Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-24 · Administracinė byla Nr. I-1564-644/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-24
Bylos Nr.
I-1564-644/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02335-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
O. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1564-644/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02335-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.5.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 24 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei,

dalyvaujant pareiškėjui O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1000 Eur neturtinei ir 100 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 1).

Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimu iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, jam buvo priteistas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. 2014 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Teisingumo ministerija), nurodydamas sąskaitą ir kitus duomenis dėl priteistos sumos pervedimo. Papildomai 2014 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. sausio 13 d. pareiškėjas išsiuntė atsakovui prašymus – paaiškinimus, tačiau atsakovas per Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, neišmokėjo jam priteistos žalos. Pažymėjo, kad kelis kartus kreipėsi į atsakovą telefonu dėl priteistų pinigų pervedimo, atsakovas jam žadėjo pinigus netrukus pervesti, tačiau minėta suma į sąskaitą buvo pervesta tik 2015 m. kovo 6 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo termino pabaigos. Paaiškino, kad jam trūko pinigų produktams įsigyti, todėl pasiskolino pinigų iš kitų nuteistųjų, tačiau atsakovui laiku nesumokėjus jam teismo sprendimu priteistos sumos, pareiškėjas neturėjo galimybės laiku grąžinti skolų, dėl to kilo grėsmė, kad su juo bus fiziškai susidorota ir pareiškėjas buvo priverstas atsisakyti gyventi paskirtame būryje. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, išgyvenimus, buvo emociškai prislėgtas, jautė diskomfortą. Teismo posėdyje paaiškino, kad turtinė žala susidarė kaip delspinigiai dėl neįvykdyto teismo sprendimo, dėl ko prašė nepriteisti turtinės žalos. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 25) nurodė, kad trijų mėnesių terminas, per kurį turėjo būti įvykdytas teismo sprendimas, skaičiuotinas nuo dienos, kai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija šį sprendimą gavo, tai patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. birželio 8 d. pažyma. Pažymėjo, kad atsakovas laiku neatsakė į pareiškėjo prašymus, ignoravo antstolės patvarkymą. Tvirtino, kad atsakovas minėtais veiksmais įtakojo pareiškėjo reputacijos pablogėjimą, nes pareiškėjas neturėjo galimybės laiku grąžinti skolų artimiesiems ir kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjas patyrė stresą, išgyvenimus, nepatogumus dėl skolų artimiesiems ir kitiems nuteistiesiems.

Atsakovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 12-13). Nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. sausio 5 d. ir 2015 m. sausio 19 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją dėl 2014 m. spalio 1 d. teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5414-790/2014 įvykdymo, t. y., 2000 Lt. pervedimo į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2015 d. sausio 15 d. prašyme, t. y., dar nesuėjus 3 mėnesiams po pirmojo prašymo gavimo, pateikė prašymą dalį jam priteistų piniginių lėšų pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kadangi pareiškėjas jokių prašymą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jam priteista suma buvo pervesta į pareiškėjo sąskaitą 2015 m. kovo 6 d. Apie lėšų pervedimą pareiškėjas informuotas 2015 m. kovo 2 d. raštu Nr. (1.34.)7R-1417. Pažymėjo, kad 3 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo tinkamai pateikto prašymo datos, tokios nuostatos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-696-492/2015), todėl pareiškėjo prašymas buvo įvykdytas tinkamai, nepraleidus įstatyme nustatyto termino, nes paskutinis pareiškėjo prašymas buvo gautas 2015 m. sausio 19 d., o teismo sprendimas įvykdytas 2015 m. kovo 6 d. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo) jai priskirtos kompetencijos vykdant teismų sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo srityje.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5414-790/2014 priteisė pareiškėjui O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. 2014 m. spalio 1 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. spalio 16 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Iš bylos duomenų matyti, kad O. B. 2014 m. spalio 31 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5414-790/2014 vykdymo, kuriame nurodė savo banko sąskaitą priteistai sumai pervesti. Pareiškėjo prašymas Teisingumo ministerijoje buvo gautas ir užregistruotas 2014 m. lapkričio 6 d. (b. l. 14).

Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. prašymu taip pat kreipėsi į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą dėl minėto teismo sprendimo vykdymo, kuriame, be kita ko, nurodė savo banko sąskaitą pinigams pervesti (b. l. 49-52). Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas pareiškėjo 2014 m. lapkričio 7 d. prašymą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimą, 2014 m. lapkričio 12 d. persiuntė Teisingumo ministerijai. Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo lydraštis su siunčiamais dokumentais, t. y. pareiškėjo prašymu ir 2014 m. spalio 1 d. teismo sprendimu, Teisingumo ministerijoje buvo gautas ir užregistruotas 2014 m. lapkričio 14 d. (b. l. 47, 48-63).

2015 m. sausio 5 d., 2015 m. sausio 19 d. Teisingumo ministerijoje taip pat buvo gauti ir užregistruoti pareiškėjo prašymai dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-5414-790/2014 vykdymo. 2015 m. sausio 15 d. prašymu pareiškėjas prašė atsakovo pagal 2015 m. sausio 8 d. antstolio patvarkymą pervesti į antstolio sąskaitą 50 proc. įsiskolinimo (b. l. 16, 17-18).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. (1.34)7R-1417 atsakydama pareiškėjui į 2014 m. lapkričio 6 d., 2014 m. lapkričio 14 d., 2015 m. sausio 5 d., 2015 m. sausio 19 d. prašymus nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo buvo gautas 2015 m. sausio 19 d., teismo sprendimas bus įvykdytas iki 2015 m. kovo 10 d. (b. l. 19). Iš AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad Teisingumo ministerija 2015 m. kovo 6 d. pervedė O. B. 579,24 Eur žalos atlyginimą (b l. 4, 20).

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų, t. y. esant įsiteisėjusiam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-5414-790/2014, kuriuo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo O. B. naudai buvo priteista neturtinė žala, vykdymo, kai per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, ministerija jo neįvykdė, t. y. nepervedė teismo priteistos žalos į pareiškėjo sąskaitą.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju norint konstatuoti Teisingumo ministerijos (jos darbuotojų) neteisėtus veiksmus pakanka nustatyti jos darbuotojų neteisėtus veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, kad valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (administracinė byla Nr. A17-499/2007). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Tačiau, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostata, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatomis, Teisingumo ministerija yra numatytų piniginių lėšų atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, valdytoja. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktuose nurodytus dokumentus, Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo. Vadinasi, įstatymo leidėjas atlyginti žalą nukentėjusiems, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sieja su teismo sprendimo gavimu. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškiai numato, kad nurodytų asignavimų valdytoja ir vykdytoja yra Teisingumo ministerija, kuri privalo vykdyti teismo sprendimus atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų). Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar Teisingumo ministerija laiku išmokėjo pareiškėjui įsiteisėjusiu 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteistą žalos atlyginimą, taip pat svarbu nustatyti momentą, su kuriuo Įstatymas sieja 3 mėnesių procesinio termino eigos pradžią.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-5414-790/2014 Teisingumo ministerijoje iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo buvo gautas ir užregistruotas 2014 m. lapkričio 14 d. (b. l. 47, 48). O. B. savo sąskaitos numerį Teisingumo ministerijai pateikė 2014 m. spalio 31 d. prašyme (b. l. 14). Vadinasi, Teisingumo ministerija, 2014 m. lapkričio 14 d. gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareiškėjo naudai buvo priteista neturtinė žala, privalėjo pradėti atitinkamą administravimo procedūrą ir ją įvykdyti iki 2015 m. vasario 14 d.

Kadangi teismo sprendimas nebuvo vykdomas, pareiškėjas pakartotiniais prašymais (2015 m. sausio 5 d. prašymas reg. Nr. 3R-7, 2015 m. sausio 19 d. prašymas Nr. 3R-163) kreipėsi į atsakovą dėl 2014 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo vykdymo, tačiau Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. (1.34)7R-1417 atsakydama pareiškėjui į jo prašymus nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas buvo gautas 2015 m. sausio 19 d., teismo sprendimas bus įvykdytas iki 2015 m. kovo 10 d.

