- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-01
- Bylos Nr.
- I-5414-790/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08336-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas O. B. kreipėsi į teismą su skundu ir jį patikslinęs bei papildęs (t. 1, b. l. 1-6, 105-106, 146), prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 19 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. Apgyvendinus jį kaip naujai atvykusį, nebuvo aprūpintas pilnu patalynės komplektu, rankšluosčiu. Pažeidimai dėl patalynės neišdavimo kartodavosi, net po papildomų prašymų, skundų nebūdavo išduodamas reikiamas kiekis patalynės. Dėl blogos patalynės būklės ir užvalkalo antklodei neišdavimo, susirgo odos ligomis. Tuo atsakovas pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsniu, 44 straipsnio 2 dalies, teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų, vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo“ nuostatas. Nurodytas atsakovo elgesys, pareiškėjo teigimu, jį sugniuždė, menkino jo orumą, dėl daromų pažeidimų jis 2013 m. rugsėjo 9 d.–2013 m. rugsėjo 12 d. bei 2013 m. gruodžio 2 d. skelbė bado akcijas. Be to, pareiškėjas nurodė, kad pagal teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 nuostatas kiekvienoje kameroje turi būti radijo imtuvas, tačiau kamerose radijo imtuvo nebuvo. Daug kartų kreipėsi į atsakovą, tačiau būdavo atsakoma, kad nusipirktų savo, nes atsakovas neturi tokio kiekio radijo imtuvų, kad aprūpintų visas kameras. Atsakovui 2013-04-17, 2013-05-02 parašė prašymą ir skundą, kad leistų nusipirkti vietos parduotuvėje radijo imtuvą ir vandens virdulį, vėliau rašė pakartotiną prašymą, ir tik 2013-07-01 jo prašymą dalinai tenkino ir leido nusipirkti vandens virdulį, tačiau radijo imtuvo nusipirkti neleido. Prašė atsakovo leisti, kad radijo imtuvą atsiųstų draugai, nes jo tėvas neįgalus, o daugiau iš artimųjų nėra kam atsiųsti, tačiau buvo gauti neigiami atsakymai. Be to, negavo reikiamo kiekio laikraščių, knygas administracija parenka savo nuožiūra. Pareiškėjas teigia, kad tuo jis apribotas nuo informacijos, sukuriama slogi aplinka ir savijauta. Be to, pareiškėjas teigia, kad 2013-02-20, 2013-04-09, 2013-07-03 – 2013-07-09, 2013-07-23 – 2013-07-24, 2013-07-30 – 2013-08-01, 2013-11-12 – 2013-11-19, 2013-11-26 buvo patalpintas į kameras su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjas teigia, kad serga kvėpavimo takų ligomis, todėl ypač jautriai reaguoja į tabako dūmais užterštą, blogai išvėdintą orą. Tuo atsakovas pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnį, nesilaikė sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma HN 76:2010) 6 ir 14 punktų. Pareiškėjas teigė, kad beveik visą laiką kalėjo pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą, kuriame sakoma, kad kalint tardymo izoliatoriuje vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis, nei 3,6 kv. m. Dar 2013-07-29 kreipėsi į teismą dėl pažeidimų pašalinimo, tačiau atsakovo tai nepaveikė. Dėl tokių sąlygų ne kartą kreipėsi į atsakovą, kitas institucijas, vykdė badavimą nuo 2013-07-31 iki 2013-08-01. Tokios sąlygos jam pasireiškė ypač žalingai, nes jis turi kvėpavimo takų problemas, todėl dėl tvankaus blogai ventiliuojamo oro, dusdavo, turėdavo vartoti vaistus, negalėdavo normaliai išsimiegoti. Sanitariniai mazgai neatitiko nustatytų reikalavimų. Dėl turimų sąnarių problemų jam reikia judėti, tačiau kameroje pajudėti nebuvo vietos. Valgyti teko ant grindų, nes prie staliuko gali tilpti vos du asmenys. 2013-07-31 buvo pervestas į 378 kamerą, kitą dieną į 194 kamerą, o po keleto dienų į 157 kamerą, kurių stovis avarinis, valgant tinkas krisdavo į maistą. Elektros instaliacijos laidai nebuvo izoliuoti, sanitariniai mazgai išlaužyti. Dėl buvusio skersvėjo peršalo, prasidėjo trišakio nervo uždegimas. Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad kiekvienos kameros sanitariniame mazge turi būti įrengta tualetinių reikmenų lentynėlė, veidrodis, tačiau šis reikalavimas nebuvo vykdomas, nors jis dėl to ne kartą kreipėsi į atsakovą ir kitas institucijas. Higienos normos HN 76:2010 20 punktas draudžia įrengti kameras rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose, tačiau jis ilgą laiką buvo kalinamas rūsio kameroje, kurioje yra drėgnesnis, tvankesnis oras. Be to, pareiškėjas nurodo, kad atsakovas savavališkai mažino maisto davinį, dėl to daugybę kartų kreipėsi į atsakovą, badavo. Pareiškėjas mano, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Dėl tokių kalinimo sąlygų pablogėjo sveikata, prasidėjo depresija, sutriko miegas, atsirado uždarų patalpų baimė. Įvertinus visų veiksmų visumą, intensyvumą, trukmę, daromų pažeidimų sąmoningumą, kyla atsakovo atsakomybė CK 6.271 straipsnio pagrindu.
