- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-16
- Bylos Nr.
- Ik-2167-331/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00422-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Henrikas Sadauskas, Nijolė Šidagienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Dimeina“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Formatas A1“
- Pareiškėjas
- S. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Algis Petrulis, Aušra Kapočienė
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Nijolės Šidagienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos globėjos ir turto administratorės L. M. atstovams K. P. ir advokato padėjėjai I. K., atsakovės atstovei Ledai Žilinskienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Dimeina“ atstovei advokatei Aušrai Kapočienei, UAB „Formatas A1“ atstovui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. M., atstovaujamos globėjos ir turto administratorės L. M., skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Dimeina“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Formatas A1“ dėl įsakymų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) dalis 0,2 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 9, 10?16, 28?29).
Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo dalis ir statiniai patenka į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-490 patvirtinto detaliojo plano teritoriją, todėl detaliojo plano sprendiniai yra privalomi pareiškėjai (I t., b. l. 96?97).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimu Nr. 692 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-13 įsakymu Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-06-12 įsakymu Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ suformavo vietoje 2000 (dviejų tūkstančių) kv. m. ploto privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 600 (šešių šimtų) kv. m. ploto privačios žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. ir laisvoje valstybinėje žemėje penkis kitos paskirties žemės sklypus (I t., b. l. 89?93).
Šalies argumentai
Pareiškėjos S. M. globėja ir turto administratorė L. M., nesutikdama su detaliojo plano sprendiniais skundu (I t., b. l. 1?6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo panaikinti: 1) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymą Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“; 2) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“. Pareiškėjos atstovė taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (I t., b. l. 47?48).
Teismas 2011-02-24 nutartimi pareiškėjos skundą priėmė, tačiau atmetė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (I t., b. l. 74?76).
Paaiškino, kad detalusis planas buvo pradėtas rengti, parengtas ir patvirtintas nežinant pareiškėjai ir neturint jos sutikimo, o atsakovės įsakymu patvirtinto detaliojo sprendiniai pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises ir interesus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 patvirtintose planavimo sąlygose pareiškėja (planavimo organizatorė) nurodyta S. M., tačiau pareiškėja į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano rengimo nesikreipė ir netgi nebuvo informuota apie detaliojo plano rengimą.
Iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymo matyti, kad planavimo organizatorius buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, planuojama teritorija ? apie 0,3 ha teritorijos plotas. Į planuojamą teritoriją patenka visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys pareiškėjos pastatai, todėl skundžiamu aktu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.
Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 patvirtintų planavimo sąlygų, detaliojo planavimo tikslas ? padalinti 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje, į du sklypus, planuojamoje teritorijoje keisti reglamentus, pripirkti valstybinės žemės; numatyti užstatymo intensyvumą ir aukštingumą. Viena iš šio žemės sklypo savininkių S. M. apie pradedamą rengti jos žemės sklypo detalųjį planą nebuvo informuota ir savo valios dėl tokio detaliojo plano rengimo neišreiškė. Pagal Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką žemės sklypo planavimas yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų, todėl iki planavimo pradžios (planavimo sąlygų išdavimo) turi būti pasiektas atitinkamas žemės sklypo bendrasavininkų sutarimas dėl planavimo tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies nuostatas detaliojo planavimo organizatorius apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus raštu informuoja kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus. Tokia pati nuostata apie detaliojo planavimo proceso pradžios ir planavimo tikslų pranešimą įtvirtinta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 27.1.1 punkte bei Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079, 24.3 punkte.
Planavimo organizatoriaus neteisėtais veiksmais buvo suvaržyta pareiškėjos teisė susipažinti su planavimo dokumentais, teikti pastabas, pasiūlymus, apskųsti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms ir šiais veiksmais realizuoti savo teisėtus interesus planavimo procese. Padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių teritorijos planavimo proceso metu įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatlikimas pagrįstai leidžia manyti, kad parengtas neteisėtas detalusis planas.
Pažeidus Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintą teritorijų planavimo viešumo principą tiesiogiai pažeisti pareiškėjos interesai, nes pareiškėjos valdomoje žemės sklypo dalyje numatyta antžeminių ir požeminių komunikacijų (skirtų aptarnauti išimtinai trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojamus statyti objektus) statyba ir atitinkami žemės naudojimo apribojimai (servitutai). Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas planuojamas nugriauti.
Įgyvendinant detaliojo plano sprendinius buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 30-1203, kuriuo suformuoti detaliajame plane numatyti žemės sklypai. Šis įsakymas taip pat pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises ir teisėtus interesus: pareiškėjos žemės sklypas padalijamas į penkis žemės sklypus, jos naudojamoje žemės sklypo dalyje formuojamas 742 kv. m. žemės sklypas (vietoj dabar pareiškėjai priklausančių 835 kv.m.), kitoje pareiškėjos naudojamo žemės sklypo dalyje formuojami inžinerinės infrastruktūros žemės sklypai, skirti aptarnauti atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojamus statyti objektus.
Akivaizdu, kad detaliojo plano rengimo metu ir priimant pareiškėjos skundžiamus aktus net nebuvo svarstyta, ar nustačius tokius apribojimus pareiškėja galės toliau naudotis savo žemės sklypu pagal jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. ar pareiškėja galės detaliuoju planu jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, kurioje pagal detaliojo plano sprendinius numatyti įvairūs servitutai ir specialiomis žemės naudojimo sąlygos, statyti kitą namą (nugriovus jos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus).
Ginčijamo akto priėmimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad teritorijų planavimo tikslai yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų. Ginčijamu detaliuoju planu buvo išspręsti su S. M. priklausančių pastatų (juos numatyta nugriauti) ir žemės sklypo dalies (žemės sklypą numatyta atidalinti, pareiškėjai priskirtoje dalyje numatyti servitutai) nuosavybe susiję klausimai, apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės.
Taigi, ruošiant detalųjį planą, nebuvo suderinti į detaliojo plano teritoriją patenkančio žemės sklypo bendrasavininkų interesai dėl žemės sklypo naudojimo, todėl buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti reikalavimai. Akivaizdu, kad nesilaikyta ir Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl planuojamos teritorijos esamos būklės ir kitų parametrų tinkamo įvertinimo.
Per teismo posėdį pareiškėjos globėjos ir turto administratorės L. M. atstovai: K. P. ir I. K. prašė skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (I t., b. l. 84?87) paaiškino, kad buvo įvykdytos visos teisės aktuose numatytos sąlygos, kurioms esant detalusis planas teikiamas tvirtinimui. Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 1 d. nustatyta, jog prieš teikiant tvirtinti bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti: 1) nustatyta tvarka apsvarstyti; 2) suderinti su atitinkamo lygmens galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, įregistruotais teritorijų planavimo dokumentų registre, ir per šio įstatymo nustatytus terminus gauti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių derinimo; 3) patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Pažymėjo, kad skunde neįvardijamos materialinės teisės normų nuostatos, kurių galimai neatitinka detalusis planas. Pareiškėja nenurodo jokių motyvų, dėl kurių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius realiai būtų galėjęs pateikti motyvuotą atsisakymą tvirtinti detalųjį planą. Mano, kad patvirtintas detalusis planas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizatorius buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (2006 m. rugsėjo 19 d. įsakymas Nr. 30-1688). Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojas (Teritorijų planavimo įstatymo 20 str.). Savivaldybė Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Savivaldybės administracijos direktorius teritorijų planavimo organizatoriumi yra pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir išankstinis žemės sklypų savininkų arba naudotojų sutikimas Savivaldybės administracijos direktoriui būti teritorijų planavimo organizatoriumi nėra reikalingas. Todėl pareiškėjos nurodoma teismų praktika tinka tuo atveju, kai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos perduodamos žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, o ne tada, kaip planavimo organizatorius yra savivaldybės administracijos direktorius.
Pareiškėja su detaliojo plano pagrindiniu brėžiniu ir jame esančiais sprendiniais susipažino ir jiems pritarė. Ant detaliojo plano pagrindinio brėžinio užrašyta „Sutinku su detaliojo plano sprendimais / S. M. / parašas / namo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo bendrasavininkė“. Todėl atmestini pareiškėjos teiginiai, kad detalusis planas buvo patvirtintas be pareiškėjos žinios arba jai prieštaraujant.
Tai, kad pareiškėja sutiko su detaliojo plano sprendiniais kaip tik ir patvirtina, kad buvo pasiektas teritorijų planavimo tikslas ? suderinti interesus. Mano, kad pareiškėja pareikšdama skundą dėl detaliojo plano panaikinimo nepagrįstai atsakomybę už detaliojo plano sprendinių suderinimą siekia perkelti Vilniaus miesto savivaldybei. Savivaldybė neturi teisinių įgaliojimų kvestionuoti asmenų sutikimo su detaliojo plano sprendiniais, taip pat juos keisti arba modifikuoti. Aplinkybė, kad praėjus keliems metams po detaliojo plano tvirtinimo pareiškėja S. M. buvo pripažinta neveiksnia, nepanaikina susipažinimo su detaliuoju planu ir pritarimo detaliajam planui fakto ir šio fakto teisinės reikšmės. Tai, kad po detaliojo plano patvirtinimo pasikeitė pareiškėjos arba jos atstovės interesai ir pozicija detaliojo plano atžvilgiu, nėra pagrindas panaikinti įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas. Įvertinus tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos nurodomi argumentai, kad detaliajame plane nesuderinti sklypo bendrasavininkų interesai.
Be to, detaliuoju planu nėra sprendžiama dėl asmenų daiktinių teisių į detaliuoju planu formuojamus sklypus, t. y. detalusis planas nenumato, į kokius konkrečius žemės sklypus pareiškėja ir kiti asmenys turi teisę, ar žemės sklypuose išlieka bendroji dalinė nuosavybė ir t. t. Tai yra asmenų civiliniai santykiai, kurių detalusis planas nesprendžia ir pagal teisės aktus negali spręsti.
Apie detaliojo plano rengimą S. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiųsta informacija registruotu paštu. Tai patvirtina pašto registruotų siuntų sąrašas. Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai numato tik informavimą apie parengtą teritorijų planavimo dokumento projektą. Pareiškėja raštu išreiškė sutikimą su detaliojo plano sprendiniais, kas savaime patvirtina, kad pareiškėjai ne tik buvo pateikta informacija apie detaliojo plano sprendinius, bet kad ji realiai susipažino su detaliojo plano sprendiniais. Su detaliojo plano sprendiniais supažindinus pareiškėją tiesiogiai ir asmeniškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų keliami planavimo procedūros viešumo ir skaidrumo tikslai yra pasiekti.
Atsakovė atsiliepime taip pat pabrėžė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1206 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“, kuriuo nustatė žemės sklypų duomenis pagal detalųjį planą bei atliktus kadastrinius matavimus. Šis įsakymas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, todėl jis neturėtų būti laikomas savarankišku ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, byla dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 30-1206 ginčijamo turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina administracinių teismų.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė Leda Žilinskienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Formatas A1“ atsiliepime (II t., b. l. 10?11) prašo teismą sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra. Per teismo posėdį jos atstovas V. S. prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, paaiškino, kad rengiant detalųjį planą buvo sudaryta sutartis su bendrove „Dimeina“, ši bendrovė užtikrino kitų bendrasavininkų sutikimus dėl detaliojo plano rengimo.
Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Dimeina“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 1?3) paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriuos prašo panaikinti pareiškėjos turto administratorė, yra priimti ir paskelbti 2008-03-27 ir 2008-06-13, o skundas paduotas praėjus beveik trejiems metams, kai ABTĮ nustato vieno mėnesio terminą skundui paduoti. Pareiškėjos turto administratorė jos dukra L. M. prašyme dėl termino atnaujinimo teismui nurodė ne visas aplinkybes, turinčias reikšmės termino atnaujinimui, o tik tas, kurios jai yra palankios.
2011-02-24 nutartimi teismas nusprendė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes pareiškėja dėl ligos negalėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, o globėjai apie pareiškėjos teisių pažeidimus tapo žinoma tik 2011-02-11. Šios aplinkybės neatitinka tikrovės. Tai pagrindžia Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-05-20 raštas Nr. S18-569, kuriame nurodyta, kad S. M. yra tinkamai pasirūpinusi savo teisių atstovavimu, nes yra įgaliojusi savo dukrą L. M., kuri 2009-02-02 pateikė prašymą laikinai sustabdyti žemės sklypų formavimą pagal detalųjį planą, kol nebus pasirašytas notarinis susitarimas tarp žemės sklypų bendrasavininkių. Iš to matyti, kad dabartinė pareiškėjos globėja, tuo metu buvusi pareiškėjos įgaliotinė L. M. jau 2009-02-02 žinojo apie skundžiamus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, pareiškėja buvo tinkamai pasirūpinusi savo teisių įgyvendinimu per atstovus, todėl jos įgaliotinė turėjo visas galimybes įgyvendinti pareiškėjos teises ir jas įgyvendino pateikdama prašymą apskrities viršininko administracijai. Šis apskrities viršininko administracijos raštas yra civilinėje byloje, todėl pareiškėjos atstovai pateikdama skundą, apie jį labai gerai žinojo, tačiau teismui jo nepateikė.
