- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- A-525-44-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00422-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- S. M.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Dimeina“, uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Formatas A1“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės, „Dimeina“, uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Aušra Kapočienė
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,
dalyvaujant pareiškėjai pareiškėjos S. M. globėjos ir turto administratorės L. M. atstovui K. P.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Dimeina“ atstovei advokatei Aušrai Kapočienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Dimeina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. M., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės L. M., skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Dimeina“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Formatas A1“ dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja S. M., atstovaujama globėjos ir turto administratorės L. M. , skundu (t. I, b.l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“;
2) panaikinti Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“.
Nurodė, jog S. M. nuosavybės teise priklauso 835/2000 dalis 0,2 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalis ir statiniai patenka į Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-490 patvirtinto detaliojo plano teritoriją, todėl detaliojo plano sprendiniai yra privalomi pareiškėjai. Pažymėjo, kad detalusis planas buvo pradėtas rengti, parengtas ir patvirtintas, nežinant pareiškėjai ir neturint jos sutikimo, o atsakovo įsakymu patvirtinto detaliojo sprendiniai pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises ir interesus. Administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 patvirtintose planavimo sąlygose pareiškėja (planavimo organizatorė) nurodyta S. M., tačiau pareiškėja į Administraciją dėl detaliojo plano rengimo nesikreipė ir netgi nebuvo informuota apie detaliojo plano rengimą. Nurodė, jog iš ginčijamo Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymo matyti, kad planavimo organizatorius buvo Administracija, planuojama teritorija ? apie 0,3 ha teritorijos plotas, o į planuojamą teritoriją patenka visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys pareiškėjos pastatai, todėl skundžiamu aktu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, iš Administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 patvirtintų planavimo sąlygų matyti, kad detaliojo planavimo tikslas ? padalinti 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje, į du sklypus, planuojamoje teritorijoje keisti reglamentus, pripirkti valstybinės žemės; numatyti užstatymo intensyvumą ir aukštingumą. Pabrėžė, jog viena iš šio žemės sklypo savininkių S. M. apie pradedamą rengti jos žemės sklypo detalųjį planą nebuvo informuota ir savo valios dėl tokio detaliojo plano rengimo neišreiškė. Tuo tarpu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (byla Nr. A525-141/2008), žemės sklypo planavimas yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų, todėl iki planavimo pradžios (planavimo sąlygų išdavimo) turi būti pasiektas atitinkamas žemės sklypo bendrasavininkių sutarimas dėl planavimo tikslų. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 31 straipsnio 1 dalį, Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Nuostatai), 24.3, 25.2 punktus ir pabrėžė, jog planavimo organizatoriaus neteisėtais veiksmais buvo suvaržyta pareiškėjos teisė susipažinti su planavimo dokumentais, teikti pastabas, pasiūlymus, apskųsti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms ir šiais veiksmais realizuoti savo teisėtus interesus planavimo procese. Padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių teritorijos planavimo proceso metu įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatlikimas pagrįstai leidžia manyti, kad parengtas neteisėtas detalusis planas. Pažeidus TPĮ įtvirtintą teritorijų planavimo viešumo principą, tiesiogiai pažeisti pareiškėjos interesai, nes pareiškėjos valdomoje žemės sklypo dalyje numatyta antžeminių ir požeminių komunikacijų (skirtų aptarnauti išimtinai trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojamus statyti objektus) statyba ir atitinkami žemės naudojimo apribojimai (servitutai). Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas planuojamas nugriauti. Nurodė, jog, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, buvo priimtas Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 30-1203, kuriuo suformuoti detaliajame plane numatyti žemės sklypai. Šis įsakymas taip pat pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises ir teisėtus interesus: pareiškėjos žemės sklypas padalijamas į penkis žemės sklypus, jos naudojamoje žemės sklypo dalyje formuojamas 742 kv. m žemės sklypas (vietoj dabar pareiškėjai priklausančių 835 kv. m), kitoje pareiškėjos naudojamo žemės sklypo dalyje formuojami inžinerinės infrastruktūros žemės sklypai, skirti aptarnauti atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojamus statyti objektus. Padarė išvadą, kad detaliojo plano rengimo metu ir priimant pareiškėjos skundžiamus aktus net nebuvo svarstyta, ar nustačius tokius apribojimus pareiškėja galės toliau naudotis savo žemės sklypu pagal jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. ar pareiškėja galės detaliuoju planu jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, kurioje pagal detaliojo plano sprendinius numatyti įvairūs servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statyti kitą namą (nugriovus jos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus). Nors ginčijamo akto priėmimo metu galiojusio TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo tikslai yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, ginčijamu detaliuoju planu buvo išspręsti su S. M. priklausančių pastatų (juos numatyta nugriauti) ir žemės sklypo dalies (žemės sklypą numatyta atidalinti, pareiškėjai priskirtoje dalyje numatyti servitutai) nuosavybe susiję klausimai, apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės. Konstatavo, jog, rengiant detalųjį planą, nebuvo suderinti į detaliojo plano teritoriją patenkančio žemės sklypo bendrasavininkių interesai dėl žemės sklypo naudojimo, todėl buvo pažeisti TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti reikalavimai. Akivaizdu, kad nesilaikyta ir TPĮ 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl planuojamos teritorijos esamos būklės ir kitų parametrų tinkamo įvertinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (t. I, b.l. 84–87) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 30-1206 panaikinimo nutraukti.
Nurodė, kad buvo įvykdytos visos teisės aktuose numatytos sąlygos, kurioms esant detalusis planas teikiamas tvirtinimui, t. y. laikytasi TPĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Pažymėjo, kad skunde neįvardijamos materialinės teisės normų nuostatos, kurių galimai neatitinka detalusis planas. Pareiškėja nenurodė jokių motyvų, dėl kurių Administracijos direktorius realiai būtų galėjęs pateikti motyvuotą atsisakymą tvirtinti detalųjį planą. Be to, patvirtintas detalusis planas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Nurodė, jog teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatorius buvo Administracijos direktorius (2006-09-19 įsakymas Nr. 30-1688). Rėmėsi TPĮ 20 straipsniu ir pabrėžė, jog savivaldybės administracijos direktorius teritorijų planavimo organizatoriumi yra pagal TPĮ ir išankstinis žemės sklypų savininkų arba naudotojų sutikimas savivaldybės administracijos direktoriui būti teritorijų planavimo organizatoriumi nėra reikalingas, todėl pareiškėjos nurodyta teismų praktika tinka tuo atveju, kai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduodamos žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, o ne tada, kai planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius. Pažymėjo, jog pareiškėja su detaliojo plano pagrindiniu brėžiniu ir jame esančiais sprendiniais susipažino ir jiems pritarė, o ant detaliojo plano pagrindinio brėžinio užrašyta „Sutinku su detaliojo plano sprendimais / S. M. / parašas / namo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo bendrasavininkė“, todėl turėtų būti atmesti pareiškėjos argumentai, kad detalusis planas buvo patvirtintas be pareiškėjos žinios arba jai prieštaraujant. Be to, tai, kad pareiškėja sutiko su detaliojo plano sprendiniais kaip tik ir patvirtina, kad buvo pasiektas teritorijų planavimo tikslas ? suderinti interesus. Pareiškėja, pareikšdama skundą dėl detaliojo plano panaikinimo, nepagrįstai atsakomybę už detaliojo plano sprendinių suderinimą siekia perkelti Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybė neturi teisinių įgaliojimų kvestionuoti asmenų sutikimo su detaliojo plano sprendiniais, taip pat juos keisti arba modifikuoti. Ta aplinkybė, kad praėjus keleriems metams po detaliojo plano tvirtinimo pareiškėja S. M. buvo pripažinta neveiksnia, nepanaikina susipažinimo su detaliuoju planu ir pritarimo detaliajam planui fakto ir šio fakto teisinės reikšmės. Pabrėžė, jog tai, kad po detaliojo plano patvirtinimo pasikeitė pareiškėjos arba jos atstovės interesai ir pozicija detaliojo plano atžvilgiu, nėra pagrindas panaikinti įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad detaliajame plane nesuderinti sklypo bendrasavininkių interesai. Be to, detaliuoju planu nėra sprendžiama dėl asmenų daiktinių teisių į detaliuoju planu formuojamus sklypus, t. y. detalusis planas nenumato, į kokius konkrečius žemės sklypus pareiškėja ir kiti asmenys turi teisę, ar žemės sklypuose išlieka bendroji dalinė nuosavybė ir kita. Nurodyti santykiai yra asmenų civiliniai santykiai, kurių detalusis planas nesprendžia ir pagal teisės aktus negali spręsti. Teigė, jog nebuvo pažeisti Nuostatų 25.2 punkto reikalavimai, nes apie detaliojo plano rengimą S. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiųsta informacija registruotu paštu, o Nuostatai numato tik informavimą apie parengtą teritorijų planavimo dokumento projektą. Pareiškėja raštu išreiškė sutikimą su detaliojo plano sprendiniais, kas savaime patvirtina, kad pareiškėjai ne tik buvo pateikta informacija apie detaliojo plano sprendinius, bet kad ji realiai susipažino su detaliojo plano sprendiniais. Taigi su detaliojo plano sprendiniais supažindinus pareiškėją tiesiogiai ir asmeniškai, Nuostatų keliami planavimo procedūros viešumo ir skaidrumo tikslai yra pasiekti. Pabrėžė, jog Administracijos direktorius 2008 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1206 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“, kuriuo nustatė žemės sklypų duomenis pagal detalųjį planą bei atliktus kadastrinius matavimus. Šis įsakymas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis neturėtų būti laikomas savarankišku ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 30-1206 ginčijamo turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina administracinių teismų.