Pareiškėjas patikslino skundo pagrindą ir nurodė, kad prašo nagrinėti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013-07-23 iki 2014-04-24, nes šiomis dienomis atsakovas pažeidė jo teises ir kalino netinkamomis sąlygomis (t. 1, b. l. 146).
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 3).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (t. 1, b. l. 86-91, 152-155) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas kartą jau kreipėsi į teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto, tenkančio vienam asmeniui laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-29 (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-2002-643/2013). Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo higienos norma HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Kai kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, o dalį laiko pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, kadangi jis buvo išvykęs. Vadovaujantis teisės aktais maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau šis skaičius nuolat yra viršijamas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Atsakovo teigimu, nėra būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 195).
Proceso šalims į teismo posėdį neatvykus, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2013-02-19 iki 2014-04-24. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-871-643/2014 prašo iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo suėmime laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23 sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad kitoje administracinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23, į pareiškėjo skundo pagrindo patikslinimą (t. 1, b. l. 146), šioje administracinėje byloje turi būti vertinami atsakovo veiksmai vykdant pareiškėjo suėmimą laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-04-24.
Dėl per mažo gyvenamojo ploto.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Laikotarpiu nuo 2013-07-23 iki 2014-04-24 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2013-07-24 pareiškėjui tenkantis plotas buvo 1,92 kv. m., 2013-07-30 – 2,41 kv. m., 2013-07-31 – 1,8 kv. m., 2013-08-02 – 2,64 kv. m., 2013-08-08 – 1,98 kv. m., 2013-10-03 – 2013-10-04 – 2,47 kv. m., 2013-10-05 – 2013-10-07 – 1,85 kv. m., 2013-10-09 – 3,40 kv. m., 2013-11-26 – 3,39 kv. m., 2013-11-27 – 2013-11-29 – 2,26 kv. m., 2013-11-30 – 2013-12-02 – 1,69 kv. m., 2013-12-03 – 2013-12-08 – 2,01 kv. m., 2013-12-09 – 2013-12-10 – 2,68 kv. m., 2013-12-11 – 2,01 kv. m., 2013-12-12 – 2013-12-16 – 2,68 kv. m., 2013-12-18 – 2013-12-19 – 2,41 kv. m., 2013-12-23 – 2013-12-24 – 3,54 kv. m., 2013-12-25 – 2013-12-28 – 2,36 kv. m., 2013-12-29 – 2014-01-14 – 1,77 kv. m., 2014-01-15 – 2014-01-20 – 2,36 kv. m., 2014-01-21 – 3,54 kv. m., 2014-01-22 – 2014-01-26 – 2,36 kv. m., 2014-01-27 –3,54 kv. m., 2014-01-28 – 2,36 kv. m., 2014-01-29 – 1,77 kv. m., 2014-03-14 – 2014-03-17 – 2,77 kv. m., 2014-04-18 – 2014-04-21 2,62 kv. m., 2014-04-23 – 2,62 kv. m. Viso iš aptariamo laikotarpio pareiškėjas buvo laikomas 81 dieną kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad daugeliu atvejų pareiškėjui tenkantis kameroje plotas buvo ženkliai mažesnis, nei minimalus. Antai, 2013-07-31, 2013-12-02, 2013-12-29 – 2014-01-14, 2014-01-29 pareiškėjui tenkantis plotas buvo dvigubai ir daugiau mažesnis, nei minimalus. Pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas, jie beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.
