- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- I-4145-281/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04528-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. G. 2015-09-16 teismui padavė skundą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigoti LAVL atlikti pareiškėjui operaciją (b. l. 1-5).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą grindžia tuo, kad jį atvežus į ligoninę atlikti nosies operaciją, gydytojas atostogavo, todėl pareiškėjas ligoninėje be reikalo buvo laikomas visą savaitę, negalėjo rūkyti, gauti laiškų, naudotis biblioteka, pasimatyti su drauge. Ligoninė, nesuteikdama pareiškėjui reikalingo gydymo, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 174 str. nuostatas. Be to, Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, yra tik vienas tualetas su dviem praustuvėmis, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei 5,1 kv. m, rūkantiesiems neįrengtos specialios vietos rūkyti. Dėl šių aplinkybių buvo pažeistas pareiškėjo orumas, jis buvo pažemintas. Pareiškėjas, sužinojęs, kad jam medicinos paslauga nebus teikiama, kreipėsi į ligoninės direktorių; Chirurginio skyriaus vedėjas pareiškėją užtikrino, kad šis yra užregistruotas konsultacijai, tačiau pareiškėjas gavo iš Santariškių klinikų atsakymą, kad jis jokiai konsultacijai registruotas nebuvo. Pareiškėjo teigimu, dėl šių priežasčių jam turi būti atlyginta neturtinė žala.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Teisme gautas rašytinis pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 12-15).
Nurodė, kad ligoninė nefiksuoja, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, to daryti teisės aktai neįpareigoja. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, nes stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti suteikiamos visiems to reikalaujantiems asmenims. Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Teisės aktai nenustato, kokie baldai turi būti įrengti ligoninėje. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus. Ligoninėje taip pat yra biblioteka, kuri prieinama visiems ligoninės pacientams. Pažymi, kad gydytojų atostogų metu pacientai apžiūrimi kitų, juos pavaduojančių gydytojų, todėl medicinos paslaugos visada suteikiamos. Taip pat, kad pareiškėjui 2015-11-26 numatyta otrorinolaringologo konsultacija Santariškių klinikose. Teisės aktai draudžia rūkyti bendro naudojimo patalpose, ligoninė tinkamai įgyvendina šį draudimą. Pacientai turi teisę susirašinėti, leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Dėl to, atsakovės teigimu, nėra pagrindo pareiškėjui atlyginti neturtinę žalą.
Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už jo laikymą LAVL nuo 2015-07-21 iki 2015-07-28 sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, bei medicinos paslaugos nesuteikimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė jį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95). Kaip ne kartą pažymėjo EŽTT savo praktikoje, ypač mažas kameros plotas yra labai svarbi aplinkybė, kurią būtina įvertinti sprendžiant, ar kalinimo sąlygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. prasme. Ypač mažas kamerų plotas yra savaiminis pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios (žr., pvz., EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, 53254/98).
Pareiškėjas teigia, kad jis LAVL patalpose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį minimalųjį gyvenamąjį plotą.
Remiantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.4 p., vienam asmeniui LAVL palatose tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis 5,1 kv. m.
Nustatyta, kad pareiškėjas jo gydymo LAVL laikotarpiu buvo laikomas 8 lovų 34,06 kv. m ploto Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4. Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas minimalus plotas, o pateikti konkretaus skaičiaus, kiek palatoje buvo laikoma asmenų atitinkamomis dienomis, negalėjo. Tai, kad LAVL nefiksuoja tokios statistikos, vertintina pareiškėjo naudai, dėl to pripažintina, kad pareiškėjas buvo laikomas patalpoje, kurioje vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis už teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi.
Pareiškėjas taip pat teigė, kad LAVL Chirurgijos skyriuje buvo tik vienas tualetas ir pora praustuvių, skirtų dideliam asmenų skaičiui, pareiškėjui nesudarytos sąlygos rūkyti, jis negalėjo gauti laiškų, susitikti su drauge.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 p. įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 p. nurodoma, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Analogiškos sanitarinio mazgo įrengimo nuostatos numatytos ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 35.5 punkte. Ligoninėje įrengtas sanitarinis mazgas nurodytus reikalavimus atitiko. Teisės aktai nenumato, keliems asmenims naudotis turi būti skirtas sanitarinis mazgas.
Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Tabako kontrolės įstatymo draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose, todėl atsakovė, nesudarydama sąlygų pareiškėjui rūkyti, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo gydymo stacionare istorijos išraše pažymėta, jog pareiškėjas yra nerūkantis (b. l. 17).
Bausmių vykdymo kodekso 99 str. 1 d. nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl apribotos teisės susirašinėti, atmestini. Remiantis atsakovės paaiškinimu, ligoninėje yra biblioteka, todėl pareiškėjas galėjo naudotis jos paslaugomis. Pareiškėjo argumentai dėl pasimatymų, kuriuos galėjo turėti, jei nebūtų likęs savaitę laiko ligoninėje, atmetami kaip nepagrįsti, nes vertinami kaip subjektyvūs samprotavimai, nesusiję su jokiais atsakovės veiksmais.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad LAVL administracija neužtikrino medicinos paslaugų teikimą, nes atvežus pareiškėją į ligoninę gydytojas specialistas atostogavo. Remiantis LAVL vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LAVL direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191, 8 p., budintis gydytojas apžiūri atvykusius pacientus, įvertina jų sveikatos būklę, suteikia skubią medicininę pagalbą (jei tokia būtina) ir nukreipia juos į atitinkamus gydomuosius skyrius. Jei pristatytam pacientui būtina skubioji medicinos pagalba, kurios ligoninė suteikti negali, ligoninės administracija nedelsiant organizuoja jos teikimą viešojo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (12 p.). Nustatyta, kad pareiškėjas į ligoninę buvo atvežtas planine tvarka konsultacijai, 2015-07-22 gydytojui apžiūrėjus pareiškėją, atlikus diagnostinius tyrimus, jam nustatyta diagnozė – lėtinis rinitas, būklė stabili; kadangi gydytojas specialistas tuo metu atostogavo, pareiškėjui užsakyta planine tvarka konsultacija Santariškių klinikose 2015-11-26 (b. l. 17-19). Duomenų, kad pareiškėjui buvo reikalinga skubi medicinos pagalba, nenustatyta. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad LAVL atliko veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo argumentai atmetami.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su nusiskundimais būtų kreipęsis į LAVL administraciją; nenustatyta, kad atsakovė būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai nebuvo nepertraukiami, nes pareiškėjui sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val. laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore Chirurgijos skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl pareiškėjo dėl to patirti tam tikri išgyvenimai buvo trumpalaikiai. Be to, tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs itin nedidelę pažeidimo trukmę (7 dienas), sukeltas pasekmes, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą, priimtą adm. byloje Nr. A146-1527/2012; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą adm. byloje Nr. A575-1028/2014).
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.