- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- eI-1213-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02193-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atstovams K. K., G. K., advokatui M. G.,
atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui R. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3R-267(AG-213/01-2017).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba skunde bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 3R-267(AG-213/01-2017), kuriuo atsakovas buvo įpareigotas išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro visus miško žemės plotus, patenkančius į pareiškėjo UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ valdomus ir naudojamus kitos paskirties žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jame netinkamai taikomos ir aiškinamos materialinės teisės normos. Pažymėjo, kad UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pagrindu valdo ir naudoja du žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Atlikus minėtų žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, 2015 m. kovo 20 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota minėtų žemės sklypų pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - naudingų iškasenų teritorijos. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, miško žemė, esanti Šilutės miškų urėdijos Šilutės girininkijos (duomenys neskelbtini) sklype patenka į minėtus pareiškėjo valdomus ir naudojamus žemės sklypus. Į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). patenka 26,24 ha miško žemės plotas, o į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., patenka 149,67 ha miško plotas. Šie miškai Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruoti pagal 2004 m. VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (2005 m.) perduotus valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujinti pagal 2014 m. miškų inventorizacijos duomenis. Pareiškėjas UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ 2016 m. spalio 2 d. prašymu kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prašydama iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro išregistruoti miškų plotus, kurie patenka į pareiškėjo naudojamus kitos paskirties žemės sklypus, kaip savaime mišku apaugusią ne miško žemę. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, 2017 m. birželio 19 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimu Nr. S-l706-28 buvo patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, išregistruojant miško žemės plotus, kurie patenka į kitos paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir nėra įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Šis Valstybinės miškų tarnybos sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą išbraukti iš Miškų kadastro miško žemės plotus kitos paskirties žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančius į 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ Lietuvos Geologijos tarnybos išduotu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktus kasybos plotus. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turėtų būti vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau - ir Aprašas), nuostatomis. Vyriausioji administracinių ginčų komisija netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 punkto nuostatas, kadangi ši norma nenustato teisinio reguliavimo būdo, todėl gali būti vertinama, kaip prielaida įgyvendinat Miškų įstatymo 11 straipsnį, šio straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pareiškėjas UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ atsiliepimu, taip pat pareiškėjo atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad Komisija 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) tinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255, 30.6 punktą, numatantį, kad kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Pažymėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos minimo Miškų įstatymo 11 straipsnis ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašas taikytini kitiems atvejams, kai siekiama miško žemę paversti kitomis naudmenomis. UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ valdyta žemė visuomet buvo kitos naudmenos, nei miško žemė, o miškas šiose naudmenose užaugo savaime, kai dėl pareiškėjo teisėtai vykdomos veiklos (sausinant durpyną) tam susidarė gamtinės sąlygos. Pareiškėjas siekia ne miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, o visą laiką buvusio naudmenų statuso atstatymo. Pareiškėjas nesiekia miško žemės paversti kitomis naudmenomis, taigi, priešingai nei nurodoma Valstybinės miškų tarnybos skunde, nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 punktas. Prašė atsakovo Valstybinės miškų tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilęs dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ 2016 m. spalio 2 d. kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą su prašymu išregistruoti iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) miškų plotus, patenkančius į 2000 m. vasario 11 d. valstybinės žemės nuomos sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu naudingų iškasenų (durpių) gavybai pareiškėjo naudojamus kitos paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. R2-414 pareiškėjo prašymo dėl kadastro duomenų patikslinimo netenkino, t. y. atsisakė išregistruoti mišku apaugusius žemės plotus, patenkančius į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotus kitos paskirties žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sprendime atsakovas nurodė, kad kai kurie miško plotai patikslintu pareiškėjo prašymu gali būti išregistruoti iš miškų kadastro, o kitoje dalyje kadastro duomenys nebus tikslinami. Pasinaudodamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjas kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. R2-414. Komisija 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 3R-139(AG-98/01-2017) panaikino Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. kovo 14 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išregistruoti kadastro objektą (mišku apaugusius žemės plotus) bei įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą pareiškėjo 2016 m. spalio 2 d. prašymą svarstyti iš naujo.
Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą iš naujo, Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. S-l706-28 patikslino Miškų kadastro duomenis, išregistruojant miško žemės plotus, kurie patenka į kitos paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir nėra įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Taigi, Valstybinė miškų tarnyba 2017 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir patikslino Miškų kadastro duomenis tik dėl tų miško plotų, kurie nebuvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Nesutikdamas su Valstybinės miškų tarnybos sprendimu, kuriuo nuspręsta išregistruoti tik dalį miško žemės, pareiškėjas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka dar kartą kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą išregistruoti visus miško žemės plotus, įregistruotus žemės sklypuose (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Vyriausioji administracinių ginčų komisija ginčijamu 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) įpareigojo Valstybinę miškų tarnybą pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 2 d. prašymą priimti papildomą sprendimą - išbraukti iš Miškų kadastro miško žemės plotus kitos paskirties žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkančius į 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“ Lietuvos Geologijos tarnybos išduotu leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktus kasybos plotus. Valstybinė miškų tarnyba, nesutikdama su Komisijos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu, kuriuo ji buvo įpareigota išregistruoti iš Miškų kadastro visus miško žemės plotus, patenkančius į pareiškėjo valdomus ir naudojamus kitos paskirties žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kreipėsi į teismą prašydama šį sprendimą panaikinti.