Atsakovo argumentai, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl atsakovo veiksmų teisėtumo, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač mažas plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008 m. vasario 14 d. sprendimą byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01). Įvertinęs aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo laikomas suėmime pakankamai ilgą laiką gerokai mažesniame plote, nei reikalaujamas minimalus, teismas konstatuoja neteisėtus atsakovo veiksmus, pažeidusius pareiškėjo teises.
Dėl sveikatos saugos reikalavimų pažeidimų.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja higienos norma HN 76:2010, kurios bendrosiose nuostatose, be kita ko, nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra (6, 13 punktai). Remiantis higienos normos HN 76:2010 54 punktu, visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Pagal higienos normos HN 76:2010 62 punktą laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.
Pareiškėjas nurodo argumentus, susijusius su avarine kamerų būkle, konkrečiai įvardydamas kameras Nr. 398, 194 ir 157. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-12-13 patikrinimo akto matyti, kad kameroje Nr. 398 nuo sienų ir lubų nubyrėję dažai ir tinkas, grindų danga nelygi (t. 1, b. l. 177-178). Šioje kameroje pareiškėjas buvo patalpintas 2013-08-01, 2013-10-10 – 2013-10-28 laikotarpiais (t. 1, b. l. 177-178). Konstatuotina, kad pareiškėją laikant šioje kameroje, nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją patalpą, nes sienos ir lubos buvo nešvarios, nebuvo galimybės užtikrinti jų valymo ir pan. Konstatuotina, kad atsakovas tinkamai nevykdė higienos normos HN 76:2010 62 punkto ir laiku nenustatė poreikio kameros paprastajam remontui.
Atsakovo atstovas duomenų apie kitų pareiškėjo nurodytų kamerų Nr. 194 ir 157 būklę nepateikė. Pareiškėjas kameroje Nr. 194 buvo laikomas 2013-08-02 – 2013-08-07 laikotarpiu, o kameroje Nr. 157 – 2013-08-08 – 2013-08-26, 2013-09-09, 2013-09-12 – 2013-09-23 laikotarpiais. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Nesant kitų objektyvių įrodymų, teismas remiasi pareiškėjo paaiškinimais ir konstatuoja, kad minėtose pareiškėjo nurodytose kamerose nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad buvo tikrinama dalies kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, atitiktis higienos normos HN 76:2010 reikalavimams. 2013-07-18 patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 105, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2013-10-01, virš sanitarinio mazgo yra drėgnos lubos, taip pat yra drėgna siena ir vietomis atšokę sienos dažai (t. 1, b. l. 171-172). 2014-02-10 patikrinimo akte (t. 1, b. l. 183-184) nurodyta, kad kameroje Nr. 387, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2013-11-12 – 2013-11-17 ir 2014-03-28 – 2014-04-02, ant sienų vietomis nedideli nubyrėjusių dažų bei tinko plotai, grindų danga susidėvėjusi, nelygi, vietomis atplyšęs linoleumas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 rašte (t. 1, b. l. 140) nurodyti higienos normos HN 76:2010 28 punkto pažeidimai jau minėtose kamerose Nr. 387 ir 398, pasireiškę tuo, kad nelygios grindys, dėl ko grindų negalima lengvai valyti.
Konstatuotina, kad laiku nebuvo nustatytas poreikis paprastajam šių kamerų remontui ir nebuvo sudaryta pareiškėjui saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šie higienos normos pažeidimai, atsižvelgus ir į paties pareiškėjo paaiškinimus, kad valgant, miegant byrėdavo tinkas, dažai, vertintini kaip veiksniai, prisidėję prie pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygų bloginimo.
Be to, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-02-05 rašto (t. 1, b. l. 140) matyti, kad kameroje Nr. 404, kurioje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2013-10-08 – 2013-10-09, dirbtinė apšvieta neatitiko higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimo, o kameroje Nr. 285 (joje pareiškėjas buvo apgyvendintas 2013-12-23 – 2014-01-29 laikotarpiu) nustatyti nedideli eksploataciniai lubų ir sienų pažeidimai.
