- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-20
- Bylos Nr.
- 2A-284-154/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04549-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė, Danutė Matiukienė (pran.)
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- D. S.
Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04549-2011-8
NUTARTIS
2012 m. liepos 20 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ir atsakovo D. S. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0447-362/2012 pagal ieškovės E. S. ieškinį ir atsakovo D. S. priešieškinį (byloje esant patrauktam dalyvauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui) dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. S. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė:
nutraukti tarp jos ir atsakovo D. S. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „S.“, „S.“; nepilnametės dukters G. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo D. S. nepilnametės dukros G. S. išlaikymui iki jos pilnametystės po 400 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį; priteisti iš atsakovo 4800,- Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai G. S.; nepilnametės dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. S.; nukrypti nuo turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad ieškovė už jai paliekamą turtą per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmokės atsakovui 10 000 Lt kompensaciją; priteisti iš atsakovo ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
A. D. S. pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriais prašė:
nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti pavardes „S.“, „S.“; nepilnametės dukters G. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros G. S. išlaikymui iki jos pilnametystės po 250 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį; nepilnametės dukros lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. S.; santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), padalinti taip:
priteisti atsakovui D. S. nuosavybės teise vieną kambarį, kuris yra 14,38 kv. metrų ploto, buto plane pažymėtą indeksu „42-4“;
priteisti ieškovei E. S. nuosavybės teise kambarį, kuris yra 16,97 kv. metrų ploto, pažymėtas buto plane indeksu „42-2“, ir kambarį, kuris yra 9,34 kv. metrų ploto, pažymėtas buto plane indeksu „42-5“;
nustatyti atsakovui D. S. ir ieškovei E. S. bendrą naudojimosi tvarką šiomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: virtuve, vonia, tualetu, koridoriumi.
Priteisti atsakovui D. S. iš ieškovės E. S. 1/2 dalį nuo 34 063 Lt santuokos metu įgytos pinigų sumos, t. y. 17 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Nutraukė D. S. ir E. S. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo paliko jiems pavardes „S.“, „S.“.
Nustatė nepilnametės dukters G. S. gyvenamąją vietą su jos motina E. S..
Priteisė iš atsakovo D. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt, mokamomis kas mėnesį, G. S. išlaikymui iki jos pilnametystės nuo 2011 m. liepos 19d., įpareigojant šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise motiną E. S..
Bendros jungtinės nuosavybės teise šalims priklausančius nekilnojamus daiktus padalino taip:
Ieškovei E. S. asmeninės nuosavybės teise priteisė butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 103 000 Lt. Priteisė iš ieškovės E. S. atsakovui D. S. 31800 Lt piniginę kompensaciją už E. S. tenkančią didesnę turto dalį, ir 17 000 Lt piniginę kompensaciją už E. S. asmeniškai naudojamas lėšas, sukauptas banko sąskaitose. Nustatė, kad butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei E. S., sumokėjus visą 31800 Lt piniginę kompensaciją atsakovui D. S.. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas, įvertinęs abiejų šalių parodymus, liudytojų parodymus, kitą byloje surinktą medžiagą, pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Konstatavo, kad tėvų turtinė padėtis yra panaši, todėl nurodė, kad ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. S. periodinėmis išmokomis po 300 Lt per mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos.
Konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas D. S. neteikė dukrai G. išlaikymo nuo 2009 metų, todėl ieškinio reikalavimą, dalyje dėl 4800 Lt išlaikymo G. S. įsiskolinimo priteisimo, atmetė.
