose numatytos šių sklypų vystymo perspektyvos, kurios nurodytos ir „Vestus“ atlikto vertinimo ataskaitoje.
UAB „Geležies laužas“ siūlyta akcijų pirkimo kaina – 17 mln. Lt mažesnė nei specialisto išvadoje apskaičiuota ir nurodyta šių akcijų rinkos kaina. Tai patvirtina, kad UAB „Geležies laužas“ pasiūlymas yra ekonomiškai pagrįstas, atsižvelgiant į visų uždarųjų akcinių bendrovių vienintelį tikslą- pelno siekimą. Kadangi už „Miško verslo“ akcijų paketą nepasiūlyta jokia kita konkreti pinigų suma, apskaičiuojant civilinį ieškinį buvo atsižvelgta tik į „Geležies laužo“ pasiūlytą sumą, nepaisant to, kad ji gerokai mažesnė nei rinkos kaina. Remiantis duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 117str., pareikštas prokuroro civilinis ieškinys, vertinant, kad nusikalstama veika valstybei padaryta žala. BPK numato prokuroro pareigą pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai neįvykdė savo pareigos ir nepareiškė civilinio ieškinio. BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėti įrodymai, kuriais rėmėsi prokuroras, pareikšdamas civilinį ieškinį. Galiojančioje teismų praktikoje (baudžiamosios bylos Nr. 2K-111/2008, Nr. 2K-243/2007, Nr. 2k-7-495/2007, 2K-745/2006, taip pat AT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007-01-04 Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga), vadovaujantis CK 6.249 str. 1 d. nuostatomis, pripažįstama, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be to, teismų praktikoje, vertinant veiksmus su akcijomis, konstatuota, kad padarytos žalos turinį sudaro netektų akcijų reali rinkos vertė, kuri atspindi bendrovės turto ir veiklos kiekybines bei kokybines charakteristikas, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (baudžiamoji byla Nr. 2K-111/2008). Teismas nesiėmė teisinių priemonių nustatyti tikrosios akcijų rinkos vertės, todėl negalėjo tinkamai įvertinti nei padarytos materialinės žalos dydžio, nei teisingai išspręsti pareikšto civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numatyta didelė žala gali būti inkriminuojama įvairiai: tik turtinė žala, turtinė ir neturtinė žala ar tik neturtinė žala. Kvalifikavimui reikšmės paprastai turi tik vienos rūšies žala. Iš kaltinamajame akte išdėstyto aprašant T. M., J. S., J. K. ir N. T. veiksmus teksto, kuriame nurodomas didelės žalos padarymas Klaipėdos m. savivaldybei bei nurodomi pažeisti valstybės deklaruojami principai – pagrindinės veiklos nuostatos, akivaizdu, kad kaltinamajame akte kalbama ne tik apie turtinę žalą, kurios dydis įvardijamas konkrečia suma, bet ir apie neturtinę žalą, nors tai aiškiai ir neišreiškiama. Esant būtinybei tiksliau nurodyti padarytą neturtinę žalą, toks ikiteisminio tyrimo stadijoje padarytas trūkumas galėjo būti pašalinamas teisme. Teismas tinkamai neįvertino šio piktnaudžiavimui būtino požymio, neatkreipė dėmesio, kad nagrinėjamu nusikaltimu gali būti padaroma ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia ne tik valstybės ar asmens turtinė padėtis, bet ir padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Teismų praktikoje didele žala pripažįstamas valstybės institucijos, šiuo atveju savivaldybės institucijos bei valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas, o vertinant šį požymį atsižvelgiama į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. padarytos veikos pobūdį: ar padaryti teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, atsižvelgiama į kaltininko einamų pareigų svarbą, į atgarsį visuomenėje ir jo padarytą įtaką savivaldybės autoritetui. Teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, tai ir konstatavo teismas nuosprendžiu, kad 2005-07-18 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta 8 valandą ryte, kaip tai yra įrašyta sutartyje, bet žymiai vėliau – tos pačios dienos vakare, kad tai buvo padaryta esant kitiems pasiūlymams dėl galimo akcijų pirkimo ir kad tai buvo padaryta ne šiaip sau, bet siekiant minimą turtą parduoti konkrečiam pirkėjui ir tokiu būdu jam sudaryta galimybė turtą įsigyti mažesne nei rinkos kaina. Dokumentai, kuriuose įrašomi neteisingi duomenys, laikomi žinomai melagingais, t.y. suklastotais dokumentais. Šis dokumentas turėjo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad neva akcijos jau buvo parduotos ir sutartis pasirašyta anksčiau nei buvo gautas kito galimo pirkėjo pasiūlymas. Taip pat nustatyta, kad šis suklastotas dokumentas buvo panaudotas, jį įregistruojant bendrovės „Miško verslas“ operacijų akcijomis registravimo žurnale ir taip įregistruotas bendrovės akcininkų pasikeitimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje ir konstatavo, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo suklastota. Byloje nustatyta, kad minimą sutartį paruošė, redagavo ir pasirašė T. M. bei N. T., kad jie tai padarė aktyviai kurstomi J. S. ir J. K.. Tokiais veiksmais J. S. kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė, t. y. savivaldybės vykdomosios institucijos vadovė, nerodė sau pavaldiems valstybės tarnautojams pavyzdžio sąžiningai eiti tarnybos pareigas, griežtai laikytis įstatymų, bet savo veiksmais skatino ir T. M. tokiam elgesiui. Tuo tiek J. S., tiek ir T. M. menkino valstybės tarnautojo vardą, savivaldos institucijas, pažemino savivaldos institutą. Kartu kaltinamieji menkino ir pačios valstybės prestižą. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad tokiais veiksmais, kuriais diskredituojamos valstybės ir savivaldybių institucijos, neabejotinai padaroma didelė moralinė žala valstybės interesams, pačiai valstybei.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendžiu konstatavo, kad T. M., J. K., N. T. ir juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suklastojo 2005-07-18 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir jų veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. Teismų praktikoje paprastai neturtinio pobūdžio žala pripažįstama didele, jeigu piktnaudžiaujant tarnyba padaroma dar ir kita nusikalstama veika. Klaipėdos miesto apylinkės teismas į tai neatkreipė dėmesio ir tinkamai neįvertino šio piktnaudžiavimui būtino požymio ir tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kaltinimai piktnaudžiavimu tarnyba T. M., J. S., J. K. ir N. T. buvo pateikti remiantis grupės asmenų bendrininkavimo samprata. Tokia forma pareikštam kaltinimui, įrodinėjimo dalykui keliami konkretūs uždaviniai: įrodyti kiekvieno iš bendrininkų grupės asmens funkciją, indėlį į bendrą nusikaltimą, dalyvavimo nusikaltime laipsnį, atskleisti valinį tyčios turinį, t. y. kiekvieno bendrininko norą veikti kartu su kitais, siekiant suvienyti savo nusikalstamas pastangas bendram nusikalstamam rezultatui. Toks baudžiamojo įstatymo reikalavimas dar labiau akcentuoja bylos duomenų turinio informacinę reikšmę ir jų išsamaus išnagrinėjimo bei tikslaus vertinimo svarbą taikant baudžiamąjį įstatymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu J. K. pateikė pakankamai dokumentų, iš kurių matyti, jog iki 2005-07-18 UAB ,,Miško verslas“ finansinė padėtis buvo neigiama, bendrovė turėjo daug kreditinių įsipareigojimų (t. 14, b. l. 74–94) ir visiškai suprantamos minėtos kaltinamosios bei J. S. pastangos ieškoti padėties iš susiklosčiusios situacijos. Vertinant bylos visumą matyti, jog J. S., eidama Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės pareigas, ėmėsi visų reikiamų priemonių dėl tarybos sprendimo įvykdymo. Ji asmeniškai ne kartą kontaktavo su LR VSD Klaipėdos apygardos skyriaus viršininku A. G. dėl UAB ,,Geležies laužas“ patikimumo, taip pat tuo pačiu klausimu kreipėsi ir į FNTT Klaipėdos apskrities skyrių. Iš šių institucijų buvo gauta negatyviai minėtą bendrovę apibūdinanti informacija ir savaime suprantama, jog kaltinamoji, pagal pareigas būdama atsakinga už savivaldybės valdomą turtą, ėmėsi priemonių, jog akcijų paketo pirkime nedalyvautų minėta nepatikima bendrovė. Kad J. S. veiksmai buvo teisingi, visiškai pasitvirtino ir bylos nagrinėjimo metu (tai susiję su realiais ketinimais ir galimybėmis UAB ,,Geležies laužas” pirkti akcijas).