Taip pat pabrėžė, jog įstatymų nustatytas teritorijų planavimo viešumo principas ir taisyklės pažeistos nebuvo, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas Teritorijų planavimo įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų teritorijų planavimo taisyklių nepažeidė. Tiek pareiškėja, tiek ir tuo pačiu adresu gyvenantys jos sūnus ar dukra žinojo apie teritorijos detalųjį planavimą ir savo interesus galėjo išreikšti įstatymų nustatyta tvarka.
Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Dimeina“ atstovė advokatė Aušra Kapočienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas tenkintinas .
Šioje byloje ginčas kilęs dėl parengto ir patvirtinto detaliojo plano teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar žemės sklypo savininkė S. M. buvo informuota apie jos žemės sklypo detalųjį planą, ar ji išreiškė savo valią dėl detaliojo plano rengimo, ar nebuvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, patvirtintos Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės).
Nustatyta, kad S. M. 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo pagal 1996 m. balandžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį. S. M. 2006 m. gegužės 29 d. perleido (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Dimeina“ (po 1/2 dalį) (I t., b. l. 10?16). Pirkimo pardavimo sutartyje šalys nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką: pareiškėja naudojasi žemės sklypo plane indeksu „A“ pažymėta sklypo dalimi, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Dimeina“ bendrai naudojasi „B“ sklypo dalimi (I t., b. l. 12). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 patvirtintose planavimo sąlygose pareiškėja (planavimo organizatorė) nurodyta S. M., planuojama teritorija ? apie 0,30 ha ploto teritorija prie (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo paskirtis kita (I t., b. l. 30?31). Planavimo sąlygose nurodyti planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla: „nekeičiant žemės tikslinės naudojimo paskirties pagal bendrojo plano sprendinius padalinti sklypą į du sklypus, planuojamoje teritorijoje keisti reglamentus, pripirkti valstybinės žemės; numatyti užstatymų intensyvumą iki 0,8; aukštingumą ? 3 aukštai, įskaitant mansardą“.
S. M. dukra L. M. 2009 m. gegužės 4 d. gavo Advokatų kontoros Petrulis, Kapočienė ir partneriai 2009 m. balandžio 28 d. pranešimą „Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės“ (I t., b. l. 20?21). Šiuo pranešimu advokatas Algis Petrulis informavo, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje, bendraturčiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Dimeina“ reikalauja atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės savo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį (plane pažymėtą „B“), pagal 2006 m. gegužės 29 d. pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Pažymėtina, kad skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais bendraturčių žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalijamas į kelis žemės sklypus, šiame pranešime apskritai nėra minimas.
Bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir „Dimeina“ 2009 m. liepos 30 d. padavė ieškinį Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties, atsakovei S. M. ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nebuvo įteiktas, todėl Vilniaus miesto 1 - asis apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi leido ieškovams įteikti S. M. procesinius dokumentus ir pranešti apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu. S. M. 2006 m. balandžio 27 d. diagnozuota netipiška Alzheimerio liga, nustatytas poreikis slaugai. 2007 m. rugpjūčio 8 d. S. M. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 2008 m. lapkričio 25 d. ? 2008 m. gruodžio 23 d. S. M. gydėsi gerontopsichiatrijos skyriuje. VŠĮ „Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro“ ekspertizės akte Nr.(duomenys neskelbtini) (nustatant pacientės psichikos būseną) nurodyta, kad pacientė „dezorientuota laike, vietoje ir savyje“; „kontaktas neproduktyvus, į klausimus atsako ne pagal prasmę, epizodiškai kartoja gydytojos pasakytus žodžius“, „mąstymas nenuoseklus, lėto tempo“, „ryškūs atminties sutrikimai“.
