- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-61-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- O. V.
- Atsakovas
- Š. J. V.
- Išvadą teikia
- Kauno
- Advokatai
- Rasa Gradauskienė, Dalius Mecelica, Kristina Gelgotaitė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. V. patikslintą ieškinį atsakovui Š. J. V. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei pagal atsakovo Š. J. V. patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo (institucija, teikianti išvadą - Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 37-46) prašė:
1) nutraukti šalių santuoką, įregistruotą 1986-01-30 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 306, dėl atsakovo kaltės;
2) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J. V., gim. 1990-12-20, gyvenamąją vietą su ieškove;
3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-11-02, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi;
4) priteisti sūnaus M. J. V. naudai iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis 800 Lt dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki vidurinės mokyklos baigimo;
5) priteisti iš atsakovo 7 200 Lt įsiskolinimą sūnaus M. J. V. išlaikymui nuo 2007-11-02 (9 mėn. x 800= 7200);
6) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, žemės sklypą ir kiemo statinius), kurio bendra vertė pagal Registrų centro duomenis yra 431 194 Lt, padalinti taip:
• ieškovei atitenka visas namas ir žemės sklypas natūra, esantys (duomenys neskelbtini);
• atsakovui išmokama 107 799 Lt kompensacija už 1/3 dalį žemės sklypo, gyvenamo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini);;
7) priteisti iš atsakovo 91 369,14 Lt kompensaciją už namo renovacijos ir pagerinimo darbus;
8) priteisti iš atsakovo kompensaciją už bendro turto išlaikymą 3 314,19 Lt;
9) priteisti ieškovei 3 500 Lt bendros vertės automobilius: Peugeut, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 2 000 Lt vertės ir (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – 1 500 Lt vertės;
10) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą:
• ieškovei atitenka: buitinė technika: automatinė skalbimo mašina „Miele“ - 300 Lt; viryklė (kaitlentė) „Gorenje" - 500 Lt; orkaitė „Beko" - 500 Lt; šaldytuvas „Snaigė" (actine soft) - 300 Lt; Go March 240-SM - 300 Lt; mikro bangų krosnelė „Galaz" - 100 Lt; tepalinis šildytuvas „Cata" - 100 Lt; dulkių siurblys „Miele" - 500 Lt; televizorius „Finlux" - 200 Lt; radijo imtuvas „Philips" - 50 Lt; kompiuteris su monitorium „Samsung" - 1500 Lt; kompiuteris su monitorium „Philips" – 1 500 Lt; rašalinis spausdintuvas „HP hewelet Packard" – 1 000 Lt; 2 benzininės žoliapjovės -1 000 Lt; elektrinė žoliapjovė (trimeris) - 200 Lt; visi name esantys šviestuvai – 1 500 Lt ir baldai: sofa-lova svetainėje, aptraukta veliūriniu gobelenu - 200 Lt; odinė sofa svetainėje - 500 Lt; odinis fotelis - 300 Lt; dvigulė lova – 1 000 Lt; 2 vienvietės kušetės (150x2) - 300 Lt.; apvalus stalas svetainėje - 300 lt.; mažas keturkampis staliukas svetainėje - 500 Lt; 2 apvalūs pinti staliukai su stiklu - 350 Lt; baro vežimėlis - 50 Lt; patalynės dėžė svetainėje - 100 Lt; patalynės dėžė vaikų kambaryje -20 Lt; komoda svetainėje - 500 Lt; komoda miegamajame - 250 Lt; 4 kėdės svetainėje - 300 Lt; 4 kėdės virtuvėje (pintos) - 300 Lt; 2 kėdės verandoje (pintos) - 300 Lt; lauko baldai iš bambuko - 300 Lt; lauko baldai iš metalo - 300 Lt; virtuvėje sumontuoti baldai – 1 500 Lt; bufetas virtuvėje - 400 Lt; knygų sekcija hole - 200 Lt; sumontuota knygų spinta - lentyna - 200 Lt; knygų lentynos - 90 Lt; 2 etažerės iš bambuko - 100 Lt; 2 knygų lentynos vaikų kambaryje - 200 Lt; televizoriaus stovas miegamajame - 100 Lt; 3 rašomieji stalai verandoje (3x50) -150 Lt; 2 rašomieji stalai vaikų kambaryje (2x50) - 100 Lt; 2 braižybos stalai rūsyje (2x10) - 20 Lt; 2 rūbų spintos rūsyje - (2x50) - 100 Lt; prieškambario spinta su veidrodinėmis durimis - 300 Lt;
• atsakovui atitenka: buitinė technika: skalbimo mašina „Maliutka" - 150 Lt; elektrinė viryklė „Hansseatic" - 500 Lt; dujinė viryklė - 300 Lt; šaldytuvas „Snaigė" - 300 Lt; tepalinis šildytuvas kambariui „Ufesa" - 150 Lt; televizorius „Nokia" (atsakovas išsivežė) - 500 Lt; televizorius „Šilelis" - 50 Lt; radijo imtuvas „Goodman" - 100 Lt; kompiuteris su monitoriumi „IBM (atsakovas išsivežė)" – 1 000 Lt; baldai: sofa-lova - 200 Lt; dvigubas miegams fotelis - 300 Lt; vienvietis miegamas fotelis - 300 Lt; 2 gobelenu aptraukti foteliai - 400 Lt; patalynės dėžė miegamajame - 60 Lt; patalynės dėžė rūsyje - 20 Lt; 4 medinės kėdės - 320 Lt; virtuvinis baldų komplektas rūsyje - 500 Lt; rašomasis stalas (rūsyje) - 50 Lt; braižybos stalas - „Kulmanas" (atsakovas išsivežė) – 1 000 Lt; rūbų spinta (rūsyje) - 50 Lt;
11) priteisti atsakovui kompensaciją už kilnojamąjį turtą - 6 315 Lt;
12) priteisti ieškovei iš atsakovo neturtinę žalą – 10 000 Lt;
13) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – U.;
14) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovas patikslintu priešieškiniu (t. 1, b. l. 81-87) prašė:
1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 1986-01-30 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 306, dėl ieškovės kaltės;
2) nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovės ir atsakovo turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-12-01, kada šalys pradėjome gyventi skyriumi;
3) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. J. V., gim. 1990-12-20, gyvenamąją vietą kartu su ieškove;
4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M.o J. V., gim. 1990-12-20, išlaikymui kas mėnesį mokamomis 300 Lt dydžio periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo 2008-08-20 iki pilnametystės, nustatant, kad priteistą vaiko išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė;
5) nustatyti, kad dalijamas tik ieškovės ir atsakovo turtas, bendrai įgytas iki 2007-12-01, kai šalys pradėjome gyventi skyriumi;
6) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą:
- atsakovui atitenka 3/4 dalys gyvenamojo namo, unikalus numeris 1999-9005-3013, esančio (duomenys neskelbtini);;
- ieškovei atitenka 1/4 gyvenamojo namo, unikalus numeris 1999-9005-3013, esančio adresu (duomenys neskelbtini);;
8) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą:
- ieškovei atitenka automobiliai: BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) PEUGEOT. vals. Nr. (duomenys neskelbtini), skalbimo mašina „Maliutka“ - 150 Lt, elektrinė viryklė „Hanaseatio“ – 500 Lt ir dujinė viryklė - 300 Lt, šaldytuvas „Snaigė" - 300 Lt, tepalinis šildytuvas kambariui „Ufesa" - 150 Lt, radijo imtuvas „Goodman“ - 100 Lt, baldai: sofa - lova rūsyje - 200 Lt dvigulis miegamas fotelis - 300 Lt vienvietis miegamas fotelis -300 Lt, 2 gobelenu aptraukti foteliai - 400 Lt, patalynės dėžė miegamajame - 60 Lt, rūsyje - 20 Lt, 4 medinės kėdės - 320 Lt, virtuvinis baldų komplektas rūsyje - 500 Lt, rašomasis stalas 1 rūsyje -50 Lt, rūbų spinta 1 rūsyje - 50 Lt, skalbimo mašina automatinė „Miele“ – 300 Lt viryklė (kaitlentė) „Gorenje" - 500 Lt, orkaitė „Beko“ - 500 Lt, šaldytuvai „Snaigė" (active soft) – 300 Lt, Go Marh 240-SM – 300 Lt, mikrobangų krosnelė „Galaz“ - 100 Lt, tepalinis šildytuvas „Cata“ – 100 Lt, dulkių siurblys „Miele“ - 500 Lt, televizorius „Finlux“ - 200 Lt, radijo imtuvas „Philips“ - 50 Lt, kompiuteris su monitoriumi „Samsung“- 1 500 Lt, „Philips“- 1 500 Lt, spausdintuvas (rašalinis) ,,hp hevvelet Packard“ - 1 000 Lt, 2 benzininės žoliapjovės -1 000 Lt, elektrinė žoliapjovė (trimeris) - 200 Lt, visi name esantys šviestuvai - 1 500 Lt, sofa –lova svetainėje, aptraukta veliūriniu gobelenu - 300 Lt, odinė sofa svetainėje - 800 Lt, odinis fotelis - 300 Lt, dvigulė lova – 1 000 Lt, 2 vienvietės kušetės - 150x2 = 300 Lt, apvalus stalas svetainėje - 500 Lt, mažas keturkampis staliukas svetainėje - 500 Lt, apvalūs pinti staliukai su stiklu (2) - 250 +100= 350 Lt, baro vežimėlis -50 Lt, dėžės patalynei svetainėje - 100 Lt ir vaikų kambaryje - 20 Lt, komodos svetainėje – 1 000 Lt ir miegamajame - 250 Lt, kėdės: 4 svetainėje - 500 Lt, 4 virtuvėje (pintos) - 500 Lt, 2 verandoje (pintos) – 300 Lt, lauko baldai: iš bambuko – 300 Lt, iš metalo - 300 Lt, virtuvėje sumontuoti baldai – 4 000 Lt, bufetas virtuvėje - 400 Lt, knygų sekcija hole - 200 Lt, sumontuota knygų spinta - lentyna - 200 Lt, knygų lentynos(9 + knygų spintelė) – 10Lt x 9 = 90 Lt, 2 etažerės iš bambuko 50 + 50 = 100 Lt, knygų lentynos (2) vaikų kambaryje -100 Lt x 2 = 200 Lt, televizoriui stovas miegamajame - 100 Lt, rašomieji stalai:3 verandoje - 50 Lt x 3 = 150 Lt, 2 vaikų kambaryje - 50 Lt x 2 = 100 Lt, braižybos stalai: 2 rūsyje -10 Lt. x 2 = 20 Lt, rūbų spintos: 2 rūsyje - 50 Lt x 2 = 100 Lt, prieškambario su veidrodinėmis durimis - 300 Lt, iš viso už 26 480 Lt.
- atsakovui atitenka turto už 150 Lt: kompiuteris su monitoriumi „IBM“(jo išsivežtas ir išmestas - 100 Lt) ir televizorius „Nokia“ (50 Lt) ir 13 165 Lt kompensacija už ieškovei atitekusią didesnę kilnojamojo turto dalį;
9) pripažinti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus numeris 4400-1437-1638, esantis (duomenys neskelbtini);;
10) po santuokos nutraukimo atsakovui palikti V. pavardę, o ieškovei – U.
11) ieškovės reikalavimus dėl žemės sklypo, neturtinės žalos ir kompensacijos už pakeistą stogo dangą priteisimo atmesti;
12) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:
atsakovo ir ieškovės santuoką, sudarytą 1986-01-30 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 306, nutraukė; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
išregistruojant santuoką, ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę „U.“, atsakovui – pagal jo pasirinkimą;
nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovei ir atsakovui turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007-11-02, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi;
atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo;
ieškovei ir atsakovui priteisė po ½ dalį nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);) – 431 194 Lt vertės;
atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 0,2412 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);) – 169 552 Lt vertės priteisimo, laikant, kad šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė;
priteisė ieškovei automobilius Peugeut, v. n. (duomenys neskelbtini) - 2 000 Lt vertės ir (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) – 1 500 Lt vertės;
atmetė ieškovės ieškinio dalį dėl 91 369,14 Lt už gyvenamojo namo renovavimą ir rekonstrukciją;
priteisė ieškovei ir atsakovo 1 797 Lt išlaidų, susijusių su bendro santuokinio turto išlaikymu;
priteisė ieškovei kilnojamąjį turtą;
priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo ir bylą šioje dalyje nutraukė;
priėmė atsakovo atsisakymą nuo kilnojamojo turto padalinimo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė;
priteisė iš ieškovės valstybei 8 605 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 52) ir 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 8 630 Lt;
priteisė iš atsakovo valstybei 5 490 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 130) ir 25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 5 520 Lt.