Šie teismo motyvai yra nepagrįsti, kaltinamųjų veiksmų ir kiekvieno jo indėlio į padarytą nusikaltimą teismas nevertino, kaip ir nemotyvuotai nevertino dalies teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų. Teisminio nagrinėjimo metu daug dėmesio buvo skirta duomenims, gautiems pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, jų patikrinimui. Tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas, privalėdamas vertinti visus kaltinamųjų kaltę patvirtinančius įrodymus, įvertinti visas byloje nustatytas aplinkybes, didelės dalies teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų: protokoluose apie techninių priemonių naudojimo specialia tvarka metu gautos informacijos slaptą kontrolę techninėmis priemonėmis užfiksuotų pokalbių bei jų garso įrašų nevertino ir nemotyvuotai juos atmetė, nors kaltinimo vertinimu šie įrodymai galėjo turėti svarbios reikšmės teisingoms ir pagrįstoms teismo išvadoms. 2005-05-19 vykusio J. K. ir R. S. pokalbio (prasidėjo 9.14 val., baigėsi 9.19 val.), 2005-05-25 J. K. ir V. J. pokalbio (prasidėjo 8.19 val.), 2005-05-26 J. K. ir J. S. pokalbio (prasidėjo 12.04val. ir baigėsi 12.05 val.), 2005-05-30 J. K. ir V. J. pokalbio (prasidėjo 14.17 val., baigėsi 14.19 val.), 2005-06-07 J. K. ir T. M. pokalbio (prasidėjo 16.02 val., baigėsi 16.04 val.), 2005-06-29 J. K. ir R. S. pokalbio (prasidėjo 22.38 val. ir baigėsi 22.43 val.), 2005-07-18 J. K. pokalbio su A. G. (prasidėjo 9.18 val. ir baigėsi 9.19 val.), 2005-07-18 J. S. ir J. K. pokalbio (prasidėjo 10.22 val. ir baigėsi 10.23 val.), 2005-07-18 T. M. ir M. P. pokalbio (prasidėjo 10.26 val. ir baigėsi 10.29 val.), 2005-07-18 J. S. ir J. K. pokalbio (prasidėjo 10.47 val. ir baigėsi 10.48 val.), 2005-07-18 J. K. ir V. J. pokalbio (prasidėjo 11.00 val. ir baigėsi 11.02 val.), 2005-07-18 J. K. pokalbio su A. G. (prasidėjo 14. 21val. ir baigėsi 14.22 val.) turinys yra svarbus ir reikšmingas vertinant kaltinamųjų padarytas veikas, tačiau teismas šių išnagrinėtų teisme įrodymų nevertino.
Valstybės tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, veiklos skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų derinimo principais. Šių principų laikymasis valstybės tarnyboje realiai garantuoja žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą, teisėtumą visuomenės bei valstybės gyvenime, ekonominę gerovę. Galiojančioje teismų praktikoje yra pripažįstama, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veika vertinama kaip piktnaudžiavimas ne tik tada, kai jis atlieka veiksmus, kuriais pažeidžia konkrečias teisės normas, bet ir tada, kai atlieka veiksmus, kurių tiesiogiai nedraudžia jokios imperatyvios teisės normos. Valstybės tarnybos teisiniams santykiams taikomas imperatyvusis (leidžiamasis) teisinio reguliavimo metodas, reiškiantis, jog darbuotojams yra uždrausta viskas, išskyrus tai, kas yra tiesiogiai leista, ir šiems santykiams negalima taikyti dispozityvinio reguliavimo metodo, reiškiančio: „leidžiama viskas, kas nėra tiesiogiai uždrausta“. Valstybės tarnautojas gali veikti tik neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų, atlikti tik teisės aktų nustatytus veiksmus (LAT 2007-02-13 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-243/2007, Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybos ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga). Teismų praktikoje piktnaudžiavimu pripažįstamas ne tik norminių aktų, reglamentuojančių pareigūno veiklą, pažeidimas, bet ir subjekto elgesys, tiesiogiai neprieštaraujantis konkrečioms teisės normoms, tačiau prieštaraujantis bendro pobūdžio reikalavimams – valstybės tarnybos principams, uždaviniams ar tarnybinės etikos reikalavimams. Piktnaudžiaujančio asmens veiksmai nesuderinami su tarnybos interesais, nes jais pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys.
2005 metais J. S. ėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės pareigas, o T. M. buvo paskirtas ir ėjo LŽŪUAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ likvidatoriaus pareigas. Suklastodami dokumentą – 2005-07-18 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir padarydami kaltinime jiems nurodytus veiksmus, T. M. ir J. S. atliko neteisėtus veiksmus, kuriais buvo apribotos kitų ūkio subjektų, šiuo atveju UAB „Geležies laužas“, teisės dėl sąžiningos konkurencijos. Teismų praktikoje akcentuojama, kad valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui negalioja principas „leidžiama viskas, kas nedraudžiama“. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gali veikti tik neperžengdamas jam suteiktų įgalinimų ribų, atlikti tik teisės aktuose nustatytus veiksmus ir už juos gauti atlyginimą. T. M. šiurkščiai pažeidė tiek bendruosius reikalavimus, keliamus bendrovės likvidatoriui, tiek ir Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d. reikalavimus veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai (2005-07-12 įstatymo redakcija), 2004-03-05 pavedimo sutarties Nr. 15-119 3.1 ir 3.2 punktus, įpareigojančius atlikti jam pavestus veiksmus pagal įgaliotojo nurodymus sąžiningai ir rūpestingai, o J. S. kaip viena Klaipėdos miesto savivaldybės vadovų privalėjo savo tarnybinėje veikloje laikytis valstybės tarnybos pagrindinių principų (įstatymų viršenybės, skaidrumo ir kt.), vykdyti valstybės tarnautojo pareigas, vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 5 p. nustatytais valstybės tarnautojų veikos etikos principais, remdamasis 15 str. 1 d. 4 p. tinkamai atlikti savo pareigines funkcijas, 15 str. 1 d. 5 p. – nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis Klaipėdos m. savivaldybės administracijos nuostatų, patvirtintų Klaipėdos m. Savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr.1-237, 16 str. 4 p. bei Klaipėdos m. savivaldybės mero 2004-01-28 potvarkiu Nr. P-21 patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.4. str. reikalavimų tinkamai administruoti savivaldybės turtą. Todėl T. M. ir J. S. atlikti norminiams aktams bei valstybės tarnybos principams akivaizdžiai prieštaraujantys tyčiniai veiksmai, kuriais sąmoningai buvo siekiama atlikti neteisėtą veiką, turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas tarnyba.
