Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-03-06 · Civilinė byla Nr. 2YT-1044-418/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
2YT-1044-418/2019
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00017-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Pareiškėjas
N. T.
Suinteresuotas asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1044-418/2019Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00017-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 6 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė,sekretoriaujant Vaidai Šukienei,dalyvaujant pareiškėjai N. T., jos atstovui advokatui A. P.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina R. A. K., mirusi 2018 m. lapkričio 3 d., priėmė palikimą po savo sutuoktinio V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad 2018 m. lapkričio 3 d. mirė pareiškėjos motina R. A. K., pareiškėjos tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos motinos mirties paveldėjimui liko motinos vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise, priklausė pareiškėjos tėvams. Po savo motinos mirties pareiškėja kreipėsi į Druskininkų savivaldybės 1-ajį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir jai 2018 m. gruodžio 11 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau Druskininkų savivaldybės 1-asis notarų biuras informavo pareiškėją, kad jos motina po tėvo mirties nėra priėmusi palikimo (b. l. 1-3).

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė pareiškimo reikalavimą ir jame nurodytų aplinkybių pagrindu prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo E. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, tenkinti, prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 21-22).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos, jos atstovo, liudytojų Vlado P. B. ir A. B. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). V. K. mirties dieną su sutuoktine R. A. K. nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre registruotas R. A. K., vardu (b. l. 14). Po savo sutuoktinio V. K. mirties, R. A. K. į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 16). R. A. K. 2018 m. lapkričio 3 d. mirė (b. l. 7).

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos, reglamentuojančios paveldėjimą, taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Iš bylos medžiagos matyti, kad palikėjas V. K. mirė 1994 m. liepos 15 d. (b. l. 13), taigi, palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (toliau – 1964 m. CK) normos. 1964 m. CK 587 straipsnyje nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Byloje nustatyta, kad R. A. K. buvo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1964 m. CK 573 straipsnis). V. K. testamento nepaliko, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pareiškėja paaiškino, kad jos mirusi motina po tėvo mirties faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti, tame tarpe ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad motina po tėvo mirties toliau gyveno šiame bute, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, mokėjo už butą komunalinius mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, taip pat teismo posėdyje apklausti liudytojai V. B. ir A. B.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), daro išvadą, kad po savo sutuoktinio V. K. mirties, R. A. K. naudojosi paveldimu turtu – butu, jame gyveno, jį valdė ir juo disponavo kaip savo nuosavybe, tokiu būdu jis aktyviais veiksmais išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą, todėl, pripažintina, kad pareiškėjos motina R. A. K. po sutuoktinio V. K. mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjos N. T. priteistinos 5,37 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos N. T. pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė