Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-04-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1186-562/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-27
Bylos Nr.
e2S-1186-562/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29894-2016-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Pareiškėjas
A. B.
Suinteresuotas asmuo
AB DNB bankas, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, A. J., V. V.
Kategorijos
  • 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1186-562/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29894-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. (buvusi J.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – AB DNB bankas, AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, A. J., V. V., antstolė V. L., antstolis I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja A. B. (buvusi J.) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti P. V..

Nurodė, kad ji negali įvykdyti su laidavimo teisiniais santykiais susijusių skolinių įsipareigojimų kreditoriui AB DNB bankui. Paaiškino, kad su A. J. 2007 m. lapkričio 12 d. yra solidariai laidavę AB DNB bankui už UAB „PGNT“ prievoles. Teigia, kad įsiskolinimas AB DNB bankui šiuo metu sudaro 833 762,21 Eur. AB DNB banko reikalavimas UAB „PGNT“ buvo užtikrintas žemės sklypo įkeitimu. Pažymėjo, kad įkeista žemės sklypo dalis nepadengs viso įsiskolinimo, kadangi VĮ Registrų centro duomenimis sklypo vertė siekia 112 373 Eur. Dėl skolos likučio pareiškėjai teks atsakyti solidariai su bankrutavusia ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro UAB PGNT. Nurodė, kad pareiškėjos įsiskolinimas Nordea banko AB Lietuvos skyriui sudaro 623 487,81 Eur. Paaiškino, kad A. J. (buvęs pareiškėjos vyras), 2008 m. balandžio 30 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK 08/04/145G ir 2008 m. gegužės 9 d. kreditavimo sutartį Nr. BK 08/05/35G su Nordea bank AB Lietuvos skyriumi. Pareiškėja už nurodytas prievoles laidavo. Kreditavimo sutarčių tinkamam įvykdymui buvo įkeistas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Nutraukus kreditavimo sutartis, pareiškėja negali grąžinti susidariusios skolos. Pareiškėja nurodė, kad V. V. yra skolinga 29 268,69 Eur. Bendra pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų suma sudaro 1 486 518,71 Eur.

Nurodė, kad dirba UAB „Capital Vertinimas“, darbo užmokestis – 500 Eur. Papildomai dirba UAB „Capital Matininkai“, darbo užmokestis – 35 Eur. Pareiškėja nurodė, kad jai priklauso nekilnojamasis turtas, kurį realizavus, gautų lėšų nepakaks padengti kreditorinius reikalavimu. Paaiškino, kad neturi jokio likvidaus kilnojamojo turto ir transporto priemonių, neturi grynųjų pinigų, kurie viršytų 1 MMA. Pažymėjo, kad viena išlaiko nepilnametį sūnų A. J.. Nurodė, kad būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 385 Eur suma.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjos A. B. pareiškimu dėl bankroto bylos jai iškėlimo, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai negali būti keliama bankroto byla, nes jos finansinė padėtis nėra kritinė. Paaiškino, kad pareiškėja ir A. J. turi vertingo nekilnojamojo turto.

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB, pateiktame atsiliepime nesutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėja turi nemažai nekilnojamojo turto. Paaiškino, kad net įkeistas turtas neparduotas, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja yra nemoki. Nurodė, kad pareiškėja reikšdama prašymus dėl bankroto bylos iškėlimo trukdo parduoti nekilnojamąją turtą ir tokiu būdu nenori mažinti skolų kreditoriams. Toks elgesys laikytinas nesąžinigu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. ir jos atstovas advokatas V. Z. papildomai paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 12 d. pareiškėja nutraukė santuoką su A. J., tačiau jokio išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš jo negauna. Nurodė, kad po procesinio sprendimo Vilniaus rajono apylinkės teisme, kuriuo buvo atmestas pareiškimas dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo, priėmimo pareiškėja susirado antrą darbą, jos atlyginimas padidėjo iki 537 Eur. Nurodė, kad sąžiningumo aspektu teismas turėtų vertinti laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio iki 2013 m. rugpjūčio mėnesio.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. prašė tenkinti pareiškimą ir iškelti A. B. bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi netenkino A. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo; priteisė iš pareiškėjos 410,01 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai.