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 1–3) prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad Administracijos direktoriaus įsakymai, kuriuos prašo panaikinti pareiškėjos turto administratorė, yra priimti ir paskelbti 2008 m. kovo 27 d. ir 2008 m. birželio 13 d., o skundas paduotas praėjus beveik trejiems metams, kai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Tuo tarpu pareiškėjos turto administratorė, jos dukra L. M. , prašyme dėl termino atnaujinimo teismui nurodė ne visas aplinkybes, turinčias reikšmės termino atnaujinimui, o tik tas, kurios jai yra palankios. Pažymėjo, jog 2011 m. vasario 24 d. nutartimi teismas nusprendė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pareiškėja dėl ligos negalėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, o globėjai apie pareiškėjos teisių pažeidimus tapo žinoma tik 2011 m. vasario 11 d. Pabrėžė, jog šios aplinkybės neatitinka tikrovės, o tai patvirtinta Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. gegužės 20 d. raštas Nr. S18-569, kuriame nurodyta, kad S. M. yra tinkamai pasirūpinusi savo teisių atstovavimu, nes yra įgaliojusi savo dukrą L. M., kuri 2009 m. vasario 2 d. pateikė prašymą laikinai sustabdyti žemės sklypų formavimą pagal detalųjį planą, kol nebus pasirašytas notarinis susitarimas tarp žemės sklypų bendrasavininkių. Padarė išvadą, kad dabartinė pareiškėjos globėja, tuo metu buvusi pareiškėjos įgaliotinė L. M., jau 2009 m. vasario 2 d. žinojo apie skundžiamus Administracijos direktoriaus įsakymus, o pareiškėja buvo tinkamai pasirūpinusi savo teisių įgyvendinimu per atstovus, todėl jos įgaliotinė turėjo visas galimybes įgyvendinti pareiškėjos teises ir jas įgyvendino, pateikdama prašymą apskrities viršininko administracijai. Pabrėžė, jog įstatymų nustatytas teritorijų planavimo viešumo principas ir taisyklės pažeistos nebuvo, Administracijos Miesto plėtros departamentas TPĮ ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų teritorijų planavimo taisyklių nepažeidė. Be to, tiek pareiškėja, tiek ir tuo pačiu adresu gyvenantys jos sūnus ar dukra žinojo apie detalųjį teritorijos planavimą ir savo interesus galėjo išreikšti įstatymų nustatyta tvarka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Formatas A1“ atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 10–11) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 16 d. sprendimu (t. II, b.l. 40–48) skundą patenkino ir panaikino Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ir Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“.
Nustatė, kad S. M. 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo pagal 1996 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. S. M. 2006 m. gegužės 29 d. perleido 1165/2000 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Dimeina“ (po 1/2 dalį). Pirkimo pardavimo sutartyje šalys nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką: pareiškėja naudojasi žemės sklypo plane indeksu „A“ pažymėta sklypo dalimi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Dimeina“ bendrai naudojasi „B“ sklypo dalimi. Administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 patvirtintose planavimo sąlygose pareiškėja (planavimo organizatorė) nurodyta S. M, planuojama teritorija ? apie 0,30 ha ploto teritorija prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo paskirtis kita. Planavimo sąlygose nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: „nekeičiant žemės tikslinės naudojimo paskirties pagal bendrojo plano sprendinius padalinti sklypą į du sklypus, planuojamoje teritorijoje keisti reglamentus, pripirkti valstybinės žemės; numatyti užstatymų intensyvumą iki 0,8; aukštingumą ? 3 aukštai, įskaitant mansardą“. S. M. dukra L. M. 2009 m. gegužės 4 d. gavo Advokatų kontoros Petrulis, Kapočienė ir partneriai 2009 m. balandžio 28 d. pranešimą „Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės“, kuriuo informuota, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje, bendraturčiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Dimeina“ reikalauja atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo 1165/2000 žemės sklypo dalį (plane pažymėtą „B“), pagal 2006 m. gegužės 29 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Tuo tarpu skundžiami Administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais bendraturčių žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalijamas į kelis žemės sklypus, šiame pranešime apskritai nebuvo minimi. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Dimeina“ 2009 m. liepos 30 d. padavė ieškinį Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties, atsakovei S. M. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo įteiktas, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido ieškovams įteikti S. M. procesinius dokumentus ir pranešti apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu. S. M. 2006 m. balandžio 27 d. diagnozuota netipiška Alzheimerio liga, nustatytas poreikis slaugai. 2007 m. rugpjūčio 8 d. S. M. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2008 m. lapkričio 25 d. ? 2008 m. gruodžio 23 d. S. M. gydėsi gerontopsichiatrijos skyriuje. VŠĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ ekspertizės akte Nr. P08/1629 (nustatant pacientės psichikos būseną) nurodyta, kad pacientė „dezorientuota laike, vietoje ir savyje“; „kontaktas neproduktyvus, į klausimus atsako ne pagal prasmę, epizodiškai kartoja gydytojos pasakytus žodžius“, „mąstymas nenuoseklus, lėto tempo“, „ryškūs atminties sutrikimai“. L. M. 2010 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą dėl S. M. pripažinimo neveiksnia, globos ir turto administravimo nustatymo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažino S. M. neveiksnia, o 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė S. M. nuolatinę globą ir jos globėja bei turto administratore paskyrė dukrą L. M. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl globėjos paskyrimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimą. S. M. globėja ir turto administratore paskirta L. M. 2011 m. vasario 11 d. susipažino su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1328-465/2010 medžiagoje esančiais skundžiamais aktais, Administracijos direktorius 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 ir detaliojo plano brėžiniu, kuriais pažeidžiamos S. M. nuosavybės teisės ir interesai. Nurodė, kad Administracijos 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuriame numatyti 4 sklypai (742 kv. m sklypas Nr. 1, 2 164 kv. m sklypas Nr. 2, 16 kv. m sklypas Nr. 3, 77 kv. m sklypas Nr. 4). Detaliuoju planu nustatytas šių sklypų naudojimo ir tvarkymo režimas. Sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 nustatomas žemės naudojimo būdas ? gyvenamosios teritorijos (G1), sklypams Nr. 3 ir Nr. 4 nustatomas žemės naudojimo būdas ? inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I2). Nustatė, jog 2 000 kv. m sklypas (duomenys neskelbtini) dalinamas į dalis (742 kv. m) ir likusi dalis (1 165 kv. m) sujungiama su sklypu (duomenys neskelbtini) (600 kv. m) ir prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas (400 kv. m). Administracijos direktorius 2008 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“, kuriuo nustatė žemės sklypų duomenis pagal detalųjį planą bei atliktus kadastrinius matavimus.
Nustatė, jog planavimo organizatoriumi buvo Administracija, planuojama teritorija ? apie 0,3 ha teritorijos plotas, o į planuojamą teritoriją patenka visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys pareiškėjos pastatai, todėl skundžiamu aktu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgė į administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-30 aprobuotos praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija Nr. 17) ir pabrėžė, jog tik įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju detaliojo planavimo tikslas ? padalinti 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje, į du sklypus, planuojamoje teritorijoje keisti reglamentus, pripirkti valstybinės žemės; numatyti užstatymo intensyvumą ir aukštingumą. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, žemės sklypo planavimas yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų, todėl iki planavimo pradžios (planavimo sąlygų išdavimo) turi būti pasiektas atitinkamas žemės sklypo bendrasavininkių susitarimas dėl planavimo tikslų, tačiau tokio susitarimo nebuvo, bendrasavininkiai net nesitarė. Nurodė, jog iš pateiktos tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties aiškiai matyti, kad trišalę sutartį dėl detaliojo plano rengimo pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (organizatorius), UAB „Dimeina“ (mokėtojas) ir UAB „Formatas A 1“ (rengėjas), t. y. šio detaliojo plano rengimo iniciatoriumi buvo UAB „Dimeina“. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A525-141/2008), įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias detaliųjų planų rengimą, padarė išvadą, kad detaliojo planavimo organizatorius turi pareigą raštu informuoti ne tik žemės sklypo savininkus, bet ir kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus, kaip tai nustato TPĮ 31 straipsnio 1 dalis. Šios pareigos įvykdymą detalizuoja Nuostatų 27.2 punktas, reikalaujantis, kad tokiame rašte būtų informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus, rengimo terminus, pasiūlymų pateikimo tvarką, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą ir laiką, taip pat planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai. Atitinkamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27.1.1 punktas numato, jog tai turi būti atlikta parengiamajame detaliojo teritorijų planavimo proceso etape. Be to, Nuostatų 25.2. punkte nustatyta, kad parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius raštu praneša apie svarstymo procedūras planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Pabrėžė, jog tai imperatyvi elgesio taisyklė, kurios privalo laikytis planavimo organizatorius ? šiuo atveju Administracija, kuri turėjo raštu informuoti pareiškėją apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir jo sprendinius, tačiau to nepadarė. Atsakovo teiginį, kad detalųjį planą suderino su pareiškėja, pripažino neatitinkančiu tikrovės, nes teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas A. M. (sūnus) paaiškino, kad ant detaliojo plano pasirašė, nurodydamas: „Sutinku su detaliojo plano sprendimais / S. M. / parašas / namo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo bendrasavininkė“, tačiau tokio įgaliojimo jis neturėjo, pasirašė automobilyje, nepažįstamam asmeniui nurodžius suderinimo tekstą, tvirtindamas, kad dėl detaliojo plano rengimo, jo sąlygų, nei jis, nei jo mama su Vilniaus savivaldybe ir bendrasavininkiais nesitarė. Nurodė, kad prašymą dėl žemės sklypo padalijimo jis buvo pateikęs dar iki žemės sklypo pardavimo UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau iš Vilniaus miesto savivaldybės negavę jokių žinių, jie nusprendė parduoti dalį žemės sklypo bendros dalinės nuosavybės teise, o po pardavimo niekas su jais dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo nesitarė, nesikonsultavo, jokių planavimų sąlygų neaptarė. Atsižvelgė į TPĮ 18 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, buvo priimtas Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 30-1203, kuriuo suformuoti detaliajame plane numatyti žemės sklypai. Šis įsakymas taip pat pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises ir teisėtus interesus: pareiškėjos žemės sklypas padalijamas į penkis žemės sklypus, jos naudojamoje žemės sklypo dalyje formuojamas 742 kv. m žemės sklypas (vietoje dabar pareiškėjai priklausančių 835 kv. m), kitoje pareiškėjos naudojamo žemės sklypo dalyje formuojami inžinierinės infrastruktūros žemės sklypai, skirti aptarnauti atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojamus statyti objektus. Pabrėžė, jog detaliojo plano rengimo metu ir priimant pareiškėjos skundžiamus aktus net nebuvo svarstyta, ar nustačius tokius apribojimus pareiškėja galės toliau naudotis savo žemės sklypu pagal jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. ar pareiškėja galės detaliuoju planu jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, kurioje pagal detaliojo plano sprendinius numatyti įvairūs servitutai ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, statyti kitą namą (nugriovus jos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus). Ginčijamu detaliuoju planu buvo išspręsti su S. M. priklausančių pastatų (juos numatyta nugriauti) ir žemės sklypo dalies (žemės sklypą numatyta atidalinti, pareiškėjai priskirtoje dalyje numatyti servitutai) nuosavybe susiję klausimai, apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės. Konstatavo, jog, ruošiant detalųjį planą, nebuvo suderinti į detaliojo plano teritoriją patenkančio žemės sklypo bendrasavininkių interesai dėl žemės sklypo naudojimo, todėl buvo pažeisti TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai. Rėmėsi TPĮ 26 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A502-1454/2009) ir pažymėjo, jog duomenų, kad pareiškėjai būtų pranešta apie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimą į planuojamą teritoriją, nėra, tokiu būdu pareiškėjai buvo atimta galimybė pasinaudoti teise, numatyta TPĮ 27 straipsnio 1 dalyje, teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl detaliojo planavimo. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jie prieštarauja teisės aktams, taip pat aukštesniems teritorijų planams, ar (ir) jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (bylos Nr. A17-535/2007, A8-321/2005). Padarė išvadą, jog neteisėtais planavimo organizatoriaus veiksmais buvo suvaržyta pareiškėjos teisė susipažinti su planavimo dokumentais, teikti pastabas, pasiūlymus, apskųsti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms ir šiais veiksmais realizuoti savo teisėtus interesus planavimo procese. Padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių teritorijos planavimo proceso metu įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatlikimas pagrįstai leidžia manyti, kad parengtas neteisėtas detalusis planas. Nurodė, jog reikalavimas panaikinti Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl teismui pripažinus, kad įsakymu (2008-03-13 įsakymas Nr. 30-490) patvirtintas detalusis planas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, yra naikintinas ir šis Administracijos direktoriaus įsakymas (2008-06-12 įsakymas Nr. 30-1203) dėl siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį.
III.
Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 56–57), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog tik teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad S. M. pritarimas detaliojo plano tvirtinimui turi valios išreiškimo trūkumų, tačiau juos sukėlė ne Administracijos, o pareiškėjos sūnaus A. M. veiksmai.
2. Pažymi, kad svarbų vaidmenį detaliojo plano rengimo procedūroje atlieka detaliojo plano rengėjas, o detaliojo plano pagrindinį brėžinį pasirašo architektas ir projekto vadovas, tuo patvirtindami brėžinyje esančių duomenų ir suderinimų teisingumą. Kadangi detaliojo plano trūkumai atsirado detaliojo plano rengimo metu, teismo sprendime turėtų būti įvertinti detaliojo plano rengėjo vaidmuo ir atsakomybė.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų svarbą. Nors detaliojo plano pagrindinio brėžinio suklastojimas gali būti laikomas pakankamu pagrindu naikinti detalųjį planą, teismas detaliojo plano panaikinimo priežastimi įvardino tik detaliojo plano viešumo procedūrų trūkumus.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 63–69), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Pakartotinai nurodo, jog buvo praleistas terminas skundui paduoti ir nebuvo pagrindo jį atnaujinti.
2. Pažymi, jog, sprendžiant kilusį ginčą, turėjo būti remiamasi ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusių teisės aktų redakcijomis. Kaip matyti iš ginčijamų įsakymų priėmimo metu galiojusios Nuostatų redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2007-03-14 iki 2009-10-20), joje 27.2 punkto, nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendime, nebuvo. Be to, įsakymų priėmimo metu galiojusi TPĮ 26 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė detaliųjų planų sprendinių galiojimo terminą, o ne reikalavimą raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams apie parengtą detalųjį planą, kaip tai nurodė teismas. Tuo tarpu TPĮ 27 straipsnio 1 dalis nustatė tris sąlygas, įvykdžius kurias detaliojo plano sprendiniai gali būti teikiami tvirtinti, bet ne pareiškėjos teisę pateikti pasiūlymus, reikšti pastabas dėl detaliojo planavimo, kaip nurodė teismas. Daro išvadą, jog teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.
3. Nurodo, jog detaliojo planavimo procedūra pradėta pareiškėjai 2006 m. kovo 31 d. pateikus prašymą išduoti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Pasikeitus dalies žemės sklypo savininkams, šis procesas buvo tęsiamas. Akivaizdu, kad nesant pareiškėjos prašymo, sąlygos nebūtų patvirtintos ir detaliojo planavimo procesas nebūtų pradėtas, todėl nesutinka su teismo išvada, kad detalusis planavimas atliktas be pareiškėjos žinios.
4. Teigia, jog visi TPĮ septintojo skirsnio reikalavimai, reglamentuojantys teritorijų planavimo viešumą, Taisyklių bei Nuostatų reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti tiek visuomenės, tiek sklypų valdytojų ir naudotojų teises, detalios planavimo proceso metu buvo įvykdyti. Be to, prieš priimant ginčijamus įsakymus, buvo atliktas nustatytas suderinimas su institucijomis bei tikrinimas valstybinėje teritorijų planavimo priežiūros institucijoje.
5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojo parodymų įvertinimu. Teigia, jog toks įvertinimas turi būti atliekamas ne atskirai, o visos bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių kontekste. Pabrėžia, jog liudytojas buvo suinteresuotas, nes jis yra pareiškėjos sūnus.
6. Pirmosios instancijos teismo sprendime remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Pareiškėja S. M., atstovaujama globėjos ir turto administratorės L. M., atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (t. II, b.l. 73–78) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su teiginiu, jog ginčijamo Administracijos 2008 m. kovo 13 d. įsakymo atžvilgiu turi būti taikomos jo priėmimo metu galiojusios TPĮ ir kitų teisės aktų redakcijos. Kadangi detaliojo planavimo procesas laikomas pradėtu nuo detaliojo planavimo sąlygų išdavimo, visos detaliojo planavimo procedūros turi būti atliekamos pagal šias sąlygas ir jų išdavimo metu galiojusias teisės normas.
2. Nesutinka su teiginiu, jog detaliojo planavimo procedūra buvo pradėta jos 2006 m. kovo 31 d. prašymo Administracijai išduoti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti pagrindu. Teigia, jog šiame prašyme nėra nei jos, nei jokio kito asmens parašo. Be to, tokį prašymą galėjo paduoti tik detaliojo planavimo organizatorius, kuriuo pareiškėja galėjo tapti tik TPĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t. y. savivaldybei su ja sudarius sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.
Pareiškėja S. M., atstovaujama globėjos ir turto administratorės L. M., atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. II, b.l. 79–81) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Teigia, jog Administracija iš esmės pripažįsta, kad detalusis planas nebuvo suderintas su pareiškėja. Atitinkamai ta aplinkybė, kad detaliojo plano tvirtinimo metu atsakovas neturėjo duomenų apie tai, kad detalųjį planą pasirašė ne pareiškėja, atsakovo sprendimo nedaro teisėtu. Pabrėžia, jog Administracija yra atsakinga už tinkamą detaliojo planavimo dokumentu rengimo ir derinimo procesą.
2. Nesutinka, kad detaliojo plano ydingumas kilo dėl A. M. , o ne dėl Administracijos veiksmų. Pabrėžia, jog pareiga užtikrinti, kad detaliuoju planu planuojamos teritorijos valdytojai ir naudotojai būtų tinkamai informuoti apie detaliojo plano sprendinius ir jų teisines pasekmes, kad šiems sprendiniams pritartų tikrieji žemės sklypų savininkai, tenka detaliojo planavimo organizatoriui. Tuo tarpu su A. M. susisiekė UAB „Dimeina“, o ne planavimo organizatoriaus ar detaliojo plano rengėjo atstovai. Jam buvo nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniais įgyvendinamas tik bendrasavininkių susitarimas dėl žemės sklypo padalijimo, todėl, pasirašydamas S. M. vardu, jis išreiškė tik valią suderinti žemės sklypo padalijimo ribą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymų svarbą ir nepagrįstai detaliojo planavimo viešumo procedūros trūkumams suteikė didesnę svarbą nei detaliojo plano pagrindinio brėžinio suklastojimui. Pabrėžia, jog dėl teismo nurodytų detaliojo planavimo viešumo procedūros trūkumų buvo pažeistos pareiškėjos nuosavybės teisės, todėl šie trūkumai negali būti laikomi tik formaliais.
