- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-11
- Bylos Nr.
- I-2016-644/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02201-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Advokatai
- Vida Kisielienė
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų A. G. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Jolantos Medvedevienės,
dalyvaujant pareiškėjui D. Č., jo atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovo – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams Rūtai Urbonavičienei ir Remigijui Klapatauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Č. skundą palaikė ir prašė: 1) panaikinti 2015-10-12 Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 15-IL-20-03080-e „Dėl prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“; 2) įpareigoti atsakovą - Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įvykdyti teismo patvarkymą - patenkinti pareiškėjo 2015-09-27 prašymą „Išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir išduoti D. Č. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 5-8).
Pareiškėjas bei jo atstovė skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-09-28 pareiškėjas D. Č. kreipėsi į Kauno apskrities VPK viešosios tvarkos valdybą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas atliko patikrinimą dėl gauto prašymo ir nusprendė, kad pareiškėjas D. Č. ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti, nes policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. (LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. l d. 11 p.). Atsakovas savo sprendimą grindė aplinkybe, kad pareiškėjas D. Č. 2012-05-21 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 4 str. 3 d., 5 str., 25 str. 3 d., 1992 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir jam buvo paskirta galutinė bausmė - piniginė bauda 22 880 Lt. Pareiškėjas mano, kad jo teistumas negalėjo būti pagrindu atsisakyti išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nes 2015-02-24 Kauno apylinkės teismas priėmė nutartį Nr. T-362-928/2015, kuria nusprendė panaikinti D. Č. teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-05-21 baudžiamąjį įsakymą. Tokiu būdu, nuo 2015-02-24 Kauno apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo, pareiškėjas laikomas neteistu ir jo pilietinės teisės dėl praeityje buvusio teistumo negali būti varžomos.
Atsakovas, priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo prašymą, rėmėsi aplinkybėmis, jog 2003-02-11 buvo pradėtas Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje ikiteisminis tyrimas, kuris 2003-10-30 buvo nutrauktas. Taip pat atsakovas rėmėsi aplinkybe, kad 2004-11-25 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyrius buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą, kuris 2006-07-19 Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros buvo nutrauktas. Atsakovas sprendime nurodo, kad D. Č. buvo pareikšti įtarimai 2012-03-15 ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00019-11 ir teigiama, kad šiame ikiteisminiame tyrime D. Č. buvo skirta 2012-03-15 kardomoji priemonė - suėmimas.
Minėti faktai neleidžia atsakovui daryti išvados, jog nutraukti ikiteisminiai tyrimai gali būti vertinami kaip netinkamas pareiškėjo elgesys ar įstatymų nesilaikymas, neigiamai charakterizuojantys pareiškėją. Šiuose nutrauktuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo surinkti jokie įrodymai, patvirtinantys netinkamą pareiškėjo elgesį, kuris leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar saugumui. Tokiu būdu nutraukti ikiteisminiai tyrimai D. Č. atžvilgiu, negali būti priežastimi atsisakyti išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Savo atsisakymą išduoti D. Č. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovas grindžia ir Vilniaus apygardos teismo išteisinamuoju nuosprendžiu, o tai patvirtina, kad atsakovas nagrinėjo D. Č. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus neobjektyviai, tendencingai vertino faktines aplinkybes, ko pasėkoje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas
2015-10-12 sprendimą argumentuoja ir D. Č. skirtomis administracinėmis nuobaudomis už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus nuo 2001 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn., t. y. grindžia administraciniais teisės pažeidimais, padarytais prieš 14 metų.