Šalies argumentai
Patikslintu apeliaciniu skundu (t. 4, b. l. 108-123), sutikslintu teismo posėdyje, ieškovė prašė:
1. panaikinti 2009-06-30 teismo sprendimą tokiose dalyse ir priimti jose naujus sprendimus:
1.1. kurioje nuspręsta: „šalių, santuoką, sudarytą 1986-01-30, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.306, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės“, priimant naują sprendimą: „santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės“;
1.2. kurioje nuspręsta: „Atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo“, priimant naują sprendimą: „Priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą;
1.3. kurioje nuspręsta: „Ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ dalį nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini);, Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);), 431 194 Lt vertės“, priimant naują sprendimą: „Priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, 254 272 Lt vertės, ir kiemo statinius, 7 370 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini);, natūra, atsakovui išmokant 87 214 Lt kompensaciją už 1/3 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių“;
1.4. kurioje nuspręsta: „Atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 0,2412 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);, 169 552 Lt vertės priteisimo, laikant, kad šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė“, priimant naują sprendimą: „Priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą - 0,2412 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);, 169 552 Lt vertės, natūra, atsakovui išmokant 56 517 Lt kompensaciją už 1/3 dalį žemės sklypo“;
1.5. kurioje nuspręsta: „Atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 91 369,14 Lt už gyvenamojo namo renovavimą ir rekonstrukciją“, priimant naują sprendimą: „Priteisti ieškovei iš atsakovo 16 330 Lt kompensaciją už namo renovacijos ir pagerinimo darbus“;
1.6. kurioje nuspręsta: „Priteisti ieškovei iš atsakovo 1 797 Lt išlaidų, susijusių su bendro sutuoktinio turto išlaikymu“, priimant naują sprendimą: „Priteisti ieškovei iš atsakovo 2 908,18 Lt išlaidų, susijusių su bendro sutuoktinio turto išlaikymu“;
2. priteisti ieškovei iš atsakovo pirmos instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas bei apeliacinės instancijos teisme sumokėtą 5 557 Lt žyminį mokestį, 2 800 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat kitas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos turėtas išlaidas, jeigu jų būtų (CPK 80 str. 4 d., 98 str. 1 ir 3 d.).
1. Dėl santuokos nutraukimo, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Teismas laikė, kad šalių santuoka iširo galutinai dėl jų abiejų kaltės: atsakovo kaltė grindžiama jo piktnaudžiavimu alkoholiu, neištikimybės konkrečių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų esą nebuvo pateikta, o ieškovės kaltė grindžiama faktu, jog ji pripažino sudaužiusi atsakovo automobilį, dėl ko jai buvo iškelta baudžiamoji byla. Tačiau liudytojai paliudijo ir atsakovas nepaneigė, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu iš esmės visu santuokos, trukusios daugiau kaip 20 metų, laikotarpiu. Neištikimybės įrodymų taip pat pakanka. Pavyzdžiui, liudytojas R. S. paliudijo, kad jo žmona miegojo pas atsakovą, palikusi vaiką lauke (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 18-19 psl.); liudytojas V. B. paliudijo, kad kartą rado pas S. atsakovo batus, o pastarasis pabėgo pro langą (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 20 psl.); liudininkas K. M. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 24 psl.) paliudijo, kad jo žmona V. M. paliko jį, išeidama gyventi kitur, trim savaitėm vėliau nei atsakovas 2007-11-02; kad jo žmona V. M. teigusi, jog atsakovas davė jai automobilį. Tokie ir kiti panašūs liudijimai leidžia daryti pagrįstą išvadą apie atsakovo neištikimybę. CK 3.60 str. 3 d. numato, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šalių sūnus Š. paliudijo, kad tėvas naudojo smurtą prieš ieškovę, terorizuodavo ir jį patį su broliu (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 25 psl.). Tai, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai: V. K. U. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 17 psl.), I. J. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 23 psl.), V. S. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 23 psl.), taip pat 2007-06-26 Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus Specialisto išvada – (t. l, b. l. 15) bei VšĮ Kauno Šančių poliklinika gydytojos išvada, kad ieškovės vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1 buvo išprovokuotas psichologiškai traumuojančiu vyro elgesiu (t. 2, b. l. 33). Taigi byloje yra pakankamai įrodymų, jog santuokinio gyvenimo metu atsakovas girtavo, buvo neištikimas, fiziškai ir psichologiškai žiauriai elgėsi su ieškove bei jų vaikais. Ši aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės. Be to, CK 3.60 str. 2 d. numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš šalių sūnaus Š. V. parodymų matyti, kad atsakovas nesirūpino nei ieškove, nei jų bendrais vaikais. Iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas girtuokliavo, nuolat nebūdavo namie. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus (CK 3.5 str. 2 d.), savo, kaip tėvo, pareigą rūpintis vaikų auklėjimu ir vystymu (CK 3.165 str.), todėl jis turėtų būti pripažintas kaltu dėl šalių santuokos nutraukimo. Teismas, grįsdamas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo iš esmės vienu įvykiu per visą santuokos laikotarpį, juo labiau įvykusiu šalims gyvenant skyrium ir jau einant link skyrybų, ieškovei jau esant pakrikusios psichologinės sveikatos, pažeidė rungimosi (CPK 12 str.) ir šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus. Teismui netinkamai pritaikius CK 3.60 str. 2 ir 3 d. bei 3.61 str., sprendimas šioje dalyje naikintinas ir šalių santuoką nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
2. Dėl ieškinio dalies dėl 10 000 Lt neturinės žalos priteisimo atmetimo
Teismas nurodė, jog pripažinus abiejų šalių kaltę ieškovei iš atsakovo nepriteistina neturinė žala. Kadangi ieškovė nesutinka dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ji, vadovaudamasi CK 3.70 str. 2 d., turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.28, 3.30, 3.35 ir 3.5 str.: nevykdė įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų, visapusiškai nesirūpino šeima ir dviejų sūnų auklėjimu, priežiūra, paliko šeimą, visą santuokinį gyvenimą artimai bendravo su kitomis moterimis. Dar gyvenant su atsakovu ieškovei buvo diagnozuota onkologinė liga. 2007-05-28 ieškovei buvo atlikta pakartotina gimdos valymo (hyperplasia endometrii) operacija (t. l, b.1. 44). Žymus sveikatos pablogėjimas pasireiškė po atsakovo išėjimo iš namų. 2008-05-21 skubos tvarka buvo daroma neplaninė operacija, šalinant tris organus (t. l, b. 1. 43). Po šios operacijos atsirado žymūs organizmo pakitimai, kurie visapusiškai atsiliepia bendrai savijautai, darbingumui. Šiuo laikotarpiu atsakovas nei morališkai, nei materialiai nepadėjo nei ieškovei, nei vaikams. Dėl jo kaltės ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus. Jaunesnysis sūnus Mindaugas tuo metu dar buvo nepilnametis (17 m.), vyresnysis sūnus Šarūnas buvo bebaigiąs trečią kursą universitete. Tuo metu abu sūnūs turėjo laikyti egzaminus (gimnazijoje - 10 klasės baigiamuosius, universitete - sesiją) ir tuo pačiu rūpintis ja, besigydančia onkologinėse klinikose ir grįžus namo ambulatoriniam gydymui. Tai ieškovei sukeldavo širdies skausmą, beviltiškumą, pyktį ir dar labiau gilino depresiją. Šalių santuoka truko 22 metus, ieškovė mylėjo sutuoktinį, juo rūpinosi. Atsakovui palikus šeimą, patyrė labai didelį nervinį sukrėtimą, nes pasijuto išduota, apgauta, o ieškovės pastangos išlaikyti šeimą nedavė jokių rezultatų (t. l, b. 1. 65). 1988 m. ieškovė yra patyrusi vėlyvą persileidimą (t. 3, b.1.16), dėl ko labai išgyveno visą santuokos laikotarpį ir iki dabar. Kūdikio netekties fiziologines ir psichologines pasekmes jaučia iki šiol. Medicininiame išraše konstatuota, kad persileidimas įvyko dėl to, kad ant rankų nešiojo sergantį vaiką, t. y. 2 metukų Šarūną. Pažymėtina, kad atsakovas tuo metu nuolatos girtuokliavo, nesirūpino ieškove, besilaukiančia antro kūdikio, taip pat nesirūpino sergančiu sūnum Šarūnu ir netgi naudojo prieš ieškovę, besilaukiančią kūdikio, smurtą (I. J. liudijimas: 2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 23 psl.). Todėl dėl ieškovės priešlaikinio gimdymo (27 savaičių nėštumas beveik 7 mėnesių nėštumas) buvo kaltas sutuoktinis, nes ieškove ne tik nesirūpino ir nepadėjo sunkiu periodu, bet dar ir žiauriai elgėsi. Atsakovas dar gyvenant kartu su ieškove jau visiškai nebebendravo su vaikais, juos įvairiai morališkai ir psichologiškai engė, žemino, savo elgesiu žlugdė besiformuojančių jaunuolių asmenybę, jų žmogišką orumą ir savigarbą (Šarūno liudijimas: 2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 25 psl.). Atsakovas iki šiol visiškai nebendrauja su sūnumis. Susidaro įspūdis, kad jis „neturi“ vaikų. Vaikai, nors ir yra pakankamai suaugę, tačiau dėl susiklosčiusios situacijos su atsakovu patiria moralinį diskomfortą. Dėl vaikų ieškovei labai skaudu, stengiasi jiems atstoti ir tėvą, ir motiną. Dėl tokio tėvo elgesio ieškovė labai emociškai išgyvena. Sutuoktiniui palikus šeimą, sužinojo apie onkologinės ligos diagnozę, po beviltiškų ir beprasmių pastangų civilizuotai ir gražiai išspręsti susiklosčiusią situaciją su atsakovu, ieškovė patyrė nervinį sukrėtimą: pasijuto beviltiškoj situacijoj, atsirado bejėgiškumo jausmas, liūdesys, sielvartas, nenoras gyventi. Jautėsi psichologiškai palūžus, todėl kreipėsi pagalbos į medikus dėl stacionaraus gydymo (t. 3, b. 1. 78). Minėtų sukrėtimų pasekmes jaučia iki šiol, todėl vis dar lankosi pas psichoterapeutę. Jai yra pripažinta vidutinio laipsnio depresija, todėl privalo vartoti antidepresantinius preparatus. Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir remdamasi CK 6.250 str., 3.70 str. 2 d., ieškovė mano, kad jai turėjo būti priteista iš atsakovo 10 000 Lt neturtinė žala sumoje.
3. Dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini); (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);) padalijimo
3.1. Dėl gyvenamojo namo padalijimo lygiomis dalimis
Teismas konstatavo, kad atsakovas prie gyvenamojo namo sukūrimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis: 7 500 USD pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą Vilniuje bei lėšomis (jų dydžio neįvardijo), pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį sodo ir garažo; faktiškai iš šių lėšų buvo pastatytas ginčo namas. Taip pat sprendime nurodoma, kad atsakovas pripažino, kad ieškovės tėvas padėjo statyti namą, prisidėdamas darbu, ieškovės tėvai padėdavo maisto produktais, todėl teismas laikė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas statant gyvenamąjį namą savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo po lygiai. Be to, sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, nurodant, kad gyvenamojo namo vertė – 431 194 Lt. Pagal byloje esančius įrodymus (t. 2, b. 1. 19, 50-52) 431 194 Lt yra viso nekilnojamojo turto vertė, t. y. gyvenamasis namas -254 272 Lt, kiemo statiniai – 7 370 Lt, žemės sklypas -169 552 Lt. Kaip matyti iš byloje esančios 1992-07-27 sutarties (t. l, b. 1. 110), atsakovas pardavė asmeninės nuosavybės teise turėtą vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini);, už 20 000 rublių. Taigi ne namą ir ne už 7 500 USD. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai, kad atsakovas prie namo statybos prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį sodo ir garažo (nėra įrodymų nei apie tokio turto turėjimą, nei pardavimą, nei gautas lėšas, nei jų panaudojimą), todėl teismas negalėjo šia aplinkybe vadovautis. Be to, byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovė prie namo statybų prisidėjo ne tik artimųjų darbu bei maisto produktais, tačiau ir tėvų jai paskolintomis lėšomis (t. l, b.1.40-41). Atsakovo teiginį, kad ieškovės tėvai negalėjo jos paremti pinigais, paneigia VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma apie išmokas V. K. U. (priedas Nr. l), 2004-11-09 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (priedas Nr. 2) ir 7-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma (priedas Nr. 3). Vadovaujantis CPK 314 str., šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo skundžiant sprendimą apeliacine tvarka, nes teismas savo argumentus dėl ieškovės prisidėjimo prie namo statybos tik tėvų darbu ir maisto produktais iš esmės grindė tik atsakovo parodymais, neatsižvelgdamas į ieškovės bei V. K. U. parodymus (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 5, 17 psl.) ir į byloje esančius rašytinius įrodymus (ieškovės skolos lapelius) dėl ieškovės prisidėjimo piniginėmis lėšomis. Be to, iš savo asmeninių lėšų ieškovė atliko namo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus, kurių bendra vertė – 91 369,14 Lt. Taigi, namą padalijus po ½ dalį, ieškovei tektų turto už 127 136 Lt. Tačiau minusavus ieškovės asmenines lėšas, investuotas į turtą, dėl ko turto vertė padidėjo, gaunasi, kad ieškovei lieka tik 35 766,86 Lt. Namas buvo pradėtas statyti 1989 m. iš bendrų lėšų bei padedant ieškovės tėvui V.-K. U. darbu ir pinigais (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 5, 17 psl.). Iš 7 500 JAV dolerių, gautų 1993-05-07 šalims pardavus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį 3 kambarių butą (duomenys neskelbtini); (t. l, b. l. 112), buvo tęsiamos statybos. Pabrėžtina, kad būtent už bendrosios jungtinės nuosavybės pardavimą gauti 7 500 USD, o ne kaip sprendime pažymėta - už atsakovui pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą (kurio jis niekada neturėjo) Vilniuje. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas asmeninėmis lėšomis geriausiu atveju prie namo galėjo prisidėti nebent 20 000 rublių (kas nepraėjus nei metams nuo 1993-06-25 sudarė tik 200 Lt), tačiau iš tiesų šiuos pinigus panaudojo kažkokioms savo reikmėms ir šia suma prie statybų neprisidėjo. Ieškovė prisidėjo artimųjų darbu, maisto produktais bei savo asmeninėmis lėšomis (60 000 Lt ieškovei asmeniškai paskolintas lėšas patvirtina byloje pateikti skolos lapeliai (t. l, b. l. 36-41) bei kreditorių pareiškimai (t. l, b.1.47-49). Be to, dėl psichologinio ir fizinio atsakovo smurto, nuolatinio jo alkoholizmo ir neištikimybės ieškovei diagnozuota depresija, išsivystė onkologinė liga, ieškovė yra sunkus ligonis (ką pripažino ir pats atsakovas (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 5, 11 psl.)), todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3, o atsakovui - 1/3 ginčo gyvenamojo namo. Teismas netinkamai taikė CK 3.123 str. 1 d., todėl sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir priteista ieškovei 2/3, o atsakovui 1/3 dalis nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);) 254 272 Lt vertės, ir kieme statinių (unikalus Nr.4400-1056-6331) 7370 Lt vertės, esančių (duomenys neskelbtini);.
3.2. Dėl gyvenamojo namo padalijimo natūra.
Sprendime konstatuota, kad atsakovas nesutiko, kad už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį būtų sumokėta piniginė kompensacija, todėl šis turtas dalinamas natūra, priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį gyvenamojo namo. LAT 2006-10-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006 pažymėjo, kad: „Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 str. 1 dalyje ir 3.124 str. 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalijimo būdą. [...] galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę jiems naudotis padalytu turtu, derinant interesus)“. Taip pat LAT 2005-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2005 pasisakė, jog: „Teismas, tam tikrus klausimus, tarp jų - ir susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), spręsdamas savo nuožiūra, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingas aplinkybes ir būtent atsižvelgdamas į jas spręsti klausimus dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turto padalijimo tinkamiausio būdo parinkimo“. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 2, b.1.112), gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 500,23 kv. m, tačiau gyvenamasis plotas - tik 77,77 kv. m, kambarių skaičius - 3 (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla - t. l, b. 1. 128). Be to, šiame name kartu gyvena šalių sūnūs, todėl gyvenimas kartu, t. y. vienu kambariu naudojantis ieškovei, antru - atsakovui ir trečiuoju - sūnums, jau savaime būtų labai komplikuotas. Be to, iš bylos medžiagos, šalių parodymų akivaizdu, kad ieškovės santykiai su atsakovu yra komplikuoti. Buvimas kartu kelia neigiamas emocijas, ieškovė dėl atsakovo kaltės yra diagnozuota depresija, tai sąlygojo ir onkologinę ligą, todėl bendras judviejų gyvenimas viename name yra absoliučiai neįmanomas. Teismas sprendimą grindė iš esmės tik tuo argumentu, jog atsakovas nesutiko, kad už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį būtų sumokėta piniginė kompensacija, todėl šis turtas dalinamas natūra. Tačiau teismas nevertino šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei nesiekė skirtingų interesų pusiausvyros, todėl netinkamai taikė CK 3.117 str., 3.127 str. 3 d., nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, dėl to sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir priteista ieškovei gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 254 272 Lt, ir kiemo statiniai, kurių vidutinė rinkos vertė - 7 370 Lt, esantys (duomenys neskelbtini);, natūra, o atsakovui iš ieškovės priteista 87 214 Lt kompensacija.
4. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);, pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.
Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi 2008-04-07 atsakovas pirko 0,2412 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);, prieš tai 61,61 Lt jis buvo apmokėjęs savo investiciniais čekiais, kas laikytina asmeninėmis atsakovo lėšomis; šis turtas įgytas po to, kai teismo sprendimu pripažinta, jog nuo 2007-11-02 šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl laikytina, kad nurodytasis žemės sklypas yra įgytas už asmenines atsakovo lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė. Ieškovė esą neįrodė, kad prie šio turto įsigijimo ji prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, arba kad jis buvo įgytas iš bendrų santuokinių lėšų. Tačiau teismo konstatuotos aplinkybės neatitinka byloje surinktų įrodymų. Kaip matyti iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria įsigyta 0,238 ha sklypo dalis (t. 2, b.1.54), sklypo kaina buvo 6 161 rublių, o ne investicinių čekių. Kadangi teismas netinkamai interpretavo byloje esantį įrodymą, ieškovė pateikė žemės sklypo įkainojimo aktą (priedas Nr.4) bei mokėjimo pranešimą (priedas Nr.5), kuriuose aiškiai matyti, kad 0,238 ha žemės sklypo kaina - 6 161 rublių, o ne investicinių čekių. Už šį žemės sklypą buvo apmokėta iš bendrų lėšų. Kadangi apmokėta pinigais santuokos metu, taikoma CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas prezumpcijos, kad 6 161 rublių buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaneigė. 2008-02-20 pažymoje „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini);pardavimo“ (t. 2, b.1.55) nurodyta, kad: „Atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 0,2412 ha žemės sklypo plotas. Atsakovas 2007-10-03 pateikė prašymą leisti pirkti naudojamą žemės sklypą. Už 32 kv. m pilietis 2008-02-20 sumokėjo 674,30 Lt“. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymas įsigyti žemės sklypą buvo pateiktas dar santuokos metu, šalims gyvenant kartu. Kaip matyti iš 2008-04-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (t. 2, b.1.49), viso sklypo kaina sudarė 50 825,66 Lt, tačiau atsakovas sumokėjo tik 735,91 Lt. Vadinasi, atsakovas, sudarydamas šią sutartį, turėjo sumokėti tik 1,45 procento visos sklypo vertės. Tai patvirtina ir 2008-03-21 Kauno apskrities viršininko įsakymas „Dėl kitos paskirties žemės (duomenys neskelbtini);pardavimo“, kuriuo į 0,2412 ha žemės buvo įskaityta 1992 m. sumokėta suma ir 2008 m. sumokėti 735,91 Lt (priedas Nr.6). Vadovaujantis CPK 314 str., šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo skundžiant sprendimą apeliacine tvarka, nes teismas neatsižvelgė į byloje jau pateiktoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą mokėjimo už sklypą datą - 1992-07-28 (t. 2, b.1. 54) bei faktą, kad šia sutartimi ir įsigyta didžioji dalis žemės sklypo, taip pat į 2008-04-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 2, b.1.49) įvardintą 50 825,66 Lt sklypo kainą bei atsakovo sumokėtą tik 735,91 Lt kainą. CK 3.90 str. 2 d. numato, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Iš aukščiau pateiktų dokumentų akivaizdu, kad, nors atsakovas galutinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė šalims pradėjus gyventi skyrium, tačiau iš esmės visa sklypo kaina buvo sumokėta lėšomis, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kaip minėta aukščiau, dėl ieškovės sunkios sveikatos būklės (depresija, onkologinė liga), vadovaujantis CK 3.123 str. 1 d., egzistuoja pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 2/3 dalis žemės sklypo. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis padengė tik 1,45 procento visos sklypo vertės, ir pripažindamas šį žemės sklypą atsakovo asmenine nuosavybe, netinkamai taikė CK 3.90 str. 2 d., taip pat pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei skirtingu interesų pusiausvyros principą, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, priimant naują sprendimą priteisti ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);, natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti 56 517 Lt kompensaciją už 1/3 sklypo vertės.
5. Dėl kompensacijos už namo renovacijos darbus
Teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl 91 369,14 Lt priteisimo už namo renovacijos ir pagerinimo darbus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad buvo būtina atlikti stogo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus; ieškovė šių renovavimo ir rekonstrukcijos darbų nederino su bendros jungtinės nuosavybės dalininku - atsakovu, juos atliko po to, kai ji su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, t. y. po 2007-11-02, todėl laikė, kad stogo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus ji atliko savo rizika. Taip pat esą be atsakovo sutikimo ir jiems gyvenant skyrium ieškovė atliko ir kitus namo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus 11 879,14 Lt sumai. Teismas, vadovaudamasis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., laikė, kad visi šie darbai atlikti ieškovės rizika, o jų atlikimo kaštai ir išlaidos už medžiagas tarp sutuoktinių nedalintini. Rangos sutartis Nr.07.07.01 su rangovu V. J. buvo sudaryta dar šalims gyvenant kartu, t. y. 2007-07-01 (tai matyti iš sutarties numerio, t. l, b. 1. 31). Tai patvirtino ir pats liudytoju kviestas rangovas (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 21-22 psl.). Be to, V. J. paliudijo, kad atsakovas prieš 7 metus pats buvo atsivežęs jį į namą konsultacijai, ką reiktų daryti su stogu, nes jau tuo metu stogas buvo avarinėje būklėje, o 2007 metų vasarą, vykdant stogo renovacijos darbus, atsakovas pats ne kartą davė konsultacijas, nes pagal profesiją yra architektas ir atestuotas projektų dalies darbų vadovas. Konsultacijos buvo vykdomos statybų vietoje. Atsakovas niekada dėl stogo rekonstrukcijos ir renovacijos neprieštaravo. Taip pat liudytojas nurodė, kad stogas buvo avarinėje būklėje, t. y. kai kurios medinės konstrukcijos buvo supuvę, teko jas keisti į naujas, kraigas išlinkęs. Tai, kad siekiant išsaugoti bendrą jungtinę nuosavybę, buvo būtina atlikti darbus, patvirtina ir pridedama nuotrauka (priedas Nr. 7) , iš kurios matyti, kad esant senam stogui (matyti šiferio kraštai, kaminas nepadengtas plienine danga kaip kad yra po keitimo, kas matyti iš nuotraukos, esančios t. 2, b.1.64) drėko namo sienos. Tai, kad nuotrauka tikrai yra šalims bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, šalys patvirtins posėdžio metu. Vadovaujantis CPK 314 str. šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo skundžiant Sprendimą apeliacine tvarka, kadangi teismas, konstatuodamas, kad stogo keitimas nebuvo būtinas ir nesuderintas, nesivadovavo liudytojo parodymais bei rangos sutartimi, o vadovavosi vien atsakovo teiginiais. Rangos sutarties sudarymas dar šalims gyvenant kartu, atsakovo neprieštaravimas ir konsultavimasis su rangovu patvirtina aplinkybę, kad atsakovas sutiko su stogo renovacijos darbais. Liudytojas V. B. patvirtino (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 20 psl.), kad jam vykdant kitus namo rekonstrukcijos darbus, atsakovas juos matė ir jiems neprieštaravo. Be to, netgi padėjo iškrauti ekovatą, reikalingą priestato apšiltinimui. Tai irgi patvirtina, kad atsakovas su namo rekonstrukcijos darbais sutiko. Tačiau teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 11 879,14 Lt išlaidų už renovacijos ir pagerinimo darbus, vėlgi vadovavosi tik atsakovo teiginiais. Taip pat ieškovė mano, kad teismas turėjo taikyti CK 3.109 str. 1 d. 2 p., kuris numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, o ne CK 3.109 str. 1 d. 5 p., susijusį su sandorių vykdymu. Nagrinėjamu atveju patirtos išlaidos buvo susiję būtent su turto tvarkymu, taigi CK 3.109 str. 1 d. 2 p. norma yra specialioji lyginant su CK 3.109 str. 1 d. 5 p. 1/2 gyvenamojo namo turto vertė sudaro 127 136 Lt. Net jeigu teismas ieškovei priteistų 2/3 gyvenamojo namo, ieškovės gaunamo turto vertė sudarytų 169 515 Lt. Tokiu atveju ieškovei butų kompensuota tik 42 379 Lt (127 136 Lt – 169 515 Lt) išlaidų iš 91 369,14 Lt. Todėl teismas turėjo bent dalinai tenkinti jos reikalavimą ir priteisti iš atsakovo bent dalį išlaidų namo renovavimo ir rekonstrukcijos darbams. Ieškovė mano, kad šalių interesų pusiausvyrą atitiktų bent 1/3 (atsakovui priteistina gyvenamojo namo dalis) nuo 48 990 Lt (išlaidų dalis, kurios nepadengia didesnė namo vertė) priteisimas iš atsakovo ieškovei. Teismas netinkamai taikė CK 3.98 str. 1 ir 2 d., 3.109 str. 1 d., pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei skirtingų interesų pusiausvyros principą, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 16 330 Lt kompensaciją už namo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus.
6. Dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą
Teismas nurodė, kad ieškovei nepriteistinos iš atsakovo išlaidos už sunaudotą elektros energiją, nes visi mokėjimai už elektros energiją atlikti šalims gyvenant skyrium. Ieškovė esą nepateikė įrodymų, koks įsiskolinimas už elektros energiją buvo iki 2007-11-02, ir kad ji prašo priteisti piniginę kompensaciją už susidariusį įsiskolinimą iki kol kartu gyveno atsakovas. Tačiau byloje yra pateikti tokie mokėjimo kvitai: 2007-11-11 - 469,65 Lt (t. 2, b.1. 38), 2007-12-02 - 500,03 Lt (t. 2, b. 1. 38). Vėliau buvo gautas AB „VST“ įspėjimas „Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo“ (t.2, b. 1. 36), kuriame nurodyta, kad 2008-01-07 įsiskolinimas yra 1 252,68 Lt. Vadinasi, viso už elektrą sumokėta 2 222,36 Lt. CPK 185 str. 1 d. numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2007-11-02. Taigi akivaizdu, kad 2 222,36 Lt skola negalėjo susidaryti per nepilnus porą mėnesių. Teismas, atsisakydamas priteisti piniginę kompensaciją už elektros energijos skolą, formaliai vertino šiuos įrodymus, neatsižvelgė į faktines aplinkybes. Teismas pažeidė CPK 185 str., 329 str. 1 d., todėl ši sprendimo dalis naikintina, priimant naują sprendimą - priteisti ieškovei iš atsakovo 4 019,36 Lt (1 797 Lt + 2 222,36 Lt).
Taip pat pažymėtina, kad, pasibaigus bylos nagrinėjimui, paaiškėjo aplinkybė, kad atsakovo advokatas Dalius Mecelica, jam būnant advokato padėjėju, ir bylą nagrinėjusi teisėja Ona Valentukevičiūtė, iki jai tampant teisėja, dirbo vienoje advokatų kontoroje - Kauno advokatų kontoroje. Daliaus Mecelicos praktikos vadovė buvo advokatė Rasa Gradauskienė, iki 2006-12-31 dirbusi Kauno advokatų kontoroje. Taigi ir Daliaus Mecelicos darbo vieta buvo Kauno advokatų kontora (LR advokatūros įstatymo 37 str.). Atsakovo atstovo ir teisėjos darbas praeityje vienoje advokatų kontoroje kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo (CPK 66 str.). Galimas teisėjos šališkumas, ieškovės nuomone, prisidėjo prie atsakovui itin palankaus sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 4, b. l. 93-97) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-30 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto apeliaciniame skunde
Jeigu apeliantė mano, kad apylinkės teismas buvo šališkas, turi pagrįsti šį motyvą argumentais, kurie leistų daryti išvadą, kad proceso metu teismo veiksmai buvo šališki, kurie neleido teisingai ir nešališkai išnagrinėti bylos. Kadangi ieškovė negali nurodyti konkrečių teismo veiksmų, kuriuos nulėmė galimai teismo šališkumas, negalima daryti išvados, kad teismas buvo šališkas. Vien tik dėl to, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimu iš dalies, negalima daryti išvados, jog teismas buvo šališkas, tuo labiau, kad atsakovo priešieškinį teismas tenkino tik iš dalies. Nors atsakovo atstovas prieštaravo, tačiau apeliantei buvo sudaryta galimybė tikslinti ieškinį, apklausti visus liudytojai, kurių pageidavo apeliantė.
Dėl apeliantės motyvo, kad santuoka iširo tik atsakovo kaltės
Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu ir buvo jai neištikimas. Pirma, jis nevartoja alkoholio jau keleri metai ir negali jo vartoti, nes dar 2006 metais buvo operuota jo širdis, o jis dar iki to momento nustojo visiškai vartoti alkoholį, kas yra žinoma pačiai apeliantei. Kadangi santuoka iširo 2007-11-02, todėl akivaizdu, kad alkoholio vartojimas kažkada praeityje negali būti įvardijama santuokos iširimo priežastimi. Teismas teisingai nustatė aplinkybės, kad apeliantė nebuvo lojali atsakovui, negerbė jo, nepalaikė, net priešingai - tyčiojosi iš atsakovo, persekiojo, dėl ko jai dėl tyčinio nusikaltimo prieš atsakovą padarymo buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri nutraukta tik susitaikius, todėl tai pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl jos kaltės (CK 3.27 str., 3.60 str. l d., ir 3 d.). Atsakovas mano, kad teismas teisingai įvertino liudytojų parodymus. Nei vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti nelojalaus atsakovo elgesio apeliantės atžvilgiu, nors visi liudytojai yra išimtinai geri apeliantės draugai. Be to, nei vienas liudytojas negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių, kokiomis esant atsakovas neva buvo neištikimas apeliantei. Kritiškai vertinti parodymai liudytojo V. B., kuris liudijo apie atsakovo neva buvusius batus pas S.. Šis liudytojas negalėjo nurodyti aplinkybių, iš kurių nusprendė, kad rasti batai, jeigu tokie batai buvo rasti, priskirtini atsakovui. Atsakovui visiškai nesuprantama, kaip R. S. gali patvirtinti neištikimybės faktą, kad neva jo žmona miegojo pas atsakovą, jeigu jis nematė jos miegančios. Atsakovas neneigia, kad vieną kartą į šalių namą švęsti buvo atvykusi kompanija, įskaitant S., tačiau ji atvyko su savo kompanija, todėl visiškai neaišku, kodėl teigiama, kad ji miegojo su atsakovu. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad santuokos iširimui turėjo įtakos apeliantės elgesys. Apeliantė net neneigė aplinkybių, kad ji nuolat persekiojo atsakovą, žemino kitų žmonių akivaizdoje, niekino jį, nepalaikė bei niokojo tiek atsakovo asmeninį turtą, tiek svetimą turtą, kuriuo jis naudojosi. Tik atsakovo iniciatyva iškėlus baudžiamąją bylą ir apeliantę patraukus baudžiamojoj atsakomybėn, apeliantė nustojo persekioti atsakovą.
Dėl apeliantės reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo
Kadangi teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad santuoka iširo dėl apeliantės kaltės, jai nepriteistina piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas nesutinku su apeliantės teiginiais, kad ji gerbė jį ir mylėjo. Jau keletą paskutinių metų atsakovas buvo nuolat žeminamas, užgauliojamas, jokio palaikymo nebuvo iš apeliantės pusės, o dėl fizinės jėgos vartojimo atsakovas buvo priverstas palikti gyvenamąjį namą, kurį pastatė. Tai reiškia, kad apeliantė nėra sąžininga ir nurodo neteisingas aplinkybes, kurių pagrindu siekia įtikinti teismą priimti neteisingą sprendimą.
Dėl gyvenamojo namo padalinimo lygiomis dalimis
Atsakovas nesutinka su apeliantės teiginiu, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie namo statybos. Pirma, pati apeliantė, apklausiama teismo posėdyje, pripažino tai, kad nei žemės sklypo įsigijimu, nei projektine namo dokumentacija, nei namo statyba, nei namo statybos finansavimu nesirūpino, kad už viską, kas siejasi su statybomis, mokėjo išskirtinai tik atsakovas. Tai reiškia, kad ieškovė nežinojo, už ką ir kiek atsakovas sumokėjo. Antra, teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad iki santuokos su ieškove sudarymo atsakovui priklausė Vilniuje butas, garažas bei sodo dalis, kuriuos atsakovas pardavė prieš pradedant gyvenamojo namo statybą (2009-06-16 teismo posėdžio protokolo 3 lapas). Tai reiškia, kad kita proceso šalis pripažino aplinkybę, kad iki santuokos sudarymo priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise butas, sodo dalis ir garažas, kuriuos pardavė, o gautas lėšas įdėjo į gyvenamojo namo statybą, ir šių aplinkybių papildomai nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 5 p.). Tik pardavus šiuos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, atsakovas galėjo pradėti statybas bei pastatyti namą. Dėl V. K. U. parodymų ir surašytų dokumentų. Atsakovui nesuprantamas apeliantės aiškinimas apie tai, kad jos tėvas prisidėjo prie statybų ne tik darbu, bet ir pinigais. Atsakovas patvirtina, kad jokių pinigų nėra gavęs iš apeliantės tėvo iki šiol, o kadangi pati ieškovė pripažino, kad už viską mokėjo atsakovas, tai darytina išvada, kad jis net negalėjo prisidėti prie statybų pinigais. Šis liudytojas patvirtino, kad prieš pradedant atsakovui statybas jis buvo įsigijęs lengvąjį automobilį už skolintas lėšas, todėl jis ne tik kad neturėjo pinigų šalims perduoti, bet jis privalėjo ir dengti skolą, už kurią įsigijo automobilį. Ieškovė klaidingai nurodo aplinkybę, kad namas buvo pradėtas statytis iš bendrų lėšų 1989 metais. Santuoka buvo sudaryta 1986 metais. 1986-06-15 gimė pirmas sūnus, o 1990-12-20 gimė antras, apeliantė augino vaikus, o atsakovas dirbdavo. Atsakovo pajamos leido tik tenkinti šeimos būtiniausius poreikius. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalys būtų pajėgios sukaupti tam tikrą sumą statybų pradžiai. Vien aplinkybė, kad namas nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi, t. y. nuo 1993 metų, iki pat santuokos nutraukimo nebuvo baigtas, liudija, kad tiek atsakovas, tiek apeliantė uždirbdavo lėšas tik pragyvenimui ir būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės nurodyta gyvenamojo namo turtine verte. Apeliantė apeliaciniam skunde nurodė, kad ½ namo yra 127 136 Lt. Tai visiškai nelogiškas apeliantės teiginys, pagal kurį dviejų kambarių butas Kaune kainuoja daugiau nei šalių namas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia tokias apeliantės nurodytas, švelniai tariant, klaidingas aplinkybes. Atsakovas pateikė teismui VĮ „Registrų centras“ duomenis (t. 1, b. l. 90, 91), kurie patvirtina, kad namo rinkos vertė yra 691 216 Lt, o žemės sklypo vertė yra 251 610 Lt. Šie valstybinės įstaigos viešai deklaruojami duomenys yra teisingi ir atitinka realią nekilnojamojo turto vertę ir šie įrodymai turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai (CPK 197 str. 2 d.). Įstatymas nustato, jog dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Atsakovas nesutinka su apeliantės motyvais, kuriais grindžiamas reikalavimas nedalinti gyvenamąjį namą natūra, bet jai priteisti namą, o atsakovui piniginę kompensaciją. Apeliantei buvo iškelta baudžiamoji byla, dėl to, kad ji persekiojo atsakovą ir naikino turtą, kuriuo jis naudojausi. Tačiau net nevertinant šios apeliantės atžvilgiu nepalankios aplinkybės, reiktų vertinti aplinkybę, kad apeliantė neturi jokių finansinių galimybių išmokėti kompensaciją. Be to, įstatymas teikia pirmenybę santuokinio turto padalijimui natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Apeliantė nurodo, kad negalima padalinti todėl, kad nors namo bendras plotas yra 500,23 m², tačiau gyvenamasis plotas yra 77,77 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės veikla yra vidaus dizainas, jai gerai žinoma, kad įrengtos gyvenamojo namo neįrengtos patalpos tampa gyvenamosiomis. Kadangi dalis namo patalpų yra neįrengtos, jas įrengus, namo gyvenamasis plotas padidėtų kelis kartus. Be to, reikšminga aplinkybė yra ta, kad į namą galima patekti dviem skirtingais įėjimais į skirtingus aukštus. Šią aplinkybes patvirtina byloje esantis namo planas. Tai reiškia, kad nesudėtinga padalinti namą atskirais aukštais, kiekvienai iš šalių, todėl teismo sprendimas padalinti namą natūra yra logiškas ir teisingas bei pagrįstas įstatymu (CK 3.127 str. 3 d.).