Dėl kaltinimo epizodo dėl dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo Klaipėdos apylinkės teismas nuosprendyje konstatuodamas, kad kaltinamieji N. T. ir T. M. 2005-07-18 tarp 17 ir 18 val. pasirašydami UAB „Miško verslas“ 2310 vnt. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tyčia į ją įrašė neteisingus duomenis, t. y. jos sudarymo laiką nurodė 8 valandą, ir tokiu būdu ją suklastojo, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba netikrą ar suklastotą dokumentą panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala. Šiuo atveju nors ir konstatavus, kad kaltinamieji į akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įrašė aiškiai neteisingus duomenis, to baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. kilti nepakanka, būtina nustatyti, kad suklastojus minėtą dokumentą kilo šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybei buvo padaryta ne mažesnė kaip 11,9 mln. Lt žala. Teismo nuomone, nustačius, kad UAB „Geležies laužas“ likvidatoriui T. M. konkretaus pasiūlymo pirkti UAB „Miško verslas“ akcijas nepateikė, kitų akcijų pirkėjų, kurie būtų pasiūlę didesnę jų kainą nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nebuvo, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybei žala padaryta nebuvo, t. y. nekilo Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. numatyti padariniai. Teismas, konstatuodamas, kad N. T. ir T. M. tyčia 2005-07-18 tarp 17 ir 18 val. į UAB „Miško verslas“ akcijų pirkimo sutartį įrašė duomenis, žinodami, kad jie melagingi, jos sudarymo datą nurodydami 8 valandą, ir ją panaudojo, jų nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikavo į Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teismas nuosprendyje nurodė, kad spręsdamas kaltinamųjų N. T. ir T. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įvertina tai, jog tokios rūšies, t. y. akcijų pirkimo – pardavimo, sutarčiai įstatymai nekelia privalomojo reikalavimo nurodyti jos sudarymo laiką, o UAB „Geležies laužas“ ketinimai pirkti UAB „Miško verslas“ akcijas buvo nerealūs, kaltinamiesiems jokios būtinybės sutartyje nurodyti jos sudarymo valandas nebuvo, minėta sutartis, kaip nurodyta jos 7.1. p. įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, ir valandos joje nurodymas niekaip nepakeitė ir nedarė įtakos šalių įsipareigojimams, neturėjo jokios teisinės reikšmės. Todėl, teismo nuomone, visiškai tikėtina, tai patvirtina ir bylos duomenys, jog kaltinamieji, siekdami užkirsti kelią galimiems UAB „Geležies laužas“ siekiams ateityje formaliai užginčyti sandorį ir užvilkinti jo įvykdymą, turėdami tik pozityvius ketinimus, į sutartį įrašė jos sudarymo valandą. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadarė ir nesudarė prielaidų tokiai žalai atsirasti. Todėl, nors ir formaliai nustačius, kad kaltinamųjų veikose yra visi tiriamo nusikaltimo sudėties požymiai, laikytina, kad jų veikos yra mažareikšmės, ir traukti kaltinamuosius baudžiamojon atsakomybėn yra netikslinga, kaltinamieji, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 str. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nuosprendžiu atleisti. Analogiškai teismas nuosprendyje įvertino ir juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiką, bendrovės direktoriaus N. T. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikavus pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), vadovaujantis juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančiu Lietuvos Respublikos BK 20 str., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstama veika tais pačiais motyvais perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir juridinis asmuo Lietuvos Respublikos BK 37 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) atleistas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Be to, teismas konstatavo, kad J. K. kurstė N. T. ir T. M. suklastoti UAB „Miško verslas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, ir kartu su jais šį suklastotą dokumentą panaudojo 2005-07-19 įregistruodama ją operacijų akcijomis registracijos žurnale, o jos padaryta nusikalstama veika nuosprendžiu perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) į Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) bei tais pačiais anksčiau nurodytais motyvais sprendžiant N. T., T. M. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ baudžiamosios atsakomybės klausimą, J. K. nusikalstama veika laikytina mažareikšme ir ji nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d. atleista.
Vertindamas J. S. pareikštą kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, jog kaltinamoji J. S. būtų sukursčiusi N. T. bei T. M. suklastoti tikrą dokumentą – UAB „Miško verslas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį – ir ją panaudoti, t. y. padariusi veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir pripažino, jog neįrodyta, kad J. S. dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Kaltinamoji J. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintina. Vertinant teismo nuosprendį dėl J. S. išteisinimo, darytina išvada, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji nebendrininkavo padarant dokumento suklastojimą, todėl jos išteisinimas nepagrįstas. Teismo išvada, kad kaltinamieji T. M., J. K., N. T. bei juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ suklastodami dokumentą Klaipėdos miesto savivaldybei nepadarė žalos ir todėl nekilo BK 300 str. 2 d. numatyti padariniai, yra nepagrįsta faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o Lietuvos Respublikos BK 37str. taikytas netinkamai. Darytina išvada, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, neįvertinęs įrodymų, ištirtų teisiamajame posėdyje, nepaneigdamas kaltinimo surinktų įrodymų dėl T. M., J. S., J. K., N. T. bei juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos, dėl J. S. nemotyvavo išteisinimo, o dėl kitų kaltinamųjų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje nustatyta atsakomybė už dokumento suklastojimą, vadovaujantis samprata, kad dokumento pagrindinė funkcija yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma, bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tai gali būti padaroma įrašant į dokumentą žinomai melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Surašant suklastotą dokumentą nebūtina, kad visa informacija būtų melaginga, svarbu, kad dalis šios informacijos neatitinka tikrovės.Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-10-16 nuosprendyje teisingai įvertino kaltinamųjų T. M. ir N. T. veiksmus, konstatuodamas, kad jie, pasirašydami UAB „Miško verslas“ 2310 vnt. (nuosprendyje – 2510) akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, tyčia į ją įrašė neteisingus duomenis, t. y. jos sudarymo laiką nurodė 8 valandą, ir tokiu būdu ją suklastojo, o kartu su J. K., jai kurstant T. M. ir N. T. suklastoti UAB „Miško verslas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, šį suklastotą dokumentą panaudojo 2005-07-19 įregistruodami sutartį operacijų akcijomis registracijos žurnale. Teisinga ir teismo išvada dėl juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarytos veikos vertinimo kaip dokumento suklastojimo ir jo panaudojimo.