Teismas nesutinka su Teisingumo ministerijos teiginiais, kad terminas teismo sprendimui įvykdyti skaičiuojamas nuo patikslinto prašymo, kuriame nurodyta dalį lėšų pervesti į antstolio sąskaitą, gavimo dienos, nes teisės aktai to nenumato. Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis numato, kad dokumentus (teismo sprendimus), Teisingumo ministerija turi įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo, t. y. šis reikalavimas yra imperatyvaus pobūdžio, nenumatantis jokių išlygų. Todėl teismas pareiškėjo teiginius, kad Teisingumo ministerija sprendimą privalėjo įvykdyti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jo gavimo dienos, pripažįsta pagrįstais. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. birželio 8 d. pažyma Nr. 4D-2015/1-497 „Dėl O. B. skundo prieš Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją“ (b. l. 26-28). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija (jos darbuotojai) nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir teismo sprendimą įvykdė praėjus 20 dienų po numatyto termino pabaigos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1000 Eur. Paaiškino, kad iš artimųjų ir nuteistųjų skolinosi pinigų, prekių, tačiau atsakovui laiku nepervedus priteistos sumos, negalėjo jų grąžinti, dėl ko pablogėjo santykiai su artimaisiais ir nuteistaisiais, pareiškėjas atsisakė gyventi 16 būryje, kadangi bijojo fizinio susidorojimo, patyrė stresą, išgyvenimus, diskomfortą, jautėsi emociškai prislėgtas.

Teismas pažymi, kad R. J., kurio liudijimas yra pateiktas į bylą (b. l. 73) ir kuriame nurodyta, jog O. B. iš jo pasiskolino prekių už 600 Eur, yra nuteistasis, pareiškėjo pažįstamas, dėl ko, teismo vertinimu, jo parodymai negalėtų būti laikomi ir vertinami, kaip objektyvūs ir nešališki, todėl jo liudijimu teismas nesivadovauja, į teismo posėdį R. J. nekviestas.

Pareiškėjas tvirtina, kad dėl laiku negrąžintos skolos kilo grėsmė, jog su juo bus fiziškai susidorota, todėl atsisakė gyventi 16 būryje. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administraciniame teisme yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3104-422/2015 pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, kurioje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš, jo nuomone, neteisėtų atsakovo veiksmų – pareiškėjo paskyrimo į 16 būrį nuo 2014 m. vasario 3 d., jo neperkėlimo į kitą būrį bei drausminių nuobaudų jam skyrimo atsisakius gyventi 16 –tame būryje. Iš minėtos administracinės bylos duomenų matyti, kad O. B. nuo pat paskyrimo į Marijampolės pataisos namų 16 būrį, t. y. nuo 2014 m. vasario 3 d., eilę kartų atsisakė atlikti bausmę 16 būryje dėl kilusių nesutarimų su nuteistaisiais (2014 m. vasario 4 d., 2014 m. vasario 19 d., 2014 m. kovo 16 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. vasario 23 d. O. B. paaiškinimai dėl atsisakymo gyventi 16 būryje). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo į bylą pateiktas įrodymas - Marijampolės pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015 m. vasario 23 d. tarnybinis pranešimas dėl O. B. atsisakymo gyventi 16 būryje (b. l. 64), nepagrindžia jo nurodytų aplinkybių dėl kilusios fizinio susidorojimo grėsmės, neįrodo priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos (pasekmių).

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl Teismingumo ministerijos neveikimo atitinkamą laiką – 20 dienų (nuo 2015 m. vasario 14 d. iki 2015 m. kovo 6 d.), pareiškėjas negalėjo naudotis jam teismo sprendimu priteistomis lėšomis, nepaisant visų pastangų teisėtomis priemonėmis apginti savo pažeistas teises, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. Bet neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 str. kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 str. 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo trukmę – pažeidimas truko neilgai (20 dienų), nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo per Įstatyme nustatytą terminą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teismo sprendimu jam priteistos žalos išmokėjimą per Įstatyme nustatytą terminą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas skundu taip pat prašė teismo priteisti 100 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau šio reikalavimo teisme nepalaikė bei nepateikė jokių patirtą žalą patvirtinančių įrodymų, todėl pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. B. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo O. B. teisė per įstatymo nustatytą terminą gauti jam priteistą žalos atlyginimą buvo pažeista, o reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis