Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei A. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui AB „Swedbank“ ir išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, su atsakovės priešieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-08-09 teisme priimtas ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo (1t., b.l. 1-7). Ieškovas nurodė, kad santuoką su atsakove sudarė 1997-10-18 Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje 1998-10-12 gimė dukra K. Č.. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir todėl bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė yra nesugyvenamo charakterio, nuolat keldavo konfliktus, jį užgauliodavo, įžeidinėdavo, nors jis darė viską, kad tik šeimai nieko netrūktų. Šeimoje dėl nuolatinių barnių tvyrojo įtampa. Atsakovė šeimos išsaugojimu visiškai nesirūpino, į jo kaip sutuoktinio nuomonę neatsižvelgdavo, visi jo bandymai pakeisti tarpusavio santykius nedavė rezultato. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė yra sveika ir darbingo amžiaus, todėl jai išlaikymas nepriteisiamas. Nustatyti nepilnametės dukters K. Č. gyvenamąją vietą kartu su jos motina A. Č.. Priteisti iš jo nepilnametės dukters K. Č. išlaikymą iki jos pilnametystės po 425 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka. Paskirti dukters K lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę A. Č.. Santuokoje jo vardu pagal 2008-05-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2868 įgytą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė apie 9000 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti J. Č.. Santuokoje jo vardu pagal 2011-05-05 dovanojimo sutartį Nr. 1642 įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) - yra nedalintinas turtas ir po santuokos nutraukimo paliekamas J. Č.. Santuokoje jo vardu pagal 2011-05-05 dovanojimo sutartį Nr. 1642 įgytas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti (inžinieriniai) statiniai - šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantys (duomenys neskelbtini)- yra nedalintinas turtas ir po santuokos nutraukimo paliekamas J. Č.. Santuokoje jo ir atsakovės vardu pagal 2008-09-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3649 įgytą nekilnojamąjį turtą - 417/1171 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) - po santuokos nutraukimo padalinti taip: 1/3 417/1171 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė apie 3667 Lt), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti J. Č. ir 2/3 417/1171 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (vidutinė rinkos vertė apie 7335 Lt), esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise palikti A. Č.. Santuokoje jo vardu pagal 2010-11-19 dovanojimo sutartį Nr. 2944 įgytas nekilnojamasis turtas - žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) - yra nedalintinas turtas ir po santuokos nutraukimo paliekamas J. Č.. Santuokoje atsakovės vardu įgytą transporto priemonę: keleivinį automobilį NISSAN ALMERA TINO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė apie 7200 Lt) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti A. Č.. Santuokoje atsakovės vardu įgytą transporto priemonę: keleivinį automobilį MITSUBISHI COLT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė apie 1500 Lt) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti J. Č.. Santuokoje jo vardu įgytą transporto priemonę: ratinį traktorių MTZ 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė apie 7700 Lt) - po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise palikti J. Č.. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę - Č, atsakovei - Č. Visi sutartiniai įsipareigojimai pagal jo su AB „Swedbank“ sudarytą 2012-06-25 asmeninės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo paliekami kredito gavėjui J. Č..

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų bei buities tyrimo aktą (1t., b.l. 69-72, 2t., b.l. 37). Išvadoje nurodoma, kad nepilnametė K. Č. gyvena kartu su motina ir senele adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovės motinai. Nepilnametei sudarytos geros sąlygos gyventi, leisti laisvalaikį ir ugdyti gebėjimus. Skyrius neturi duomenų , kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos valdžią, į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą ši šeima neįrašyta. Skyrius sutinka, kad nepilnametės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Iš tėvo turi būti priteistas išlaikymas, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jos tėvų turtinei padėčiai.

Teismo posėdyje išklausyta šalių nepilnametė dukra K. Č., nurodė, kad šiuo metu geriau sutaria su motina. Santykiai su tėčiu pašlijo po to kai sužinojo, kad tėvas turi kitą moterį. Šiuo metu su tėčiu bendrauja retai. Ji nori gyventi su mama. Jos užsiėmimas yra šunų dresūra, šunų parodos, šiuo hobiu užsiimu metus laiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 1997-10-18 Trakų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 9). 1998-10-12 susilaukė dukters K. Č. (1t., b.l. 11). Po šeimoje kilusių konfliktų sutuoktiniai neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, atnaujinti vedybinio gyvenimo nenori nė vienas iš sutuoktinių. Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, ji yra faktiškai pasibaigusi, todėl nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių.

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovas įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimo priežastis dėl atsakovės kaltės nepateikė (CPK 178 str.).

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Ilgametis abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius pradėti gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61str.2d.).

Dėl pavardžių

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – atitinkamai Č ir Č. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Nustatyta, kad 2012-03-22 ieškovas su AB Swedbank sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria bankas suteikė 29500 Lt dydžio kreditą (1t., b.l. 30). Šalys pripažįsta, kad prievolė pagal šią kredito sutartį yra asmeninė ieškovo, todėl po santuokos nutraukimo ji paliekama ieškovui. Su šiuo reikalavimu sutinka ir į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu kreditorius.

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 str.str.). Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 2, 7 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių turtas ir jų asmeninis turtas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santuokos metu yra įgyta: pagal 2008-05-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2868 ieškovo vardu įgytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr., vidutinė rinkos vertė apie 9000 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 14-15); pagal 2008-09-17 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3649 ieškovo ir atsakovės vardu įgyta 417/1171 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 11002 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 20-21); atsakovės vardu įgyta transporto priemonė keleivinis automobilis NISSAN ALMERA TINO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė apie 7200 Lt bei keleivinis automobilis MITSUBISHI COLT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 1500 Lt (1t., b.l. 28); ieškovo vardu įgytas ratinis traktorius MTZ 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 7700 Lt (1t.b.l. 29).

Dovanojimo sutarčių pagrindu įgytas nekilnojamas turtas: pagal 2010-11-19 dovanojimo sutartį Nr. 2944 ieškovo vardu įgytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 22); pagal 2011-05-05 dovanojimo sutartį Nr. 1642 ieškovo vardu įgytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti (inžinieriniai) statiniai – šulinys, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 16-19)- šis turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip asmeninė ieškovo J. Č. nuosavybė laikytinas nedalintinu turtu ir po santuokos nutraukimo paliekamas ieškovui.

Teismas nenustatė pagrindų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, todėl šalims santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9000 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) ir 417/1171 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 11002 Lt, esantis (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo padalinami natūra lygiomis dalimis po ½ dalį.

Dalinant santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą šalys sutarė, kad keleivinis automobilis NISSAN ALMERA TINO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė apie 7200 Lt po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei A. Č. Asmeninės nuosavybės teise, o keleivinis automobilis MITSUBISHI COLT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 1500 Lt po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovui J. Č..

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe ratinį traktorių MTZ 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 7700 Lt, kadangi jis yra pirktas už jo asmeninę paskolą. Atsakovė su minėtu ieškovo reikalavimu sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas ne už asmenines lėšas, o už asmeninę paskolą, kurios dengimui buvo naudojamos bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos, todėl traktorius nelaikytinas asmeniniu ieškovo turtu ir dalintinas kaip bendroji jungtinė nuosavybė šį turtą priteisiant ieškovui J. Č. asmeninės nuosavybės teise, atitinkamai iš jo nepriteisiant kompensacijos atsakovei, kadangi už minėtą turtą ieškovas ir toliau turės mokėti kreditą bankui.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).

Nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnametės K. Č., gim. 1998-10-12, gyvenamosios vietos nustatymo bei, vadovaujantis nepilnametės interesais bei norais, jos gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. Č. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 str.).

VTAS išvadoje dėl ginčo pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teisme išklausius nepilnametės nuomonę, ji išreiškė norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

LR CK 3.192 str. 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudarytos tokios sąlygos, kurios yra reikalingos jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, todėl tam būtina užtikrinti materialines sąlygas, kurias sudarius būtų užtikrintas tinkamas fizinis ir socialinis vaikų vystymasis, ugdomi ir tobulinami jų įgimti ir įgyti įgūdžiai. Vaikų teisių (tarp jų ir išlaikymo) užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga ir tai reiškia, jog tėvams tenka pagrindinė atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikams vystytis ir augti, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taigi, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būtina įvertinti pačių nepilnamečių vaikų tėvų finansines galimybes tenkinant vaikų poreikius tuo pačiu vertinant ir vaikų poreikius.

Ieškovas vaiko išlaikymui prašo priteisti 425 Lt periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, posėdžio metu nurodė, kad dukros išlaikymui sutinka mokėti po 500 Lt.

Atsakovė dukros išlaikymui prašo priteisti iš ieškovo 1206 Lt dydžio kasmėnesines periodines išmokas. Atsakovė pateikė vaiko išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma būtų 1653,53 Lt (1 t., b.l. 116). Atsakovė prašydama priteisti tokio dydžio išlaikymą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo vertinant jų gaunamas pajamas, reikalaudama, kad ieškovas dengtų 73 procentų vaiko išlaikymo išlaidų. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad lankomiems vaiko būreliams per mėnesį išleidžiam 250 Lt, tačiau į bylą nepateikė rašytinių tai patvirtinančių įrodymų. Posėdyje apklausta nepilnametė šalių dukra nurodė, kad ji nelanko jokių mokamų būrelių, jos hobi tai yra šunų dresūra. Teismas įvertinęs į bylą atsakovės pateiktus įrodymus bei šalių ir nepilnametės dukros paaiškinimus, nenustatė, kad šalių dukros išlaikymui būtų reikalinga atsakovės nurodyta suma. Teismas vertina, kad šalių dukra neturi specialių poreikių, kurių patenkinimui būtų reikalinga 1653 Lt išlaikymo suma. Teismas vertina, kad atsakovės nurodytos išlaikymo išlaidos yra nepagrįstai iškeltos, jų pagrindimui nėra pateikti rašytiniai įrodymai.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi, neturintys sveikatos problemų. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį apie 2300 Lt (1t., b.l.36). Atsakovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere jos darbo užmokestis per mėnesį apie 800 Lt (1t., b.l. 62) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kur gauna 200 Lt atlyginimą (b.l. 63). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad jos darbo užmokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 1000 Lt.