Spręsdamas dėl turto padalijimo, teismas nurodė, kad buto kainos kitimas, atsižvelgiant į rinkos dėsnius, nėra susijęs su asmeninio turto naudojimu, todėl turtą padalino pusiau, priteisdamas ieškovei E. S. visą turtą natūra, o atsakovui D. S. - pusės turto vertės dydžio piniginę kompensaciją. Pažymėjo, kad nepilnametis vaikas, apklaustas teismo posėdyje, patvirtino ieškovės argumentus, jog kartu gyventi su atsakovu viename bute nėra galimybės, todėl teismas sprendė, kad turtas yra dalinamas po ½ dalį, paliekant ieškovei E. S. butą asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui D. S. priteisiant piniginę kompensaciją, išskaičiavus iš šios kompensacijos ieškovės E. S. buto pirkimui panaudotas 19 700 Lt asmenines lėšas. Nurodė, kad šalys neginčija, jog banko sąskaitose buvo sukaupta 34 000 Lt, kad šiuos pinigus ieškovė E. S. iš banko sąskaitos yra pasiėmusi ir jais naudojasi asmeniškai. Pažymėjo, kad jokių įrodymų, ar tie pinigai buvo skolinti, ar dovanoti, nėra, todėl teismas pripažino, jog šie pinigai yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 17 000 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė E. S. prašo iš dalies pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą taip: santuoką nutraukti dėl atsakovo D. S. kaltės; priteisti iš atsakovo 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-07-19 iki dukros pilnametystės; priteisti ieškovei iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik atsakovas, kuris tik dėl nuo jo priklausančių aplinkybių nevykdė daugelio jam tenkančių pareigų - lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės ir materialinės paramos. Todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės.
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 4800 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Teismas turėjo įvertinti ir atsižvelgti į tai, kad jau 2010 m. viduryje atsakovas nebeteikė šeimai paramos, kad atsakovas tuo metu nebedirbo ir vien dėl to galima prielaida, jog atsakovas neturėjo faktinių galimybių teikti išlaikymą dukrai. Net atsakovui įrodžius, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėnesio dirbo, jam turėjo būti nustatyta pareiga įrodyti, kad jis teikė paramą šeimai. Teismas tik apsiribojo paties atsakovo teiginiais, kad jis, neva, teikė paramą šeimai ir 2010 m. gruodžio mėnesį bei atsižvelgė į atsakovo sesers liudytojos J. C. parodymus, kuri nurodė mačiusi, kad brolis 2010 m. gruodžio mėnesį turėjo pinigų, tačiau tai nereiškia, kad pinigai buvo perduoti šeimai ir panaudoti šeimos poreikiams.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo nepilnametei dukrai po 400 litų per mėnesį. Buvo pripažinta, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, todėl teismui nukrypti nuo ieškovės prašyto 400 Lt periodinio mėnesinio išlaikymo nebuvo pagrindo. Aplinkybė, jog dukros išlaikymui per mėnesį reikia 800 Lt, byloje nepaneigta. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 3K-3-259/2004.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas D. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį jis gali skirti tik 200 Lt, nes neturi lėšų pragyvenimui, šiuo metu nedirba, yra įrašytas Darbo biržoje kaip ieškantis darbo, šiuo metu jį išlaiko sesuo J. C.. Teigia, kad dirbdamas Anglijoje prarado sveikatą, turėjo kojos traumą, todėl iki šiol skauda koja, todėl sunku susirasti darbą. Netekto darbingumo lygis nenustatytas. Tuo tarpu ieškovė šiuo metu gali teikti dukrai didesnį išlaikymą, nes jos atlygimas yra apie 2300 Lt kas mėnesį. Jeigu atsakovo materialinė padėtis ir sveikata pagerės, jis dukrai teiks didesnį išlaikymą.
2. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovui nuosavybės teisės į buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, t.y. 14,38 kv. metrų kambarį, plane pažymėtą indeksu „42- 4“, paskiriant bendrai naudotis su ieškove bendro naudojimo patalpomis tame bute. Nurodė, kad visi trys kambariai bute yra izoliuoti, todėl gali būti paskirti atskiriems savininkams. Dabar atsakovas liko be gyvenamojo ploto. Minėto buto pirkimui buvo paimta 10 000 Lt paskola iš banko, kurią abu sutuoktiniai kartu grąžino, kiekvienas iš savo uždirbtų lėšų. Sutinka, kad buto pirkimui buvo įdėtos 19 700 Lt ieškovės asmeninės lėšos, tačiau atsižvelgiant ir į buto pirkimui įdėtas ieškovės asmenines lėšas, pagal dabartinę buto vertę ir bendrai santuokoje įgytas lėšas, įdėtas buto pirkimui, teismas privalėjo atsakovui priteisti vieną 14,38 kv. metrų ploto kambarį ir pripažinti atsakovui nuosavybės teisę į šį kambarį. Teigia, kad konfliktų jis nekelia ir neieško preteksto ginčams su ieškove. Kai ieškovė ruošėsi pateikti teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, 2011-05-31 ji pati sukėlė konfliktą ir iškvietė policijos pareigūnus, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir kelti atsakovui baudžiamąją bylą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nesutinka, kad dalijamo buto vertė yra 103 000 Lt. Su šia verte pirmosios instancijos teisme sutiko dėl to, kad tikėjosi, jog teismas jam pripažins nuosavybės teisę į vieną kambarį. Nurodo, kad iš VĮ Registrų centro nebuvo išreikalauta pažyma apie buto, esančio Aido g. 9 - 42, Šiauliuose, rinkos vertę, kuri turėtų būti apie 150 000 Lt – 160 000 Lt. Jei atsakovas būtų žinojęs, kad šioje dalyje jo priešieškinis bus atmestas, būtų pristatęs dokumentą apie realią buto vertę.
4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai padalijo santuokoje sukauptus indėlius, nes nuo 2004 m. iki 2011 m. jis uždirbo 168 000 Lt, kuriuos atidavė ieškovei. Tuo tarpu teismas padalijo tik 34 000,- litų. Nurodo, kad liko nepadalinta apie 91 501,77 Lt santuokoje įgytų piniginių lėšų, kurias ieškovė iš AB Ūkio banko Šiaulių filialo pervedė į savo motinos A. Š. sąskaitą AB DNB banke, tačiau teisme atsakovui nebuvo išaiškinta, kad jis turi teisę reikšti priešieškinį dėl šių santuokoje įgytų piniginių lėšų padalijimo.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nurodo, kad nepilnametės dukters išlaikymui šiuo metu jis yra pajėgus mokėti tik po 200 Lt per mėnesį. Ieškovė gali teikti didesnį išlaikymą, nes jos mėnesio atlygimas yra apie 2300 Lt.
2. Nurodo, kad jis visą laiką dirbo užsienyje, uždirbtus pinigus perduodavo šeimai. Ieškovė jo neprašė grįžti į Lietuvą, o jam grįžus, iš karto padavė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė bet kokia kaina stengiasi atsakovą iškeldinti iš buto. Teismas teisingai pripažino, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad jis neteikė išlaikymo dukrai ir kad išlaikymo įsiskolinimas už vienerius metus, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį, yra 4800 Lt. Nurodo, kad savo uždirbtus pinigus atiduodavo šeimai, kad 2010 m. gruodžio mėnesį buvo grįžęs į namus ir įteikė ieškovei 6000 Lt, kurie buvo skirti nepilnametės dukros išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
1. Nurodo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis užsiimti įvairaus pobūdžio darbais ir tik dėl savo nepakankamo veiklumo bei kitų subjektyvių faktorių tinkamai nerealizuoja savo galimybių. Atsakovas nepagrįstai siekia sumažinti ir taip per mažą teismo priteistą 300 Lt išlaikymą dukrai.
2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė ir atsakovas negali gyventi viename bute, todėl atsakovui priteisė piniginę kompensaciją. Atsakovas neprisideda ne tik prie dukters išlaikymo, bet ir prie buto išlaikymo, todėl palikus jį gyventi viename bute, ieškovė būtų priversta dengti visas komunalines ir kitas išlaidas ne tik už save, bet ir už atsakovą. Pažymėjo, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme neprieštaravo dėl buto vertės.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad santuokoje buvo įgyti ne 34000 Lt, o 91 501,77 Lt. Atsakovo argumentai pinigų banko sąskaitose yra neteisingi.
Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, ieškovė E. S. palaikė savo apeliacinio skundo reikalavimus, o atsakovo D. S. apeliacinį skundą prašė atmesti.