Dėl žemės sklypo
Atsakovė nesutinka su sprendimu, kuriuo remiantis teismas pripažino atsakovui nuosavybės teises į žemės sklypą. Atsakovas nesutinka su apeliantės išdėstytais motyvais. Pirma, apeliantė nepagrįstai nurodo aplinkybę, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog 6161 rublių priklausė atsakovui asmenine nuosavybe. Nėra jokių duomenų šioje civilinėje byloje, kad atsakovas ir apeliantė buvo sukaupę bendrų lėšų namo statybai. Nei atsakovas, nei apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų sukaupę pinigų kredito įstaigoje ir pan. Pati apeliantė, tiek jos tėvas, apklaustas byloje kaip liudytojas, Vytautas - K. U. nurodė, kad jis net maisto atveždavo, nes šalims trūko lėšų. Tai reiškia, kad jau šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog už šį žemės sklypą nebuvo sumokėta bendromis atsakovo ir apeliantės lėšomis. Be to, šioje byloje atsakovas pateikė buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri patvirtina, kad 1992-07-27 atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą Vilniuje už 20 000 rub. Gavęs pinigus sutarties sudarymo dieną, t. y., 1992-07-27, sekančią diena, t. y. 1992-07-28, gautomis asmeninėmis lėšomis jis apmokėjo už žemės sklypą. Be asmeninių lėšų jokios statybos net nebuvo galimos, atsižvelgiant į gaunamas mėnesines šalių abiejų pajamas. Taigi apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypas buvo įgytas už santuokoje sukauptas lėšas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už žemės sklypą atsakovas sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Tai reiškia, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, pripažindamas atsakovui asmeninę nuosavybės teisę į žemės sklypą. Vertintina ir ta aplinkybė, kad žemės sklypas buvo suteiktas ne šalims abiems, o atsakovui. Dar prieš atsakovui sudarant santuoką su apeliante, jis susitarė su Rokų kolūkiu, kuris kvietė atvykti į šią įmonę, kad jie suteiks atsakovui žemės sklypą ir butą. Pati apeliantė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys persikėlė į Rokų kolūkį 1986 m. rugsėjo mėn. (2009-06-16 teismo posėdžio protokolo 3 lapas). Santuoka buvo sudaryta 1986 sausio mėn. Ir atsakovui atvykus į šį kolūkį, jau vedus, buvo tik įteisintas ankstesnis atsakovo ir Rokų kolūkio susitarimas dėl buto ir žemės sklypo atsakovui suteikimo. Dėl šios aplinkybės visi dokumentai buvo surašomi išimtinai atsakovo vardu. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad būtina nukrypti nuo lygių dalių principo, nes ji serga onkologine liga. Atsakovas pateikė teismui duomenis apie tai, kad atsakovo širdis buvo operuota, jo sveikatos būklė yra dar sunkesnė nei apeliantės, todėl tai negali būti pagrindu tenkinti apeliantės reiškiamą reikalavimą ir priteisti jai 2/3 dalis namo, o atsakovui priteisiant tik kompensaciją.
Dėl kompensacijos už namo renovacijos darbus
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2007-07-02 sutartis dėl stogo ir namo rekonstrukcijos buvo pasirašyta tuo metu , kai atsakovas ir apeliantė vedė bendrą ūkį ir jis neva davė sutikimą dėl namo rekonstrukcijos, todėl daro išvadą, kad rekonstrukcija atlikta su atsakovo sutikimu. Atsakovas visiškai nesutinka su tokiais apeliacinio skundo motyvais. Atsakovo teigimu, jam nieko nėra žinoma apie 2007-07-01 sutartį dėl stogo ir namo rekonstrukcijos, apie kurią sužinojo tik ją gavęs kartu su procesiniais teismo dokumentais. Turėtų būti kritiškai vertinti parodymai liudytojo V. J., kuris teismo posėdyje nurodė, kad atliekant rekonstrukcijos darbus pasirašius sutartį, neva atsakovas buvo atvykęs ir net davė patarimų, kaip geriau atlikti rekonstrukcijos darbus. Šis liudytojas patvirtino, kad visi namo ir stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti vasarą. Tačiau pačios apeliantės pateikti medžiagų įsigijimo dokumentai (1 t., b. l. 33,34) patvirtina, kad statybinės medžiagos įgytos 2007 m. gruodžio mėn. Tai reikštų, kad liudytojas pirmiausiai atlieka visus darbus, o po to nuperkamos statybinės medžiagos reikalingos jau atliktiems rekonstrukcijos darbas. Akivaizdu, kad rašytiniai įrodymai paneigia liudytojo V. J. aiškinimus, kad jis atliko statybos darbus 2007 m. vasarą bei kritiškai vertinti šio liudytojo parodomai apie tai, kad atsakovas atvykdavo vasarą į namus ir duodavau patarimus jam dėl rekonstrukcijos darbų. Apie jokius rekonstrukcijos darbus atsakovui nebuvo žinoma, jie atlikti be būtinybės ir be jo sutikimo. Net apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad liudytojas V. J. teisingai paliudijo, jog 2007 m. vasarą, vykdant stogo renovacijos darbus, atsakovas pats ne kartą davė konsultacijas, nes pagal profesiją yra architektas ir atestuotas projektų dalies darbų vadovas. Atsakovas, kaip statybos srities specialistas, pareiškia, kad negalima atlikti stogo rekonstrukcijos ir pakeisti stogo dangos neįsigijus reikalingų statybinių medžiagų, įskaitant ir stogo dangą. Apeliantei vertėtų atidžiau „kurti“ įmanomas situacijas, atsižvelgiant į visus dokumentus, kuriuos teikia, kaip įrodymus. CK 1.137 str. 3 d. draudžia asmenims piktnaudžiauti teise, todėl jau vien dėl to, kad apeliantė siekia nesąžiningai praturtėti už neva atliktą rekonstrukciją su jo sutikimu, negali būti tenkinamas jos reikalavimas priteisti kompensaciją už neva būtiną rekonstrukciją. Teismas nustatė, jog atsakovas ir apeliantė nustojo kartu vesti bendrą ūkį dar 2007-11-02, o dėl apeliantės elgesio atsakovas buvo priverstas išvykti iš namų. Akivaizdu, kad apeliantė, išvydama atsakovą iš gyvenamojo namo, jau buvo suplanavusi siekį užvaldyti tiek namą, tiek žemės sklypą. Atsakovas net kreipėsi į Kauno AVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, siekdamas išsiaiškinti, kokiu būdu apeliantė atliko namo rekonstrukciją be projekto ir be jo sutikimo. Pateikiamas šios institucijos raštas patvirtina, kad namo rekonstrukcija atlikta be projekto, atlikto statybos darbus pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui, todėl šie visi rekonstrukcijos darbai pripažintini savavališka statyba. Vadovaujantis bendru teisės principu, kad iš neteisės teisė neatsiranda, apeliantei net teoriškai negali būti priteista kompensacija už neteisėtai atliktus statybos darbus, kurių pasekmes yra privalu pašalinti.
Dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą
Apeliantė nurodo, kad teismas privalėjo priteisti iš atsakovo 4 109,36 Lt už suvartotą elektros energiją ir kurą. Akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje esanti medžiaga patvirtina atsakovo parodymus, kad jis buvo priverstas ne savo valia palikti gyvenamąjį namą, todėl apeliantė negali reikalauti, kad jis padengtų įsiskolinimą, kuris susidarė už jai vienai naudojantis šiuo gyvenamuoju namu. Dėl šių motyvų, atsakovas prašo netenkinti apeliantės reikalavimo priteisti kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto apeliaciniame skunde
Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsakovo atstovo Daliaus Mecelicos, kurio praktikos vadovė buvo advokatė Rasa Gradauskienė, iki 2006-12-31 dirbusi Kauno advokatų kontoroje, ir bylą nagrinėjusios teisėjos Onos Valentukevičiūtės darbas praeityje Kauno advokatų kontoroje kelia pagrįstų abejonių dėl teisėjos nešališkumo (CPK 66 str.). Tačiau kolegija, apeliantei nepateikus jokių pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad proceso metu teismo veiksmai buvo šališki, nenurodžius jokių konkrečių šališkų teismo veiksmų, šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kaip visiškai nepagrįstus. Vien tik dėl to, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimu iš dalies, kolegijos nuomone, negalima daryti išvados, jog teisėja, praeityje tik dirbusi kurį laiką su atsakovo atstovu toje pačioje advokatų kontoroje, nebuvus tarp jų jokių pavaldumo santykių, buvo šališka, tuo labiau, kad atsakovo priešieškinį teismas tenkino tik iš dalies, o, atsakovo atstovui prieštaraujant, ieškovei buvo sudaryta galimybė tikslinti ieškinį, buvo apklausti visi liudytojai, kurių pageidavo apeliantė.
Dėl santuokos nutraukimo pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę
Ieškovė prašė santuoką, sudarytą 1986-01-30, kurios metu gimė du sūnūs (Š. – 1986-06-15 ir M. J. – 1990-12-20), nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes jis santuokos metu žiauriai elgėsi su ja ir vaikais, girtuokliavo, naudojo prieš ją ir vaikus psichologinį ir fizinį smurtą, santuokos metu buvo neištikimas, paliko šeimą dėl kitos moters, nesirūpino vaikais (CK 3.60 str. 3 d.). Ieškovė teigė, jog ji vaikais nuolat rūpinosi, stengėsi jiems suteikti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, nuo pat mažens auklėjo pagal krikščioniškos moralės principus bei stengėsi ugdyti juos vadovaudamasi pagrindinėmis vertybėmis, tarp jos ir sūnų yra stiprus ir artimas ryšys, kai tuo tarpu atsakovas nepalaikė artimo ryšio su vaikais, nesidomėjo jų pomėgiais, laisvalaikiu, o jais rūpinosi tik formaliai, tik iš dalies prisidėdamas prie vaikų išlaikymo, išsilavinimo, o ieškinio pareiškimo metu su vaikais visiškai nebendravo, nesidomėjo jų gyvenimu. Ieškovė teigė, kad santuokos metu atsakovas su ja elgėsi nepagarbiai, naudojo smurtą (2007-06-26 atsakovas ją sužalojo, teismo medicinos ekspertai jai konstatavo nežymų sveikatos sutrikdymą), nuolat svetimoteriavo, girtuokliavo (prieš keletą metų jis lankėsi anoniminių alkoholikų užsiėmimuose), minimaliai rūpinosi materialine šeimos gerove, atsainiai vedė bendrą namų ūkį. Dėl atsakovo girtavimo ir iš to sekančios baltosios karštinės priepuolių kartą yra tekę kviesti psichiatrinę tarnybą, tačiau atvykę specialistai atsisakė atsakovą vežti stacionariam gydymui, nes atsakovas buvo girtas (tai vyko vaikų akivaizdoje). Atsakovo giminėje vyresnioji sesuo su vyru ir jų dukra yra medikai, todėl minėtos problemos buvo sprendžiamos jų pagalba. Sūnūs dėl atsakovo nuolatinio svetimoteriavimo patyrė moralinį šoką. Sūnus M. prisimena, kai vaikystėje ieškovei nesant namuose, tėvas buvo parsivedęs į namus nepažįstamą moterį, su kuria užsirakinęs namuose neįsileido sūnaus į namus. Grįžus namo ieškovė rado sūnų patyrusį nervinį šoką: sūnus buvo pasimetęs, išsigandęs, nesuprato kas vyksta ir isteriškai verkė. Po šio įvykio dar ilgai buvo juntamas sūnaus nervinis nestabilumas. Sūnus Šarūnas, važinėdamas su dviračiu po (duomenys neskelbtini) miestelį, taip pat yra matęs tėvą nuošalioje gatvelėje besiglėbesčiuojantį automobilyje su svetima moterimi. Per 22 santuokos metus atsiskleidė priešingos sutuoktinių charakterio savybės ir susiformavo skirtingi požiūriai į gyvenimo tikslus bei vertybes. Tačiau net ir esant minėtoms aplinkybėms sutuoktinės pareigas ieškovė vis tiek vykdė: prisidėjo prie šeimos santykių kūrimo, grindė juos meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu (CK 3.27 str. 1 d., 3.28 str.). Kadangi visuomenėje turi nepriekaištingos šeimos reputaciją, apie šeimoje vykstančius nesutarimus, girtavimus niekam nepasakojo, stengėsi išsaugoti gerą vardą visuomenėje, o ypatingai, kad vaikams nebūtų gėda dėl tėvų nesutarimų ir mokykloje jie nepatirtų patyčių. Ieškovė, matydama ir suvokdama, kad santuokai gresia pavojus iširti, emociškai išgyveno, dėl to bandė kalbėti su sutuoktiniu apie santykius, analizavo priežastis, kodėl susvetimėjo, kreipėsi pas specialistus dėl santuokos išsaugojimo. Tačiau sutuoktinis nekreipė dėmesio į ieškovės pastangas ir pats nesistengė pagerinti santykių ir išsaugoti santuoką. 2007-11-02 atsakovas niekam nieko nesakęs paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur. Apie tokį atsakovo sprendimą ieškovė ir sūnūs sužinojo 2007-11-02, grįžę į namus po Visų Šventųjų dienos. Ieškovė ir vaikai iš netikėtumo patyrėme šoką. Pažymėtina, kad toks atsakovo apsisprendimas buvo iš anksto suplanuotas. Atsakovas klastingai laukė, kol ieškovė ir vaikai išvažiuos ilgesniam laikui iš namų ir pasiėmė visus svarbius sutuoktiniams bendrai priklausančius namo, žemės ir kitus dokumentus bei niekam nieko nepranešęs tiesiog paliko šeimą ir namus. Atsakovas išėjęs iš namų visiškai nesirūpino savo šeima, niekada nėra pasiteiravęs ar šeima turi ką valgyti, už ką susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas. Pažymėtina, kad kaip tik tuo metu ieškovei buvo rasta onkologinė liga ir atlikta onkologinė operacija. Ieškovė 2008-05-21 buvo paguldyta dešimčiai dienų stacionariam gydymui ir onkologinei operacijai atlikti. Vaikai buvo palikti vieni, nes ieškovė negalėjo jais pasirūpinti. Atsakovas žinojo apie ieškovės operaciją ir, kad vaikai yra palikti vieni, tačiau net ir tokiu momentu visiškai nesirūpino vaikais, nepasiteiravo apie ieškovės būklę. Ieškovės teigimu, atsakovas turi kitą moterį, su kuria santykių neslepia ir dėl kurios išėjo iš namų, apie ką žino draugai, pažįstami, giminaičiai. Ieškovė bandė keletą kartų su ja pasikalbėti, bet ieškovės pastangos buvo beprasmės. Atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas (atsakovas pažeidė CK 3.26 str., CK 3.27 str., CK 3.28 str., CK 3.30 str.).
