Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo (bylos nagrinėjimo metu buvo moksleivis), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. 2008 m. rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinėje asmeninio konflikto metu padarė nukentėjusiajai L. R. du odos įdrėskimus kairiame žande, odos įdrėskimą kairio žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, smulkią poodinę kraujosruvą kairėje krūtyje, tris smulkias poodines kraujosruvas kairės alkūnės sąnario srityje vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu nukentėjusiajai L. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino (atsakydamas į teisėjos klausimą paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltės nepripažįsta) ir paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 10 d. sekmadienį, apie 15 val. 20-30 min. jo mama išėjo į lauką, nes atvažiavo vienas žmogus pasikalbėti dėl elektros, o jis vienas buvo namie ir skaitė. Jis užsimanė į tualetą, kai atidarė duris pamatė, kad L. R. barsto kažkokius baltus miltelius. Ji jį pamačiusi sušuko „ką jis čia daro“ ir įbėrė jam į akis miltelių, tik spėjo užsimerkti. Ji jį užsipuolė, pradėjo smaugti, draskyti jam rankas. Neatsimena, kuri jos ranka buvo jam ant kaklo, o kuria ranka ji jį draskė. Visa tai vyko antro aukšto laiptinėje. Ji jam užspaudė kaklą ir jis nebegalėjo kvėpuoti. Tada jis pamatė, kaip iš trečio aukšto atbėgo jos sūnus L. R., jis pribėgęs prie jo smogė su grėblio kotu jam per nugarą, po to jam guzas iššoko. Apie šį sužalojimą mamai nieko nesakė. Po to atbėgo B. R. ir atplėšė jos ranką nuo jo, nes kitaip ji jau būtų nužudžiusi. Jis ją atitraukė, užlaužė jai rankas ir dar pasakė jai „Lile, kale, atsitrauk“. Ji spardėsi, dar norėjo jam smogti, tačiau B. R. jai užsuko rankas ir nuo jo atplėšė. Tada jie visi nuėjo į trečią aukštą, o jis nuėjo namo, pašaukė mamą, pasakė, kad jį sumušė. Pamiršo pasakyti, kad ji dar jam trenkė per veidą ir įdrėskė lūpą, dėl ko ji pradėjo kraujuoti. Taip pat jam įdrėskė ranką (rodė kairiąją ranką). Mama paskambino policijai. Jau norėjo važiuoti į ligoninę, tačiau atvažiavo policija, mama su jais kalbėjo, tačiau neprisimena apie ką. Tuo metu iš trečio aukšto buvo girdimi L.s šauksmai. Jie nuvažiavo į GPL, bet juos nukreipė į Santariškių vaikų ligoninę. Jie ten nuvažiavo, suteikė pagalbą, patepė jodu, vėliau jie grįžo namo, po kelių valandų grįžo B. R. šeima. Jie pastebėjo, kad L. R. ranka buvo subintuota, žemiau alkūnės ir pamatė, kad L. R. lipa ant sode esančio aukšto namo. Taip pat nori pasakyti kaip jie bijodavo gyventi tuose namuose - L. R. juos terorizavo, filmuodavo su vaizdo kamera, nuolat visur barstė baltos spalvos miltelius, net ant tualeto, grindų, ant drabužių, į batų spinteles. 2003-2004 m. L. purkšdavo aerozolius, dažniausiai ji tai darydavo tuomet, kai jie valgydavo. Taip pat L. ant sienos rašydavo necenzūrinius žodžius, jis visą laiką jos labai bijodavo. Ji rengdavo provokacijas. Jam net teko mokyklą pakeisti, nes jam esant penktoje klasėje ji buvo apšmeižusi jo mamą, dėl ko jo mama kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka. Jis gyveno nuolatinėje baimėje ir nuolat nuo jų slapstydavosi. Jis gyveno baimėje, kad tik su L. nesusidurti. Laiptinėje dar buvo pilami įvairūs neaiškūs skysčiai. Su dėde B. jų santykiai buvo labai geri, tačiau atsiradus L., ji uždraudė su juo bei seneliais bendrauti. O kai seneliai mirė, prasidėjo jų terorizavimas.