A. D. S. atsisakė savo apeliacinio skundo reikalavimų dėl 91 501,77 Lt piniginio indėlio padalijimo, kitą jo skundo dalį prašė patenkinti, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Taip pat sutiko, kad santuokoje įgyto buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 103000,00 litų.
Motyvuojamoji dalis
E. S. apeliacinis skundas atmestinas, o D. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą apeliantai skundžia tik dalyje.
Ieškovė E. S. skundžia sprendimą dalyje dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką, teismo priteisto išlaikymo dukrai G. S. dydžio ir nepriteisto išlaikymo dukrai įsiskolinimo.
A. D. S. skundžia sprendimą dalyje dėl teismo priteisto išlaikymo dukrai G. S. dydžio ir dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Apeliacinio skundo reikalavimo papildomai padalinti apie 91 501,77 Lt santuokoje įgytų santaupų, atsisakė.
Kitoje dalyje sprendimas neskundžiamas. Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės.
D. S. ir E. Š. (S.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. S. (b. l. 26). 2003 m. rugpjūčio 29 d. E. S. vardu buvo nupirktas 65,38 kv. metrų bendro ploto, trijų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, kurio plotas 4.68 kv. metrų, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 22-23). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo Šiaulių miesto apylinkės teisme gautas 2011 m. liepos 14 d., priimtas 2011 m. liepos 19 d.
Ieškovė E. S. ir atsakovas D. S. byloje pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; kad buto vertė yra 103 000,- litų; kad nuperkant šį butą buvo panaudota 19700,- litų ieškovės E. S. asmeninių lėšų. Sutuoktiniai nurodė, kad namų apyvokos daiktus jie pasidalijo tarpusavio susitarimu.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal LR CK 3.60 str. 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas LR CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. LR CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. LR CK 3.60 str. 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgėsi su kitų sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau LR CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė E. S. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo D. S. kaltės, nurodžiusi, kad negalėdamas rasti darbo prieš septynerius metus atsakovas D. S. išvyko dirbti į Angliją, dėl to jie ilgai negyveno kartu, laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo. Prieš keletą metu ji prašė atsakovą grįžti į Lietuvą, tačiau pastarasis nesutiko, visada teisindavosi, kad net Lietuvoje padidėję atlyginimai jo netenkina. Pastaruosius vienerius metus atsakovas apskritai neteikė šeimai jokios materialinės paramos, atsakydavo, kad neturi pinigų. Tada ji atsakovui pasiūliusi nutraukti santuoką, po ko jis po kelių mėnesių grįžo. Tačiau grįžęs neskubėjo susirasti darbo, nesistengė rūpintis šeima. Konfliktus dar labiau paaštrino tai, kad atsakovas pradėjo išgėrinėti, apsvaigęs prieš ieškovę naudojo fizinį ir psichologinį smurtą (b. l. 1-7).
A. D. S. byloje teigė, kad prieš ieškovę smurto jis nenaudojo, perduodavo ieškovei uždirbtus pinigus, yra ramaus būdo, priešingai, konfliktiškesnė yra ieškovė, galvoja, kad visada ji yra teisi, neieško jokių kompromisų. Mano, kad dėl šeimos iširimo jie yra abu kalti (b. l. 41-42). Atsakovas taip pat nurodė, kad turi įtarimų, jog ieškovė jam yra neištikima, turi draugą.
Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių ir apklaustų liudytojų parodymus, konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.
Teisėjų kolegija sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais, nes jie pagrįsti byloje surinktais įrodymais.
Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodytas aplinkybes kaip sutuoktinio kaltės prezumpciją. Teisme apklausta dukra G. S. nurodė „nėra mačiusi, kad tėtis prieš mamą naudotų smurtą“ (b. l. 101). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abu sutuoktiniai, neišspręsdami elementarių tarpusavio konfliktų, kvietėsi policiją, tačiau smurtas nei iš vieno, nei iš kito sutuoktinio pusės nebuvo konstatuotas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutuoktinių veiksmus vertinti kitaip, todėl šis apeliantės E. S. skundo argumentas atmestinas.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
A. E. S. skunde teigė, kad iš atsakovo D. S. nepagrįstai nebuvo priteistas išlaikymo dukrai G. S. 4800 Lt įsiskolinimas nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio, t.y. už 12 mėnesių skaičiuojant po 400 litų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti.
LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimą negalima prisiteisti daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Suprantama, kad išlaikymo įsiskolinimas yra priteisiamas tik tuo atveju, jei vaiko tėvas ar motina neteikė išlaikymo vaikui.
Atsakovas D. S. pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nuosekliai tvirtina, kad iki pat grįžimo į Lietuvą 2011 metų balandžio pabaigoje, jis teikė išlaikymą savo šeimai, tuo pačiu ir dukrai G., nes ieškovei tam tikrais periodais perduodavo savo uždirbtus pinigus. Teigia per septynerius darbo Anglijoje metus jis šeimai perdavęs apie 160 000,- litų, tame tarpe 2010 m. birželio mėn. ieškovei perdavė 12000 litų, o 2010 m. gruodžio mėnesį perdavė 6000 litų (b. l. 151-157, 184-188 ).
Tuo tarpu ieškovės parodymai nėra nuoseklūs.
E. S. savo ieškinyje nurodė, kad atsakovas apie metus neteikia jokio išlaikymo vaikui (b. l. 1-7). 2011-08-24 teismo posėdyje nurodė, kad D. S., grįžęs iš Anglijos 2010 m. birželio mėnesį jai perdavė 5000 litų ir daugiau išlaikymo vaikui neteikė, kad ši pinigų suma buvusi kaip išlaikymas vaikui už buvusį periodą nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio, nesutinka, kad D. S. šeimos išlaikymui 2010 m. gruodžio mėnesį jai perdavė 6000 litų, nurodė, kad pinigus taupė ir dėjo į banko sąskaitą, o vėliau 35 000,- Lt pervedė į savo motinos sąskaitą ( b. l. 48-49). 2011-10-20 teismo posėdyje patvirtino, kad 2010 m. birželio mėn. iš D. S. gavo 5000 litų, kad tų pinigų atsakovui pragyvenimui neduodavo, kad atsakovas išsilaikydavo pats, ji taupė jai atsakovo duotus pinigus, iš kokių lėšų atsakovas gyveno,- nežino (b. l. 96-102). 2012-01-18 vykusiame teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad iš D. S. paskutinį kartą pinigus gavo 2009 metais, vėliau teigė, kad „iš užsienio grįžo 2011 m. balandžio pabaigoje, nuo to laiko šeima nesirūpina, nedirba, neprisideda“, po to tvirtino, kad pinigus gaudavo kas pusmetį, kai D. S. grįždavo iš Anglijos, kad dalį pinigų, jai padovanojo jos motina (b. l. 184-188).
Kaip galima spręsti iš sutuoktinių paaiškinimų, iki 2011 m. pavasario jie vedė bendrą ūkį, tik ieškovė dirbo Lietuvoje, o atsakovas Anglijoje. Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka, ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad nebuvo susitarę, kokia jų uždirbamų pinigų dalis ir kokiu periodiškumu bus skiriama vaiko išlaikymui. Net ir tuo atveju, jei atsakovas ieškovei 2010 m. gruodžio mėnesį neperdavė 6000 litų, 2010 m. birželio mėnesį jai perduotų 5000,- litų užteko vaiko išlaikymui vieneriems metams, skaičiuojant po 400 Lt kas mėnesį. Juolab, kad šeimoje jau buvo sukauptos atitinkamos santaupos, kurių dalį, apie 40 000 litų (kaip byloje patvirtino ieškovės motina liudytoja A. Š.), ieškovė pervedė į savo motinos sąskaitą banke (b. l. 187), taip pat šalys patvirtino, kad buvo atliktas buto remontas. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patvirtino, kad atsakovo perduotus pinigus ji kaupė vaiko ateičiai, tačiau tai neduoda pagrindo tvirtinti, kad tie pinigai negalėjo būti skiriami vaiko išlaikymui.