Nepagrįsta teismo išvada dėl J. S. padarytos nusikalstamos veikos vertinimo. Teismo nuosprendyje, vertinant kaltinamųjų T. M., J. S., J. K., N. T. veiksmus, akcentuojami tie patys įrodymai ir pagrindinis iš jų – 2005-12-23 protokolas apie techninių priemonių naudojimo specialia tvarka metu gautos informacijos slaptą kontrolę, kuriame techninėmis priemonėmis užfiksuotas 2005-07-18 tarp 15.53 val. ir 17.01 val. vykęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės J. S. kabinete jos, T. M., J. K. ir N. T. pokalbis bei pats šio pokalbio garso įrašas. Teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad iš šio pokalbio matyti, jog būtent jo metu buvo nuspręsta į minėtą sutartį įrašyti jos sudarymo laiką – 8 valandą. Teismas nurodė, kad garso įrašų protokoluose užfiksuota, kad po šio pokalbio T. M. ir N. T. išėjo pataisyti sutarties pirmąjį lapą ir ją pasirašyti, o vėliau N. T. pranešė J. K., kad sutartį, joje įrašę 8 valandą, pasirašė. Tačiau nors visi kaltinamieji, kaip tai yra konstatuojama ir nuosprendyje, dalyvavo pokalbyje ir visi – ir J. S. – tarėsi kartu ir dėl neteisingų duomenų, o būtent valandos, įrašymo sutartyje, teismas nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, jog kaltinamoji J. S. būtų sukursčiusi N. T. bei T. M. suklastoti tikrą dokumentą – UAB „Miško verslas“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį – ir ją panaudoti. Teismo nuomone, iš protokolų apie techninių priemonių naudojimo specialia tvarka metu gautos informacijos slaptą kontrolę turinio matyti aiški kaltinamosios J. S. pozicija, siekiant, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo vykdymas parduoti minėtos bendrovės akcijas nebūtų nepagrįstai vilkinamas, kad akcijos, nesant kitų realių pasiūlymų, būtų parduotos optimalią kainą pasiūliusiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jokių objektyvių ir neginčytinų duomenų, įrodančių tai, kad J. S. kokiais nors veiksmais kurstė N. T. bei T. M. į akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įrašyti melagingus duomenis, jos sudarymo laiką nurodant 8 valandą, byloje nesurinkta.
Kadangi ir teismas nuosprendyje akcentavo būtent J. S. kabinete 2005-07-18 įvykusį pokalbį, todėl šį pokalbį ir jo turinį būtina kruopščiai išanalizuoti. Minėta, kad pokalbis vyko 2005-07-18 tarp 15.53 val. ir 17.01 val. J. S. kabinete tarp jos, T. M., J. K., N. T.. Susitikimo metu J. K., J. S. ir N. T. kurstė T. M. UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ vardu pasirašyti sutartį su ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl 34 proc. bendrovės „Miško verslas“ akcijų pardavimo priekaištaudami, kad lig šio laiko sutartis dar nepasirašyta, nors jokių kliūčių tam nėra. Pokalbio dalyviai kalba apie neseniai gautą „Geležies laužo“ pasiūlymą dėl akcijų pirkimo už 17 mln. Lt. J. K. siūlo tuoj pat sutartį pasirašyti, J. S. klausia, ką jis – T. M. – ruošiasi daryti ir priekaištauja, kad vėl jis kažko laukia. J. K. sako: „Dabar yra vienas paprastas būdas, kas pasirašyta, įrašyti aštuntą valandą ir viskas. Ir tai yra elementaru“; „Nes mes turim išankstinę sutartį, kad penktadienį nieko nebuvo. Aštuonioliktą dieną vakare jie pas mane iki šiol tas neatėjo, nei pas vieną neatėjo. Kodėl mes negalėjome šįryt pasirašyti?“; „Neturim ko laukti. Mes turim sutartį pasirašyti“; „Mes galim atsakyti tuo faktu, kad vyrai pavėlavot. Jūs buvot paprašyti iki penktadienio, penkioliktos dienos apsispręsti, mes jūsų raštą gavom kažin kada“; „Nu tai rašykis, aštuntą valandą galim būti pasirašę ir pabaigti visą šitą velniavą“. J. K. vis nurodo, kad yra preliminari sutartis, kurią reikia vykdyti, yra tarybos sprendimas. J. S. siūlo, kad būtų sutartimi nustatoma kaina truputį virš 5 milijonų, kad būtų alibi tarybai, kad kaina net didesnė. O naujas pirkėjas „Geležies laužas“ nepatikimas, kad ji tokią informaciją gavo iš VSD bei FNTT. Nors ir siūlo 17 mln., bet nepatikimi. J. K. pabrėžia, kad akcijos negali būti parduodamos viešai. Nereikia išsigąsti ir nereikia skelbti viešai. O jeigu jiems neparduos akcijų, tai jie ruoš iš karto ieškinį, viską blokuos per teismą, dės areštus. T. M.: „...iš tikrųjų aš turiu siekti maksimaliai gauti kainą, ne tai, kad aklai parduoti kažkam bet kam, nežiūrint į tai, kokie yra kiti interesai ir pasiūlymai“. J. S. klausia, kas bus tada, jei vaikydamiesi 17 milijonų, negaus ir šitų penkių milijonų, kas tada bus kaltininkas. J. K. aiškina, kad terminas atsakymui buvo duotas iki penktadienio, penkioliktos. Penktadienį išlaukė, išlaukė beveik visą pirmadienį, o pirmadienį naktį jie atsiunčia „kažkokį popiergalį“. N. T.: „...į kurių atsakymus tai čia truks pusę metų kol, taip sakant, kol visus atsakys...“. Todėl J. K. klausia, kodėl jie negalėjo būti pasirašę antrą valandą dienos ar dar anksčiau. Pokalbio metu J. K. informavo, kad gavo žinutę: „Atėjo žinutė, pas mus atnešė, aš noriu, kad užfiksuotų valandą, kol dar neišėjo. Jolanta, jie dar neišėjo? Užfiksuok valandą. Ant jų. Ai, užfiksavo valandą? Ai, su valandom? Labai gerai. Puikiai. Labai gerai. Su valandom. Tomai, rašom“. T. M. jokių rimtų argumentų nepateikia, tačiau iš jo kalbos turinio, intonacijos aišku, kad jis bijo atsakomybės pasirašyti jam siūlomą sutartį, kadangi žino, jog yra pelningesnis pasiūlymas. N. T.: „Ė, nereikia nieko ten, šita, laukti, Tomai“. J. K.: „Rašomės pirmą, aštuntą, devintą, dešimtą, vienuoliktą“. J. S.: „Man, man yra svarbiau, kad savivaldybė gautų pinigų, o ne tai, kad likti prie geldos, ir tada aš būčiau pats kalčiausias, tikrai, pats kalčiausias būčiau aš“. J. K.: „Ir būtumėm pasirašę jau, būtų parėjęs pavedimas, nes pagal valandas, vat, kas yra. Ir, ir vėl įeini į padėtį, pats lieki šiapus skylės. Pavedimas būtų praėjęs anksčiau, negu jūs gavot visus laiškus“. J. S.: „Nieko... tavo tie laiškai, aš nežinau, kad tai, Dieve, kažkokio laiško mes išsigąstam, nu Jėzus Marija“. Toliau pokalbio metu J. S. svarsto galimybę kreiptis į tarybą, kad sutartį įgaliotų pasirašyti ją, nes be tokio įgaliojimo ji negali pasirašyti; jai svarbiausia, kad savivaldybė gautų pinigų. J. S.: „Būtų bent jau penki milijonai, sakysim, vienas litas ar dešimt litų ar arti to“. J. K. pasiūlo: „gerai. Penki ir šimtas“; „penki ir šimtas. Einam perrašom sutartį. Pasirašom ją vietoje“. J. S.: „Ir tą sutartį aš tarybai, jeigu Tomas nepasirašo, aš ją teiksiu Tarybai ir prašysiu, kad Taryba ja patvirtintų...