Teismas nurodė, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai A. B. teismine tvarka jau buvo sprendžiamas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2FB-588-860/2015) buvo atsisakyta iškelti pareiškėjai bankroto bylą. Minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėja tiek prisiimant įsipareigojimus bankams, tiek vėliau juos vykdant elgėsi ypač neatsakingai ir nerūpestingai. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje pagal AB DNB banko actio Pauliana ieškinį konstatuota, jog pareiškėja kartu su A. J. buvo nesąžiningi.

Teismas pažymėjo, kad nors FABĮ nedraudžia pakartotinai kreiptis su tuo pačiu reikalavimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau toks pakartotinis kreipimasis turi būti siejamas su pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktas pareiškimas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kurias jau analizavo ir vertino Vilniaus rajono apylinkės teismas bei kurių pagrindu atsisakė iškelti bankroto bylą. Paaiškino, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal pareiškėjos iš naujo paduotą pareiškimą, nevertina tų pačių nemokumo atsiradimo aplinkybių, kurios įvertintos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (CPK 182 str. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismo nuomone pareiškėjos pareiškime nurodyta 385 Eur suma per mėnesį, skirta dviejų asmenų (vienas iš jų mažametis sūnus A. J.) būtinųjų poreikių tenkinimui yra neadekvati ir aiškiai sumažinta. Nurodė, kad skirtumas tarp jos pajamų ir nurodytų išlaidų sudarytų tik 151 Eur. Teismo nuomone, pareiškėjos pajamų dengti įsiskolinimą kreditoriams akivaizdžiai neužtektų.

Nurodė, kad nors pareiškėjos atlyginimas nuo pirmojo kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo ir padidėjo, tačiau pareiškėjos pajamos siekiant atsiskaityti su kreditoriais yra nepakankamos. Taip pat nurodė, kad duomenų, jog pareiškėja teisminio proceso dėl bankroto bylos iškėlimo metu būtų siekusi gera valia nors iš dalies sumažinti įsiskolinimą kreditoriams, nėra pateikta.

Teismas padarė išvadą, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja imasi kokių nors aktyvių veiksmų savo finansinei būklei pagerinti ir kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti, o toks pasyvus elgesys teisminėje praktikoje vertinamas kaip socialiai neatsakingas, todėl pareiškėja negali būti pripažinta sąžininga FABĮ 1 str. 1 d. nuostatų prasme.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, išanalizavus pareiškėjos nurodytus argumentus dėl pasikeitusių aplinkybių, nėra pagrindo teigti, kad jos gali būti laikomos esminėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis pareiškėjos siekį atkurti mokumą. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, pareiškėja bankroto bylos iškėlimu iš esmės siekia nurašyti skolas kreditoriams, o ne atstatyti savo mokumą, o tai neatitinka FABĮ prasmės ir tikslų.

Atsižvelgdamas į nutartyje atsisakyti iškelti bankroto bylą išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų esminiam FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjos pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis, ar nėra šioje byloje FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų pagrindų, kuriais remiantis teismas gali atsisakyti kelti fizinio asmens bankroto bylą, nepagrįstai vertino sandorius, sudarytus daugiau kaip per 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos, taip pat nepagrįstai rėmėsi Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria 2015 metais buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą, nes ji buvo pripažinta nesąžininga būtent dėl nurodytų sandorių sudarymo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sąžiningumo aspektu turėjo vertinti tik tokius pareiškėjos veiksmus (neveikimą), kurie atlikti per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo teisme (2016 m. rugpjūčio 24 d.), t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 24 d.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties priėmimo iki skundžiamos nutarties priėmimo jos gaunamos pajamos padidėjo beveik du kartus – nuo 290 Eur iki 536 Eur, nutraukė santuoką su A. J., todėl visas būtiniesiems poreikiams tenkinti lėšas jai reikia mokėti vienai, dalis pareiškėjai ir jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusio nekilnojamojo turto buvo realizuota.