Dėl išlaikymo vaikui dydžio.
Šiaulių miesto apylinkės teismas, įvertinęs vaiko poreikius, o taip pat tėvų galimybes teikti išlaikymą vaikui, iš atsakovo D. S. priteisė periodinį išlaikymą jo dukrai G. S. po 300 litų per mėnesį nuo ieškinio priėmimo dienos (2011-07-19) iki vaiko pilnametystės.
Ieškovė E. S. apeliaciniu skundu prašė išlaikymą padidinti iki 400 litų, o atsakovas prašė išlaikymą sumažinti iki 200 litų.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ginčijamu sprendimu priteistas išlaikymas G. S. yra optimalus ir jo didinti nei mažinti nėra jokio pagrindo. Teismas teisingai ir argumentuotai sprendime nurodė, kodėl priteisia būtent tokį išlaikymą ir teisėjų kolegija su šiais argumentais visiškai sutinka, jų nebekartoja.
Kartu kolegija pažymi, kad iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo ir dydis ir forma teismo sprendimu gali būti pakeistas (LR CK 3.201 str.)
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
Pirmosios instancijos teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu taip padalijo E. S. ir D. S. santuokoje įgytą turtą:
1. Nekilnojamąjį turtą, t.y. E. S. vardu registruotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 103 000 litų, natūra paskyrė ieškovei E. S. asmeninės nuosavybės teise, atsakovui D. S. priteisdamas 31800,- piniginę kompensaciją.
2. Pinigines lėšas – 34000,- litų, kurias E. S. panaudojo asmeninėms reikmėms, padalino lygiomis dalimis, atsakovui D. S. priteisdamas 17 000,- litų piniginę kompensaciją.
Teismas, paskirdamas visą butą ieškovei E. S., o atsakovui priteisdamas piniginę kompensaciją, ginčijamame sprendime konstatavo, kad sutuoktiniai nuolat tarp savęs konfliktuoja, todėl gyvenimas viename bute būtų neįmanomas tiek sutuoktiniams, tiek ir jų nepilnametei dukrai G. S..
Apeliantas D. S. prašo padalinti butą, paskiriant jam nuosavybės teise vieną kambarį, plane pažymėtą „42-2“, 16,97 kv. m, ieškovei E. S. paskiriant du kambarius, o bendro naudojimo patalpas: virtuvę, koridorių, vonią, tualetą paskiriant naudotis bendrai, kaip jis ir buvo prašęs savo priešieškinyje. Nurodė, kad šalims tenkančio buto dalių vertė turėtų būti išlyginta per piniginę kompensaciją.
Apeliantė E. S. su tokiu buto padalijimu nesutinka, nurodo, kad dėl nuolatinių konfliktų su atsakovu ji negalės tinkamai naudotis savo turtu, tokia atmosfera namuose kenks nepilnametei dukrai Gabijai, jai (E. S.) gali tekti už D. S. tenkančią buto dalį mokėti komunalinius mokesčius, nes atsakovas niekus nedirba ir neturi lėšų pragyvenimui.
Vadovaujantis LR CK 3.117 straipsnio 3 dalimi, bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai teismas priteisia iš šio sutuoktinio kompensaciją kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-501/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-264/2012).
Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-523/2008).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai tarp šalių padalijo santuokoje įgytą turtą – butą, nes neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesilaikė įstatyme nustatytų santuokoje įgyto turto padalijimo esminių principų, taip pat nesilaikė kasacinio teismo praktikos, formuojamos sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus. Todėl atsakovo D. S. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pakeistinas (LR CPK 326 str. 1d. 3 p.) .
Kaip jau buvo minėta, ieškovė E. S. ir atsakovas D. S. byloje pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jų bendroji jungtinė nuosavybė; kad buto vertė yra 103 000,- litų; kad nuperkant šį butą buvo panaudota 19 700,- litų ieškovės E. S. asmeninių lėšų.
Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka, atsakovas D. S. atsisakė apeliacinio skundo reikalavimo padalinti apie 91 501,77 Lt santuokoje įgytų santaupų ir iš esmės pripažino, kad turėtos santaupos 34000,- litų buvo padalintos teisingai, t.y. lygiomis dalimis po 17000,- litų.
Teisėjų kolegija, spręsdama turto, o iš esmės buto padalijimo klausimą, atsižvelgia į du pagrindinius aspektus: pirma, ar yra byloje objektyvių įrodymų, kad ginčo šalys negalės naudotis jiems priklausančia buto dalimi kaip bendrąja daline nuosavybe dėl tarpusavio santykių ar kitų svarbių aplinkybių, ir ar nebus pažeisti kartu su motina gyvenančio nepilnamečio vaiko interesai; antra, ar butas yra dalus, t.y. ar jame yra izoliuotos patalpos, kuriomis netrukdomai galėtų naudotis kiekvienas iš bendrasavininkių.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas D. S. nesutiko, kad jam būtų išmokėta piniginė kompensacija už priklausančią ½ buto dalį, o ieškovė E. S. nėra pateikusi objektyvių įrodymų, jog atsakovas D. S. savo netinkamu elgesiu trukdys naudotis jai priklausančia buto dalimi, ar darys blogą įtaką savo dukrai G. S..
Objektyvu, kad sprendžiant santuokos nutraukimo klausimus tarp sutuoktinių yra atsiradusi tam tikra konfliktinė situacija, tačiau dėl to negali išskirtinai nukentėti tik vienas iš sutuoktinių, t.y. visiškai netekti gyvenamosios patalpos.
Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas D. S. prieš ieškovę E. S. ar dukterį G. S. yra panaudojęs fizinį smurtą arba brutalų psichologinį smurtą.
Byloje apklausta dukra G. S. nurodė, kad jai matant tėvai stengdavosi nesipykti; kad nėra mačiusi, jog tėtis prieš mamą naudotų smurtą; kad tėtis išgėrinėja, bet išgėręs netriukšmauja; kad kai tėtis būna išgėręs, ji su juo „nesutaria“, nes jai „tai nepatinka“; „jei po skyrybų tėtis liktų gyventi tame pačiame bute, mamai tai nelabai patiktų“; kad jai (Gabijai) „būtų geriau gyventi atskirai“ (b. l. 101).
Pirmosios instancijos teisme apklausta ieškovės motina liudytoja A. Š. nurodė, kad su „žentu nesipyksta“, kas kaltas dėl ištuokos - atsakyti atsisakė (b. l. 187).
Atsakovo sesuo liudytoja J. C. nurodė, kad abu sutuoktiniai anksčiau sugyveno gerai, kartais abu išgerdavo ir tik iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo, kartą „garsiai“ aiškinosi santykius, dėl ko D. S. buvo iškvietęs policiją, bet policija E. S. niekur nevežė, nes ji jau miegojo (b. l. 187).
Ieškovė E. S., apibūdindama D. S. elgesį, 2011-10-20 teismo posėdyje nurodė, kad D. S. vaiko atžvilgiu elgiasi abejingai, su dukra nebendrauja, ištisas dienas sėdi savo kambaryje ir žiūri televizorių, nepadeda tvarkytis buityje, tik kartais paruošia maisto (b. l. 98).
Esant byloje tokiems įrodymams, teigti, kad buvusių sutuoktinių ir jų nepilnametės dukters gyvenimas viename bute yra neįmanomas, nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo atsakovui D. S. neskirti natūra buto dalies dėl to, kad galimai, jis nemokės komunalinių mokesčių.
Kolegija sprendžia, kad yra reali galimybė padalinti ginčo butą.