Pareiškėjo argumentai dėl vėdinimo, oro drėgmės, temperatūros reikalavimų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose tokių pažeidimų nėra nustatyta (t. 1, b. l. 140-141, 164-165, 168-170, 173-174, 175-176, 181-182, 185-187). Pagal higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl kamerų vėdinimo būdas per jose įrengtus langus nelaikytinas teisės aktų pažeidimu.
Pareiškėjo argumentai dėl apgyvendinimo rūsio kameroje nepagrįsti, kadangi higienos normos HN 76:2010 20 punkte nurodyta, kad tik naujai statomose laisvės atėmimo vietose gyvenamąsias patalpas draudžiama įrengti rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose.
Dėl sanitarinių mazgų įrengimo.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nurodoma, kad areštinių kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas; jame įrengta šalto vandens tiekimo sistema; turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pareiškėjas teigia, kad šių reikalavimų nebuvo laikomasi, nes kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo įrengtos tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžiai. Iš atsakovo atstovo 2013-04-08 rašto (t. 1, b. l. 27), 2013-06-14 rašto (t. 1, b. l. 63) matyti, kad jis neigia savo pareigą įrengti lentynėles ir veidrodžius, nurodydamas, kad teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“ nenumato gyvenamųjų kamerų aprūpinimo šiomis priemonėmis.
Teismas pažymi, kad pagal higienos normos HN76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Teismo vertinimu, tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžio įrengimas sanitariniuose mazguose nėra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl higienos normos 21 punktas nagrinėjamu atveju turi būti taikomas. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas užtikrinti šio reikalavimo laikymąsi, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami. Minėtu higienos normos pažeidimu buvo apsunkinta pareiškėjo galimybė palaikyti asmeninę higieną, tai prisidėjo prie pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygų bloginimo.
Pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu. Lukiškių TI-K nepateikė duomenų, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo visiškai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. Įrodymais nepaneigti pareiškėjo teiginiai, kad tualetai kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, atskirti tik neaukšta sienele ir matomi tiek kitiems kalinamiems asmenims, tiek pareigūnams. Lukiškių TI-K 2014-04-17 rašte (t. 1, b. l. 138) iš esmės pripažįstama, kad sanitarinių mazgų patalpa atitveriama nuo likusio gyvenamosios kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir tik esant galimybei sanitarinis mazgas visiškai izoliuojamas nuo likusio gyvenamosios kameros ploto. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).
Tai, kad nebuvo įrengti atskiri sanitariniai mazgai su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, negali būti vertinama kaip higienos normos HN 76:2010 21 punkto pažeidimas, nes tai reikalauja rekonstrukcijos darbų atlikimo, todėl remiantis higienos normos 2 punktu, minėtas reikalavimas negali būti taikomas.
Dėl aprūpinimo patalyne.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Higienos normoje HN 76:2010 63 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas, o 67 punkte numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos, patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, nustato, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuje, turi būti išduodama pagalvė, antklodė, čiužinys, 2 užvalkalai pagalvei, 4 paklodės arba vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei.