L. M. 2010 m. kovo 1 d. kreipėsi į teismą dėl S. M. pripažinimo neveiksnia, globos ir turto administravimo nustatymo. Vilniaus miesto 1 - asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. pripažino S. M. neveiksnia, o 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė S. M. nuolatinę globą ir jos globėja bei turto administratore paskyrė dukrą L. M. (I t., b. l. 22, 23). Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl globėjos paskyrimo, Vilniaus miesto 1 - asis apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjimą (I t., b. l. 24). S. M. globėja ir turto administratore paskirta L. M. 2011 m. vasario 11 d. susipažino su Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo civilinės bylos Nr.2-1328-465/2010 medžiagoje esančiais skundžiamais aktais, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 ir detaliojo plano brėžiniu, kuriais pažeidžiamos S. M. nuosavybės teisės ir interesai.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalusis planas (I t., b. l. 96?97). Pagal detalųjį planą numatyti 4 sklypai (742 kv. m. sklypas Nr. 1, 2164 kv. m. sklypas Nr. 2, 16 kv. m. sklypas Nr. 3, 77 kv. m. sklypas Nr. 4). Detaliuoju planu nustatytas šių sklypų naudojimo ir tvarkymo režimas. Sklypams Nr. 1 ir Nr. 2 nustatomas žemės naudojimo būdas ? gyvenamosios teritorijos (G1), sklypams Nr. 3 ir Nr. 4 nustatomas žemės naudojimo būdas ? inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I2) (I t., b. l. 96?97). Kaip matyti iš detaliojo plano aiškinamojo rašto 2000 kv. m. sklypas (duomenys neskelbtini) dalinamas į dalis (742 kv. m.) ir likusi dalis (1165 kv. m.) sujungiama su sklypu (duomenys neskelbtini) g. (600 kv. m.) ir prijungiamas laisvos valstybinės žemės plotas (400 kv. m.) (I t., b. l. 100?104).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“, kuriuo nustatė žemės sklypų duomenis pagal detalųjį planą bei atliktus kadastrinius matavimus (I t., b. l. 89?93).
Pareiškėja detaliojo plano neteisėtumą iš esmės grindžia procedūriniais pažeidimais. Kaip esminis detaliojo plano neteisėtumo argumentas nurodomas tai, kad detalusis planas neatitinka pareiškėjos interesų, dėl detaliojo plano rengimo nebuvo gautas pareiškėjos sutikimas, parengtas detalusis planas, jo sprendiniai nebuvo suderinti su pareiškėja.
Iš ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 13 d. įsakymo matyti, kad planavimo organizatorius buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, planuojama teritorija ? apie 0,3 ha teritorijos plotas. Į planuojamą teritoriją patenka visas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantys pareiškėjos pastatai, todėl skundžiamu aktu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.
Teritorijų planavimo procesas yra glaudžiai ir neatsiejamai susijęs su valstybės, visuomenės, žemės sklypų ir kito nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) interesų derinimu, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų jų teisių bei teisėtų lūkesčių apsauga, įgyvendinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, daroma įtaka ne tik suplanuotos teritorijos nekilnojamojo turto savininkų (valdytojų, naudotojų) teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau ir ekonominiam bei socialiniam teritorijos vystymuisi, aplinkai ar atskiriems jos elementams, visuomenės narių sveikatai, kultūros paveldui ir kitiems valstybei bei visuomenei svarbiems objektams. Tvirtinamu teritorijų planavimo dokumentu yra išreiškiama ne tik valstybės (vietos savivaldos institucijų) politika dėl konkrečios teritorijos, bet ir kompromisas tarp valstybės (savivaldybės), jai atstovaujančių institucijų, nekilnojamojo turto savininkų ir suinteresuotos visuomenės bei atskirų jos narių. Todėl tik įstatymų ir poįstatyminių teises aktų (neprieštaraujančių aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams) nuostatų laikymasis teritorijų planavimo procese yra prielaida suderinti ir užtikrinti valstybės, visuomenės, fizinių bei juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus (LVAT 2009-06-30 aprobuotos praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas; Administracinė jurisprudencija 17).
Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 30-533 patvirtintų planavimo sąlygų, detaliojo planavimo tikslas ? padalinti 0,20 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybėje, į du sklypus, planuojamoje teritorijoje keisti reglamentus, pripirkti valstybinės žemės; numatyti užstatymo intensyvumą ir aukštingumą.