Nagrinėjamoje byloje dalinamą butą sudaro trys izoliuoti kambariai ir pakankamai didelės bendro naudojimo patalpos. Esant tokiai buto patalpų situacijai, buto padalijimas natūra yra galimas. Atsakovas prašo jam paskirti vieną, vidutinio dydžio, t.y. 14,38 kv. metrų ploto, izoliuotą kambarį, plane pažymėtą „42-4“, todėl ieškovei E. S. ir su ja gyvenančiai nepilnametei dukrai G. S. tenka du izoliuoti kambariai: kambarys, plane pažymėtas „42-2“, 16,97 kv. metrų ploto ir kambarys, plane pažymėtas „42-5“, 9,34 kv. metrų ploto, kas sudaro 26,31 kv. metrų plotą. Bendro naudojimo patalpos: virtuvė, koridorius, vonia ir tualetas, kurių bendras plotas yra 25,50 kv. metrų, paskirtinas bendram naudojimui, todėl kiekvienai iš šalių tenka po 12,25 kv. metrų ploto. Todėl ieškovei E. S. asmeninės nuosavybės teise tenka 38,75 kv. metrų bendro buto ploto (26,31 kv. m ir 12,25 kv. m), arba 0,59 buto dalys, o atsakovui D. S. asmeninės nuosavybės teise tenka 26,63 kv. metrų bendro buto ploto (14,38 kv. m ir 12,25 kv. m), arba 0,41 buto dalis. Butui priklausantis rūsys, kuris yra buto priklausinys, ir kurio plotas yra 4,68 kv. metrai, šalims atitenka tokiomis pačiomis dalimis kaip ir butas, t.y. ieškovei E. S. atitenka 0,59 dalys, o D. S. – 0,41 dalis rūsio.
Kadangi šalių susitarimu šio buto vertė yra nustatyta 103 000,- litų, tai ieškovei E. S. tenkančio buto 0,59 dalių vertė yra 60 770,- litų, o atsakovui D. S. tenkančio buto 0,41 dalies vertė yra 42 230,- litų. Ieškovei E. S. tenka turto 18 540,- Lt daugiau, nei D. S., tačiau šalys yra pripažinusios, kad perkant šį butą buvo panaudota 19700,- litų asmeninių E. S. lėšų, todėl šis vertės skirtumas (18 540,- Lt) iš ieškovės E. S. atsakovui D. S. nepriteistinas, o 1160,- Lt skirtumu (19 700,-Lt minus 18 540,- Lt) sumažintina iki 15 840,- litų iš ieškovės E. S. atsakovui D. S. priteista 17 000,- Lt kompensacija už indėlį. LR CK 3. 118 str. numatyta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turi būti sudaromas bendro turto balansas, ir tik tada, turtas padalijamas.
Atitinkamai tarp E. S. ir D. S. nustatytina naudojimosi butu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškovės E. S. apeliacinis skundas atmestas, o atsakovo D. S. apeliacinis skundas nors ir iš dalies patenkintas, tačiau jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų suteikus 100 proc. antrinę teisinę pagalba (b. l. 204), duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikta, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš šalių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a. k (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą E. S. vardu registruotą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 103 000 litų, ir pinigines lėšas – 34000,- litų, kurias E. S. panaudojo asmeninėms reikmėms, padalinti taip.
E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės (dalinės) nuosavybės teise priteisti 0,59 (penkiasdešimt devynias šimtąsias) dalis, o D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės (dalinės) nuosavybės teise priteisti 0,41(keturiasdešimt vieną šimtąją) dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini).
Nustatyti bendrasavininkiams E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S. (a. k (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, butu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini):
E. S. paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu „42-2“, 16,97 kv. metrų ploto ir kambariu, plane pažymėtu „42-5“, 9,34 kv. metrų ploto;
D. S. paskirti naudotis kambariu, plane pažymėtu „42-4“, 14,38 kv. metrų ploto.
E. S. ir D. S. bendram naudojimui paskiriamos šios patalpos: virtuvė, plane pažymėta “42-3”; koridorius, plane pažymėtas “42-1”; vonia, plane pažymėta “42-6”; tualetas, plane pažymėtas “42-7” ir rūsys.
Buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planą pripažinti neatskinama šio sprendimo dalimi.
Priteisti iš ieškovės E. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. S. (a. k (duomenys neskelbtini) 15840,- (penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt litų) kompensaciją už E. S. asmeniškai panaudotą indėlį.
Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.