4. Pabrėžia, jog ji yra ne besiribojančio, o planuojamo žemės sklypo savininkė, todėl ji turi būti ne tik informuojama apie rengiamą detalųjį planą, bet turi būti išreikšta jos valia dėl tokio detaliojo plano sprendinių. Be to, pateiktas pašto registruotų siuntų sąrašas nepatvirtina, kad ji buvo tinkamai informuota apie detalųjį planavimą ir parengto detaliojo plano sprendinius.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą (t. II, b.l. 82–83) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti.
Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nesant pareiškėjos prašymo, sąlygos nebūtų buvusios patvirtintos ir detaliojo planavimo procesas nebūtų pradėtas, nes Administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 30-1688 yra pakankamas pagrindas detaliojo plano rengimo procedūroms pradėti. Pažymi, jog vėlesniame etape galimai atsiradęs pareiškėjos valios trūkumas nedaro prieštaraujančios teisės aktams detaliojo planavimo pradžios. Pabrėžia, jog aplinkybė, kad po detaliojo plano patvirtinimo tarp žemės bendraturčių kilo ginčas dėl detaliojo plano sprendinių, nėra pagrindas teismo tvarka panaikinti detalųjį planą dėl Vilniaus miesto savivaldybės institucijų kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai netenkinti.
Byloje ginčas kilo dėl skundžiamu Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano. Pareiškėja šį teritorijų planavimo dokumentą ginčijo teigdama, kad nors detaliuoju planu buvo planuojamas jos žemės sklypas, ji apie planavimo procedūras informuota nebuvo, su detaliojo plano sprendiniais nesupažindinta, šie sprendiniai su ja nesuderinti, tokiu būdu pažeidžiant jos teises.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, iš esmės sutinka su teismo pateiktais argumentais dėl ginčo detaliojo plano neteisėtumo, todėl papildomai dėl visų pirmosios instancijos teismui šalių pateiktų argumentų nepasisakys.
Remiantis TPĮ nuostatomis, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriumi gali būti savivaldybės administracijos direktorius arba detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduotos žemės valdytojui ar naudotojui. Kaip matyti iš ginčijamo detaliojo plano, šiuo atveju organizatoriumi buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas (t. I, b.l. 100).
Ginčo išsprendimui aktualios TPĮ redakcijos septintasis skirsnis reglamentavo teritorijų planavimo viešumo aspektus. Šios įstatymo nuostatos sukonkretintos Nuostatuose (redakcija, galiojusi nuo 2007-03-21 iki 2009-10-21), kurių V dalyje buvo įtvirtinti reikalavimai, susiję su vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų viešumu. Pagal Nuostatų 24.3 punktą, planavimo organizatorius privalėjo raštu pateikti informaciją apie planavimo tikslus, planuojamas žemės sklypo būdą ir pobūdį, informaciją apie numatomus statyti statinius, rengimo terminus, pasiūlymų teikimo tvarką, viešo svarstymo procedūrų vietą ir laiką, planavimo organizatoriaus ir plano rengėjo adresus ir telefonus, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresus planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Tuo tarpu parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius privalėjo raštu pranešti apie svarstymo procedūras planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu tais atvejais, kai pagal detaliojo ar specialiojo plano sprendinius, inter alia, numatoma pakeisti žemės sklypo pradinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ar pobūdį (25.2 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nuostatas, susijusias su teritorijų planavimo proceso viešumu, yra pabrėžęs, jog asmenų, kurių teisėms ir interesams turi įtakos teritorijų planavimas, dalyvavimas planuojant teritorijas yra itin svarbus teritorijų planavimo principas. Asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės (bylos Nr. A3-64/2007, A556-440/2009). Nustatydami tokį teisinį reglamentavimą teisės aktų leidėjai siekė užtikrinti maksimalų teritorijos planavimo viešumą ir tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, nustatė aukštus standartus, tai reiškia, kad planavimo organizatorius privalo ne tik bendrai paskelbti apie pradedamą rengti detalųjį planą, bet ir asmeniškai raštu informuoti labiausiai arba galimai labiausiai suinteresuotus asmenis. Be to, pagal administracinių teismų praktiką (bylos Nr. A8-1828/2006, A502-627/2008, A556-440/2009), visuomenės ir atskirų suinteresuotų asmenų dalyvavimas teritorijų planavimo procese turi būti užtikrinamas viso teritorijų planavimo proceso metu. Tuo tarpu visuomenės dalyvavimo procedūrų pažeidimai, sudarę kliūtis visuomenės narių dalyvavimui teritorijų planavimo procese, yra vienas iš pagrindų pripažinti parengtus teritorijų planavimo dokumentus neteisėtais. Taip pat svarbu pažymėti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas detaliojo planavimo organizatoriaus pareigą raštu informuoti kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie pradedamą detalųjį planavimą šio proceso parengiamojo etapo metu, konstatavo, kad šios detaliojo teritorijų planavimo procedūros pažeidimas laikytinas esminiu ir pažeidžiančiu teisės aktais išskirtas žemės sklypo, besiribojančio su detaliai planuojamu, savininko teises (byla Nr. A502-585/2008).