Atsakovo teigimu, santuokos iširimui turėjo įtakos ieškovės elgesys ir nesugyvenamas būdas: ji nuolat persekiojo atsakovą, žemino kitų žmonių akivaizdoje, niekino jį ir terorizavo, nepalaikė jo bei niokojo tiek atsakovo asmeninį turtą, tiek svetimą turtą, kuriuo jis naudojosi, varydavo jį iš namų, dėl ko jo bendras gyvenimas šeimoje tapo neįmanomas Tik atsakovo iniciatyva iškėlus baudžiamąją bylą ir ją patraukus baudžiamojoj atsakomybėn, ieškovė nustojo persekioti atsakovą.
Pirmosios instancijos teismas sprendime laikė, kad šalių santuoka iširo galutinai dėl jų abiejų kaltės: atsakovo kaltė grindžiama jo piktnaudžiavimu alkoholiu, neištikimybės konkrečių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų esą nebuvo pateikta, o ieškovės kaltė grindžiama faktu, jog ji pripažino sudaužiusi atsakovo automobilį, dėl ko jai buvo iškelta baudžiamoji byla, ką patvirtina rašytiniai įrodymai (3 t. priedas - privataus kaltinimo byla Nr. PK-1023/2008). Kolegija šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritaria ir mano, jog byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti faktą, jog šalių santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės.
Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, o ir pats atsakovas nepaneigė, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu iš esmės didesniu santuokos, trukusios daugiau kaip 20 metų, laikotarpiu. Nors atsakovas teigia, kad jis nevartoja alkoholio jau keleri metai ir negali jo vartoti, nes dar 2006 metais buvo operuota jo širdis, tačiau, kolegijos nuomone, alkoholio vartojimą didžiąją santuokinio gyvenimo dalį ir su tuo susijusį atsakovo netinkamą elgesį tiek ieškovės, tiek nepilnamečių sūnų atžvilgiu, rodant jiems neigiamą pavyzdį, vertintina kaip viena iš pagrindinių santuokos iširimo priežasčių. Šalių sūnus Šarūnas paliudijo, kad jo vaikystės prisiminimai susiję su tuo, kad tėvas girtas, kad jo dažnai nebūdavo namuose, o mama jo eidavo ieškoti, kad paaugęs jis eidavo parsivesti girto tėvo, kad kartą girtam jam buvo protas pasimaišęs (vaikščiojo po namus nuogas), kad tėvas gėrė iki įstojo į anoniminį alkoholikų klubą, kad tėvui nerūpėjo nei šeima, nei namai, kad tėvas naudojo smurtą prieš ieškovę, terorizuodavo ir jį patį su broliu (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 25 psl.). Tai, kad atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai: V. K. U. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 17 psl.), I. J. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 23 psl.), V. S. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 23 psl.), taip pat 2007-06-26 Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus Specialisto išvada – (t. l, b. l. 15) bei VšĮ Kauno Šančių poliklinika gydytojos išvada, kad ieškovės vidutinio sunkumo depresijos epizodas F32.1 buvo išprovokuotas psichologiškai traumuojančiu vyro elgesiu (t. 2, b. l. 33). Taigi, kolegijos nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, jog santuokinio gyvenimo metu atsakovas girtavo, fiziškai ir psichologiškai žiauriai elgėsi su ieškove bei jų vaikais.
Neištikimybės, bendravimo su kitomis moterimis įrodymų, kolegijos nuomone, byloje taip pat pakanka. Pavyzdžiui, liudytojas R. S. paliudijo, kad jo žmoną atsakovas lankydavo ,,apsimetęs dailininku“, vieną kartą ją rado atsakovo namuose miegančią, kitą kartą juos rado pas kitus žmones, ji pijokaudavo ir gastroliuodavo kartu su atsakovu, kartu su juo buvo užstatę jo vestuvinius žiedus, kuriuos atsakovas parodė kur išsipirkti (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 18-19 psl.); liudytojas V. B. paliudijo, kad kartą rado pas S.atsakovo batus, o pastarasis pabėgo pro langą, kad, nuvykę į namą, su atsakovu rado girtą S. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 20 psl.); liudininkas K. M. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 24 psl.) paliudijo, kad jo žmona V. M. slapčia nuo jo bendravo su atsakovu, ką jam sakė jo bendradarbis; ji sakydavo, kad išvyksta į parodas, bet tuo metu Vilniuje ją matydavo su kitu vyru; paliko jį, išeidama gyventi kitur, trim savaitėm vėliau nei atsakovas 2007-11-02; kad jo žmona V. M. teigusi, jog atsakovas davė jai automobilį. Šie liudytojų parodymai, kuriais kolegija neturi pagrindo netikėti, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą apie atsakovo neištikimybę.
CK 3.60 str. 3 d. numato, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, jog didžiąją santuokinio gyvenimo dalį atsakovas girtavo, buvo neištikimas ieškovei, fiziškai ir psichologiškai žiauriai elgėsi su ieškove bei jų vaikais, ši aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės. Be to, CK 3.60 str. 2 d. numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš šalių sūnaus Š. V. parodymų matyti, kad atsakovas nesirūpino nei ieškove, nei jų bendrais vaikais. Iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad atsakovas girtuokliavo, nuolat nebūdavo namie. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus (CK 3.5 str. 2 d.), savo, kaip tėvo, pareigą rūpintis vaikų auklėjimu ir vystymu (CK 3.165 str.), todėl jis pripažintinas kaltu dėl šalių santuokos nutraukimo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, grįsdamas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo iš esmės vienu įvykiu per visą santuokos laikotarpį, juo labiau įvykusiu 2008-02-07, t. y. atsakovui jau palikus šeimą ir šalims jau gyvenant skyrium bei jau einant link skyrybų, ieškovei dėl netinkamo atsakovo elgesio jau esant pakrikusios psichologinės sveikatos, pažeidė rungimosi (CPK 12 str.) ir šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principus. Duomenų apie tai, kad ieškovė santuokinio gyvenimo metu nuolat persekiojo atsakovą, žemino kitų žmonių akivaizdoje, niekino jį ir jo nepalaikė, atsakovas į bylą nepateikė, nors, ieškovės kaltei nesant preziumuojamai, šias aplinkybes privalėjo įrodyti. Teismui netinkamai pritaikius CK 3.60 str. 2 ir 3 d. bei 3.61 str., sprendimas šioje dalyje naikintinas ir šalių santuoką nutrauktina dėl atsakovo kaltės.
Dėl neturinės žalos priteisimo
Apylinkės teismas nurodė, jog, pripažinus abiejų šalių kaltę, ieškovei iš atsakovo nepriteistina neturinė žala. Tačiau, kolegijai konstatavus, jog dėl santuokos nutraukimo yra tik atsakovo kaltė, ieškovė, vadovaudamasi CK 3.70 str. 2 d., turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Kolegijos nuomone, atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.28, 3.30, 3.35 ir 3.5 str.: nevykdė įstatyme nustatytų sutuoktinio pareigų, visapusiškai nesirūpino šeima ir dviejų tuo metu nepilnamečių sūnų auklėjimu, priežiūra, paliko šeimą, santuokinio gyvenimo metu artimai bendravo su kitomis moterimis.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 1988 m. ieškovė yra patyrusi vėlyvą persileidimą (27 savaičių, t. y. beveik 7 mėnesių nėštumas), įvykusį dėl to, kad ji ,,namuose ant rankų nešiojo sergantį vaiką“ (t. 3, b.1.16), (t.y. tuo metu, kai sūnui Š. buvo 2 metukai). Kolegijos nuomone, visiškai natūralu, kad ieškovė dėl to labai išgyveno. Atsakovas niekaip nepaneigė ieškovės teiginių, kad tuo metu jis nuolatos girtuokliavo, nesirūpino nei ja, besilaukiančia antro kūdikio, nei sergančiu sūnumi Š.. Tai, kad atsakovas netgi naudojo prieš ieškovę, besilaukiančią kūdikio, smurtą, patvirtino liudytoja I. J. (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 23 psl.). Kolegija sprendžia, jog prie ieškovės priešlaikinio dukters gimdymo (o tuo pačiu ir dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos, nes ieškovė dėl to stipriai išgyveno) prisidėjo ir netinkamas elgesys atsakovo, kuris ieškove ne tik nesirūpino ir nepadėjo sunkiu periodu, bet dar ir žiauriai su ja elgėsi.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog ieškovei, dar gyvenant su atsakovu, buvo diagnozuota onkologinė liga, 2007-05-28 jai buvo atlikta pakartotina gimdos valymo (hyperplasia endometrii) operacija (t. l, b.1. 44), o, praėjus pusmečiui po atsakovo išėjimo iš namų, pasireiškė žymus sveikatos pablogėjimas, 2008-05-21 skubos tvarka buvo daroma neplaninė operacija, šalinant tris organus (t. l, b. 1. 43), kas, akivaizdu, visapusiškai atsiliepia net dabartinei ieškovės bendrai savijautai ir darbingumui. Jaunesnysis sūnus Mindaugas tuo metu dar buvo nepilnametis (17 m.), vyresnysis sūnus Š. buvo bebaigiąs trečią kursą universitete. Tuo metu abu sūnūs turėjo laikyti egzaminus (gimnazijoje - 10 klasės baigiamuosius, universitete - sesiją) ir tuo pačiu rūpintis ja, besigydančia onkologinėse klinikose ir grįžus namo ambulatoriniam gydymui. Tai ieškovei sukeldavo širdies skausmą, beviltiškumą, pyktį ir dar labiau gilino depresiją. Atsakovas net nemėgino paneigti ieškovės teiginio, kad šiuo jai itin sunkiu laikotarpiu atsakovas nei morališkai, nei materialiai nepadėjo nei ieškovei, nei vaikams. Tai, kolegijos nuomone, sąlygojo, jog būtent dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog atsakovas dar gyvendamas kartu su ieškove beveik nebebendravo su vaikais, savo elgesiu žlugdė besiformuojančių jaunuolių asmenybes (Šarūno liudijimas 2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 25 psl.). Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jis šiuo metu yra atnaujinęs bendravimą su sūnumis. Visiškai natūralu, kad sūnūs, nors jau ir sulaukę pilnametystės, dėl susiklosčiusios situacijos su tėvu patiria moralinį diskomfortą ir kad ieškovė, emociškai išgyvendama dėl tokio atsakovo elgesio, kartu su ja gyvenantiems sūnums turi atstoti ir motiną, ir tėvą.
Nustatyta, jo šalių santuoka truko 22 metus. Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė, nežiūrint į nederamą, žiaurų atsakovo elgesį ir jo girtuoklystę, dėl tuo metu buvusių nepilnamečių vaikų stengėsi santuoką išsaugoti, tuo pačiu menkindama save kaip asmenybę. Kolegijai nekyla abejonių, kad, atsakovui palikus šeimą ir išsikrausčius iš namų, pasinaudojant ieškovės ilgesniu nebuvimu (Vėlinių ir Visų šventų dienos 2007 m.), ieškovė patyrė ypač didelį nervinį sukrėtimą, nes pasijuto išduota ir apgauta, o ieškovės pastangos išlaikyti šeimą, 2007-08-21 kreipiantis į Šeimos santykių institutą (4 t., b. l. 132), nedavė jokių rezultatų. Kauno Šančių poliklinikos 2008-06-27 raštas (1 t. priedas voke) patvirtina ieškovės teiginius, jog ji dėl nuolatinės įtampos šeimoje yra Psichikos sveikatos centro žinioje nuo 2006-12-14, kad jai pripažinta vidutinio laipsnio depresija. Ieškovė, sutuoktiniui palikus šeimą, sužinojusi apie onkologinės ligos diagnozę, patyrė papildomą nervinį sukrėtimą: pasijuto beviltiškoj situacijoj, atsirado bejėgiškumo jausmas, liūdesys, sielvartas, nenoras gyventi, jautėsi psichologiškai palūžus, todėl kreipėsi pagalbos į medikus dėl stacionaraus gydymo (t. 3, b. 1. 78,79), iki šiol vartoja antidepresantus.
Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir remdamasi CK 6.250 str., 3.70 str. 2 d., kolegija panaikina sprendimo dalį, kurioje nuspręsta: „Atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo“ ir priima naują sprendimą: „Priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą“. Kolegijos nuomone, šis neturtinės žalos dydis yra adekvatus ieškovės patirtiems dėl atsakovo kaltės dvasiniams išgyvenimams, širdies skausmui, emociniam diskomfortui ir pašlijusiai sveikatai.
Dėl gyvenamojo namo padalinimo ir kompensacijos už namo renovacijos darbus
Ieškovė ieškiniu prašė padalinti gyvenamąjį namą, žemės sklypą bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini);, bendros 431 194 Lt vertės, jai nuosavybės teisę pripažįstant į 2/3 dalis šio turto; atsakovui atitinkamai 1/3 dalį nurodytojo turto, visą šį turtą jai priteisti natūra, o atsakovui iš jos priteisti 107 799 Lt piniginę kompensaciją, motyvuojant tuo, kad jos artimieji didele dalimi prisidėjo prie šio turto sukūrimo, ir kad su ja kartu gyvena abu sūnūs. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini);, įgytas už jo asmenines lėšas, t. y. jo investiciniais čekiais, ir šalims jau pradėjus gyventi skyrium, todėl šį turtą prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe. Atsakovas prašė pripažinti jam ¾ nuosavybės dalis į gyvenamąjį namą, nes jis prie šio turto sukūrimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis: 7 500 USD pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą Vilniuje (t. 1, b. l. 110) bei lėšomis (jų dydžio neįvardijo), pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį sodo ir garažo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys pripažino pardavę jų bendrai santuokoje įgytą (privatizuotą) trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini);ir šias lėšas taip pat panaudoję gyvenamojo namo statybai, taip pat į tai, kad atsakovas pripažino ieškovės tėvą padėjus statyti namą prisidedant darbu, o ieškovės tėvams padėjus maisto produktais, laikė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas statant gyvenamąjį namą savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo po lygiai, dėl ko šį jų sukurtą turtą laikė bendra jungtine nuosavybe (CK 3.87 str.) ir padalino tik tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, nesant pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovui nesutikus, kad jam už tenkančią gyvenamojo namo dalį būtų sumokėta piniginė kompensacija, namą dalino natūra, priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ jo dalį gyvenamojo namo (CK 3.117 str., 3.127 str. 3 d.).
Nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini);, kurio plotas 0,2412 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);), kurio vidutinė rinkos vertė pagal registrų centro 2008-04-02 duomenis buvo 169 552 Lt; šiame žemės sklype šalys 1993 m. pasistatė gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);), kurio (nebaigto statyti) vidutinė rinkos vertė 2007-03-07 registro duomenimis buvo 254 272 Lt; žemės sklype taip pat yra kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);), kurių vidutinė rinkos vertė 2007-03-07 duomenimis – 7 370 Lt (2 t., b. l. 50-52). Pažymėtina, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta klaida, nurodant, kad gyvenamojo namo vertė yra 431 194 Lt, nes pagal byloje esančius įrodymus (t. 2, b. 1. 19, 50-52), kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, 431 194 Lt - viso nekilnojamojo turto vertė. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog 254 272 Lt dydžio gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė paskaičiuota 2007-03-07 duomenimis. Kadangi stogo rekonstrukcijos darbai pagal Rangos sutartį Nr.07.07.01 su rangovu V. J. (t. l, b. 1. 31, 2 t., b. l. 116) buvo atlikti tik 2008-05-09 (2 t., b. l. 117-135), o po stogo rekonstrukcijos ir kitų namo pagerinimo darbų atlikimo namo vertė nebuvo perskaičiuota, pripažintina, jog tai yra ne dabartinė namo vertė (kuri dėl atliktų pagerinimų yra žymiai didesnė), bet namo vertė, buvusi iki šalys pradėjo gyventi skyrium. Atsakovo nuomone, ši gyvenamojo namo vertė visiškai nelogiška ir klaidinanti, nes pagal jo pateiktus teismui VĮ „Registrų centras“ duomenis (t. 1, b. l. 90, 91) namo rinkos vertė yra 691 216 Lt, o žemės sklypo vertė yra 251 610 Lt. Tačiau kolegija už pagrindą ima būtent ieškovės nurodytas vertes, kurios gerokai artimesnės dabartinėms nekilnojamojo turto kainoms. Pažymėtina, jog pagal viešai deklaruojamas VĮ „Registrų centras“ paskaičiuotas vidutines rinkos vertes pagal unikalų numerį ginčo žemės sklypo vertė 2010-01-01 vertinimo duomenimis yra tik 157 000 Lt, t. y. net 12 552 Lt (169 552-157 000) mažesnė už ieškovės nurodytą žemės sklypo vertę, kai tuo tarpu atsakovo nurodyta sklypo vertė net 94 610 Lt viršija dabartinę žemės sklypo vertę (251 610-157 000). Nors pagal viešai deklaruojamas VĮ „Registrų centras“ paskaičiuotas vidutines rinkos vertes pagal unikalų numerį ginčo namo vertė nurodyta 365 152 Lt (pagal masinį vertinimą) ir nuo ieškovės nurodytos gyvenamojo namo su kiemo statiniais vertės vis tik skiriasi 103 510 Lt (365 152 - 254 272 + 7 370), tačiau pažymėtina, jog atsakovo nurodyta gyvenamojo namo vertė šią sumą viršija net 326 064 Lt, t. y. beveik dvigubai, vien dėl ko šia atsakovo nurodoma gyvenamojo verte negalima vadovautis. Be to, už pagrindą imdama ieškovės nurodytas vertes, kuriomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, kolegija atsižvelgia į tai, jog atsakovas nėra padavęs apeliacinio skundo dėl netinkamo nekilnojamojo turto padalijimo, todėl vadovavimasis kitomis nei pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis turto vertėmis, kolegijos nuomone, pablogintų apeliantės padėtį. Be to, kolegija, nesivadovaudama 365 152 Lt vidutine ginčo namo rinkos verte pagal unikalų numerį, atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad būtent ieškovės lėšomis, šalims ėmus gyventi skyrium, buvo atlikti stogo rekonstrukcijos ir kiti namo pagerinimo darbai, kuriuos pati ieškovė vertina 91 369,14 Lt suma.
Teismas konstatavo, kad atsakovas prie gyvenamojo namo sukūrimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis: 7 500 USD pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį namą Vilniuje bei lėšomis (jų dydžio neįvardijo), pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį sodo ir garažo; faktiškai iš šių lėšų buvo pastatytas ginčo namas. Taip pat sprendime nurodoma, kad atsakovas pripažino, kad ieškovės tėvas padėjo statyti namą, prisidėdamas darbu, ieškovės tėvai padėdavo maisto produktais, todėl teismas laikė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas statant gyvenamąjį namą savo asmeninėmis lėšomis ir darbu prisidėjo po lygiai. Kolegija nepritaria apeliantės teiginiui, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas prie namo statybos prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis. Kaip matyti iš byloje esančios 1992-07-27 sutarties (t. l, b. 1. 110), atsakovas pardavė už 20 000 rublių asmeninės nuosavybės teise turėtą vieno kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini);. Nors atsakovas ir nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis prie namo statybos prisidėjo lėšomis, gautomis pardavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią dalį sodo ir garažo, tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šia aplinkybe vadovavosi visiškai pagrįstai, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė pripažino, kad iki santuokos su ieškove sudarymo atsakovui priklausė Vilniuje butas, garažas bei sodo dalis, kuriuos atsakovas pardavė prieš pradedant gyvenamojo namo statybą (2009-06-16 teismo posėdžio protokolo 3 lapas). Tai reiškia, kad kita proceso šalis pripažino aplinkybę, kad iki santuokos sudarymo priklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise butas, sodo dalis ir garažas, kuriuos pardavė, o gautas lėšas įdėjo į gyvenamojo namo statybą, ir šių aplinkybių papildomai nereikėjo įrodinėti (CPK 182 str. 5 p.). Be to, pati apeliantė, apklausiama teismo posėdyje, pripažino tai, kad nei žemės sklypo įsigijimu, nei projektine namo dokumentacija, nei namo statyba, nei namo statybos finansavimu nesirūpino, kad už viską, kas siejasi su statybomis, mokėjo išskirtinai tik atsakovas. Tai reiškia, kad ieškovė nežinojo, už ką ir kiek atsakovas sumokėjo. Atsakovo teiginį, kad ieškovės tėvai negalėjo jos paremti pinigais, paneigia VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma apie išmokas Vytautui K. U. (4 t., b. l. 72), 2004-11-09 Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (4 t., b. l. 73-74) ir 7-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma (4 t., b. l. 75). Tačiau, nors byloje ir yra ieškovės pateiktų duomenų apie tai, kad ieškovė prie namo statybų prisidėjo ne tik artimųjų darbu bei maisto produktais, bet ir tėvų ir kitų asmenų jai paskolintomis lėšomis (t. l, b. 1. 36-41, Vytauto Kazimiero Urbšio parodymai 2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 5, 17 psl.), tačiau, kolegijos nuomone, šiais įrodymais, nesant duomenų, kad pinigai ieškovei buvo skolinami jai asmeniškai jos asmeninei nuosavybei kurti bei kad grąžintos skolos buvo ne iš bendrų sutuoktinių lėšų, o iš ieškovės asmeninių lėšų, nėra paneigiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas prie gyvenamojo namo statybos prisidėjo lygiomis dalimis. Kolegijos nuomone, nukrypti nuo lygių dalių principo šioje byloje nėra teisinio pagrindo ir įvertinus ieškovės tėvų pagalbą darbu bei pinigais.
Apeliantės teigimu, dėl psichologinio ir fizinio atsakovo smurto, nuolatinio jo alkoholizmo ir neištikimybės ieškovei diagnozuota depresija, išsivystė onkologinė liga, ieškovė yra sunkus ligonis (ką pripažino ir pats atsakovas (2009-06-16 parengiamojo teismo posėdžio protokolo 5, 11 psl.)), todėl šiuo atveju egzistuoja pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3, o atsakovui - 1/3 ginčo gyvenamojo namo. Kolegija nemano, kad šios aplinkybės turėtų nulemti didesnės nei ½ gyvenamojo namo dalies priteisimą apeliantei, tačiau į šiuos kriterijus ir kitas svarbias aplinkybes atsižvelgia, spręsdama klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 str. 1 d.).
LAT 2006-10-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006 pažymėjo, kad: „Spręsdamas dėl bendro turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į CK 3.123 str. 1 dalyje ir 3.124 str. 3 dalyje nustatytas aplinkybes. Šiuose straipsniuose pateikiamas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, į kurias privalo atsižvelgti teismas. Įstatymuose pateikiamas aplinkybių (kriterijų) sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos ypatumus, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Svarbu, kad teismas konstatuotų aplinkybes, kuriomis grindžia parinktą bendro turto padalijimo būdą. [...] galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys (komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę jiems naudotis padalytu turtu, derinant interesus)“. Taip pat LAT 2005-11-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-529/2005 pasisakė, jog: „Teismas, tam tikrus klausimus, tarp jų - ir susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), spręsdamas savo nuožiūra, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingas aplinkybes ir būtent atsižvelgdamas į jas spręsti klausimus dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turto padalijimo tinkamiausio būdo parinkimo“. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 2, b.1.112), gyvenamojo namo bendras plotas sudaro 500,23 kv. m, tačiau gyvenamasis plotas - tik 77,77 kv. m, kambarių skaičius - 3 (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla - t. l, b. 1. 128). Kadangi šiame name kartu su ieškove gyvena šalių sūnūs, akivaizdu, jog atsakovo sugrįžimas į gyvenamąjį namą, kuriame jis negyvena nuo 2007-11-02, ir gyvenimas tose pačiose patalpose kaip ir ieškovė, su kuria santykiai itin konfliktiški, jau savaime būtų labai komplikuotas, keltų neigiamas emocijas. Ieškovei dėl pašlijusių santykių šeimoje buvo diagnozuota depresija, konstatuota ir onkologinė liga, todėl kolegija visiškai pritaria ieškovės argumentams, jog bendras judviejų gyvenimas viename name yra absoliučiai neįmanomas. Apylinkės teismas sprendimą grindė iš esmės tik tuo argumentu, jog atsakovas nesutiko, kad už jam tenkančią gyvenamojo namo dalį būtų sumokėta piniginė kompensacija, ir vien tik dėl to šis turtas buvo padalintas natūra, priteisiant ieškovei ir atsakovui po ½ dalį gyvenamojo namo. Tačiau, kolegijos nuomone, teismas nevertino šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei nesiekė skirtingų interesų pusiausvyros, todėl netinkamai taikė CK 3.117 str., 3.127 str. 3 d., nukrypo nuo LAT formuojamos praktikos, dėl to sprendimas šioje dalyje turėtų būti panaikintas ir priteista ieškovei gyvenamasis namas, kurio vidutinė rinkos vertė – 254 272 Lt, ir kiemo statiniai, kurių vidutinė rinkos vertė - 7 370 Lt, esantys (duomenys neskelbtini);, natūra, o atsakovui iš ieškovės priteista kompensacija už atsakovui priklausančią ½ dalį, sudaranti 130 821 Lt.