Pareiškėjas informavo atsakovą, kad neturi savo patalynės (t. 1, b. l. 16), todėl atsakovui kilo pareiga nustatyta tvarka aprūpinti pareiškėją patalyne. Pareiškėjas teigia, kad nebuvo aprūpintas pilnu patalynės komplektu, pažeidimai dėl patalynės neišdavimo kartodavosi, be to, būdavo išduodama blogos būklės patalynė. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2013-07-03, 2013-08-02 buvo išduota patalynė (t. 1, b. l. 13, 14). Atsakovo atstovas daugiau įrodymų, kada ir kokia patalynė pareiškėjui buvo išduota, kokia jos būklė, nepateikė. Pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai nuolat rašė skundus dėl aprūpinimo patalyne: 2013-08-14 skunde (t. 1, b. l. 38) nurodė, kad nėra aprūpinamas reikiamu kiekiu patalynės, 2013-09-09 skunde (t. 1, b. l. 30) nurodė pradedantis badauti, nes antklodė sudriskusi, pagalvė nešvari, 2013-11-27 skunde (t. 1, b. l. 34) nurodė, kad čiužinys suplyšęs, antklodė trumpa, suplyšusi, 2013-12-02 pareiškime (t. 1, b. l. 37) nurodė pradedantis badauti, nes visiškai sudriskęs čiužinys, suplėšyta, trumpa antklodė, 2014-01-22 skunde (t. 1, b. l. 128) nurodė, kad 2013-12-23 paskyrus jį į 285 kamerą buvo išduota suplyšusi patalynė. Nors iš minėtų įrodymų visumos matyti, kad pareiškėjas iš esmės buvo aprūpinamas patalyne, tačiau nepaneigti įrodymais pareiškėjo teiginiai dėl patalynės nekokybiškumo (susidėvėjimo), nekomplektiškumo. Nors atsakovas 2014-02-14 rašte (t. 1, b. l. 135-136) nurodo, kad pareiškėjui kiekvieną kartą atvykus į tardymo izoliatorių būdavo išduodamas naujas čiužinys, pagalvė, antklodė, kad pareiškėjo reikalavimu minėtas inventorius būdavo pakeičiamas, kad išvykdamas pareiškėjas priduodavo sugadintą inventorių, šios aplinkybės įrodymais nepagrindžiamos. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl nevisiškai tinkamo aprūpinimo patalyne, kuriuos patvirtina minėti pareiškėjo skundai bei pareiškimai, laikytini įrodytais. Kita vertus, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-17 patikrinimo akto (t. 1, b. l. 168-170) matyti, kad Lukiškių TI-K čiužiniai, pagalvės, antklodės dezinfekuojami, dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“, taigi patalynė tvarkoma laikantis sveikatos saugos reikalavimų.
Dėl aprūpinimo radijo imtuvu, laikraščiais.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 6 dalis nustato, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normos patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Pagal šias normas, kameroje turi būti po vieną radijo imtuvą bei po 1 laikraštį kiekvienai kamerai. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ne visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo užtikrintas aprūpinimas radijo imtuvu. Tai matoma iš pareiškėjo 2013-08-06, 2013-08-14, 2013-12-31, 2014-01-09 skundų (t. 1, b. l. 38, 47-48, 132-133), Kalėjimų departamento 2013-09-11 atsakymo pareiškėjui (t. 1, b. l. 25-26), kitų suimtųjų 2013-12-30 paaiškinimų (t. 1, b. l. 129 – 131). Iš minėto Kalėjimų departamento atsakymo ir pareiškėjo skundų matyti, kad Lukiškių TI-K aprūpindavo pareiškėją radijo imtuvu pastarajam to paprašius, tačiau dalyje kamerų radijo taškai nebuvo sumontuoti dėl techninių galimybių nebuvimo.
Pareiškėjo argumentai dėl neaprūpinimo laikraščiais nepagrįsti. Iš paties pareiškėjo skundų matyti, kad suimtieji būdavo aprūpinami laikraščiais (pvz., pareiškėjo 2013-08-14 skundas, t. 1, b. l. 38, 2013-12-31 skundas, t. 1, b. l. 133). Kaip matyti iš atsakovo atstovo 2013-04-08 rašto, Lukiškių TI-K turi galimybes aprūpinti suimtuosius laikraščiais vieną kartą per savaitę, be to, visose kamerose įrengta kabelinė televizija, ko nereikalauja teisės aktai, todėl suimtieji turi galimybes domėtis pasaulio naujienomis (t. 1, b. l. 27-28). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normos nenustato aprūpinimo laikraščiais periodiškumo, tuo labiau, nenustato reikalavimo, kad suimtieji būtų aprūpinti naujais laikraščiais kiekvieną dieną.
Lukiškių TI-K pagrįstai atsisakė suteikti leidimą pareiškėjui, kad jo draugai atsiųstų radijo imtuvą (t. 1, b. l. 43), nes Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 83 punktas leidžia naudotis tik sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais radijo imtuvais.
Nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K administracija jam neleido nusipirkti radijo imtuvo, priešingai, 2013-05-28 raštas (t. 1, b. l. 42), UAB „Pontem“ 2013-05-15 raštas (t. 1, b. l. 40) patvirtina, kad tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta.
Dėl apgyvendinimo su rūkančiais asmenimis.