2004-04-26 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą teismui orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 dalies nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, bylų kategorija 72.2, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“), kuri nuo 2008-01-01iki 2012- 08-01buvo 800 Lt per mėnesį , o nuo 2012 -08-01 buvo 850 Lt per mėnesį, o nuo 2013-01-01- 1000 Lt per mėnesį (LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368, 2012-06-20 nutarimas Nr.718, 2012-12-19 nutarimas Nr. 1543).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra neturi specialių poreikių, susijusių su jų ypatingais gabumais, kuriuos tėvai privalo tobulinti, bei sveikata ir atsižvelgiant į tai, kad šalių gaunamos pajamos nėra didelės, teismas daro išvadą, kad dukros poreikių patenkinimui turėtų būti pakankama 1100 Lt dydžio išlaikymo suma.

Nustatant šalių turtinę padėtį vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje nurodo, jog asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, kad atsakovė turėdama buhalterės išsilavinimą turi galimybes didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo kartu su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, teismas iš ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui priteisia 600 Lt periodinių išmokų per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2012-08-08, iki dukters pilnametystės.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Tarp šalių iškilo ginčas dėl išlaikymo vaikams teikimo iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas nurodo, kad jis visą laiką teikė išlaikymą dukrai mokėdamas po 400 Lt per mėnesį. Atsakovė pripažįsta, kad ieškovas tokio dydžio išlaikymą teikė, tačiau šios sumos nepakako vaiko poreikiams tenkinti ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro už 2010 metus-3547 Lt, už 2011 metus -4968 Lt, už 2012 metų 9 mėnesius -6854 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys iki 2012 metų rugpjūčio mėnesio gyveno kartu ir vedė bendrą šeimos ūkį bei į tai, kad abi šalys pripažino, kad ieškovas tuo metu teikė 400 Lt išlaikymą savo dukrai bei papildomai pirko drabužius, negali konstatuoti išlaikymo įsiskolinimo buvimą, todėl išlaikymo įsiskolinimas nepriteisiamas.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina vaiko motina (LR CK 3.185 str. 1 d.).

Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai (CPK 282 str.1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu sumokėjo 142 Lt žyminio mokesčio, 2012-08-09 nutartimi buvo atidėta likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (1 t.,b.l. 8, 41). Taip pat nustatyta, kad ieškovas turėjo 200 Lt atstovavimo išlaidų (II tomas, b.l. 43). Ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies. Todėl vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 9 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovės priteistina 71 Lt žyminio mokesčio ieškovui dėl santuokos nutraukimo, kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat priteistina iš atsakovės ieškovui 100 Lt ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 86 p., 93 str. 1 d., b.l. 43, II tomas).

Iš ieškovo priteistina 216 Lt žyminio mokesčio dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (600 Lt x 12 mėn. x 0,03 proc.), 576 Lt žyminio mokesčio dėl turtinio reikalavimo (19 201 Lt ieškovui tenkanti turto dalies vertė x 0,03 pro.), taip pat iš ieškovo priteistina pusė byloje turėtų pašto išlaidų, t.y. 24,13 Lt. Taigi, iš viso iš ieškovo valstybės naudai priteistina 816,13 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės priteistina 516 Lt žyminio mokesčio dėl turtinio reikalavimo (17 201 Lt atsakovei tenkanti turto dalies vertė x 0,03 pro.), pusė byloje turėtų pašto išlaidų, t.y. 24,13 Lt pašto išlaidų, iš viso 540,13 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 1997 m. spalio mėn. 18 d. Trakų r. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes- ieškovui J. Č. – Čižas, atsakovei A. Č. – Čižienė.

Nepilnametės K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 600 Lt (šešis šimtus litų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2012-08-08, iki jos pilnametystės. Išlaikymo dydį indeksuojant valstybės nustatyta tvarka. Paskirti išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise atsakovę A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaikui išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui.

Priteisti ieškovui J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9000 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 417/1171 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 11002 Lt, esančio (duomenys neskelbtini) ; keleivinį automobilį MITSUBISHI COLT, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1500 Lt; ratinį traktorių MTZ 82, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė apie 7700 Lt.

Priteisti atsakovei A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9000 Lt, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį 417/1171 dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 11002 Lt, esančio (duomenys neskelbtini) ; keleivinį automobilį NISSAN ALMERA TINO, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė apie 7200 Lt.

Priteisti iš atsakovės A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 171 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, bei 540,13 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovo J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 816,13 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui bei Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.