Pareiškėjos globėja ir turto administratorė tvirtina, kad viena iš šio žemės sklypo savininkių S. M. apie pradedamą rengti jos žemės sklypo detalųjį planą nebuvo informuota ir savo valios dėl tokio detaliojo plano rengimo neišreiškė.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką žemės sklypo planavimas yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų, todėl iki planavimo pradžios (planavimo sąlygų išdavimo) turi būti pasiektas atitinkamas žemės sklypo bendrasavininkų susitarimas dėl planavimo tikslų, tačiau tokio susitarimo nebuvo, bendrasavininkai net nesitarė. Iš pateiktos tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutarties (I t., b. l. 108?109) aiškiai matyti, kad trišalę sutartį dėl detaliojo plano rengimo pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (organizatorius), UAB „Dimeina“ (mokėtojas) ir UAB „Formatas A 1“ (rengėjas), t. y. iniciatorius šio detalaus plano rengimo buvo bendrovė „Dimeina“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog žemės sklypo planavimas yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas ir valdomas bendraturčių sutarimu. Specialųjį teritorijų planavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, kurio 17 straipsnio dalis nustato, jog specialiojo planavimo procesas pradedamas planavimo sąlygų išdavimu. Sistemiškai vertindamas paminėtas nuostatas, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 d. numatytas bendraturčių sutarimas turi būti pasiektas iki pradedant atitinkamu būdu naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemę, t. y. iki planavimo sąlygų išdavimo (LVAT byla Nr. A52S-141/2008)
Įvertinęs teisės normas reglamentuojančias detaliųjų planų rengimą, teismas daro išvadą, kad detaliojo planavimo organizatorius turi pareigą raštu informuoti ne tik žemės sklypo savininkus, bet ir kaimyninių žemės sklypų valdytojus ir naudotojus apie žemės sklypo ar grupės žemės sklypų teritorijos planavimo dokumentų rengimo pradžią bei planavimo tikslus nustato Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis. Šios pareigos įvykdymą detalizuoja Nuostatų 27.2 punktas, reikalaujantis, kad tokiame rašte būtų informacija apie pradedamą rengti detalųjį planą, planavimo tikslus, rengimo terminus, pasiūlymų pateikimo tvarką, viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą ir laiką, taip pat planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo adresai ir telefonai, elektroninio pašto ir interneto tinklalapio adresai. Taisyklių 27 punktas (27.1.1) numato, jog tai turi būti atlikta parengiamajame detaliojo teritorijų planavimo proceso etape.
Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų 25.2. punkte nustatyta, kad parengus teritorijų planavimo dokumento projektą, planavimo organizatorius raštu praneša apie svarstymo procedūras planuojamos teritorijos žemės sklypų valdytojams ir naudotojams. Tai imperatyvi elgesio taisyklė, kurios privalo laikytis planavimo organizatorius ? šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuri turėjo raštu informuoti pareiškėją apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą ir jo sprendinius, tačiau to nepadarė.
Atsakovės teiginys, kad detalųjų planą suderino su pareiškėja neatitinka tikrovės. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas A. M. (sūnus) paaiškino, kad ant detaliojo plano pasirašė, nurodydamas: „Sutinku su detaliojo plano sprendimais / S. M. / parašas / namo (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo bendrasavininkė“, tačiau tokio įgaliojimo jis neturėjo, pasirašė automobilyje, nepažįstamam asmeniui nurodžius suderinimo tekstą, tvirtindamas, kad dėl detaliojo plano rengimo, jo sąlygų, nei jis, nei jo mama su Vilniaus savivaldybe ir bendrasavininkais nesitarė. Prašymą dėl žemės sklypo padalijimo jis buvo pateikęs dar iki žemės sklypo pardavimo bendrovėms „Dimeina“ ir „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau iš Vilniaus savivaldybės negavę jokių žinių, jie nusprendė parduoti dalį žemės sklypo bendros dalinės nuosavybės teise. Po pardavimo niekas su jais dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo nesitarė, nesikonsultavo, jokių planavimų sąlygų neaptarė.
Teritorijų planavimo įstatyme detalusis teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Detaliojo planavimo dokumentai, kaip ir kiti teritorijų planavimo dokumentai, visų pirma yra programiniai aktai, kuriais suplanuojama teritorija, nustatomos ribos, įvardijamos veiklos rūšys ir pan. nedidelės apimties teritorijoje. Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai, žemės servitutai, žemės naudojimo tikslinė paskirtis, rengiami žemėtvarkos projektai, taip pat statybos projektai, visuomenės poreikiams paimama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, taigi detalieji planai yra privaloma sąlyga tam tikrai asmenų veiklai žemės sklype plėtoti.