“; „Tikrai neteiksiu septyniolikos milijonų. Nesiūlysiu laužo“. N. T.: „Padorumas reikalauja čia, taip sakant, rašytis“. J. K. priekaištauja, kad T. M. nenori vykdyti preliminarios sutarties, kurią pats ir pasirašė. Todėl dar kartą siūlo pridėti prie penkių milijonų šimtą tūkstančių: „Tai ne tas pats, kuris tau buvo atsiųstas į kompiuterį. Ne tas pats, kas atsiųsta į kompiuterį. Sakau, dadedat šimtą tūkstančių, kad būtų ramu, kad tai nebūtų vienas litas, penki litai, dešimt tūkstančių. Penki ir šimtas. Tai yra ne dvi kapeikos. Už šimtą tūkstančių galima daug darbų padaryti“. N. T. dar kartą atkreipia dėmesį, kad svarbu yra valandos, ir siūlo sutartyje įrašyti valandas anksti, kai prasideda darbas – aštuntą valandą, o J. K. papildo, kad T. M. tokiu metu dar neturėjo jokių kitų pasiūlymų ir niekas neturi jokių įrodymų, kad tokie pasiūlymai jau buvo. J. K.: „Žiūrėk, valandos yra svarbu. Jeigu ten eis ant tų raštų, valandos bus svarbu“. N. T.: „Valandos svarbu“. J. K.: „Bet tu tokiu laiku neturėjai jokių raštų ir jie neturi jokių įrodymų, kad tu juos turėjai“. Tada T. M. kalba telefonu su V., o po pokalbio į klausimą atsako, kad jam neleido sutartį pasirašyti. J. K. sako, kad advokatų visada tokia pozicija, jeigu jį reikės ginti, tai jie advokatui mokės. J. S. klausia, kokios yra priežastys, kad jis nepasirašo sutarties, prašo jas įvardyti. Sako, kad pasiūlymas dėl septyniolikos milijonų bus vis tiek atsiimtas ir jie liksią be nieko, todėl jos tikslas yra parduoti „Miško verslą“. Be to, svarbu yra apsisaugojimas: „...toliau, antras veiksmas, apsisaugojimas. Šiai dienai aš apsisaugojimą turiu.“; „... visos specialiosios tarnybos mums duos sąlygų. Taip? kad tai yra nepatikima kompanija...“. Pokalbio pabaigoje T. M., J. K. ir N. T. kalba ir nurodo, kokius žodžius, kuriose pastraipose reikia sutartyje pataisyti, o būtent įrašyti didesnę sumą pirmame puslapyje. J. K. siūlo T. M. ir N. T. eiti viską išspausdinti ir pasirašyti (t. 3, b. l. 84–101).
Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką. Šis asmuo yra nusikalstamos veikos iniciatorius, nes jis sukelia kitiems asmenims norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką. Kurstymo būdai priklauso nuo kurstytojo ir kurstomojo charakterio savybių, tarpusavio santykių, todėl yra įvairūs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kurstymas gali pasireikšti įtikinėjimais, prašymais, grasinimais ir papirkinėjimais, pažadais, autoritetu, piktnaudžiavimu valdžia ir pan. Todėl teismas, vertindamas J. S. veiksmus, neįvertino visų aplinkybių, o būtent, kad J. S. pasirašė 2005-07-14 (t. 8, b. l. 19) pavedimą, kuriuo pakeitė 2004-03-05 pavedimo sutartį Nr. 15- 119, ir įgaliojo T. M. parduoti UAB „Miško verslas“ akcijų paketą ir pokalbio metu kategoriškai teiravosi, kodėl T. M. nepasirašo sutarties, kada ją planuoja pasirašyti, kokius numato kitus veiksmus atlikti ir kas bus atsakingas, jei jam nepasirašius sutarties, nebus gautos piniginės lėšos už parduodamas akcijas, bei nurodė galimybę kreiptis į tarybą, kad sutartį įgaliotų pasirašyti ją. Iš aptariamo pokalbio akivaizdu, kad faktiškai T. M. jautėsi esantis J. S. pavaldus asmuo ir, nors įrašytame pokalbyje J. S. tiesiogiai nenurodė ir nepasakė įrašyti aštuntą valandą, tačiau savo autoritetu bei įtaka veikė kartu su J. K. šiai įtikinėjant į sutartį įrašyti neteisingus duomenis, o būtent nurodyti laiką – 8 valandą. Vertintina, kad šiuo konkrečiu atveju J. S. kurstymas pasireiškė užmaskuota forma. Vykusio pokalbio analizė patvirtina tai, kad pokalbio tarp kaltinamųjų metu būtent dėl J. S. kelis kartus pakartoto nepasitenkinimo dėl siūlomos už akcijas sumokėti sumos dydžio, J. K. pasiūlė mokėti 100 tūkst. Lt didesnę sumą. O kaip tik tais pokalbio momentais, kai buvo kalbama apie fiktyvių valandų (ne tik 8 valandos) į sutarties tekstą įrašymą, o apie tai buvo kalbama pokalbio metu kelis kartus, būtent pati J. S. dalyvavo pokalbyje ir pati pasisakė. Teismas nuosprendyje pripažino, kad J. S. posėdžio metu patvirtino, jog buvo kalbama apie valandų sutartyje įrašymą. Todėl iki galo ištyrus visus surinktus įrodymus ir įvertinus jų turinį darytina išvada, kad tiek J. K., tiek ir J. S. aktyviais veiksmais sukurstė ne tik T. M., bet ir N. T. UAB „Miško verslas“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo sutartyje įrašyti neteisingus duomenis – jos sudarymo laiką. Todėl J. S. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip bendrininkavimas, padarytas kurstytojo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamųjų T. M., J. K., N. T. bei juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadarė ir nesudarė prielaidų tokiai žalai atsirasti. teismas šią išvadą motyvavo tuo, kad tokios rūšies, t. y. akcijų pirkimo pardavimo, sutarčiai įstatymai nekelia privalomojo reikalavimo nurodyti jos sudarymo laiką, teismui jau anksčiau pripažinus, kad UAB „Geležies laužas“ ketinimai pirkti UAB „Miško verslas“ akcijas buvo nerealūs, kaltinamiesiems jokios būtinybės sutartyje nurodyti jos sudarymo valandas nebuvo, minėta sutartis, kaip nurodyta jos 7.1. p. įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, ir valandos joje nurodymas niekaip nepakeitė ir nedarė įtakos šalių įsipareigojimams, neturėjo jokios teisinės reikšmės. Visiškai tikėtina, kai patvirtina ir bylos duomenys, jog kaltinamieji, siekdami užkirsti kelią galimiems UAB „Geležies laužas“ siekiams ateityje formaliai užginčyti sandorį ir užvilkinti jo įvykdymą, turėdami tik pozityvius ketinimus, į sutartį įrašė jos sudarymo valandą.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo motyvai nėra būtini šios veikos sudėties požymiai, todėl neturi reikšmės šios veikos kvalifikacijai (LAT byla Nr. 2K-745/2006). Todėl nepagrįsti yra teismo motyvai, nurodant, kad kaltinamieji neteisingus duomenis į sutartį įrašė turėdami tik pozityvius ketinimus. Šios nusikalstamos veikos padarymo motyvai negali turėti ir neturi esminės reikšmės sprendžiant kaltinamųjų veikomis padarytos žalos klausimą. Nusikalstamos veikos padarinių nustatymas ir teisingas įvertinimas yra būtini konstatuojant nusikalstamos veikos pavojingumą.
