Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. M. skundą dėl notarės J. D. veiksmų, suinteresuotas asmuo – notarė J. D., L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (e. b. l. 54-56, e. b. priedo l. 10). Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrįstumo – priimti iš T. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio L. D. vardu.

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. K. (e. b. l. 12), kuri buvo L. D. motina (e. b. l. 10); pareiškėja yra L. D., likusio be tėvų, rūpintoja (e. b. l. 8, 16-21).

11. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 28 d. dėl palikimo priėmimo nepilnamečio L. D. vardu kreipėsi į Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarę J. D., kuri 2023 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. S-40 atsisakė atlikti notarinį veiksmą (toliau – Nutarimas) (e. b. l. 7, 13).

12. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėja T. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko L. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu po palikėjos (motinos) I. K. mirties 2023 m. sausio 8 d. pagal apyrašą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eS2-8723-1099/2023, atsisakė priimti pareiškėjos T. M. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu kaip nenagrinėtiną teisme.

13. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnis).

14. Tokia notaro funkcijų samprata reiškia, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, atsisakymas negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018; 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-378/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl notarės J. D. veiksmų teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

16. Kaip jau minėta, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-8723-1099/2023, atsisakė priimti pareiškėjos T. M. prašymą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu kaip nenagrinėtiną teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi išaiškino pareiškėjai, kad 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.54¹, 3.54², 3.54³, 3.54⁴, 3.76¹ straipsniais įstatymu Nr. XIV-1346 pakeitus CK 3.188 straipsnį jis buvo papildytas 5 dalimi, pagal kurią išankstinis teismo leidimas nereikalaujamas rūpintojai siekiant priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

17. Pareiškėja T. M. 2023 m. kovo 28 d. pateikė prašymą notarei J. D., prašydama priimti palikimą jos globotinio L. D. vardu po jo motinos I. K. mirties be teismo leidimo.

18. Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarė J. D. Nutarimu nutarė atsisakyti atlikti pareiškėjos T. M. prašomą atlikti notarinį veiksmą. Savo atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notarė grindė dviem pagrindais: 1) vadovaudamasi CK 3.240 straipsnio 3 dalimi, CK 3.244straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad sandoriams, kurių suma yra didesnė nei 1500 Eur yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; sprendė, kad paveldimo turto vertė bus didesnė nei 1500 Eur; 2) į notarą turi kreiptis pats nepilnametis L. D., nes jam šiuo metu yra 15 metų, ir priimti palikimą po savo motinos mirties jis turi pats su rūpintojos T. M. raštišku sutikimu, kuriam reikalingas išankstinis teismo leidimas.

19. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas ir šio proceso metu vyksta mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, perėmimas. CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą, t. y. atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti paveldėtą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-84-642/2020).

20. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų, kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

21. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Tačiau CK 3.188 straipsnis buvo pakeistas 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.54¹, 3.54², 3.54³, 3.54⁴, 3.76¹ straipsniais įstatymu Nr. XIV-1346. Minėto įstatymo pagrindu CK 3.188 straipsnis buvo papildytas 5 dalimi, nustatančia išimtį iš to paties straipsnio 1 dalies. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 5 dalimi, išankstinio teismo leidimo sudaryti CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius (tame tarpe ir nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą) nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga. Anksčiau aptarti pakeitimai įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d.

22. Pareiškėja yra nepilnamečio L. D. rūpintoja. Globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismo vertinimu, globėjams ir rūpintojams taip pat taikytinos CK 3.188 straipsnio normos.

23. Suinteresuotas asmuo notarė J. D. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti iš T. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio L. D. vardu, nurodydama, kad paveldimo turto vertė bus didesnė nei 1 500 Eur, o tokiam sandoriui sudaryti yra reikalingas rašytinis pareiškėjos sutikimas, kuriam būtinas išankstinis teismo leidimas.

24. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti vienašaliai sandoriai yra sudaromi (pagal vienašalį pareiškimą dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo) notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba patvirtinant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Tai reiškia, kad vienašalis sandoris dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti yra privalomai sudaromas notarine forma, todėl tokiam sandoriui nereikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66-5.67 straipsniai).

25. Be to, CK 3.188 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga notarui, prieš tvirtinant sandorį, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertinti, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnyje numatyta sandorių tvirtinimo ir registravimo tvarka). Taigi notarui suteikta teisė be teismo leidimo įvertini, ar sudaromas sandorinis notarine forma (šiuo atveju vienašalis sandoris – palikimo priėmimas) nepažeis nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.

