- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1-327-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58271-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- V. M.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis specialųjį vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2018 m. gruodžio 9 d. apie 3.24 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2018 m. gruodžio 9 d. 3.26 val. alkoholio matuokliu jam nustatytas 2 ‰ girtumas; pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. gruodžio 14 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 1,89 ‰ etilo alkoholio).
Motyvuojamoji dalis
2. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
2.1. Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d. apie 22.30 val. savo automobiliu ,,Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su drauge nuvažiavo į kavinę-klubą, esantį prekybos centre (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Į klubą atvažiavo blaivus. Klube išgėrė 1,5 litro 7-8 % stiprumo alaus kokteilio. 2018 m. gruodžio 9 d. apie 3 val. klube ėmė pyktis su savo drauge, kuri iš klubo su savo drauge išėjo pėsčiomis į namus. Jis, išėjęs iš klubo, atsisėdo į savo automobilį, pagalvojo apie konfliktą su drauge ir nutarė nuvažiuoti pas ją, nes norėjo su ja susitaikyti. Tuo metu jis jautėsi apsvaigęs, juto alkoholio poveikį ir suprato, kad dėl savo neblaivumo automobilio vairuoti negali. Jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė jam 2 ‰ girtumą. Po to jį nuvežė į ligoninę, kur jis davė kraujo tyrimams. Tokį savo poelgį – vairavimą būnant neblaiviu – jis vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi.
2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis V. M. prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (91 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).
2.3. BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti: tarnybiniai pranešimai (4, 11, 28 b. l.), apžiūros protokolas (6–10 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatų nuotrauka (12 b. l.), alkotesterio patikros sertifikato kopija (13 b. l.), specialisto išvada (14 b. l.), nutarimas dėl automobilio pridavimo saugoti (15 b. l.), duomenys apie transporto priemonę (26 b. l.), VšĮ „Emprekis“ pažyma apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje (27 b. l.), prašymas dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis (30–37 b. l.), liudytojo V. V. apklausos protokolas (40–41 b. l.), kaltinamąjį V. M. charakterizuojantys duomenys (48–54 b. l.), laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (60, 63 b. l.), kaltinamojo V. M. apklausų protokolai (69–70, 78 b. l.), nutarimai skirti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (81–82, 84–85 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (91 b. l.), duomenys apie laiduotoją I. D. (99, 100, 108, 109 b. l.), prašymas dėl laidavimo (103–107 b. l.).
2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis V. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
2.5. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
3. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
3.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo V. M. gynėja pateikė kaltinamojo sesers I. D. prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą sesers I. D. atsakomybei. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį pagal laidavimą seseriai.
3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. ir laiduotoja I. D. palaikė laiduotojos prašymą. Laiduotoja nurodė, kad ji su kaltinamuoju gyvena tame pačiame mieste ir jie yra artimi, bendrauja, susiskambina telefonu, konsultuojasi vienas su kitu, kartu padeda senyvai mamai, gyvenančiai kaime, kaltinamasis atsižvelgia į laiduotojos nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajam realią teigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja I. D. nurodė, kad sutinka būti savo brolio laiduotoja, supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę ir yra verta teismo pasitikėjimo. Anksčiau kaltinamasis V. M. nėra vairavęs automobilio būdamas neblaivus. Apie kaltinamojo V. M. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo tą pačią dieną (tai buvo sekmadienis). Kaltinamasis alkoholį vartoja kartais, bet negausiai, dėl savo veikos labai pergyvena. Ji pati yra nepakanti girtiems vairuotojams, su broliu yra diskutavusi apie per visuomenės informavimo priemones rodomus įvykius, sukeltus neblaivių vairuotojų, ir jų pasekmes. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje ji charakterizuojama teigiamai, kaip pareiginga, sąžininga, rūpestinga, atsakinga darbuotoja. Pasak laiduotojos, jos sveikata yra gera. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sesers I. D. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką savo broliui – kaltinamajam V. M..
3.4. Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, jis visas įvykio aplinkybes išdėstė nuosekliai ir išsamiai, gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis V. M. neteistas, jis turi galiojančią administracinę nuobaudą (įspėjimą) už padarytą mažareikšmį KET pažeidimą. Jis nedirba. Svarbu įvertinti kaltinamojo V. M. padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį – kaltinamojo padaryta nusikalstama veika truko pakankamai trumpą laiką, ji buvo padaryta naktį, kuomet eismas gatvėse nėra intensyvus, kaltinamojo vairuotas automobilis nuvažiavo nedidelį atstumą (apie 400 metrų), jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Savo veika žalos kaltinamasis V. M. niekam nepadarė. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis V. M. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.
3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos I. D. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamajam V. M. nustatytą girtumo laipsnį (jam nustatytas vidutinis girtumas), į jo padarytos veikos pavojingumą, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.
4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
4.2. Šiuo atveju kaltinamasis V. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis neteistas, jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, padarytą naudojantis jam suteikta teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamojo V. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
5.1. Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo.
5.2. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
5.3. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
5.4. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. M. automobilis neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. nurodė, kad automobilis yra reikalingas tam, kad jis ir laiduotoja I. D. galėtų tinkamai rūpintis senyvo amžiaus mama. Jam neturint teisės vairuoti transporto priemones, jo automobiliu galėtų naudotis laiduotoja I. D., o taip pat ir draugė, jo automobilis būtų naudojamas šių asmenų, o taip pat senyvos mamos poreikiams tenkinti. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jos automobilis yra mažas, todėl kaltinamojo V. M. automobilis, kuris yra didesnis, praverstų rūpinantis mama ir dirbant ūkio darbus kaime. Šiuo konkrečiu atveju konfiskavus kaltinamojo automobilį, be kita ko, nukentėtų kitų, su nusikalstamos veikos padarymu nesusijusių asmenų interesai. Svarbu tai, kad kaltinamasis V. M. administracine tvarka per 5 metus iki aptariamo įvykio buvo baustas vieną kartą, kas leidžia pagrįstai teigti, jog jis iki aptariamo įvykio buvo drausmingas vairuotojas. Atsižvelgdamas į tai teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio palikimas jo savininkui nekels pavojaus visuomenei, kad konfiskuoti kaltinamojo V. M. automobilį netikslinga, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamojo V. M. automobilis grąžinamas kaltinamajam, o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, valstybei išieškoma automobilio vidutinę vertę atitinkanti pinigų suma – 685 eurai (be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis).
6.1. Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (81–82, 84–85 b. l.), kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.
6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo V. M. į valstybės pajamas išieškomos: 1) automobilio „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos (36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 9 d.) (30–37 b. l.); 2) 1,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
V. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. D. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 9 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. M. valstybei išieškoti automobilio „Renault Kangoo“ vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 685 (šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis) eurus.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.
- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (uždraudimą vairuoti transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;
- automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti V. M..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš V. M. į valstybės pajamas:
- automobilio „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas (36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 9 d.);
- 1,90 Eur (vieną eurą 90 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Išaiškinti V. M., kad proceso išlaidas jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą V. M. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų ir automobilio vidutinę vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Išaiškinti V. M., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai I. D., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.