- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 2A-2228-467/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17068-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- L. D., V. Š., V. D., S. D.
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams L. D., V. Š., V. D., S. D. dėl skolos priteisimo, nuomos santykių nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-11-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti su atsakove L. D. 2001-02-26 pasirašytą Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr.221 dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakovus L. D., V. Š., V. D. ir S. D. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamosios patalpos, ieškovo valdomos patikėjimo teise ir esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų 342,70 Lt skolos už socialinio būsto nuomą ieškovo naudai; priteisti solidariai iš atsakovų 5408,75 Lt skolos už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ieškovo naudai; priteisti solidariai iš atsakovų 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri perdavė ieškovui patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, tarp kurių ir pirmiau nurodytą butą. Su L. D. 2001-02-26 buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo patalpos nuomos sutartis Nr.221, kuria buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje nuomotojas suteikė nuomininkei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, o nuomininkė įsipareigojo mokėti buto nuomos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. 2008-06-17 su atsakove pasirašytas susitarimas dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr.1.40-S08/3806/966, kuriuo buvo įforminti minėtos sutarties pagrindu su atsakove susiklostę nuomos teisiniai santykiai bei nustatytos nuomotojo ir nuomininko teisės ir pareigos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-01-24 sprendimu ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovei dėl sutarties nuraukimo ir iškeldinimo buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2011-07-08 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas. Po šių sprendimų atsakovai ir toliau elgėsi nesąžiningai, piktybiškai nemokėjo mokesčių už buto nuomą ir kitas teikiamas paslaugas. Ieškinio pateikimo dieną atsakovai ieškovui už gyvenamosios patalpos nuomą buvo skolingi 342,70 Lt. Be to, 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybė sudarė susitarimą su UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos sumokėjimo už šilumos energiją, tiektą Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, taip pat ir patalpoms (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovai solidariai už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 yra skolingi 2444,16 Lt už suteiktas UAB „Vilniaus energija“ paslaugas ir 204,45 Lt delspinigių, iš viso 2648,61 Lt. 2010-10-08 sutarties tarp UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pagrindu, išskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nuo 2010-09-01 teikia SĮ „Vilniaus miesto būstas“, tačiau šių sąskaitų atsakovai neapmoka, todėl skola už šildymą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2010-09-01 iki 2011-09-30 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudaro 2760,14 Lt. Atsakovai buvo informuojami apie skolas ir raginami jas apmokėti, tačiau iniciatyvos likviduoti susidariusius įsiskolinimus atsakovai nerodė, nuolatinių ir sisteminių mokėjimų nevykdė.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų L. D., V. Š., V. D. ir S. D. ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės naudai 342,70 Lt skolos už socialinio būsto nuomą, 5408,75 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė, taip pat priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai 189,91 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atitinkamai dėl atsakovų iškeldinimo, kadangi 342,70 Lt skola už buto nuomą ir 5408,75 Lt skola už šilumos energiją nesudaro pagrindo pripažinti, kad nurodyto dydžio įsiskolinimas gali būti pripažintas pagrindu CK 6.217 straipsnio prasme laikyti jį esminiu sutarties pažeidimu. Tokią išvadą teismas padarė, įvertinęs tai, kad atsakovai civilinėje byloje Nr.2-455-790/2011 laikotarpiu nuo 2010-06-02 (ankstesnės bylos iškėlimo teisme dienos) iki 2011-01-24 (teismo sprendimo priėmimo dienos) skolą nuo 11250,53 Lt sumažino iki 4302,70 Lt bei apmokėjo 314,90 Lt skolą už buto nuomą, paaiškindami, kad likusią skolą jie galėtų išmokėti per metus, o iškeldinimas būtų žiauri priemonė sunkmečiu, taip pat įvertinęs šioje byloje nurodyto įsiskolinimo sumą – 340,66 Lt už buto nuomą (pridedant 2,04 Lt delspinigių), 2444,16 Lt skolą UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 ir 204,45 Lt delspinigių pagal 2010-10-13 Vilniaus miesto savivaldybės susitarimą su UAB „Vilnius energija“, bei 2760,14 Lt skolą laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-09-30 pagal 2010-10-08 sutartį dėl skolos už šilumos energiją apmokėjimo. Teismas aplinkybę, kad atsakovai prieš 7 mėnesius, turėdami mažas pajamas, padengė didžiąją dalį įsiskolinimų, pripažino aktyviu siekimu pašalinti padarytus sutarties pažeidimus ir pagrindu konstatuoti, kad įsiskolinimai atsirado ne dėl atsakovų piktybinio nenoro atsiskaityti, o dėl sunkios jų materialinės padėties. Nustatytos aplinkybės nesudarė teismui pagrindo pripažinti, kad tokia skola taip pažeidžia nuomotojo teises, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo panaikinti sprendimą atmestų reikalavimų dalyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų apie nuomininkės L. D. ir jos šeimos narių pareigų, kylančių iš nuomos sutarties, nevykdymą. Nuomos mokestis nebuvo mokamas nuosekliai. Taip pat susidarė skolos UAB „Vilniaus energija“. Tik pateikus ieškinį ankstesnėje byloje (Nr.2-455-790/2011), atsakovai pradėjo mokėti už suteiktas paslaugas. Nuomininkui bei jo šeimos nariams nevykdant įstatymo jam nustatytų pagrindinių pareigų, nuomotojas įgyja teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį teismo tvarka (CK 6.611 str.) bei iškeldinti asmenis iš nuomojamos gyvenamosios patalpos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra padarytas nuomos sutarties pažeidimas, t.y. kad atsakovai įsiskolino už gyvenamųjų patalpų nuomą bei komunalines paslaugas, tačiau atsakovų neiškeldino. Tokiu būdu teismas formuoja praktiką, kad socialinio būsto nuomininkai gali nesilaikyti sutarties nuostatų, t.y. nemokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių ir toliau gyventi nuomojamame bute. Atsakovai nesiėmė pakankamų priemonių ir veiksmų, siekiant padengti savo įsiskolinimus, nesidomėjo savo pareigomis, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai, neapdairiai, nesąžiningai, neteisingai, piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl tos teisės neturėtų būti ginamos (CK 1.90 str. 5 d.). Atsižvelgti vien į nuomininkų interesus bei ignoruoti savininko teisėtus interesus, yra neteisinga, nesąžininga ir neprotinga.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovai nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą ir apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (b.l. 6-7). Šis butas Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos 2001-02-26 sutartimi Nr.2-21 išnuomotas atsakovei L. D. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui (b.l. 16-17). Butas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr.1-1536 perduotas VšĮ „Vilniaus butai“ valdyti ir naudoti patikėjimo teise, todėl 2008-06-17 susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo tarp VšĮ „Vilniaus butai“ ir L. D. nuomotojas VšĮ „Vilniaus butai“ perėmė 2001-02-26 nuomos sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas (b.l. 18). Bute gyvena L. D. su vyru V. Š., sūnumi V. Š. ir anūke S. Š. (b.l. 21-24). Pagrindinė buto nuomininkė savo gyvenamąją vietą ginčo bute yra deklaravusi nuo 1982-03-23 (b.l. 23). Kreipimosi į teismą dieną skola už buto nuomą buvo 340,66 Lt ir 2,04 Lt delspinigių (už 2011 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, b.l. 25-27). Skola už butui teikiamą karštą vandenį ir šilumą laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2011-09-30 sudaro 2760,14 Lt (b.l. 35-36). Skola už butui teikiamą karštą vandenį ir šilumą laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2010-08-31 sudaro 2444,14 Lt ir 204,45 Lt, ką patvirtina ieškovo pateiktas tarp UAB „Vilniaus energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sudarytas susitarimas dėl skolos sumokėjimo (b.l. 37-40, 41). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-01-24 sprendimu civilinėje byloje 2-455-790/2011 atmetė ieškovo ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b.l. 50-53, 90-93, CPK 182 str. 2 p.). Šioje byloje teismas nustatė, kad atsakovai daugiau kaip tris mėnesius, laikotarpiais nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2009 m. kovo mėn. ir nuo 2009 m. gegužės iki rugpjūčio mėn. nemokėjo nuomos mokesčio, daugiau kaip tris mėnesius, nuo 2008 m. gruodžio mėn. nebuvo sumokėję už šilumos energiją, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovai iš esmės likvidavo nuomos mokesčio įsiskolinimą, dengė įsiskolinimus ir kitiems tiekėjams, byloje nebuvo duomenų, kad dėl skolų už butui teiktas komunalines paslaugas jų teikėjai būtų kreipęsi į teismą. Teismas konstatavo, kad įsiskolinimai atsirado ne dėl atsakovų piktybinio nenoro atsiskaityti, o dėl sunkios jų materialinės padėties, nes L. D. nuo 2009-12-17 registruota darbo biržoje, nedarbo išmokų negavo, V. D. buvo bedarbis nuo 2009-02-24, įsidarbino 2010-06-01, jam mokama minimali mėnesinė alga, L. D. anūkė S. D. buvo moksleivė, o šiuo metu yra studentė, atsakovų šeimoje nuo 2009-10 mėn. iki 2010 m. birželio mėn. pajamas gavo tik V. Š.. Duomenų, kad atsakovai turėtų kitą būstą, kuriame galėtų apsistoti, kito turto, nebuvo (CPK 182 str. 2 p.). Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį analogišku pagrindu, papildydamas reikalavimu priteisti skolą. Ieškovas reikalavimą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo grindžia atsakovų įsiskolinimu ir tolesniu nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių nemokėjimu bei ta aplinkybe, kad tik pateikus ieškinį teisme ankstesnėje byloje, atsakovai pradėjo mokėti už paslaugas. Ieškovas 2011-08-12 raštu atsakovei L. D. pranešė apie 2619,79 Lt įsiskolinimo už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas (susidariusias iki 2011-07-31) apmokėjimo, kuriame, nurodyta iki 2011-09-05 sumokėti skolas (b.l. 46), o 2011-10-04 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komiteto posėdžio protokole nurodyta, kad nuspręsta pritarti dėl nuomos sutarties nutraukimo su L. D., jos bei V. Š., V. D. ir S. D. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų Gelvonų g. 27-20, Vilniuje (b.l. 47). Duomenų, ar buvo svarstytas klausimas dėl kito socialinio būsto suteikimo atsakovės šeimai teismui nebuvo nepateikta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-27 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 342,70 Lt skolos už socialinio būsto nuomą, 5408,75 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atmestų reikalavimų dalyje apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantui.
CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis byloje įrodė, jog atsakovė ir su ja gyvenantys asmenys nuolat, t.y. ne mažiau kaip tris mėnesius, nemokėjo nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas, todėl 2001-02-26 nuomos sutartis galėjo būti nutraukta ir atsakovai iškeldinti CK 6.611 straipsnio pagrindu. Apeliantas iš dalies teisingai nurodo, jog pirmosios instancijos teisme jis įrodė, kad atsakovai tinkamai nevykdė pareigos mokėti buto nuompinigius, mokesčius už energijos, karšto vandens bei komunalinių paslaugų tiekimą, ką taip pat konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priteisdamas ieškovui iš atsakovų skolą, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankamas pagrindas nutraukti su atsakove L. D. sudarytą 2001-02-26 nuomos sutartį ir ją bei jos šeimos narius iškeldinti iš gyvenamosios patalpos CK 6.611 straipsnio pagrindu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.611 straipsnyje įtvirtintą normą, yra pažymėjęs, kad, spręsdamas ginčus dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo dėl jos pažeidimo, teismas turi įvertinti tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiamus padarinius kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau kai ginčo šalys saistomos išskirtinio pobūdžio – socialinio būsto – nuomos sutarties, teismai turi atsižvelgti ir į šios sutarties pobūdį bei sudarymo tikslus, suponuojančius didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą – be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių taikymo Lietuva įsipareigojo. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad 2001-02-26 su atsakove L. D. sudaryta nuomos sutartis yra socialinio būsto nuomos sutartis, o bedarbio statusą viena iš atsakovių turėjusi buvo reikalinga tokios paramos, nebuvo, šios aplinkybės neginčija ir apeliantas skunde.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet yra ir faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Teisės į būsto neliečiamybės gerbimą apribojimas gali būti įvairių formų, iš kurių griežčiausia – būsto netekimas, todėl kiekvienu atveju svarbu nustatyti nurodytos formos proporcingumą ir pagrįstumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2011). Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012). Kasacinis teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl teisės į būstą ribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui nutraukti nuomos sutartį, kiekvienu atveju turi būti tiriamos ir aiškinamos faktinės aplinkybės dėl skolininko socialinės padėties (turtinės būklės, amžiaus ir galimybių gerinti turtinę būklę, buitinio elgesio, nepilnamečių vaikų, kitų nedarbingų asmenų išlaikymo); skolos aplinkybių (skolos susidarymo laiko, dydžio, priežasčių); skolininko pastangų gerinti turtinę padėtį ir (ar) galimybių grąžinti skolas; nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo padarinių (skolininko galimybių apsirūpinti kita gyvenamąja patalpa, nepilnamečių vaikų ir kitų paramos reikalingų asmenų būsto netekimo ir kitokių neigiamų padarinių). Pagal šių ir kitų konkrečiam ginčui reikšmingų aplinkybių visumą teismai turėtų spręsti, ar pareikštas ieškinys dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo pagrįstas ir, jei pagrįstas, tai kokia apimtimi tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2012).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių kasacinio teismo išaiškinimų laikėsi. Teismas konstatavo, kad 342,70 Lt skola už buto nuomą ir 5408,75 Lt skola už šilumos energiją nesudarė pagrindo pripažinti, kad nurodyto dydžio įsiskolinimas gali būti pripažintas pagrindu CK 6.217 straipsnio prasme laikyti jį esminiu sutarties pažeidimu. Teismas nustatė, kad atsakovai civilinėje byloje Nr.2-455-790/2011 laikotarpiu nuo 2010-06-02 iki 2011-01-24 skolą nuo 11250,53 Lt sumažino iki 4302,70 Lt bei apmokėjo 314,90 Lt skolą už buto nuomą, paaiškindami, kad likusią skolą jie galėtų išmokėti per metus, o iškeldinimas būtų žiauri priemonė sunkmečiu, ir šią aplinkybę – kad atsakovai prieš 7 mėnesius, turėdami mažas pajamas, padengė didžiąją dalį įsiskolinimų, pripažino aktyviu siekimu pašalinti padarytus sutarties pažeidimus ir pagrindu konstatuoti, kad įsiskolinimai atsirado ne dėl atsakovų piktybinio nenoro atsiskaityti, o dėl sunkios jų materialinės padėties. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo pripažinti, kad nurodyto dydžio atsakovų skola taip pažeidžia nuomotojo teises, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Teisėjų kolegija visiškai pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, kadangi jos paremtos byloje esančiais įrodymais, atitinka kasacinio teismo išaiškinimus, o teismo sprendimu lieka apsaugota atsakovės ir jos šeimos narių teisė į ginčo patalpą kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 straipsnį. Atsakovai yra socialiai pažeidžiami, o, esant dabartinei jų turtinei padėčiai, iškeldinimas dar labiau socialiai pažeistų jų teises ir teisėtus interesus. Socialinio būsto suteikimo socialiai remtiniems asmenims paskirtis ir yra užtikrinti šių asmenų interesus ir toks būstas suteikiamas dėl jų socialinės padėties. Ieškovas, atstovaudamas interesus savivaldybės, kuri įgyvendina įstatymu jai priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų įgyvendinti teisės nutraukti sutartį tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar labiau pabloginama. Dėl šių priežasčių kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė dalį ieškovo reikalavimų, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.