Pažymėjo, kad D. Č. nuo 2005 m. laikė (nešiojosi) ginklą iki 2012-05-24. Per šį laikotarpį nebuvo nustatytas nei vienas faktas, kuris leistų daryti išvadą, kad D. Č. būtų pažeidęs LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus ar Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių reikalavimus, ar savo veiksmais sudarytų grėsmę visuomenės, savo saugumui. Pareiškėjas ir šiuo metu yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Pateikiamos charakteristikos patvirtina, kad pareiškėjas yra pareigingas ir stropus darbuotojas, neturi darbe drausminių nuobaudų, charakterizuojamas kaip sąžiningas, pareigingas, kruopštus ir atsakingas darbuotojas. D. Č. yra socialiai aktyvus, dalyvauja visuomeninėje veikloje, sportuoja bei padeda organizuoti sporto varžybas, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. D. Č. nesmurtauja, nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, neturi žalingų įpročių, todėl leidimas D. Č. laikyti (nešiotis) ginklus nesukeltų pavojaus aplinkiniams.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime (b. l. 27,28) bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2015-09-28 Kauno AVPK VTV Licencijavimo skyriuje buvo užregistruotas D. Č. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, medžioklei. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ buvo atlikti patikrinimai. Atlikus patikrinimus buvo nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2012-05-21 Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu b. b. 01-2-00035-12 pagal LR BK 4 str. 3 d., LR BK 5 str., LR BK 25 str. 3 d., LR BK 199 2 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d. ir skyrė galutinę bausmę (176 MGL) 22 880 Lt. D. Č. baudą sumokėjo 2012-06-27. D. Č. buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kuris priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje, grupės narius sieja glaudūs ryšiai, nusikaltimas iš anksto gerai apgalvotas, jam pasiruošta, nusikaltimas padarytas dviejų valstybių teritorijoje. Kauno apylinkės teismas 2015-02-24 nutarė panaikinti teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-05-21 baudžiamąjį įsakymą vadovaujantis LR BK 97 str. 7 d. suėjus pusei teistumo termino. Be to, 2003-02-11 Raseinių r. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas b. b. 82-1-00037-03 pagal LR BK 201 str. 2 d. (neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymas), kuris 2003-10-30 buvo nutrauktas. 2004-11-25 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas b. b. 82-1-00710-04 pagal LR BK 201 str. 2 d. (neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimas), kuris 2006-07-19 Marijampolės r. apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas. 2005-10-18 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu b. b. Nr. 04-1-00001-02 dėl bendrininkavimo formos ir kontrabandos buvo atskirta į b. b. 01-2-00051-05, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas pagal LR BK 4 str. 3 d., 5 str., 22 str. 1 d., 25 str. 3 d., 199 str. 1 d. 2009-12-30 Vilniaus apygardos teismas pareiškėją išteisino vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. Taip pat 2011-09-15 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas b. b. 01-2-00019-11, kurioje pareiškėjui 2012-03-13 buvo pareikšti įtarimai, kaltinimai pagal LR BK 25 str. 4 d., LR BK 249 str. 1 d. (bendrininkavimo formos; nusikalstamas susivienijimas). Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemone – suėmimas, tačiau 2012-04-23 Lietuvos Respublikas generalinės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Pareiškėjas nekartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsakovas mano, kad išvardinti faktai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, todėl jis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintoje teisės normoje nurodytus duomenis, su kuriais yra siejamas leidimo įsigyti ir turėti ginklus neišdavimas. Pagal įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, ginklai bei šaudmenys laikomi keliančiais didesnį pavojų viešajai tvarkai, todėl ginklo turėtojo elgesiui yra keliami didesni reikalavimai. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Taip pat mano, kad pareiškėjo pateikta teigiama charakteristika, nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėją neigiamai charakterizuojančių veikų padarymo, neilgas, todėl jo argumentai apie jo gyvenimo pokyčius nėra pakankami, norint pripažinti, jog jis pasitaisė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2015-09-28 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (b. l. 32). Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2015-10-12 sprendimu nusprendė D. Č. neišduoti leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (b. l. 29,30). Faktiniu tokio atsisakymo pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad D. Č. 2012-05-21 Vilniaus apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 4 str. 3 d., LR BK 5 str., LR BK 25 str. 3 d., LR BK 199 2 str. 1 d., LR BK 300 str. 1 d. paskiriant 22 880 Lt baudą. Be to, 2003-02-11, 2004-11-25, 2005-10-18 ir 2011-09-15 buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau ikiteisminiai tyrimai pareiškėjo atžvilgiu nutraukti nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. Č. kaltę, o dėl vienos bylos priimtas išteisinamasis nuosprendis, nenustačius, kad D. Č. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Pažymėta, kad pareiškėjas nuo 2001 metų iki 2011 metų vienuolika kartų baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2015-10-12 sprendimo Nr. 15-IL-20-03080-e „Dėl prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau ir – Sprendimas) neišdavimo, kuriuo nuspręsta D. Č. neišduoti leidimo įsigyti šaunamąjį ginklą. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei jo paaiškinimų, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, D. Č. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau ir – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į šiuos pareiškėjo biografijos faktus: D. Č. 2012-05-21 Vilniaus apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu pagal LR BK 4 str. 3 d., 5 str., 25 str. 3 d., 199 2 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir skyrė galutinę bausmę (176 MGL) 22 880 Lt., t. y., D. Č. buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kuris priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje, dviejų valstybių teritorijoje; be to, 2003-02-11 Raseinių r. apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 201 str. 2 d. (neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymas), tačiau nesant D. Č. veiksmuose BK 201 str. 2 d. nusikaltimo sudėties, ikiteisminis tyrimas 2003-10-30 buvo nutrauktas; 2004-11-25 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 201 str. 2 d. (neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gabenimas), kuris 2006-07-19 Marijampolės r. apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo D. Č. kaltę; 2009-12-30 Vilniaus apygardos teismas pareiškėją išteisino dėl cigarečių kontrabandos, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas; 2011-09-15 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurioje pareiškėjui 2012-03-13 buvo pareikšti įtarimai, pagal LR BK 25 str. 4 d., LR BK 249 str. 1 d. (bendrininkavimo formos; nusikalstamas susivienijimas), Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemone – suėmimas, tačiau 2012-04-23 Lietuvos Respublikas generalinės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (b. l. 33-37,48,49,52,53,57-69,71-128). Per laikotarpį nuo 2001 metų iki 2011 metų gruodžio mėnesio, D. Č. baustas 11 kartų administracine tvarka už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 41-45).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo atžvilgiu ir buvo nutraukti minėti ikiteisminiai tyrimai (neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. Č. kaltę ir kt.) ir jie teisinių pasekmių sukelti negali, tačiau tai, kad pareiškėjas penkis kartus buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, atliekami ikiteisminiai tyrimai, o dėl vieno ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jį atitinkamai charakterizuoja. Be to, paminėtina, kad D. Č. buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kuris priskirtas sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje, dviejų valstybių teritorijoje, kas rodo padaryto nusikaltimo bei D. Č. padidintą pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjo daromų teisės pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, darytina išvada, jog pareiškėjas yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai nusprendė, jog tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei bei visuomenės saugumui, t. y. patenka į įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto veikimo sritį.
Dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad jam Kauno apylinkės teismas 2015-02-24 nutartimi nutarė panaikinti teistumą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-05-21 baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis LR BK 97 str. 7 d. suėjus pusei teistumo termino (b. l. 38-40), todėl neturėtų būti apribotos ir suvaržytos jo teisės gauti leidimą įsigyti ir laikyti ginklus, pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo nuostatomis, teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1, 6 dalyse (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcijos), aiškinant jas kartu, nustatyta, kad kai sueina nustatyti teistumo terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais teismui skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, sprendžiant dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimo švelnesne bausme, taip pat pripažįstant asmenį pavojingu recidyvistu. Teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimas). Be to, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo pateikta teigiama charakteristika, nepaneigia policijos išvados, jog pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi laiko tarpas, praėjęs nuo pareiškėją neigiamai charakterizuojančių veikų padarymo, yra palyginus trumpas (pvz., teistumas panaikintas anksčiau termino tik 2015-02-24), todėl D. Č. argumentai apie jo gyvenimo pokyčius nėra pakankami, norint pripažinti, jog jis pasitaisė ir atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus keliamus asmenims, norintiems įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo priimtas sprendimas neišduoti D. Č. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas, pagrįstas, dėl ko pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.