Pareiškėjas teigia, kad 2013-02-20, 2013-04-09, 2013-07-03 – 2013-07-09, 2013-07-23 – 2013-07-24, 2013-07-30 – 2013-08-01, 2013-11-12 – 2013-11-19, 2013-11-26 buvo patalpintas į kameras su rūkančiais asmenimis. Teismas pažymi, kad kitoje administracinėje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-871-643/2014) yra nagrinėjamas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tuo pačiu pagrindu (dėl laikymo su rūkančiais asmenimis) laikotarpiu nuo 2013-02-19 iki 2013-07-23, todėl šioje byloje turi būti nagrinėjami pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo su rūkančiais asmenimis nuo 2013-07-23.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Higienos normos HN 76:2010 14 punkte yra nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareiškėjas raštu yra kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl laikymo atskirai nuo rūkančiųjų (t. 1, b. l. 16, 46), vadinasi, Lukiškių TI-K kilo pareiga užtikrinti, kad pareiškėjas būtų apgyvendinamas tokiose patalpose, kuriose nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Pastebėtina, kad pareiškėjas nurodė konkrečius laikotarpius ir konkrečias kameras, kuriose, jo teigimu, gyveno kartu su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo teiginiai dėl apgyvendinimo su rūkančiais asmenimis pagrindžiami ir į bylą pateiktais pareiškėjo daugkartiniais skundais (t. 1, b. l. 47-48, 49, 50, 53, 107, 108, 109, 112), kitų suimtųjų rašytiniais paaiškinimais (t. 1, b. l. 65). Pareiškėjui konkrečiai nurodžius dienas, kameras, kuriose, jo teigimu, jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, atsakovo pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tai, kad nurodytomis dienomis buvo užtikrinti teisės aktų reikalavimai. Pastebėtina, kad atsakovo atstovas jokių argumentų ir įrodymų dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis nepateikė. Priešingai, byloje esantys Lukiškių TI-K 2013-12-13, 2014-04-07 raštai (t. 1, b. l. 52, 110-111) patvirtina, kad pareiškėjas 2013-11-26 ir 2014-03-13 buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Todėl tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, sudaro pagrindą pripažinti atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. higienos normos HN 76:2010 14 punkto pažeidimą.
Dėl pareiškėjo maitinimo.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Higienos normos HN 76:2010 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos fiziologinės mitybos normos atskiroms kalinamų asmenų grupėms. Teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, nustato skiriamų maisto produktų vidutinį paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, 6 punktas nustato, kad valgiaraštį nedirbantiems vyrams tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Šių taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose valgiaraščius privalo turėti korpusų vyresnieji ir prižiūrėtojai, dalyvaujantys dalijant maistą, o suimtųjų prašymu su valgiaraščiu jie turi būti supažindinti tą pačią dieną.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad atsakovas savavališkai mažino maisto davinį, dėl to daugybę kartų kreipėsi į atsakovą, badavo. Tokie pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti faktiniais duomenimis, kad Lukiškių TI-K nesilaikė nustatytų fiziologinių mitybos normų ar Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintų valgiaraščių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dėl maitinimo keletą kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ir Kalėjimų departamentą, badavo, tačiau susipažinus su skundų turiniu (t. 1, b. l. 30, 57, 58, 118-120) matyti, kad pareiškėjas buvo nustatyta tvarka maitinamas, o pareiškėjo nurodyti tariami nukrypimai nuo valgiaraščio mažareikšmiai ir grindžiami tik paties pareiškėjo subjektyviu patiektų maisto kiekių vertinimu. Pastebėtina, kad pats pareiškėjas 2013-11-18 skunde (t. 1, b. l. 56) pripažino, kad nuo 2013-09-12 maistas buvo duodamas pagal normas. Pareiškėjo iniciatyva buvo nutrauktas jo 2013-10-14 skundo dėl sumažinto duonos kiekio, 2013-12-09 skundo dėl pilnai nepatiekiamo margarino ir košės kiekio tyrimas (t. 1, b. l. 57, 58, 60, 62). Pareiškėjas į kompetentingas institucijas dėl maisto davinių energetinės vertės nustatymo nesikreipė. Esant tokioms aplinkybėms, atmestini pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo jam būnant suėmime.
