Klaipėdos apygardos teismo nutartis

susipažinusi su Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6388-328/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismui perduotas spręsti klausimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmų) civilinės bylos Nr. 2-6388-328/2019, kurioje gautas ieškovo G. M., atstovaujamo A. K. T., ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

2. Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad civilinėje byloje dalyvaujančiais asmenimis yra patraukti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas R. D. bei Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas S. B..

3. Atvejai kuomet civilinė byla gali būti perduota nagrinėti iš vieno teismo kitam išvardinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnyje. Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Byla perduodama nagrinėti kitam teismui ir CPK 34 straipsnio 5 – 7 dalyse nustatytais atveju, t. y. kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo pirmininkas ar teismo pirmininko pavaduotojas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teismo pirmininku, teismo pirmininko pavaduotoju, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti.

4. Bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui klausimus išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ir/ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, jog net ir tais atvejais, kai atsakovu ir/arba trečiuoju asmeniu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, perdavimo institutas negali tapti priežastimi, jog neliks teismo, galinčio nagrinėti bylą. Byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo civilinės bylos dalyviais ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Būtent teismas, gavęs ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-11-943/2018, 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-91-943/2019, 2019-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-93-943/2019).

6. Kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teismo teisėjo veiksmų, baigtimi. Iš esmės konkrečios bylos negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmai kvestionuojami. Tačiau savaime vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu ir bylą perduoti kitam teismui pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

7. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, nėra teisinio pagrindo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6388-328/2019 pagal ieškovo G. M., atstovaujamo A. K. T., ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjui R. D., Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui S. B., antstoliui A. S. dėl neturtinės žalos atlyginimo, kitam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 3 dalimi, 290 – 291 straipsniais, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

neperduoti Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmų) civilinės bylos Nr. 2-6388-328/2019 kitam apylinkės teismui.