Teisėjų kolegija atsižvelgia taip pat į tai, kad ginčo namo padalijimas šalims po 1/2 dalį prieštarautų protingumo ir teisingumo principams, nes 1/2 dalies namo rinkos vertė yra daugiau nei per pusę mažesnė, nei viso namo rinkos vertė. Namo padalijimas natūra šalims po 1/2 dalį kiekvienai šaliai reikštų nuostolius, apskaičiuojamus namo dalies vertės ir likvidumo rinkoje sumažėjimu. Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių, neturėdamas nuosavybės teise jam priklausančios kitos gyvenamosios patalpos, namą natūra priteisus ieškovei praranda galimybę sugrįžti ir po keleto name negyventų metų vėl apsigyventi tame pačiame name, taip pat tai, kad ginčo namas turi antrą įėjimą, kolegijos nuomone, nėra lemiama šio teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes kolegija pirmenybę teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui, tuo labiau, kad didesnė dalis gyvenamojo ploto I aukšte ir mansardoje (visiškai) yra neįrengta. Atsižvelgiant į šalių itin konfliktinius santykius ir ieškovės sveikatos būklę, vienam sutuoktiniui (ieškovei) viso namo priteisimas, o atsakovui skyrimas kompensacijos pinigais, kolegijos nuomone, atkurtų šalių teisinę taiką (CPK 2 str.) ir užkirstų kelią šalių ginčui dėl teisės ateityje.
Be to, namo kaip vientiso nekilnojamojo daikto atidalijimas ir buvusių sutuoktinių tapimas bendraturčiais itin apsunkintų šio daikto valdymo ir naudojimosi juo bei disponavimo teisių įgyvendinimą, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalims jau ėmus gyventi skyrium, išimtinai ieškovės lėšomis, buvo atlikti šio namo stogo rekonstrukcijos ir kiti namo pagerinimo darbai, kuriuos pati ieškovė vertina 91 369,14 Lt suma. Atsakovo teigimu, ši rekonstrukcija ieškovės atlikta be jo sutikimo, nesant būtinumo, be projekto ir pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui. Apylinkės teismas, atmesdamas ieškinio dalį dėl 91 369,14 Lt priteisimo už namo renovacijos ir pagerinimo darbus, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad buvo būtina atlikti stogo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus; ieškovė šių renovavimo ir rekonstrukcijos darbų nederino su bendros jungtinės nuosavybės dalininku - atsakovu, juos atliko po to, kai ji su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, t. y. po 2007-11-02, todėl laikė, kad stogo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus ji atliko savo rizika. Taip pat, teismo nuomone, be atsakovo sutikimo ir jiems gyvenant skyrium ieškovė atliko ir kitus namo renovacijos ir rekonstrukcijos darbus 11 879,14 Lt sumai. Teismas, vadovaudamasis CK 3.109 str. 1 d. 5 p., laikė, kad visi šie darbai atlikti ieškovės rizika, o jų atlikimo kaštai ir išlaidos už medžiagas tarp sutuoktinių nedalintini.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad visas gyvenamasis namas natūra atitenka ieškovei, bei į tai, kad namo vertė, pagal kurią kolegija paskaičiavo atsakovui tenkančią kompensaciją, Registrų centro duomenimis buvo nustatyta 2007-03-07, o Rangos sutartis Nr.07.07.01 su rangovu V. J. buvo sudaryta tik 2007-07-01 (tai matyti iš sutarties numerio, t. l, b. 1. 31) ir stogo renovacijos darbai, ieškovės teigimu, prasidėjo tik 2007 metų vasarą, o po renovacijos ir pagerinimo darbų atlikimo namo vertė nebuvo perskaičiuota, pripažintina, jog ieškovė negali pretenduoti į jokią dalį stogo renovacijai išleistų lėšų, dėl ko, kolegijos nuomone, šioje dalyje apeliacinis skundas dėl 16 330 Lt kompensacijos už namo renovacijos ir pagerinimo darbus priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Kolegijos nuomone, būtent priteisus visą gyvenamąjį namą natūra ieškovei, jai vienai tektų atliktos stogo rekonstrukcijos įteisinimo pasekmės, jų neperkeliant atsakovui.
Dėl kompensacijos už bendro turto išlaikymą
Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl nepriteisimo iš atsakovo išlaidų už sunaudotą elektros energiją, ieškovei nepateikus įrodymų, koks įsiskolinimas už elektros energiją buvo iki 2007-11-02 (t. y. kai atsakovas išėjo gyventi kitur) ir kad yra prašoma priteisti piniginę kompensaciją už susidariusį įsiskolinimą iki atsakovui gyvenant kartu. Nustatyta, jog byloje yra pateikti tokie mokėjimo kvitai: 2007-11-11 - 469,65 Lt (t. 2, b.1. 38), 2007-12-02 - 500,03 Lt (t. 2, b. 1. 38). Vėliau buvo gautas AB „VST“ įspėjimas „Dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo“ (t. 2, b. 1. 36), kuriame nurodyta, kad 2008-01-07 įsiskolinimas yra 1 252,68 Lt. Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad, šalims pradėjus gyventi skyrium nuo 2007-11-02, per nepilnus porą mėnesių negalėjo susidaryti net 2 222,36 Lt skola. Kolegija su šia argumentacija nesutinka, tuo labiau, kad nuo 2007 m. vasaros ieškovė vykdė stogo renovacijos ir namo pagerinimo darbus, kas, kolegijos nuomone, ir galėjo sąlygoti padidintą elektros energijos suvartojimą. Kadangi apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė priteisti piniginę kompensaciją už elektros energijos skolą kaip neįrodytą, kolegija sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo tik 1 797 Lt kompensacija, likusioje dalyje ieškinį atmetant, palieka nepakeistą.
Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);, pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe
Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi 2008-04-07 atsakovas pirko 0,2412 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);, prieš tai 61,61 Lt jis buvo apmokėjęs savo investiciniais čekiais, kas laikytina asmeninėmis atsakovo lėšomis; šis turtas įgytas po to, kai teismo sprendimu pripažinta, jog nuo 2007-11-02 šalys pradėjo gyventi skyrium, todėl laikytina, kad nurodytasis žemės sklypas yra įgytas už asmenines atsakovo lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė. Apylinkės teismo nuomone, ieškovė esą neįrodė, kad prie šio turto įsigijimo ji prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, arba kad jis buvo įgytas iš bendrų santuokinių lėšų. Tačiau šios teismo konstatuotos aplinkybės, kolegijos nuomone, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Kaip matyti iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, kuria įsigyta 0,238 ha sklypo dalis (t. 2, b.1.54), sklypo kaina buvo 6 161 rublių, o ne investicinių čekių. Kadangi teismas netinkamai interpretavo byloje esantį įrodymą, ieškovė pateikė žemės sklypo įkainojimo aktą (4 t., b. l. 76) bei mokėjimo pranešimą (4 t., b. l. 77), kuriuose aiškiai matyti, kad 0,238 ha žemės sklypo kaina - 6 161 rublių grynais pinigais, o ne investicinių čekių. Kadangi apmokėta pinigais santuokos metu, taikoma CK 3.88 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovas prezumpcijos, kad 6 161 rublių buvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaneigė. 2008-02-20 pažymoje „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pardavimo“ (t. 2, b.1.55) nurodyta, kad: „Atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 0,2412 ha žemės sklypo plotas. Atsakovas 2007-10-03 (t. y. dar santuokos metu ir net gyvenant kartu) pateikė prašymą leisti pirkti naudojamą žemės sklypą. Už 32 kv. m pilietis 2008-02-20 sumokėjo 674,30 Lt“. Kaip matyti iš 2008-04-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (t. 2, b.1.49), viso sklypo kaina sudarė 50 825,66 Lt, tačiau atsakovas 2008-02-20 sumokėjo tik 735,91 Lt. Vadinasi, atsakovas, sudarydamas šią sutartį, turėjo sumokėti tik 1,45 procento visos sklypo vertės. Tai patvirtina ir 2008-03-21 Kauno apskrities viršininko įsakymas „Dėl kitos paskirties žemės (duomenys neskelbtini) pardavimo“, kuriuo į 0,2412 ha žemės buvo įskaityta 1992 m. sumokėta suma ir 2008 m. sumokėti 735,91 Lt (4 t., b. l. 78). Kolegija sprendė, jog, vadovaujantis CPK 314 str., šių apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. skundžiant sprendimą apeliacine tvarka, nes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje jau pateiktoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą mokėjimo už sklypą datą - 1992-07-28 (t. 2, b.1. 54) bei faktą, kad 1992 m. buvo apmokėta beveik visa žemės sklypo kaina, taip pat į 2008-04-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje (t. 2, b.1.49) įvardintą 50 825,66 Lt sklypo kainą bei atsakovo sumokėtą iš asmeninių lėšų tik 735,91 Lt sumą. CK 3.90 str. 2 d. numato, kad jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Iš aukščiau pateiktų dokumentų akivaizdu, kad, nors atsakovas galutinę žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė šalims pradėjus gyventi skyrium, tačiau iš esmės beveik visa (t. y. 98,55 proc.) sklypo kaina buvo sumokėta lėšomis, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovei priteistina 1/2 dalis žemės sklypo. Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas savo asmeninėmis lėšomis padengė tik 1,45 procento visos sklypo vertės, ir pripažindamas šį žemės sklypą atsakovo asmenine nuosavybe, kolegijos nuomone, netinkamai taikė CK 3.90 str. 2 d., taip pat pažeidė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei skirtingu interesų pusiausvyros principą, todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas, priimant naują sprendimą priteisti ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti 84 776 Lt kompensaciją už 1/2 sklypo vertės.
Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui priteistina kompensacija už ½ dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto sudaro 215 597 Lt ir atitinka jam tenkančios turto dalies vertę, kurios dydis yra pagrįstas rinkos vertės įvertinimu. Kolegijos nuomone, tai yra pakankama suma, už kurią atsakovas galėtų įsigyti gyvenimui tinkantį butą Kauno mieste, jeigu gyvenamąjį būstą Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena šiuo metu, dėl tam tikrų priežasčių jam tektų apleisti.
Kolegija, apeliacinį skundą patenkinusi iš dalies, atitinkamai priteisia iš atsakovo 54,6 procentus ieškovės sumokėto 5 688 Lt žyminio mokesčio, t. y. 3 105,28 Lt, bei 54,6 procentus ieškovės sumokėtų 2 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 1 528,8 Lt. Kolegija, nustatydama ieškovės laimėtos (atsakovo pralaimėtos) apeliacijos dalį, įvertina tai, kad buvo patenkintas reikalavimas dėl kaltės (131 Lt), dėl neturtinės žalos (300 Lt), dėl nekilnojamojo turto būdo pakeitimo (131 Lt) bei reikalavimas dėl ½ dalies žemės sklypo (2 543,28 Lt), t. y. 3 105,28Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta: „Šalių santuoką, sudarytą 1986-01-30, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.306, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės“. Šioje dalyje priimti naują sprendimą: „Šalių santuoką, sudarytą 1986-01-30, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.306, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės“.
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta: „Atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo“. Šioje dalyje priimti naują sprendimą: „Priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinę žalą“.
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta: „Ieškovei ir atsakovui priteisti po ½ dalį nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini);, Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);), 431 194 Lt vertės“. Šioje dalyje priimti naują sprendimą: „Priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, 254 272 Lt vertės, ir kiemo statinius, 7 370 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini);, natūra, atsakovui išmokant 130 821 Lt kompensaciją už 1/2 dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinių“.
Panaikinti sprendimo dalį, kurioje nuspręsta: „Atmesti ieškovės ieškinio dalį dėl 0,2412 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);, 169 552 Lt vertės priteisimo, laikant, kad šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė“. Šioje dalyje priimti naują sprendimą: „Priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą - 0,2412 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);, 169 552 Lt vertės, natūra, atsakovui išmokant 84 776 Lt kompensaciją už 1/2 dalį žemės sklypo“.
Priteisti ieškovei iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio dalį 3 10528 Lt ir 1 528,8 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.