Pagrįsdamas sprendimą taikyti BK 37 straipsnį teismas nurodė tik tai, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadarė ir nesudarė prielaidų tokiai žalai atsirasti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nors ir formaliai nustačius, kad kaltinamųjų veikose yra visi tiriamo nusikaltimo sudėties požymiai, laikytina, kad jų veikos yra mažareikšmės ir traukti kaltinamuosius baudžiamojon atsakomybėn yra netikslinga. Tačiau padarydamas tokią išvadą, teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, ir jos nevertino. Teismas, pripažindamas, kad kaltinamieji suklastojo 2005-07-18 sutartį dėl UAB „Miško verslas“ akcijų paketo pirkimo – pardavimo, neatsižvelgė ir neįvertino to, kad suklastotas dokumentas negalioja nuo jo suklastojimo momento, kad šio suklastoto dokumento – sutarties – pagrindu 2005-07-19 UAB „Miško verslas“ operacijų akcijomis registracijos žurnale buvo įregistruotas akcininkų pasikeitimas, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai atiteko svetimas UAB „Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ priklausantis turtas, kad taip buvo apribotos kitų ūkio subjektų teisės dėl sąžiningos konkurencijos.
Todėl, remiantis BK nuostata, kad veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai, šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai priėmė sprendimą vadovautis BK 37 straipsniu ir kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.
Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Išteisintieji ir jų gynėjai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Kaltinimo T. M. ir J. S. dėl piktnaudžiavimo tarnyba esmė ta, kad T. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, o J. S. būdama valstybės tarnautoja, pažeisdami atitinkamų įstatymų normų reikalavimus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai pardavė 2310 UAB ,,Miško verslas“ akcijų, priklausiusių LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“. Dėl to didelę žalą patyrė Klaipėdos miesto savivaldybė ir jai buvo padaryta ne mažesnė kaip 11,9 mln litų žala (apeliacinės instancijos teisme pakeistame kaltinime papildomai inkriminuota, kad taip buvo sumenkintas savivaldybės institucijos autoritetas ir diskredituotas valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojui prilyginto asmens LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ likvidatoriaus vardas ir valstybei padaryta didelė neturtinė žala bei Klaipėdos miesto savivaldybei padaryta ne mažesnė kaip 11,9 mln litų žala). J. K. buvo kaltinama sukursčiusi padaryti, o N. T. padėjęs padaryti šį nusikaltimą.
Nustatyta, kad LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ 100 procentų akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Ši bendrovė turėjo 2310 UAB ,,Miško verslas“ akcijų. UAB ,,Miško verslas“ akcininkais šioje byloje nagrinėjamu laikotarpiu buvo ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei BJERRING MANAGEMENT ApS. Taigi parduodant LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ turimas UAB ,,Miško verslas“ akcijas turėjo būti taikomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ABĮ), galiojusio inkriminuojamos veikos padarymio metu, nuostatos. Minėto įstatymo 47 str. nustatyti uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumai. ABĮ 47 str. 1 d. akcininką, ketinantį parduoti uždarosios akcinės bendrovės akcijas, įpareigoja apie parduodamų akcijų skaičių ir pardavimo kainą raštu pranešti uždarajai akcinei bendrovei. Minėto straipsnio antrojoje dalyje numatyta, kad pirmumo teisę įsigyti visas parduodamas uždarosios bendrovės akcijas turi akcininko pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas gavimo uždaroje akcinėje bendrovėje dieną buvę jos akcininkai, jei įstatuose nenustatyta kitaip. Šio straipsnio penktojoje dalyje numatyta, kad jei vienas ar keli uždarosios akcinės bendrovės akcininkai pareiškė pageidavimą pirkti visas akcininko parduodamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas, akcininkas šias akcijas privalo parduoti pageidavimą pareiškusiems akcininkams, o pageidavimą pareiškę akcininkai visas šias akcijas už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta pranešime, privalo nupirkti sumokėdami ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią bendrovė gavo pranešimą apie ketinimą parduoti akcijas, jei su akcijas parduodančiu akcininku nesutariama kitaip. To paties straipsnio septintojoje dalyje numatyta, kad jei kiti uždarosios akcinės bendrovės akcininkai nepageidauja įsigyti visų ketinamų parduoti akcijų arba pranešimo nepateikia, akcininkas įgyja teisę savo nuožiūra akcijas parduoti už kainą, ne mažesnę, nei buvo nurodyta jo pranešime apie ketinimą parduoti akcijas. Tokia pati tvarka numatyta ir UAB ,,Miško verslas“ įstatuose.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T2-195 nusprendė pritarti, kad likviduojama LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ (kurios vienintelis akcininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė) parduotų 2310 jai nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių 1000 Lt nominalo vertės UAB ,,Miško verslas“ akcijų už ne mažesnę kaip 5 mln litų sumą (t. 8, b. l. 154). Norą pirkti minėtas akcijas jau anksčiau buvo pareiškusi UAB ,,Miško verslas“ akcininkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o kitas UAB ,,Miško verslas“ akcininkas BJERRING MANAGEMENT ApS atsisakė pirkti minėtas akcijas su sąlyga, kad nepriklausomai nuo šių akcijų perleidimo kainos minėtos akcijos bus perleistos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 32). 2005 m. birželio 27 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ pasirašė preliminariąją akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 39). 