Dėl neturtinės žalos priteisimo.
Būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas įrodinėja, kad dėl neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta neturtinė žala. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Teismas konstatuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio intensyvumo, jog yra pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Gana ilgas kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis (81 diena) bei ženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią. Toks perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime, tai savaime buvo traumuojanti patirtis ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygas sunkino laikymas higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, dėl ko pareiškėjui nebuvo sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šie pažeidimai, atsižvelgus į paties pareiškėjo paaiškinimus, kad valgant, miegant byrėdavo tinkas, dažai, vertintini kaip veiksniai, prisidėję prie pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygų bloginimo. Pažeidžiant galiojančius teisės aktus, pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose neįrengtos tualetinių reikmenų lentynėlės, veidrodžiai, tuo apsunkinta pareiškėjo galimybė palaikyti asmeninę higieną. Ne visose kamerose, kaip reikalauja teisės aktai, pareiškėjas buvo aprūpintas radijo imtuvu, patalyne. Kai kuriais atvejais pareiškėjas, pažeidžiant nustatytus reikalavimus, buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimų, jam diagnozuotos lėtinės stuburo, kvėpavimo takų ligos. Nors negalima spręsti, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimus lėmė netinkamos pareiškėjo suėmimo vykdymo sąlygos, tačiau turintis sveikatos sutrikimų asmuo suėmimo sąlygų pažeidimus išgyvena skaudžiau. Pareiškėjas dėl suėmimo vykdymo sąlygų daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, badavo, skundą teismui padavė dar būdamas suėmime. Taigi, pareiškėjo patirti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neigiami pergyvenimai buvo pakankamai intensyvūs ir turi būti atlyginami pinigine kompensacija. Panašiose administracinėse bylose net ir santykinai mažesnio intensyvumo (trukmės) pergyvenimai atlyginami pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-977/2013).
Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pakankamai ilgą pažeidimų trukmę (81 dieną pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose, visą suėmimo laikotarpį nebuvo užtikrintas pakankamas privatumas, dalį laiko pareiškėjas buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, ir kt.), pažeidimų pobūdį (kamerų perpildymas buvo ženklus, kai kuriais atvejais pareiškėjui teko daugiau nei dvigubai mažesnis plotas, nei nustatytas), pažeidimų skaičių, pareiškėjo sveikatos būklę, į tai, kad pareiškėjas aktyviai gynė savo pažeistas teises pažeidimų darymo metu. Kita vertus, negalima spręsti, kad pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytą gyvenamąjį plotą buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu. Priešingai, mažesnį, nei nustatytas tenkantį plotą įtakojo nuolat viršijamas maksimalus leistinas laikomų asmenų skaičius įstaigoje, reikalavimų, susijusių su suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimu, vykdymas. Nėra matyti, kad pareiškėjas būtų sąmoningai laikomas blogesnėmis sąlygomis, nei kiti suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Lukiškių TI-K administracija reagavo į pareiškėjo skundus, į dalį jų atsižvelgė (dėl radijo imtuvų, patalynės, maitinimo, kt.). Atsižvelgtina, kad pareiškėjui buvo teikiama medicininė pagalba. Nenustatyta, kad suėmimo vykdymo sąlygų pažeidimai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai. Priešingai, iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas dėl turimų lėtinių sveikatos sutrikimų neprarado darbingumo. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras, jam turtinė žala nebuvo padaryta.
Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 50 000 Lt suma nėra, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A575-583/2014 pareiškėjui priteistas 11700 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kai pareiškėjas buvo laikomas 1159 paras neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis; byloje Nr. A575-622/2014 buvo priteista 8900 Lt suma už laikymą 500 parų perpildytose kamerose; byloje Nr. A442-464/2014 priteista 5500 Lt suma už pareiškėjo laikymą perpildytose kamerose 227,5 paras; byloje Nr. A575-458/2014 priteista 7000 Lt suma už laikymo sąlygų pažeidimus 292,5 paras; byloje Nr. A442-524/2014 priteista 6000 Lt suma už laikymą 248,5 paras; byloje Nr. A442-534/2014 priteista 7000 Lt suma už laikymą apie 290 parų ir kt.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, paminėtą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 2000 Lt sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti O. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 2000 (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.