Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, nepilnamečio nukentėjusiojo M. G. atstovui advokatui Adomui Jonauskui, įstatimynei atstovei K. R., kaltinamajai V. M., kaltinamosios gynėjui advokatui R. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelnbtini), Mažeikių r. sav., ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamaa padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. kaltinama tuo, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. apie 12.00 val.(duomenys neskelbtini), koridoriuje, sudrausmindama mažametį M. G., gimusį (duomenys neskelbtini), suėmusi jam iš nugaros pusės ranka už kaklo, spaudė galvą žemyn, taip smurtaudama sukėlė mažamečiui fizinį skausmą

Liudytoja G. G. teismo posėdyje parodė, kad įvykis (duomenys neskelbtini) buvo mokslo metų pradžioje, tai buvo penktadienis. Prieš klasės valandėlę įbėgo būrys auklėtinių šurmuliuodami ir kažką vienas per kitą sakydami. Ji paklausė vaikų kas atsitiko. Vaiikai vienas per kitą sakė: „M., M., kažkas atsitiko su M., M. verkia“. Ji paklausė kur yra M., nes būryje vaikų M. nematė. Ji išėjo iš savo kabineto pro duris į koridorių laukti M. M. parėjo su K., M. verkė. Ji paklausė jo kas įvyko. M. pradėjo pasakoti, kad įvyko kažkoks konfliktas su mokytoja, jį kažkaip nuskriaudė mokytoja. Suprasdama, kad ne jos kompetencija spręsti šitą problemą, nes tai ne tarp auklėtinių įvykęs konfliktas, konfliktą toliau spręsti perdavė socialinėms pedagogėms. Tai pirma, kurią rado, buvo A. M., o vėliau atėjo ir V. S.. Kabinete pas socialinę pedagogę ji atsisėdo šalia M., būdama kaip auklėtoja arti jo. Socialinė pedagogė klausė jo, kaip jis jaučiasi, ar nereikia pas sesutę, t. y. mokyklos visuomenės sveikatos specialistę. Jis pasakė, kad nereikia, kad jis gerai jaučiasi. Jo klausė, ar jam nieko neskauda. M. atsakė, kad jam nieko neskauda. Keletą kartų buvo jo paklausta: „Ar tikrai tu gali pareiti namo?“. Jis pasakė: „Taip, tikrai galiu. Viskas gerai, galiu pareiti namo“. Iš pradžiu jis verkė, kukčiojo, bet jis nurimo tame kabinete. Gal jau einant jis ėmė labiau ramintis. Ji neatsimena tikslių socialinės pedagogės klausimų, nes yra labai daug laiko praėję. Buvo penktadienis, ji buvo pervargusi, tiesiog sėdėjo šalia M., kad jis ramiai jaustųsi. Iš M. žodžių ji suprato, kad jį kažkaip nuskriaudė mokytoja. Jis paaiškino kur ji dirba, nes jis nežinojo mokytojos vardo. Kiek prisimena, su kolegomis kalba, lyg M.mokytoja buvo paėmusi už kaklo, už pečių. Tiksliai neatsimena Mato žodžių, kaip jis pats įvardijo tą veiksmą. Kai M. išleido namo, ji paskambino M. mamai, kuriai papasakojo situaciją, pasakė, kad M. pareina. Jai pasakė, kad M. grįžta ir kad pakalbėtų su juo, kad pažiūrėtų, kokios jo emocijos yra, nes jis verkė prieš tai. Mamai pasakė apie tai, kas atsitiko, kad įvyko konfliktas su kažkokia pirmame aukšte dirbančia pradinių klasių mokytoja. Kai pakalbėjo su M. mama, ji greitai atėjo. Tada vyko pokalbis su mama, buvo ir socialinė pedagogė. M. jos atžvilgiu tikrai yra mandagus vaikas. Jis visada pasisveikina ne tik mokyklos aplinkoje, bet ir susitikus mieste, jis nepraeis, švenčių metu jis prieis specialiai pasisveikinti. Jis paslaugus yra, su juo problemų ir konfliktinių situacijų ji, kaip auklėtoja, nėra turėjusi. Ji nėra pastebėjusi, kad M. meluotų ar kažkokių vaidybos elementų jo elgesy būtų, o kaip su kitais mokytojais buvo, ji negali pasakyti. M. aktyvus vaikas, tikrai jis nėra tas lėtas vaikas, kuris sėdėtų. Jis yra aktyvus, žaismingas vaikas, nėra klasėje atstumtas, klasėje pilnai bendrauja su visais vaikais, kažkokių konfliktinių situacijų nėra buvę. Po šio įvykio M. elgesys, jo būsena nepasikeitė. Prieš jai išeinant į motinystės atostogas, tai galėjo būti lapkričio mėnesio pabaiga, kelios klasės mergaitės, paklausė, pasibaigus pamokoms, ar ji skuba namo, ar jos galėtų pasilikti klasėje atsigerti arbatos, kol ji užsipildys T. Pasakė, kad gali. To jų buvimo metu ji nugirdao tokią frazę, kuri jai užstrigo, viena iš mergaičių pasakė, kad per pamoką M. prašęs trinti kaklą. Tuo momentu suprato, kad lyg ir tai vyko technologijų pamokos metu, kad M. prašė trinti kaklą tos pamokos metu. Tai buvo sekanti pamoka po to įvykio. Mergaitė sakė, kad per pamoką jis prašė dar patrinti kaklą, o kodėl, ji negali pasakyti. Vaikai šneka daug ką, tai ji negalvojo, kad tai yra reikšmingas faktas. Ji nesiaiškino su tomis mergaitėmis dėl šios frazės, nes nemanė, kad tai ne jos kompetencija šitą problemą nagrinėti. Ji nežinojo, kiek toje informacijoje yra tiesos, ir nemanė, kad gali tai daryti.

Liudytojas B. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), M. G. veda technologijų pamokas. Įvykusio mokykloje incidento jis nematė, oficialiai nieko apie jį nežino. 2018 metais gal spalio, gal lapkričio mėnesį, jam einant per mokyklos fojė, kolegė pradinių klasių mokytoja V. M. priėjo prie jo ir paklausė, ar M. G. neverkė per jo technologijų pamoką. Jis atsakė jai, kad M. neverkė. Jis lyg ir nebesidomėjo, kodėl ji taip klausė, nes skubėjo į pamoką, buvo kiti rūpesčiai, kaip pravesti pamoką. Nėra buvę, kad šitas mokinys būtų verkęs per jo pamokas. Jis net negali pasakyti, kurią tai dieną buvo, kai mokytoja V. M. klausė apie M. G., ar M. ėjo tą dieną į tualetą, jis neprisimenu, jis to neužfiksavo. Mokiniai išeiti iš klasės gali tik į tualetą arba kokiu išskirtiniu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai paskambina. Beveik iš kiekvienos pamokos išsiprašo kas nors į tualetą. Jis neužfiksuoja to atminty. M. geras vaikas, dirba jo pamokoje, jis su juo neturi problemų, neturi jam jokių pastabų. Gal jam patinka dirbti tą darbą per pamoką. Technologijų mokytoju jis dirba 25-tus metus. Jis užbėga už akių, kad nebūtų prasto mokinio elgesio. Jeigu jau pradeda ar garsiai šnekėti, ar kažką, tai siūlo darbo įdomesnio, kas tam vaikui prie širdies. Moksleivio drausminimas tai yra pasiūlymas įdomesnio darbo ir viskas. Jam kažkaip išeina juos sudominti įdomesniu darbu. Jo darbe nepasitaikė tokių atvejų, kad reikėtų panaudoti kažkokius tai fizinius veiksmus prieš neklausiančius mokinius. Pamokos metu jis yra atsakingas už vaikų elgesį, saugumą ir stengiasi juos sudominti darbu. Jam niekada neteko panaudoti tokios drausminės priemonės kaip fizinis kontaktas.

Liudytojas J. T. teismo posėdyje parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) muzikos mokytoju. Kalėdiniame mokytojų pasitarimae, jis buvo priėjęs prie kolegės V. M., jos paklausė, kaip sekasi. Ji atsakė, kad, blogai jaučiasi, nes yra paduota į teismą, kad smurtavo prieš M. G.. Jis iki tol nieko net nežinojo apie įvykį mokykloje. V. M. jam sakė, kad sulaikė bėgantį vaiką ir dėl to buvopaduota į teismą. Viskas tuo ir baigėsi. Smulkmenų jis nežino, ji nepasakojo. Kažkada jis taip pat buvo apkaltintas, kad iš to vaiko tyčiojasi. Aš nematė, kaip ten vyko su mokytoja V., jis ten nebuvo, tik paprasčiausiai pasakė, kad buvo papuolęs į to vaiko fantazijų pinkles. Jis mano, kad čia vyksta toks variantas, kad vaikas fantazuoja daug ir befantazuodamas mamai tiek pripasakoja, kad paskui mama ieško teisinių spragų, kaip apkaltinti mokytoją. Jis dėl vienos pastabos buvo puolęs į tokią neviltį ir norėjau netgi išeiti iš darbo, nes taip buvo apkaltintas nei iš šio, nei iš to. Jis nori tik apibūdinti M. G.. Šitas vaikas gali visko pasakyti. Jis teigia, kad tai yra to vaiko fantazijos dėl to, kad kai jis jo per savo pamoką paklausė kodėl jis nedainuoja, šis meluoja, kad dainuoja, sako, jog gali paliudyti draugai. Jis jam tik parodė, kad nesirašo dainų, jo paklausė, kodėl jis nesirašo dain, nes pagal jo metodiką vaikai gauna pažymius už pastangas. Nuo penktos klasės M. yra prirašęs daug pastabų, nes jis nerašo dainų, nieko nedaro. Nuo ko tas prasidėjo? Atrodo nuo smulkmenos, parašė pastabą „Neturi nusirašęs 9 dainų“, dėl sąsiuvinio iškilo konfliktas ir mama parašė didžiausią laišką, paskui jis buvo apkaltintas, kad iš vaiko tyčiojasi. Jis labai dėl to pergyveno ir dabar pergyvena. Aišku tai jo subjektyvi nuomonė, bet čia visko gali būti, kad vaikas gali prifantazuoti. Šis vaikas gali žiūrėdamas į akis sakyti į pastabą, kad turi sąsiuvinį, nors iš tiesų jo neturi, sako, kad padarė duotą užduotį, bet iš tikrųjų jis jos nėra padaręs. Šis vaikas linkęs savo bėdas perfrazuoti kitaip mamai, kad mama patiki, jog kaltas ne vaikas, bet mokytojas. Jis labai jaudinasi, nes mama parašė tokį laišką, vos ne prieš jį vykdė psichologinį smurtą.

Liudytoja V. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba ,,Ventos“ progimnazijoje socialine pedagoge. Tiksliai neprisimena kada, berniukas su auklėtoja buvo atėjęs į socialinės pedagogės A. kabinetą. Jos ir A. kabinetai yra šalia ir ji, baigusi pokalbį su kitu vaiku, įėjo į kolegės kabinetą, paklausė ar nereikia pagalbos, kas atsitiko. Kabinete sėdėjo auklėtoja, socialinė pedagogė A. ir berniukas buvo, jis neverkė, taip išsigandęs buvo, susijaudinęs. Kai ji paklausė, kas įvyko, auklėtoja trumpai paaiškino kas įvyko. Sakė, kad kreipėsi į auklėtoją M., atėjo verkdamas ir sakė, kad galimai per pertrauką jį netinkamai sudrausmino mokytoja. Nebuvo atskleista ta sąvoka, kaip netinkamai. Kadangi jos kaip ir baiginėjo pokalbį su berniuku, ji labai nesikišo į pokalbį, tik dar kartą paklausė berniuko kaip jis jaučiasi, ar galės pareiti namo vienas. Jis atsakė, kad jaučiasi gera ir pats pareis į namus. Ji pati su M. nebendravo, jis jau tylėjo, o mokytojos, matyt, jau buvo išsikalbėjusios, bet matė, kad jis buvo susijaudinęs. Matas sėdėjo galvą nuleidęs ir žiūrėjo į apačią, jautėsi, kad jis nerimauja kažko. Vėliau pokalbis mokyklos administracijoje buvo, kalbėjo su mokytoja, galimai padariusią nusižengimą, bet ji neigė viską. Įvykis buvo savaitės gale, tai tik kitą savaitę buvo pokalbis su mokytoja. Mokytoja sakė, kad ji drausmino berniuką, nes tas vaikas netinkamai elgėsi. Sakė, kad lygtai ranką ant peties buvo padėjusi. Mokytojai neturi jokios teisės prisiliesti prie vaikų, jie vadovaujasi bendrais įstatymais. Tik atsiklausus to vaiko, ar galima apkabinti, jeigu mato, kad jis labai blogai jaučiasi, galima jį apkabinti. Ir vaikus taip mokina, kad neliestų kitų. Kadangi vaiko negali liesti, tai turi paprašyti gražiai pokalbiu. Reikia bent jau bandyti. Ji nežino, kaip buvo toje konkrečioje situacijoje. Jeigu vaikas neina, tai jo ir neveda, tiesiog taip ir palieka jį, neliečia jo. Turi būti apskaičiuojamas rizikos faktorius, jeigu yra pavojinga jį palikti, tai stovi pats šalia, nepalieki vaiko, jeigu jis netinkamai elgiasi. Mokytojas pirmiausia turi įvertinti situaciją ir šiaip tiktai pokalbis su vaiku galimas, daugiau jokio veiksmo mokytojas negali atlikti. Galimi tiktai žodžiai, perspėjimai, vienas, kitas perspėjimas. Tada gali eiti ieškoti pagalbos, nes po du mokytojus budi, ir kabinetuose mokytojai yra, jeigu tavęs neklauso. Jai, kaip socialinei pedagogei, iš mokytojos V. M. nebuvo pateikta jokia informacija apie netinkamai besielgiantį Matą. Su vaikais, kurie turi elgesio problemų, mokykloje dirba socialinės pedagogės. Per visą laiką, kiek M. G. mokinasi nuo pirmos klasės, jai asmeniškai nėra tekę su tuo vaiku iš viso susidurti, nei joks mokytojas nesikreipė dėl jo blogo elgesio. Informacijos dėl netinkamo Mato elgesio nebuvo.

Nepilnametė liudytoja M. G., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad prasidėjo pertrauka. Visi pradėjo žaisti telefonais. Matas pradėjo gaudyti mergaitę. Ji jos nepažįsta. Ta mergaitė norėjo pabėgti nuo M. Jis ją pavadino ,,kokosu“. Mokytoja pagalvojo, kad ją taip pavadino, nes ji šalia stovėjo. Ji pasakė M. ,,mane taip pradėsi vadinti“. Prie M. priėjo mokytoja ir paėmė už kaklo, sakė, kad pažįsta jo močiutę ir pasakys, kad taip ją vadina. Kaklas paliko raudonas. Ji matė. Ji buvo labai suspaudusi ir laikė. Neatsimena ar M. ką nors sakė. Jis apsiverkė. Jis sakė, kad jam skaudėjo. Kai jį paleido mokytoja, tada jis pasakė, kad jam skaudėjo. Mokytoja ne labai ilgai laikė už kaklo. Ji paėmė už kaklo ir su Matu vaikščiojo pirmyn, atgal. Kai laikė už kaklo M. biški buvo palenkęs galvą. Daugiau nieko negirdėjo ką mokytoja sakė M. Neatsimena ar M. ką nors sakė mokytojai. Matas pasiskundė kitai mokytojai, kuri atėjo. Daugiau neatsimena. Niekas nieko nekalbėjo su ja, kad reikės kažką pasakyti. Kai mokytoja suėmė už kaklo M. nieko nedarė. Jis nieko negalėjo padaryti. Jis vos nepradėjo verkti. Kai mokytoja nuėjo, tada pradėjo verkti. M. turbūt sakė, kad paleistų, neatsimena. Mokytojos nepažįsta, sakė, kad tai nulinės klasės mokytoja. Po įvykio ji paklausė M. kas buvo. Jis pasakė, kad ši mokytoja smaugikė. Jis buvo labai piktas. Ji pati girdėjo kaip M. mergaitę vadino ,,kokosu“. Mergaitė bėgo koridoriumi. Mokytoja stovėjo šalia. Ji galėjo girdėti, kaip ją pavadino M. (t. 1, b. l. 95-97).

Nepilnametė liudytoja U. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ją pradėjo vytis K. Mokytoja pamatė, sustabdė koridoriaus gale, paėmė už rankų ir vedėsi prie klasės. Jos vardo nežino, iš matymo matyta mokytoja. Ji nusivedė prie K. klasės. Ji pradėjo klausinėti kas buvo. Ant jos pasakė, kad yra ,,kokoso medis“. Ji pasiėmė kreidą ir ištepliojo. Mokytoja M. paėmė už kaklo ar ausies. Matė, kad ėmė už kaklo ar ausies. Ji nuėjo į klasę. Nematė už ko mokytoja paėmė M. Gal laikė pusę minutės suėmusi. Nežino kodėl paėmė mokytoja, gal dėl to, kad ją pavadino. Ji trumpai ten stovėjo. Ji išėjo, kai mokytoja laikė paėmusi. Kai išėjo į klasę, ji laikė. M. jai, atrodė, kad vos neapsiverkė. Per pertraukas daugiau M. nebematė. Kai paėmė, buvo 2-3 žingsnių atstumu nuo M. M. kažką sakė, kai suėmė mokytoja. Jai, atrodo, kad M. prašė, kad mokytoja paleistų. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Mokytoją biški pažįsta, per penkis metus ją yra mačiusi mokykloje, jai pasakydavo labas. Pokalbių su ja neturėjo. Tai mokytojai pasakė viską kas vyko. Mano, kad mokytoja M. per stipriai suspaudė, todėl jis apsiverkė. Ji mano, kad jam skaudėjo. Mokytoja padėjo ranką ir viskas. Matas vos neapsiverkė, vadinasi skaudžiai. M. buvo susiraukęs, todėl mano, kad vos neapsiverkė (t. 1, b. l. 111- 113).

Nepilnametis liudytojas K. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jie sėdėjo ir žaidė telefonu. Atėjo U. ir M. ją pavadino kokosu. Ji gal supyko, paėmė kreidelę ir ištepė jį ir M. kreida. Mokytoja sutiko jį ir U. Ji paėmė juos už rankos. U. pasakė mokytojai, kad ją pavadino kokosu. Mokytoja pradėjo su M. aiškintis. Jis vijosi U. Mokytojos vardo nežino. Jam, atrodo, kad ji yra pradinių klasių mokytoja. Ji paėmė juos už rankų ir atsivedė. Matas atsistojo, pradėjo aiškintis. Ji paėmė ir laikė. Mokytoja laikė už kaklo. M. buvo tiesus, ji nebuvo jo palenkusi. Jie aiškinosi, kodėl taip pavadino. Ji laikė 1- 2 minutes. M. buvo beveik pradėjęs verkti ne iš skausmo. Jie nuėjo į klasę. M. nesakė, kad skaudėjo. Per technologijų pamoką matė, kad M. kaklas biški paraudonavęs. Kai jį laikė, jis vos neapsiverkė. Neatsimena ką sakė mokytoja. Buvo šalia, bet neatsimena. Nepamena ką konkrečiai ji kalbėjo. Mokytojos jis asmeniškai nepažįsta. Kai mokytoja M. laikė už kaklo, jis sėdėjo šalia ant suoliuko, gal per penkis žingsnius. Jam matėsi viskas gerai. Su M. nesėdi viename suole, M. nuo jo sėdi gal per šešis žingsnius. Matė mato kaklo paraudimą toje vietoje kur laikė. M. paraudusį kaklą matė grįžtant į klasę, eidamas už jo, buvo labai mažai paraudę. Mokytoja kažką sakė M., ką sakė negirdėjo. Mokytoja M. suėmusi už kaklo veną kartą biški lėtai vaikščiojo (t. 2, b. l. 142-144).

Nepilnametė liudytoja R. D., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog žino, kad M. bėgiojo su mergaite. Po to įvykio, kiek žino, M. grįžo vos neverkdamas, nes mokytoja spaudė jam už kaklo. Mokytoja priėjo ir jam pasakė, kad ne su tuo prasidėjai, kad žino, kas yra jo močiutė. Per pertrauką atėjo mokytoja ir prie visos klasės tai pasakė. Kelis kartus pakartojo, kad žino kur dirba jo močiutė, ir jai viską pasakys. Kiti grįžo tie, kurie bėgiojo su M. Pasakė, kad mokytoja sulaikė M. Kai jis grįžo, jis pats pasakė, kad mokytoja jį ne taip suprato. Sakė, kad mane paėmė už kaklo, kam bėgiojau. M. pasakė, kad mokytoja jį paėmė už kaklo. Sakė, kad skaudžiai suėmė. Mokytoja išėjo, M. susijaudino ir pradėjo verkti. Atrodo, kad tą pačią dieną, po technologijų pamokos, tą pačią dieną po mokytojos pasikalbėjimo. M., atrodo, pasakė, kad patrinti jam kaklą. Pusė klasės buvo, kai M. tiem, kad aplink jį stovėjo, sakė, kad trintų jam kaklą, kad labiau liktų žymės. Ryškios žymės nebuvo, bet matėsi raudonas kaklas. Jis paskui prašė klasiokų, ne konkrečiai kurio nors, kad jam patrintų kaklą. Nežinau ar kas trynė. Nematė. Gal pats sau pasitrynė. Kad kas iš jų būtų trynęs, nematė. Baigėsi pamoka, jie nuėjo pas klasės auklėtoją, nes buvo klasės valandėlė. M. truputį išdykęs, mėgsta mokytojams atsikalbinėti. Šiaip draugiškas, tik biški išdykęs, atsikalbinėja, nelabai klauso mokytojų. Mokytoją tik žino. Ji pradinių klasių mokytoja. Žino ją tik kaip jų mokyklos mokytoją. Konfliktas vyko mokyklos koridoriuje, pirmame aukšte, pačiame gale. Kai paėmė už kaklo - viename gale. kai mokytoja pasakė, kad pažįsta močiutę, tai buvo prie jų klasės- jau kitame gale. Iki ateinant mokytojai M. neverkė. Tik viską pasakojo. Neverkė dėl skausmo, tik parodė kaklą, kuris buvo biški raudonas. Tik kai mokytoja jam pradėjo sakyti, ir kai mokytoja jau nuėjo, tada jis gal susijaudino ir pravirko. Kai M. kalbėjo apie kaklo trynimą buvo ji, K. L., K. E., V. K., gal dar kas stovėjo. M. paprašius trinti kaklą, jie pradėjo juoktis. Tiesiog nusišypsojo. Atrodė nerimtai, kaip ant juoko. Ji pati nematė, kaip mokytoja paėmė M. už kaklo. M. atėjęs prie keturių draugų gal buvo biški išsigandęs, kaip sunerimęs. Paklausė kas atsitiko. Sakė, kad bėgo koridoriumi, žaidė gaudynių ir mokytoja suėmė už kaklo, kam bėgo. Pasakodamas atsuko kaklą, parodė. Tiesiog atsuko kaklą ir pasakė ,,pažiūrėkit, kaip man paėmė už kaklo“. Truputį raudona buvo. Jau po antros pamokos prašė trinti (t. 2, b. l. 181- 184).

Nepilnametė liudytoja K. E. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad sėdėjo ir laukė kol prasidės pamoka. Priėjo U. ir M. ją pavadino ,,kokosu“. M. ir K. norėjo ją vytis. M. pamatė, kad jo klasiokė ima čipsus, priėjo prie jos ir atėmė. K. nubėgo paskui U. Parėjo mokytoja su mergaite ir K. Mokytoja paėmė už kaklo M. ir pasilenkė. Ji pasakė, kad taip mergaitės nevadintų. Ji paskui nuėjo ir vėl parėjo ir pasakė, kad pasakys M. močiutei ir dar sakė, kad ne ant tos užsirovei. Ji yra pradinių klasių mokytoja. Ji priėjo prie M. paėmė ir prilenkė. Ji ranka paėmė už kaklo ir palenkė. Nepamena kuria ranka paėmė už kaklo, galėjo būti kairė ranka. Ji palenkė ir pasakė, kad nevadintų U. taip negražiai. Mokytoja pasakė paprastai. Kai M. palenkė, neatsimena ar M. ką nors jai sakė. Tada M. paleido ir nuėjo iki koridoriaus galo. Paskui vėl priėjo prie mato ir pasakė, kad pasakys jo močiutei, paskui vėl nuėjo ir parėjusi pasakė M., kad ne ant tos užsirovei. M. verkė, kai pasakė, kad ne ant tos užsirovė. Nesakė, kodėl jis verkė. M. sakė, kad jam skaudėjo. Tai jis sakė, kai prasidėjo pamoka, sakė, kad jam skauda. Kai mokytoja palenkė M. galvą, ji buvo kur suolai, netoli, matėsi viskas gerai. Mokytojai suėmus M. už kaklo, jis gal kaip ir išsigando. Jai atrodė, kad jam skaudėjo. Jai atrodė, kad jam skaudžiai paėmė. Mokytoja M. paėmusi už kaklo laikė gal kokias tris minutes. Nežino, nežiūrėjo į laikrodį. Apie 2-3 minutes. (t. 1, b. l . 125-127).

Iš 2018-10-01 K. R. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui pateikto prašymo ištirti mokykloje įvykusį įvykį matyti, kad pareiškėja nurodė, jog 2018-09-28 jos sūnus M. G., tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini), paskambino jai mobiliu telefonu ir nerišliu, išsigandusiu balsu pasakojo, kad mokykloje iškilo konfliktas. Grįžęs iš mokyklos sūnus pasakojo, kad po keturių pamokų, pertraukos metu, vaikščiodami mokyklos koridoriumi su klasioku K. L. sutiko mergaitę vardu Ugnė, pravarde ,,kokosas“, su kuria sūnus lanko ,,Smaližių“ būrelį ir juokaudami paklausė ,,ką, kokosas“. Mergaitė nieko neatsakiusi nuėjo, bet kiek vėliau sugrįžo išsitepusi ranką balta kreida ir pribėgusi palietė M. megztinį, jį ištepdama. Mergaitė nubėgo, o M.ir K. pradėjo ją vytis. M. vos pradėjęs bėgti, užkalbintas draugų, sustojo ir besikalbėdamas, pamatė, kad K. ir U. grįžta kartu su tuo metu koridoriuje budėjusia pradinių klasių mokytoja, kuri juos vedėsi įsikabinusi už parankių. Mokytoja su vaikais priėjusi prie jos sūnaus M., matant klasės draugams ir kitiems vaikams, ranka suėmė jam iš nugaros už kaklo ir spausdama galvą žemyn, paklausė ,,kaip drįsti skriausti damą“. M. išsigandęs ir sutrikęs, pasakė, kad paduos ją į teismą. tada mokytoja pasakė "ne su ta prasidėjai". Mokytoja trumpam nuėjo, o grįžusi tarė ,,Aš pažįstu tavo močiutę ir viską jai papasakosiu“. Jai nuvykus į mokyklą ir dėl įvykio aiškinantis su mokyklos vadovybe, mokytoja dalyvavusi įvykyje neatvyko, o lankėsi pas jos sūnaus M. tėvą M. G. darbe ir pasakojo savo įvykio versiją (t. 1, b. l. 1, 2).

Informaciniame pranešime ROIK 0118000543989 užfiksuota, kad 2019-10-05 14.52 val. gautas K. R. pareiškimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nenustatyta mokytoja, priėjusi prie jos sūnaus Mato, ranka suėmė už kaklo ir spaudė galvą žemyn (t. 1, b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė mažamečiui. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (mažametis). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis) – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Nagrinėjamu atveju V. M. kaltinama, jog atliko smurtinius veiksmus – M. G. tyčia stipriai spaudė kaklą, dėl ko pastarajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamoji V. M. viso bylos tyrimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, neigė, tačiau neginčijo, jog siekdama sudrausminti išdykavusi mokyklos koridoriuje M. G., kad berniukas nusiramintų buvo uždėjusi kairę ranką jam ant nugaros ties pečių juosta, tačiau paaiškino, kad nieko konkretaus iš to, kas aprašyta kaltinamajame akte, nebuvo, ji nenaudojo fizinio smurto vaiko atžvilgiu, nebuvo suėmusi Matui už sprando ir jo nespaudė žemyn, vaiko galvos nelenkė, pokalbio su vaiku metu kalbėjusi ramiai, aiškiai, balso nekėlė.

Šiais aplinkybes patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 77-89).

Kiekvienu konkrečiu atveju būtina analizuoti, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar padaryta žala, ar yra pakankamai tai įrodančių duomenų. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Baudžiamasis įstatymas saugo teisines vertybes nuo esminės žalos. Smulkūs fiziniai kontaktai, kurie nepadaro reikšmingos žalos asmeninėms vertybėms, neturėtų užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ir taikoma tik tada, kai nėra jokių kitų priemonių kaltininkui sudrausminti.

Pagrindinis įrodymų šaltinis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo yra nepilnamečių nukentėjusiojo M. G. ir liudytojų M. G., U. L., K. E., K. L., R. D. parodymai apie 2018 m. rugsėjo 28 d. Mažeikių ,,Ventos“ progimnazijos koridoriuje buvusį įvykį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad V. M. kaltės dėl šio įvykio negalima neginčijamai pagrįsti šiais mažamečių liudytojų parodymais dėl juose esančių neatitikimų. Surinktų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamosios kaltę padarius nusikalstamą veiką, negalima sujungti į vientisą nuoseklią grandinę.

Iš nepilnamečio nukentėjusiojo M. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui vaiko apklausos kambaryje dalyvaujant psichologei, kurie buvo paskelbti teismo posėdžio metu matyti, kad jis mokyklos kridoriuje per pertrauką mergaitę vardu U. pavadino,,kokosu“, dėl ko ši kreiduota ranka jam sutepė megztinį. Jis ir jo klasiokas K. pradėjo ją gaudyti, U. ir K. nubėgo toliau koridoriumi ir pradinių klasių mokytoja (kaltinamoji) juos bei už parankių parsivedė iki koridoriaus galo, kur jis su klasiokais laukė pamokos. U. pasakė mokytojai, kad jis ją vadino ,,kokosu“ ir mokytoja paėmė jam už kaklo, skaudžiai palenkė ir paklausė kaip jis drįsta taip vadinti damą. Mokytoja jį nusivedė iki kėdės, paėmusi lyg už rankos ar už kaklo. Lyg laikė už kaklo, kol pasakė kaip drįsti vadinti damą. Tikriausiai vedė laikydama už kaklo, nes ėjo pasilenkęs. Ji jį pasodino ir pati atsisėdo. Ji kažką jam pasakė. Pasakė, kad negražu taip vadinti damą. Po to ji nuėjo ir per atstumą pasakė, kad pažįsta jo močiute ir jai viską pasakys. Jis jautėsi keistai, kai ji taip jam pasakė. Daugiau nieko svarbaus neatsitiko koridoriuje. Jam buvo palenkta galva. Jis buvo įsižeidęs. Po to, pateikus jam klausimą jei skausmą įvertinti 10 balų skalėje, tai kokio stiprumo skausmą patyrė, jis atsakė - gal 6, 7, 8. Pasakė, jog skaudėjo labai. Jautė skausmą gal minutę, gal mažiau. Po paskutinės technologijų pamokos jis apie įvykį telefonu pranešė mamai. Klasės auklėtojai apie įvykį pasakė po pamokų jo klasiokai.

Nepilnametė liudytoja M. G. taip pat apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, paaiškino, kad per pertrauką M. G. mokyklos koridoriuje pradėjo gaudyti mergaitę, jis ją pavadino ,,kokosu“. Mokytoja pagalvojo, kad ją taip pavadino, nes ji šalia stovėjo. Ji pasakė M. ,,mane taip pradėsi vadinti“, priėjo prie M. ir paėmė už kaklo, sakė, kad pažįsta jo močiutę ir pasakys, kad taip ją vadina. Ji matė, kad M. kaklas paliko raudonas. Mokytoja jo kaklą buvo labai suspaudusi ir laikė. M. apsiverkė. Kai jį paleido mokytoja, jis sakė, kad jam skaudėjo. Mokytoja ne labai ilgai laikė už kaklo. Ji paėmė už kaklo ir su M. vaikščiojo pirmyn, atgal. Kai laikė už kaklo M. biški buvo palenkęs galvą. M. vos nepradėjo verkti. Kai mokytoja nuėjo, tada pradėjo verkti. Po įvykio ji paklausė M. kas buvo. Jis pasakė, kad ši mokytoja smaugikė. Jis buvo labai piktas. M. pasiskundė kitai mokytojai, kuri atėjo.

Šie liudytojos parodymai akivaizdžiai nesutampa su paties nukentėjusiojo parodymais, kuris aiškino, jog mokytoja, suėmusi jį už kaklo, lyg taip laikydama, pasodino jį ant kedės ir šalia pati atsisėdo ir kažką jam pasakė. Liudytoja M. G. nurodė, kad mokytoja labai ilgai laikė M. už kaklo, vaikšiojo pirmyn atgal koridoriumi taip jį laikydama, M. apsiverkė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes M. G., mokytojai nuėjus nuo jo neverkė ir jį verkianti matė jau po technologijos pamokos auklėtoja G. G., klasiokai. Pats nukentėjusysis nurodė, kad jautiesi keistai, kai mokytoja pasakė prie visų klasiokų, jog apie jo elgesį pasakys jo močiutei ir nurodė, jog daugiau tada koridoriuje nieko svarbaus neatsitiko.

Iš nepilnametės liudytojos U. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad ją pradėjo vytis K. Mokytoja (kaltinamoji) pamatė, sustabdė juos koridoriaus gale, paėmė už rankų ir vedėsi prie klasės. Ji pasakė mokytojai, kad M. ją pavadino kokoso medžiu. Mokytoja M. paėmė už kaklo ar ausies, o ji nuėjo į klasę. Ji tksliai nematė už kokios kūno vietos mokytoja paėmė M. Gal laikė pusę minutės suėmusi. M. jai, atrodė, kad vos neapsiverkė, vadinasi skaudžiai suėmė. M. kažką sakė, kai mokytoja jam suėmė už kaklo ar ausies. Mano, kad mokytoja M. per stipriai suspaudė, todėl jis apsiverkė. Ji mano, kad jam skaudėjo. Toliau apklasiama, ji nurodė, kad mokytoja padėjo ranką ir viskas. M. buvo susiraukęs, todėl mano, kad jis vos neapsiverkė.

Nepilnametė liudytoja K. E., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad M. U. pavadino ,,kokosu“. M. ir K. norėjo ją vytis. Ksaveras nubėgo paskui U. Neužilgo iki jų atėjo mokytoja su U. ir K. Mokytoja paėmė už kaklo M. ir pasilenkė. Ji pasakė, kad taip mergaitės nevadintų. Ji paskui nuėjo ir vėl parėjo bei pasakė, kad pasakys M. močiutei ir dar sakė, kad ne ant tos užsirove. M. verkė, kai pasakė, kad ne ant tos užsirovė. Nesakė, kodėl jis verkė. M. sakė, kad jam skaudėjo. Tai jis sakė, kai prasidėjo pamoka, sakė, kad jam skauda. Jai atrodė, kad jam skaudėjo. Mokytoja M. paėmusi už kaklo laikė gal apie 2-3 minutes.

Nepilnametis liudytojas K. L., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad M. U. pavadino ,,kokosu“. Ji supykusi, paėmė kreidelę ir ištepė jį ir M. kreida. Kai bėgo koridoriumi paskui U. pradinių klasių mokytoja paėmė juos už rankų ir sustabdė. U. pasakė mokytojai, kad M. ją pavadino ,,kokosu“. Mokytoja pradėjo su M. aiškintis. Ji paėmė ir laikė M. už kaklo. M. buvo tiesus, ji nebuvo jo palenkusi. Jie aiškinosi, kodėl jis taip pavadino U. Ji laikė gal 1- 2 minutes. M. buvo beveik pradėjęs verkti ne iš skausmo. M. nesakė, kad skaudėjo. Per technologijų pamoką matė, kad M. kaklas biški paraudonavęs. M. paraudusį kaklą matė grįžtant į klasę, eidamas už jo, buvo labai mažai paraudę. Mokytoja M. suėmusi už kaklo veną kartą biški lėtai vaikščiojo.

Nepilnametė liudytoja R. D., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad per pertrauką atėjo pradinių klasių mokytoja ir prie visos klasės pasakė M., kad ne su tuo prasidėjai, kad žino, kas yra jo močiutė. M. grįžo vos neverkdamas, pasakė, kad mokytoja jį paėmė už kaklo. Kai jis grįžo, jis pats pasakė, kad mokytoja jį ne taip suprato. Sakė, kad jį paėmė už kaklo, todėl, kad bėgiojo. M. sakė, kad skaudžiai suėmė. Ji pati nematė, kaip mokytoja paėmė M. už kaklo. M., atėjęs prie keturių draugų, gal buvo biški išsigandęs, kaip sunerimęs. Paklausė kas atsitiko. Sakė, kad bėgo koridoriumi, žaidė gaudynių ir mokytoja suėmė už kaklo, kam bėgo. Pasakodamas atsuko kaklą, parodė. Tiesiog atsuko kaklą ir pasakė ,,pažiūrėkit, kaip man paėmė už kaklo“. Truputį raudona buvo. Kai mokytoja išėjo, M. susijaudino ir pradėjo verkti. Atrodo, kad tą pačią dieną, po technologijų pamokos, po mokytojos pasikalbėjimo. Pusė klasės buvo, kai M. tiems, kad aplink jį stovėjo, sakė, kad trintų jam kaklą, kad labiau liktų žymės. Ryškios žymės nebuvo, bet matėsi raudonas kaklas. Jis paskui prašė klasiokų, ne konkrečiai kurio nors, kad jam patrintų kaklą. Jau po antros pamokos prašė trinti. Nurodė, kad gal jis pats sau patrynė kaklą. Baigėsi pamoka, jie nuėjo pas klasės auklėtoją, nes buvo klasės valandėlė. Matas truputį išdykęs, mėgsta mokytojams atsikalbinėti. Šiaip draugiškas, tik biški išdykęs, atsikalbinėja, nelabai klauso mokytojų.

Minėti nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiojo įvardinti V. M. veiksmai nesutampa, jų nurodytos įvykio detalės skyriasi tarpusavyje. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis M. G. nurodė, kad mokytoja lyg, suėmusi jam už kaklo, jį pasodino, pati atsisėdo ir kalbėjo su juo, jis neprisimena, ar tuo metu ji laikė jį už kaklo. Liudytoja U. L. nurodė, jog nematė tiksliai už kokios vietos mokytoja paėmė M. ir laikė apie pusę minutės, vėliau ji nurodė, kad mokytoja tiesiog padėjo ranka ir viskas. Šie liudytojos parodymai nesutampa su nukentėjusiojo ir kitų nepilnamečių liudytojų parodymais bei labiau atitinka kaltinamuosios V. M. paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių. Taip pat liudytoja nurodė, kad M. buvo susiraukęs, todėl jai atrodė, kad jis vos neapsiverkė. Liudytoja K. E. parodė, kad mokytoja suėmė M. už kaklo ir jį palenkė, o liudytojas K. L. paaiškino, jog, mokytojai suėmus M. už kaklo, šis stovėjo tiesiai, nebuvo pasilenkęs ir šio liudytojo parodymai neatitinka nukentėjusiojo duotus parodymus apie tai, kad mokytoja buvo palenkusi jo galvą suspaudus kaklą. Taip pat nesutampa nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl to, kad M. G. verkė mokytojai suspaudus jo kaklą. Pagal liudytojų M. G., U. L., K. E. parodymus M. pradėjo verkti iš karto po mokytojos atliktų veiksmų, pati U. L. parodymuose pasitikslino, kad M. vos nepradėjo verkti, jai taip atrodė, nes buvo susiraukęs, K. E. aiškino, kad jis pradėjo verkti, po to, kai mokytoja pasakė, jog ne ant tos užsirovė, o M. G. nurodė aplinkybė, kad M. buvo labai piktas ir mokyja pavadino smaugike. K. L. parodė, kad M. net nesakė, kad jam skaudėjo, kai mokytoja suėmė jį už kaklo, jis beveik pradėjo verkti, bet ne iš skausmo. Pats M. mamai K. R. paaiškino, kad jis per pamoką, kuri buvo po įvykio pasiprašė į tualetą ir tada verkė. Klasės auklėtoja G. G. matė jį verkianti jau po pamokų. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė teismo posėdyje parodė, kad sūnus jai sakė, kad mokytoja spausdama lenkė jo galvą žemyn, jis rodė ranką, kad ji buvo uždėta jam ant kaklo, rodė tą vietą, kur buvo uždėta ant kaklo. Patį veiksmą rodė taip, kad buvo sugriebimas už kaklo, jis buvo palenktas galva į žemę ir kad mokytoja prie jo pasilenkė veidu ir tiesiog iki jo veido lygio nusileidusi pasakė: „Kaip drįsti skriausti damą?“.

Taigi pagal liudytojų parodymus negalima tiksliai nustatyti, už kurios kūno vietos V. M. suėmė nukentėjusiajam ir ar tai tikrai sukėlė jam fizinį skausmą. Kaip jau aptarta anksčiau, pati kaltinamoji neneigia, kad uždėjo kairę ranką M. G. ant nugaros ties sprandu, tuo tarpu nurodo, jog kaklo vaikui nespaudė. Visi minėti nepilnamečiai liudytojai matė kaltinamosios ranka ant M. kaklo, bet dėl jo suspaudimo jų parodymai skyriasi, vieni nurodo, jog buvo stipriai suspausta, net M. galva buvo palenkta žemyn ir taip laikydama M., mokytoja net vaikščiojo koridoriumi pirmyn atgal, kiti aiškina, jog M. stovėjo tiesiai. Teismas abejoja šių liudytojų parodymų patikimumu ir dėl to, jog visi nepilnamečiai klasiokai, po įvykio aišku aptarinėjo su nukentėjusiuoju visas įvykio detales ir linkę perteikti nukentėjusiojo papasakotas įvykio aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis po įvykio prašė klasiokų patrinti jam kaklą, kad atrodytų, jog jam tikrai buvo stipriai jis suspaustas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, niekas iš byloje apklaustų liudytojų nepastebėjo jokių smurto požymių ant nukentėjusiojo kūno ar iš jo elgesio (iš karto nesikreipė į medikus, nesiskundė socialinėms pedagogėms, auklėtojai ir pan.; dalyvavo pamokoje po įvykio) būtų galima apie tai spręsti. Vien tai, kad nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog kaltinamoji buvo skaudžiai jam suspaudusi kaklą, dar neįrodo V. M. kaltės dėl jai inkriminuojamos veikos. Byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl kaltinamosios prieš vaiką pavartoto smurto M. G. būtų padaryti ilgalaikiai neigiami psichologiniai padariniai.

Pažymėtina tai, kad remiantis kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus. Fizinis smurtas ne visada sukelia fizinį skausmą, o ir ne kiekvienas sukeltas fizinis skausmas yra pavojingas, neteisėtas ir žalingas. Taikant baudžiamąją atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą reikia protingai nustatyti šios veikos baudžiamumo ribas. Asmens padarytos veikos pripažinimas nusikaltimu neturi būti daromas vien formaliai, nevertinant, ar tokios veikos neteisėtumas yra kriminalinio pobūdžio ir ar jos pavojingumas yra pakankamas ją laikyti nusikaltimu. Nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, kai asmens elgesio neteisėtumas siekia būtiną baudžiamosios atsakomybės taikymui pavojingumo laipsnį. Sukelto skausmo intensyvumas ir stiprumas, taip pat skausmo keliamas pavojus konkretaus žmogaus sveikatai ar gyvybei yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijai. Be to, inkriminuojant veiką kaip nusikalstamą, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio įžeistu, pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama.

Nagrinėjamu atvieju net ir remiantis vien tik nukentėjusiojo M. G. parodymais, skausmas nebuvo tokio lygmens, kuris leistų šį veiksmą traktuoti kaip užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę. Toks vertinimas grindžiamas tuo, kad V. M., būdama moteris, dešiniarankė, beveik trylika metų sulaukusiam berniukui, kairę ranka uždėjusi ant sprando, net jei ir kažkiek paspaudus ir teoriškai negalėjo sukelti tokio skausmo stiprumo ar intensyvumo, kuris vadovaujantis protingumo bei proporcingumo kriterijais galėtų būti traktuojamas kaip nusikalstamas ir užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Beje, ir pats nukentėjusysis neparodė, jog kažkokiu tai būdu išreiškė ar parodė patirtą skausmą (įvykio metu neverkė, nesiskundė ir pan.). Kad M. G. šio įvykio nesureikšmino, patvirtina, kad niekam, t. y. nei auklėtojai ar psichologei mokykloje, nei būdamas pamokoje mokytojui, mamai apie jį iš karto nepasipasakojo, nors tam turėjo visas galimybes. Į medikus dėl šio įvykio apskritai nesikreipė. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Nors baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už bet kokį fizinį poveikį, tačiau ne visuomet bet kokie fiziniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, vertintini kaip nusikaltimas. BK 11 straipsnyje nurodyta, kad nusikaltimas yra pavojingas veikimas. Darydamas tyčinį nusikaltimą asmuo turi suprasti savo veikimo pavojingą pobūdį, numatyti pasekmes ir jų norėti ar sąmoningai leisti joms atsirasti. BK 2 straipsnio (kuriame įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neabejotinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Remiantis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad V. M. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, taigi dėl šios nusikalstamos veikos ji išteisinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : kompaktiniai diskai, saugomi voke, paliktini saugoti byloje.

Kardomoji priemonė nekeistina V. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Palikti nepakeistą V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, onuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo M. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtų.

Kompaktinius diskus, saugomus byloje, nuosprendžius įsiteisėjus, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.