Nesutikimas su ginčijamu sprendimu, iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad Komisija netinkamai taikė ir aiškino įstatymų nuostatas. Skunde atsakovas pažymėjo, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra turėtų būti vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio ir Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, nuostatomis. Atsakovo teigimu, Komisija sprendime įpareigodama išregistruoti miško žemės plotus, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 punktu, todėl sprendimas naikintinas. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo svarbu nustatyti, ar pagrįstai Komisija šiuo atveju rėmėsi Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 punktu ir netaikė Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei Apraše numatytos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros.
Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų 30.6 punktą, kadastro objektas išregistruojamas, jeigu kadastro objektas (savaime mišku apaugusi ne miško žemė) patenka į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotą kitos paskirties žemės sklypą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre iki kadastro objekto registravimo kadastre. Taigi, Miškų kadastro nuostatai reglamentuoja miško žemės išbraukimą iš kadastro (išregistravimą) tais atvejais, kai iki įtraukimo į kadastrą žemės sklypas buvo kitos paskirties (skirtas naudingų iškasenų eksploatavimui).
Miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miško žemė kitomis naudmenomis gali būti paverčiama tik išimtinais atvejais. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Pabrėžtina, kad paminėtoje teisės normoje nurodytų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejų sąrašas yra baigtinis. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba, kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas. Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik tuo atveju, kai žemės sklypas yra naudingųjų iškasenų šaltinis (naudingųjų iškasenų telkinys) ir žemės sklypui ar jo daliai (telkiniui) yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.
Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką, kompensavimo pinigais ar miško įveisimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis taikymo tvarką, piniginių kompensacijų apskaičiavimo tvarką nustato Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis aprašas. Pagal Aprašo 1 punktą, miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.
Taigi, pagal Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, miško žemė gali būti paversta kitomis naudmenomis esant dviem sąlygoms: žemėje yra naudingų iškasenų telkinys ir šiam telkiniui išduotas leidimas. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatais reglamentuojamas miško žemės išbraukimas (išregistravimas) iš Miškų kadastro, kai iki objekto įtraukimo į kadastrą, žemės sklypas jau buvo kitos paskirties (suformuotas naudingų iškasenų eksploatavimui) ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Skirtumas tarp minėto reglamentavimo yra tas, kad Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Aprašu reglamentuojama miškų žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus, o Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai nustato miško žemės išbraukimą iš kadastro (išregistravimą), kai iki objekto įtraukimo į kadastrą žemės sklypas jau buvo kitos paskirties ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, pagal minėtą reglamentavimą, sprendžiant dėl ginčijamo akto teisėtumo ir pagrįstumo svarbu nustatyti, ar įregistruojant į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą miško plotus, kurie patenka į pareiškėjo žemės sklypus (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), šie sklypai jau buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip kitos paskirties žemės sklypai, skirti naudingų iškasenų eksploatavimui.
Bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 1999 m. balandžio 21 d. išdavė pareiškėjui leidimą naudoti Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Aukštumalos telkinio durpių išteklius iki 2024 m. balandžio 18 d. (2014 m. rugsėjo 4 d. leidimas pakeistas, terminas naudoti žemės gelmių išteklius pratęstas iki 2039 m. rugsėjo 3 d.)
Pareiškėjas 2000 m. vasario 11 d. sudarė valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu valdo ir naudoja 455,21 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1087,39 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypų (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybė Lietuvos Respublikos vardu įregistruota 2000 m. vasario 17 d., taip pat nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas - kita, naudingų iškasenų teritorijos (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1, 4.1 p.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypams, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), savaime apaugus mišku, šie miškai pagal 2004 metų VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto inventorizacijos duomenis buvo registruoti Miškų kadastre, o 2015 m. kovo 20 d. atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus, buvo patikslinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti sklypų plotai, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 434,9696 ha plotas, į kurį įeina 27,5117 ha miško žemės plotas ir žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 1236,00 ha plotas, į kurį įeina 152,2201 ha miško žemės plotas. Žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas - kita, naudingų iškasenų teritorijos (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 p.).
Vadinasi, iki savaime apaugusio miško plotų įtraukimo į Miškų kadastrą, pareiškėjo valdomi ir naudojami žemės sklypai, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo kitos paskirties, skirti naudingų iškasenų eksploatavimui ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Savaime apaugęs miškas pateko į naudingųjų iškasenų gavybai suformuotus kitos paskirties žemės sklypus, dar 2000 metais įregistruotus Nekilnojamojo turto registre kaip kitos paskirties (tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veikos būdas – kitą, durpynų eksploatavimas). Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad Komisija 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 3R-267(AG-213/01-2017) įpareigodama atsakovą išregistruoti iš Miškų kadastro visus miško žemės plotus kitos paskirties žemės sklypuose, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai rėmėsi Miškų kadastro nuostatų 30.6 punkto nuostata, reglamentuojančia miško žemės išbraukimą iš kadastro (išregistravimą) tais atvejais, kai iki įtraukimo į kadastrą žemės sklypas buvo kitos paskirties.
Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad Komisija, ginčijamu sprendimu tinkamai ištyrė faktinių aplinkybių visumą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, dėl ko naikinti jį nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.