Atsižvelgus į nurodytą administracinių teismų praktiką, analogiškai konstatuotina, jog teisės aktai reikalauja, kad atliekant detalųjį teritorijų planavimą, būtų užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, juos tinkamai informuojant apie planavimo proceso pradžią, eigą bei teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymą. Tik nustatyta tvarka įgyvendinus nurodytas pareigas, gali būti tinkamai užtikrintos planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų teisės, įtvirtintos Teritorijų planavimo įstatyme. Tuo tarpu nustačius, jog šie asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie su jų valdomu žemės sklypu susijusią detaliojo planavimo procedūrą, ir konstatavus, kad toks pažeidimas galėjo iš esmės pažeisti minėtų subjektų teises, egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti teisės aktą, kuriuo patvirtintas detalusis planas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra pakankamai duomenų, kurie galėtų būti pagrindu pripažinti, kad nurodyta pareiga nustatyta tvarka informuoti planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojus ir naudotojus buvo tinkamai įvykdyta, o toks pažeidimas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintinas kaip esminis. Pastebėtina, jog apeliaciniame skunde Administracija taip pat iš esmės neginčija tokios pirmosios instancijos teismo išvados. Kaip jau minėta, nurodytos informavimo pareigos pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti sprendimą, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje kaip tik ir nustatytas tokio pobūdžio pažeidimas, kuris sudaro pagrindą panaikinti Administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Atitinkamai turi būti panaikintas ir šio įsakymo pagrindu priimtas kitas administracinis aktas – Administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo atveju dėl netinkamo pareigos įvykdymo kaltas yra pareiškėjos sūnus, nes būtent jis savo parašu patvirtino, jog detaliojo plano sprendiniai su juo suderinti. Pabrėžtina, jog šioje byloje nėra sprendžiamos žalos atlyginimo klausimas ir apskritai nėra tiesiogiai pasisakoma dėl teritorijų planavimo procese dalyvavusių subjektų kaltės. Nagrinėjamoje byloje išimtinai sprendžiamas klausimas dėl akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas, teisėtumo, todėl minėti atsakovo argumentai vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Taip pat svarbu tai, jog šioje byloje, sprendžiant detaliojo plano teisėtumo klausimą, nebūtina atskirai vertinti pareiškėjos sūnaus veiksmų. Byloje esant pakankamai duomenų, kad pati pareiškėja arba jos tinkamai įgaliotas atstovas su detaliojo plano sprendiniais ir apskritai detaliojo plano procesu nebuvo supažindinti, yra pakankamas pagrindas panaikinti detalųjį planą. Atitinkamai šioje byloje sprendžiamų teisinių klausimų kontekste nėra reikšmingos aplinkybės, susijusios su tuo, kada, kaip ir kas pareiškėjos sūnui pateikė susipažinti detalųjį planą.
Taip pat pabrėžtina, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ginčo detaliojo planavimo organizatoriumi buvo būtent Administracija, todėl byloje pateiktas 2006 m. vasario 28 d. pareiškėjos prašymas „Dėl detaliojo planavimo organizavimo“ (t. II, b.l. 85), kuriuo buvo prašoma atlikti kitokio pobūdžio, nei atliktas šioje byloje, detalųjį planavimą negali paneigti aplinkybės, kad pareiškėja apie organizuotą detalųjį planavimą nebuvo tinkamai informuota. Tuo tarpu 2006 m. kovo 31 d. prašymas sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti pareiškėjos nepasirašytas (t. I, b.l. 110), bylos duomenimis (t. I, b.l. 152) jis pasirašytas UAB „Dimeina“ atstovo, kas tik papildomai patvirtina detaliojo planavimo proceso neatitikimą teisės aktų reikalavimams.
Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkamomis teisės aktų nuostatomis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos išsprendimui aktualų teisinį reguliavimą, iš esmės sutinka, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nepakankamai tiksliai nurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi, sprendžiant kilusį ginčą. Tačiau visi kilę neaiškumai buvo pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šiame procesiniame sprendime aiškiai ir konkrečiai įvardintos teisės aktų nuostatos, kurių pagrindu detaliojo planavimo organizatorius turėjo informavimo pareigą planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojų ir naudotojų atžvilgiu, todėl minėti argumentai šios bylos kontekste vertintini kaip teisiškai nereikšmingi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė kilusį ginčą, byloje nenustatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Dimeina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.