26. Nors suinteresuotas asmuo notarė J. D. nurodė, kad palikimo priėmimas yra universalus, neatšaukiamas sandoris, kurio pagrindu gali tekti atsakyti už palikėjo skolas, o palikimo priėmimo momentu, paveldimo turto vertė nėra aiški, todėl išankstinė teismo patikra siekiant priimti palikimą yra reikalinga, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad po minėto CK 3.188 straipsnio papildymo 5 dalimi, nepilnamečio vaiko teisių ir interesų patikros pareiga tenka notarui, o ne teismui. Be to, CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Taigi nesant aiškiai paveldimo turto apimčiai, jo vertei, nepilnametis L. D. turi teisę priimti palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

27. Taip pat suinteresuotas asmuo notarė J. D. nurodė, kad sandoriams, kurių suma didesnė nei 1 500 Eur, sudaryti reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis).

28. Tačiau pirmiausiai ir pati notarė pateiktame atsiliepime nurodė, kad palikimo priėmimo metu paveldimo turto vertė nėra aiški. CK 3.244 straipsnio 2 dalis yra taikoma tada, kai sandorio vertė aiškiai yra didesnė nei 1 500 Eur. Teismas sprendžia, kad notarė, neturėdama duomenų, kad palikimo priėmimo metu paveldima turto vertė viršija 1 500 Eur, neturėjo pagrindo vadovautis CK 3.244 straipsnio 2 dalimi.

29. Be to, suinteresuotas asmuo notarė J. D. vadovaujasi nuostata, kuri reguliuoja dvišalių/daugiašalių sandorių atvejus (pagal CK 3.244 straipsnio 3 dalį – visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį).

30. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Dvišaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Daugiašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti reikalinga suderinta trijų ir daugiau šalių valia (CK 1.63 straipsnio 7 dalis).

31. Kaip jau buvo nustatyta, nagrinėjamu atveju yra siekiama atlikti vienašalį sandorį dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu, kuris yra privalomai sudaromas notarine forma, todėl CK 3.244 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos negali būti taikomos nagrinėjamu atveju, nes palikimo priėmimo klausimus reguliuoja CK 3.188 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, atmestini notarės J. D. argumentai dėl CK 3.244 straipsnio 2 dalies taikymo nagrinėjamu atveju, nes esamą situaciją reguliuoja lex specialis CK 3.188 straipsnis (konkrečiai jo 1 dalies 2 punktas ir 5 dalis), kuriuo notarė ir privalėjo vadovautis.

32. Suinteresuotas asmuo notarė J. D. Nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kuriame be jau įvertintų atsisakymo priežasčių nurodė, kad į notarų biurą turi kreiptis nepilnametis L. D., o pareiškėja, kaip nepilnamečio L. D. rūpintoja, turi pateikti raštišką sutikimą, kuriam būtinas teismo leidimas.

33. Nustatyta, kad pareiškėja T. M. 2023 m. kovo 28 d. pateikė prašymą notarei J. D., prašydama priimti palikimą jos globotinio L. D. vardu po jo motinos I. K. mirties be teismo leidimo.

34. Nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Sutikimo forma turi atitikti sudaromo sandorio formą (CK 2.8 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas duoda sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padeda ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje (CK 3.240 straipsnio 3 dalis).

35. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose apžvalgoje buvo išaiškinta, kad taikant CK 3.188 straipsnį, CK 2.8 straipsnio norma, kurioje nustatyta, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, netaikoma.

36. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo minėta apžvalga buvo paskelbta prieš CK 3.188 straipsnio papildymą 5 dalimi, teismas sprendžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai yra reikšmingi ir nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar notarė J. D. pagrįstai reikalavo L. D. rūpintojos T. M. raštiško sutikimo. Teismas sprendžia, kad pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu analogiškai turi būti vadovaujamasi ir pasikeitus teisiniam reguliavimui: jeigu CK 2.8 straipsnio norma nebuvo taikoma aiškinant CK 3.188 straipsnį sprendžiant klausimus dėl teismo leidimo išdavimo priimant palikimą nepilnamečio vaiko vardu, šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai inter alia išlieka galioti ir notarams, nes būtent šiems subjektams buvo perkelta vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo patikros funkcija.

37. CK 3.188 straipsnio papildymo 5 dalimi tikslas buvo vaiko teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo patikros funkcijos perkėlimas iš teismo notarui, kai CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodyti sandoriai (tarp jų ir palikimo priėmimas) yra sudaromi notarine forma. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.65, 1.117, 3.51, 3.52, 3.53, 3.61, 3.66, 3.67, 3.73, 3.77, 3.79, 3.85, 3.103, 3.140, 3.144, 3.188, 5.7, 6.492, 6.493 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 3.54¹, 3.54², 3.54³, 3.54⁴, 3.76¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-1346 aiškinamasis raštas (toliau – Aiškinamasis raštas), kuriame nurodoma, kad atsisakoma teismo leidimų kai kurių CK 3.188 straipsnyje numatytų sandorių atveju, bet ir užtikrinama vaiko teisių ir interesų apsaugos (saugiklių) sistema sudarant šiuos sandorius. Taip pat Aiškinamajame rašte nurodoma, jog siekiant aiškumo, CK 3.188 straipsnio 5 dalyje papildomai nurodoma, kad notaras prieš tvirtindamas sandorį Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar sudarius sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, t. y. akcentuojama, kad notaras dėl aptariamo sandorio atlieka Notariato įstatyme numatytus veiksmus.

38. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 46 straipsnio 4 dalis nustato, kad prieš tvirtindamas CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytą sandorį, notaras Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje patikrina duomenis apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą bei apie tai, ar šeima iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, taip pat vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatyta globa (rūpyba). Jeigu yra nustatytas bent vienas iš šioje dalyje nurodytų atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo pateikti informaciją, su kokiais galimais vaiko teisių pažeidimais yra susijęs tas atvejis. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija šioje dalyje nurodytą informaciją notarui pateikia ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jo kreipimosi gavimo dienos. Gavęs informaciją iš valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos, notaras įvertina, ar sudarius šį sandorį bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

39. Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 46 straipsnio 5 dalis numato, jog notaras, nustatęs, kad sudarius šio straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse nurodytus sandorius nebus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, atsisako atlikti notarinį veiksmą šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

40. Nagrinėjamu atveju notarė J. D. Nutarimu nenustatė, nenurodė ir neįvertino, kad nepilnamečio vaiko L. D. teisės ar interesai bus pažeisti priėmus jo rūpintojos T. M. prašymą dėl palikimo priėmimo. Nors teismas pareikalavo notarę J. D. pateikti mirusiosios I. K. paveldėjimo bylą, notarė pateikė duomenis, kad paveldėjimo byla nėra pradėta, o teismui buvo pateiktas T. M. 2023 m. kovo 28 d. prašymas su priedais ir notarės J. D. Nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą.

41. Iš notarės pateiktų dokumentų nenustatyta, kad ji vykdė Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nustatytus veiksmus, nors turėjo duomenis apie nepilnamečiui L. D. nustatytą rūpybą.

42. Teismo vertinimu, notarė J. D. turėjo pagrindą spręsti, kad nepilnametis L. D., būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektu, turi su turtu (šiuo atveju atsiradusiu po jo motinos mirties) susijusias teises, kurias nagrinėjamu atveju siekė įgyvendinti per savo atstovę – rūpintoją T. M..

43. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose (pavyzdžiui, CPK 582 straipsnio 4 dalyje). Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose apžvalgą).

44. Geriausių vaiko interesų principą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas: geriausių vaiko interesų prioriteto principas reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (4 straipsnio 1 punktas).

45. Notarui CK 3.188 straipsnio 5 dalies pagrindu tenka pareiga užtikrinti geriausius vaiko interesus. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos duomenys ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad susidariusi situacija neatitinka geriausių vaiko interesų.

46. Teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju notarė privalėjo vadovautis CK 3.188 straipsnio 1 ir 5 dalimis, kaip lex specialis nereikalaujančia išankstinio teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kai sandoris sudaromas notarine forma, o rūpintojos nei sutikimas, nei teismo leidimas šiam sutikimui nėra būtinas dėl nutarties 33-43 punkte nurodytų motyvų.

47. Teismas pažymi, kad pagal CK 5.52 straipsnį, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis).

48. Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

49. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėja teismo prašo įpareigoti Vilniaus m. 36-ojo notarų biuro notarę J. D. atlikti notarinį veiksmą – priimti iš T. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nepilnamečio vaiko L. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti geriausius vaiko turtinius interesus (vaiko interesų apsauga yra ir viešo intereso apsauga) turi būti nurodomas konkretus palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas pagal antstolio sudarytą apyrašą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 30 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose apžvalgą).

50. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju nėra aiški paveldimo turto apimtis, taip pat palikėjos įsipareigojimų ir kreditorių reikalavimų dydis, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai tikslinga priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, atsiradusį po I. K. mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 3.188, 5.53 straipsniai; CPK 582 straipsnis).

51. Teismas sprendžia, kad pareiškėjos T. M. reikalavimo patenkinimas papildomai nurodant palikimo priėmimo būdą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą yra tiesiogiai susijęs su pareiškimo dalyku, pagrindu ir geriausiai atitinka vaiko interesus nagrinėjamu atveju (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti iš T. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio L. D. vardu, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas ir notarė įpareigotina atlikti notarinį veiksmą - priimti pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio L. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 511, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

patenkinti pareiškėjos T. M. skundą dėl notarinių veiksmų.

Įpareigoti Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarę J. D. atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjos T. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo po I. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, nepilnamečio L. D., gim. (duomenys neskelbtini), vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.