Šiuo atveju įgyvendinant detaliojo plano sprendinius buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 30-1203, kuriuo suformuoti detaliajame plane numatyti žemės sklypai. Šis įsakymas taip pat pažeidžia pareiškėjos nuosavybės teises ir teisėtus interesus: pareiškėjos žemės sklypas padalijamas į penkis žemės sklypus, jos naudojamoje žemės sklypo dalyje formuojamas 742 kv. m. žemės sklypas (vietoj dabar pareiškėjai priklausančių 835 kv.m.), kitoje pareiškėjos naudojamo žemės sklypo dalyje formuojami inžinierinės infrastruktūros žemės sklypai, skirti aptarnauti atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų planuojamus statyti objektus.
Detaliojo plano rengimo metu ir priimant pareiškėjos skundžiamus aktus net nebuvo svarstyta, ar nustačius tokius apribojimus pareiškėja galės toliau naudotis savo žemės sklypu pagal jo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, t. y. ar pareiškėja galės detaliuoju planu jai priskirtoje žemės sklypo dalyje, kurioje pagal detaliojo plano sprendinius numatyti įvairūs servitutai ir specialiomis žemės naudojimo sąlygos, statyti kitą namą (nugriovus jos gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus).
Ginčijamu detaliuoju planu buvo išspręsti su S. M. priklausančių pastatų (juos numatyta nugriauti) ir žemės sklypo dalies (žemės sklypą numatyta atidalinti, pareiškėjai priskirtoje dalyje numatyti servitutai) nuosavybe susiję klausimai, apribotos pareiškėjos nuosavybės teisės.
Taigi, ruošiant detalųjį planą, nebuvo suderinti į detaliojo plano teritoriją patenkančio žemės sklypo bendrasavininkų interesai dėl žemės sklypo naudojimo, todėl buvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai.
Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalis numatė planavimo organizatorių pareigą apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jo svarstymo tvarką raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams, kurių nekilnojamąjį turtą paminėtame įstatyme numatytu būdu paveiks detalusis planavimas. Duomenų, kad pareiškėjai būtų pranešta apie jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įtraukimą į planuojamą teritoriją, nėra. Tokiu būdu pareiškėjai buvo atimta galimybė pasinaudoti teise, numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje, teikti pasiūlymus, reikšti pastabas ar pretenzijas dėl detaliojo planavimo (LVAT 2009-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1454/2009).
Kaip ir bet kuriems kitiems teisines pasekmes sukeliantiems administraciniams aktams, priimamiems teritorijų planavimo dokumentams yra keliamas teisėtumo reikalavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad teritorijų planai negali būti tvirtinami, jeigu jie prieštarauja teisės aktams, taip pat aukštesniems teritorijų planams (adm. byla Nr. A17-535/2007), ar (ir) jų tvirtinimas pažeistų teisėtumo principą (adm. byla Nr. A8-321/2005).
Viešojo administravimo įstatymas (8 straipsnis) administraciniam aktui kelia bendrus teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Akto panaikinimo pagrindu ABTĮ (89 straipsnio 1 dalies 3 punktas) numato atvejį, kai aktas pripažįstamas neteisėtu dėl to, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Planavimo organizatoriaus neteisėtais veiksmais buvo suvaržyta pareiškėjos teisė susipažinti su planavimo dokumentais, teikti pastabas, pasiūlymus, apskųsti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms institucijoms ir šiais veiksmais realizuoti savo teisėtus interesus planavimo procese. Padaryti pažeidimai negali būti vertinami kaip formalūs, nes pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių teritorijos planavimo proceso metu įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, neatlikimas pagrįstai leidžia manyti, kad parengtas neteisėtas detalusis planas.
Pareiškėjos reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-12 įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“ yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl teismui pripažinus, kad įsakymu (2008-03-13 įsakymas Nr. 30-490) patvirtintas detalusis planas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, yra naikintinas ir šis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas (2008-06-12 įsakymas Nr. 30-1203) dėl siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teismas
nusprendė:
pareiškėjos S. M. globėjos ir turto administratorės L. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-03-13 įsakymą Nr. 30-490 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-12 įsakymą Nr. 30-1203 „Dėl sklypų Nr. 1-4 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir siūlymo parduoti papildomai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.