2005 m. liepos 15 d. LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“, atstovaujama likvidatoriaus T. M., veikdama kaip UAB ,,Miško verslas“ akcininkė, pardavė, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus N. T., iš pastarosios už 5,1 mln. litų nupirko 2310 paprastųjų 1000 litų nominalo vertės akcijų. Taigi vienas uždarosios akcinės bendrovės akcininkas kitam šios bendrovės akcininkui pardavė turimas akcijas. Parduodant minimas akcijas nebuvo laikytasi kai kurių minėto straipsnio nuostatų, t. y. nebuvo raštiško LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ pranešimo UAB ,,Miško verslas“ apie ketinimą parduoti akcijas, jų skaičių ir pardavimo kainą. UAB ,,Miško verslas“ apie parduodamas akcijas, jų skaičių ir pardavimo kainą nepranešė kitam akcininkui, t. y. BJERRING MANAGEMENT ApS, tačiau toks minėto ABĮ straipsnio reikalavimų nesilaikymas negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis kurio nors akcininko teises, nes BJERRING MANAGEMENT ApS anksčiau buvo išreiškusi savo valią dėl sandorio su minėtomis akcijomis, be to ji, 2005 m. liepos 15 d. sandorio neginčija. Taigi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip esamas UAB ,,Miško verslas“ akcininkas teisėtai įsigijo LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ parduodamas 2310 akcijų. ABĮ 47 str. gina uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo teises sudarant sandorius dėl akcijų ir tretysis asmuo uždarosios akcinės bendrovės akcijas gali įsigyti tik tada, kai esami akcininkai nepageidauja įsigyti parduodamų akcijų. Minėto straipsnio 7 d. yra numatytas ir tam tikras saugiklis, t. y., kad tretiesiems asmenims akcijos negali būti parduodamos žemesne kaina, nei jos buvo siūlomos esamiems akcininkams. Taigi įvertinus ABĮ 47 str. įtvirtintus uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo ypatumus akivaizdu, kad tiek UAB ,,Finvesta“, tiek UAB ,,Geležies laužas“ įsigyti LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ parduodamas UAB ,,Miško verslas“ akcijas galėjo tik tada, jei jų nebūtų pirkusi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ arba BJERRING MANAGEMENT ApS. Apeliaciniame skunde prokuroras daro klaidingą išvadą, kad ta aplinkybė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba savo internetiniame puslapyje 2005-06-02 paskelbė 2005-05-26 sprendimą dėl akcijų pardavimo, reiškia viešą UAB ,,Miško verslas“ akcijų pardavimą. Minėtame internetiniame puslapyje buvo skelbiami visi tos dienos posėdyje priimti tarybos sprendimai ir tai buvo daroma vadovaujantis Teisės gauti informaciją iš valstybinių bei savivaldybės institucijų įstatymo nuostatomis. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija nebevertina apeliacinio skundo argumentų dėl UAB ,,Geležies laužas“ pasiūlymo įsigyti minimas akcijas už 17 mln. litų realumo ir pagrįstumo, finansinių galimybių, šios bendrovės patikimumo tikrinimo aplinkybių, liudytojų J. Ž., V. K., S. L. parodymų ir kitų su šia bendrove susijusių aplinkybių, nes tai būtų reikšminga tik tuo atveju, jei minėta bendrovė būtų ketinusi pirkti akcijas, esant ABĮ 47 str. 7 d. numatytoms aplinkybėms.
Iš byloje esančių prokurorų ieškinių (t. 9, b. l. 77–79, 80–81) matyti, kad klausimai, susiję su UAB ,,Miško verslas“ įstatinio kapitalo formavimu (taip pat ir dėl akcijų apmokėjimo), Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjami nuo 2003 m. liepos mėnesio. Ieškovai buvo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Tai iš žiniasklaidos buvo žinoma ir Klaipėdos miesto visuomenei, todėl esant šioms aplinkybėms apeliacinio skundo motyvai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai 2005-05-26 priimant sprendimą dėl UAB ,,Miško verslas“ akcijų pardavimo nebuvo žinoma apie šios bendrovės įstatinio kapitalo formavimo ir tinkamo akcijų apmokėjimo aplinkybes, nepagrįsti. UAB ,,Miško verslas“ įsteigimo teisėtumo klausimą (kartu ir įstatinio kapitalo formavimą) bei klausimą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo parduoti LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ priklausančias UAB ,,Miško verslas“ akcijas teikimu siūlė panaikinti Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje K. Vintilaitė. Taigi akivaizdu, kad minimi klausimai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai buvo žinomi, tačiau ji savo 2005 m. gegužės 26 d. sprendimo nepanaikino ir 2005 m. birželio 30 d. sprendimu Vyriausybės atstovo teikimą atsisakė vykdyti. Vyriausybės atstovė šio sprendimo teismui neskundė, todėl liko galioti 2005 m. gegužės 26 d. sprendimas parduoti UAB ,,Miško verslas“ akcijas. Šios aplinkybės rodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba kaip kolegialus organas kryptingai siekė parduoti jai priklausantį finansinį turtą. Parduodamų UAB ,,Miško verslas“ akcijų kainą minimu sprendimu taip pat nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, kuri buvo vienintelė LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ akcininkė. Šio kolegialaus turto savininko sprendimo nevykdyti T. M. ir J. S. neturėjo teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms teigti, kad jie piktnaudžiavo tarnyba, nėra jokio pagrindo.
T. M. ir J. S. nepažeidė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų, neapribojo kitų ūkio subjektų teisių dėl sąžiningos konkurencijos parduodant UAB ,,Miško verslas“ akcijas, nes, kaip minėta anksčiau, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis ABĮ 47 str. 2 d., turėjo pirmumo teisę įsigyti akcijas, nesudarė sąlygų ,,(duomenys neskelbtini)“ minimas akcijas įsigyti už mažesnę nei rinkos kainą, nes akcijų kainą nustatė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (vienintelis LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“, kuriai priklausė parduodamos UAB ,,Miško verslas“ akcijos, akcininkas), o ne T. M. ar J. S.. Formaliai Klaipėdos miesto savivaldybės taryba galėjo priimti sprendimą parduoti minimas akcijas ir už 1 litą. Taigi šiuo atveju neturi reikšmės prokuroro argumentai dėl per mažos akcijų vertės ir esant šioms aplinkybėms kolegija nebevertina apeliacinio skundo motyvų dėl specialistės A. K. išvados dėl UAB ,,Miško verslas“ akcijų paketo ir dėl jos parodymų teisme bei dėl G. T. išvados bei parodymų teisme.
Konstatavus, kad T. M. ir J. S. nepiktnaudžiavo tarnyba, daroma išvada, kad J. K. nekurstė, o N. T. nepadėjo minėtiems išteisintiesiems piktnaudžiauti tarnyba. Kolegija išklausė 2005-07-18 pokalbio įrašą J. S. kabinete. Tai, kad pokalbio J. S. kabinete 2005-07-18 metu J. K. grasino kreiptis į teismą ir stabdyti akcijų pardavimą kitiems galimiems klientams, jei nebus vykdoma preliminarioji sutartis, negali būti vertinama kaip kurstymas daryti nusikaltimą, nes toks jos veiksmas būtų buvęs teisėtas. Jos ir N. T. bei J. S. įkalbinėjimas T. M. pasirašyti akcijų pirkimo–pardavimo sutarį negali būti vertinamas kaip kurstymas pastarąjį padaryti nusikaltimą, nes T. M. veikė nepažeisdamas ABĮ 47 str. nuostatų bei 2004-03-05 pavedimo Nr. 15-119 ir 2005 m. liepos 14 d pavedimo sutarties Nr. 15-119 dalinio pakeitimo reikalavimų, o N. T., J. K. ir J. S., vadovaudamiesi minėtu ABĮ straipsniu, turėjo teisę reikalauti, kad akcijos būtų perleistos esamam UAB ,,Miško verslas“ akcininkui.
Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino 2005-05-19 vykusio J. K. ir R. S. pokalbio (prasidėjo 9.14 val., baigėsi 9.19 val.), 2005-05-26 J. K. ir J. S. pokalbio (prasidėjo 12.04 val. ir baigėsi 12.05 val.), 2005-05-30 J. K. ir V. J. pokalbio (prasidėjo 14.17 val., baigėsi 14.19 val.), 2005-07-18 J. K. pokalbio su A. G. (prasidėjo 9.18 val. ir baigėsi 9.19 val.), 2005-07-18 J. S. ir J. K. pokalbio (prasidėjo 10.22 val. ir baigėsi 10.23 val.), 2005-07-18 T. M. ir M. P. pokalbio (prasidėjo 10.26 val. ir baigėsi 10 29 val.), 2005-07-18 J. S. ir J. K. pokalbio (prasidėjo 10.47 val. ir baigėsi 10.48 val.), 2005-07-18 J. K. ir V. J. pokalbio (prasidėjo 11.00 val. ir baigėsi 11.02 val.), 2005-07-18 J. K. pokalbio su A. G. (prasidėjo 14.21 val. ir baigėsi 14.22 val.) ( t. 4, b. l. 107–129) turinio ir įrodomosios reikšmės. Minėti telefoniniai pokalbiai mažai informatyvūs. Iš jų galima suprasti, kad iš ryto ieškomas T. M., kuris neatsiliepia telefonu. Pokalbyje tarp J. K. ir A. G. kalbama apie pinigų pervedimą į sąskaitą. 2005-05-19 nuo 9 val. 14 min. iki 9 val. 19 min vykęs telefoninis pokalbis taip pat nėra informatyvus. Kalbama apie bylos nagrinėjimo atidėjimą, kada ir kur vyks R. S., apie kažkokias įmones. Prokuroras pats apeliaciniame skunde nenurodo, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia minėti pokalbiai. Iš 2005 m. birželio 29 d. 22 val. 38 min. prasidėjusio ir 22 val. 43 min. pasibaigusio pokalbio tarp J. K. ir R. S. matyti, kad J. K. R. S. praneša apie tai, kad pretenzijas į akcijas reiškia ,,Geležies laužas“ ir prašo pasidomėti, kas tai per įmonė. Šiuo atveju minėtas pokalbis įrodomąja prasme nėra reikšmingas, nes anksčiau jau minėta, kad tai būtų buvę reikšminga, jei UAB ,,Geležies laužas“ būtų ketinusi pirkti akcijas, esant ABĮ 47 str. 7 d. numatytoms aplinkybėms.
Dėl dokumentų klastojimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad N. T., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o T. M., dirbdamas likviduojamos ŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai augalai“ likvidatoriumi, veikdami bendrininkų grupe, UAB ,,Miško verslas“ direktorei J. K. kurstant padaryti nusikaltimą, 2005-07-18, tarp 17 ir 18 val., UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ patalpose tyčia suklastojo UAB ,,Miško verslas“ 2310 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį į minėtą sutartį įrašydami, kad ji pasirašyta 2005-07-18 8 val., ir abu su J. K. šį suklastotą dokumentą panaudojo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo, atstovaujama bendrovės direktoriaus N. T., veikiančio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu, N. T. veikiant bendrininkų grupe su LŽŪUAB ,,Klaipėdos dekoratyviniai audalai“ likvidatoriumi T. M., UAB ,,Miško verslas“ direktorei J. K. kurstant padaryti nusikaltimą, tyčia 2005-07-18, tarp 17 ir 18 val., UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ patalpose suklastojo tikrą dokumentą – akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, ir kartu su T. M. ir J. K. suklastotą dokumentą panaudojo. Teismas J. K. veiką kvalifikavo pagal LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 1 d., T. M., N. T. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“–pagal LR BK 300 str. 1 d. ir visiems dėl mažareikšmiškumo bylą nutraukė. J. S. dėl kaltinimo pagal BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. išteisino.
Prokuroro prašymas apeliaciniame skunde T. M.. J. K., N. T. ir juridinį asmenį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais pagal BK 300 str. 2 d. ir paskirti atitinkamas bausmes nepagrįstas. Baudžiamojo kodekso 37 str. prasme veika yra mažareikšmė, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Įstatymų leidėjas, konstruodamas Baudžiamojo kodekso Ypatingosios dalies straipsnių dispozicijas, sprendė klausimą kokios veikos yra pavojingos, ir jas uždraudė, nes jos daro esminę žalą piliečių, visuomenės ir valstybės interesams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies normų nuostatomis, sprendžiamas klausimas, ar kėsinimusi į baudžiamuoju įstatymu ginamas vertybes asmuo siekė padaryti joms esminę žalą, ar veikos tikslai ir motyvai, veikos padarymo būdas ir pasekmės rodo, kad šia veika nebuvo siekiama tokią žalą padaryti, todėl veika yra mažareikšmė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nurodyti asmenys suklastojo akcijų pirkimo sutartį, įrašydami jame tikrovės neatitinkantį sutarties sudarymo laiką, tačiau minėtais veiksmais nebuvo klastojamas sutarties turinys, galėjęs sukurti neteisėtas pasekmes, nepagrįstai apriboti kito akcininko teises. Šioje nutartyje anksčiau aptarta, kad nebuvo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 228 str. 1 d., nebuvo neteisėtai iš akcijų pirkimo proceso pašalintas konkurentas UAB ,,Geležies laužas“, o kartu nebuvo padaryta ir didelė žala. Teismas, konstatavęs, kad dėl šios kaltinamųjų padarytos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadaryta, visiškai pagrįstai veikas perkvalifikavo į BK 300 str. 1 d. bei taikė BK 37 str. nuostatas.
Teismas pagrįstai išteisino J. S. pagal LR BK 24 str. 5 d., 300 str. 2 d. neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Kaltinimas J. S. buvo grindžiamas tuo, kad pokalbis, kurio metu buvo pasakyta, kad reikia įrašyti į sutartį 8 val., vyko jos darbo kabinete ir kad nusikaltimą T. M. padarė veikiamas jos autoriteto. Tai yra tik prielaidos. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išklausius minėtą pokalbį matyti, kad jos kabinete vyko gana audringos diskusijos dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Jų metu J. S. ne kartą buvo išėjusi iš kabineto ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad ji būtų kursčiusi T. M. ar N. T. į sutartį įrašyti kitokį laiką, nei sutartis bus pasirašyta. J. S. neigia tai dariusi, o kitų objektyvių duomenų byloje nesurinkta. Šiuo atveju vien loginiu išmąstymu grįsti jos kaltę negalima.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d , kolegija
nutaria:
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokuroro Gintaro Plioplio apeliacinį skundą atmesti.