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 385 Eur suma yra aiškiai sumažinta. Pažymi, kad supranta, jog ši suma nėra didelė ir būtiniesiems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į faktinę šeimyninė padėtį, norėtų skirti didesnę sumą. Nurodo, kad iš kitų lėšų, likusių iš gaunamų pajamų sumos atėmus išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti, būtų skiriama kreditorių finansiniams reikalavimams bankroto proceso metu tenkinti.

Apeliantė nurodo, kad tik tvirtinant fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektą sprendžiama ar iš bankrutuojančio asmens gaunamų pajamų kreditoriniams reikalavimams tenkinti skirta suma yra pakankama, nepažeidžianti kreditorių teisėtų interesų. Nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėjai priklauso nekilnojamasis turtas, kurį realizavus tikėtinai būtų patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų vienai iš sąlygų, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėja yra nemoki, t. y. pareiškėjos skolų suma, kurių mokėjimo terminai yra suėję, ženkliai viršija 25 MMA. Kita vertus, fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą, turi būti patikrinta, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų.

Vertinant ginčijamos nutarties turinį, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos nesąžiningumo, vadovavosi nebeaktualia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija. Iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusi FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija nustatė, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

Taigi šiuo metu nebegaliojančioje FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcijoje, be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nustatytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, nebuvo įtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nėra nurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai, detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai ar neveikimas gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie buvo nustatomi atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą.

Tuo tarpu dabar galiojančioje FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. redakcijoje nurodoma, kad fizinių asmenų kiti veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, sukonkretinti ir jų vertinimas susiaurintas iki kitokių tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymėtina, kad bylai aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija dėl termino nėra pasikeitusi.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo vadovavosi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi, kuria atsisakyta pareiškėjai iškelti bankroto bylą dėl nesąžiningumo bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėja buvo nesąžininga.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išdėstyto atsisakymo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisinį pagrindą ir jo taikymą praktikoje turi būti vertinami pareiškėjos veiksmai per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo – t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nurodyta 3 metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad į bylą nėra pateikta duomenų, paneigiančių ankstesniu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu konstatuotą pareiškėjos nesąžiningumą, lėmusi jos nemokumą, iš esmės netyrė, kokie pareiškėjos sudaryti sandoriai ar veikimas (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo gali būti pripažinti nesąžiningais ir lėmusiais pareiškėjos nemokumą, ir nesprendė, ar būtent šiuo laikotarpiu sudarytų sandorių sudarymas ar veikimas (neveikimas) FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme laikytinas pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.

Bylą nagrinėjęs teismas nurodė, kad pareiškėjos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais, o jokių kitų galimybių ir argumentų, iš kur planuoja gauti pajamų, pareiškėja teismui nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismas priėmęs ginčijamą nutartį nevertino aplinkybės, kad pareiškėja turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto bei nenustatė, kokia dalimi (pardavus turtą) būtų tenkinami jos kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad nebūtinai visi bankroto byloje patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansiniai reikalavimai turi būti patenkinti bankroto proceso metu. Minėta, jog fizinio asmens bankroto esmė yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad teismas nepagrįstai netaikė ribojančio trejų metų termino ir nepadarė jokių aiškių išvadų dėl pareiškėjos veiksmų sąžiningumo bylai aktualiu laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad veiksmų vertinimo apibrėžtumas laike yra aiškus, o jo aiškinimas plečiamai neatitiktų FABĮ paskirties. Nagrinėjamu atveju teismo išvados dėl ieškovo nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, kurios negali būti pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėtina ir tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl asmens nesąžiningumo ir jo įtakos nemokumui padarė nenustatęs teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė. Taigi atskirasis skundas tenkinamas, o bankroto bylos iškėlimo klausimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal FABĮ nuostatas bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, grąžinamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliantės pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rosita Patackienė