Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-19 · Administracinė byla Nr. I-3876-535/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-19
Bylos Nr.
I-3876-535/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04034-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
G. Č.
Atsakovas
Valstybinei kalbos inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kalbos inspekcijos
Trečiasis asmuo
UAB ,,Omnitel“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3876-535/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04034-2015-2)Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjui G. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovėms Valstybinei kalbos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės kalbos inspekcijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ,,Omnitel“ dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Č. kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–7) prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-07-13 sprendimą Nr. 3R-276 (AG-196/04-2015); 2) įpareigoti Valstybinę kalbos inspekciją (toliau – ir Inspekcija) per 20 dienų išnagrinėti 2015-03-30 bei 2015-05-08 skunduose nurodytas aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 91⁴ nurodant Inspekcijai priimti įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Komisija 2015-06-29 priėmė skundą, kuriame jis skundė Inspekcijos 2015-05-22 raštą Nr. 10V-301, prašė įpareigoti Inspekciją atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija 2015-07-13 sprendimu Nr. 3R-276 (AG-196/04-2015) bylą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Pareiškėjas su sprendime pateiktais skundo nutraukimo pagrindais nesutinka. Teigia, kad Inspekcija nepagrįstai nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos dėl valstybinės kalbos nevartojimo raštvedyboje ir susirašinėjimo šalies viduje. Pažymi, kad dėl atsakomybės, nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 91⁴ straipsnyje, negalėjo paduoti skundo bendrosios kompetencijos teismui kaip nukentėjęs asmuo.

Pareiškėjas teigia, jog skunde Inspekcijai nurodė, kad raštu kreipėsi į UAB „Omnitel“ dėl neteisėtai ir nepagrįstai apmokestintų paslaugų. Bendrovės klientų aptarnavimo centras 2015-03-08 raštu informavo, kad informaciją perdavė atsakingam asmeniui, nurodė, kad apie problemos sprendimą informuos pranešimu. Į mobilųjį telefoną 2015-03-09 gautas pranešimas buvo parašytas nenaudojant lietuviškų raidžių, turinčių diakritinius ženklus. Pareiškėjo teigimu, pranešimo tekstas „Sveiki uz ka nuskaiciuoti pinigai, galite pasitikrinti savitarnoje isklotinėje. Rodo paros senumo duomenis. Ezys“ neatitinka Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių, kurios nevalstybinėms organizacijoms nors ir yra tik rekomendacinio pobūdžio, 2 p. ir 14 p. reikalavimų dokumentus rengti ir tvarkyti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.

Pareiškėjas vadovaujasi Valstybinės kalbos įstatymo 24 str. ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 3 p., ir teigia, kad bendrovė, siųsdama atsakymą netaisyklinga ir išdarkyta kalba, pažeidė teisėtus jo, kaip vartotojo, interesus bei teisės aktų keliamus reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovės teiginiai, jog pažeidimas buvo padarytas dėl bendrovės darbuotojo kaltės, neatleidžia bendrovės nuo pareigos pašalinti pažeidimą ir jo pasekmes. Bendrovės vadovas yra atsakingas už jos veiklą, teigi privalėjo užtikrinanti tinkamą Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų vykdymą.

Atkreipia dėmesį į tai, jog kilus neaiškumams naudojant valstybinę kalbą, darbuotojai turėjo galimybę naudotis klaidų taisymo rašybos tikrinimo priemonėmis, kurios yra nemokamos ir laisvai prienamos internete, pvz. interneto tinklalapyje „Rašyba.lt“, adresu http://www.rasyba.lt. Klaidas rašybos priemonėmis taip pat galima pasitikrinti ir standartinėmis kompiuterio dokumentų redagavimo programomis, todėl mano, kad teisės pažeidimas buvo padarytas tyčia.

Pareiškėjas sutinka su Komisijos argumentais, kad šiuo atveju yra skundžiamas Inspekcijos neveikimas, tačiau teigia, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, jog skundas nėra susijęs su įpareigojimu atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Valstybės tarnautojo pareiga priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, įskaitant ir nutarimus viešojoje administracinėje byloje, yra akivaizdžiai susijusi su įpareigojimu atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Pati Komisija ginčijamame sprendime nurodo, kad Inspekcijai įstatymais ir kitais teisės aktais yra priskirta kompetencija nagrinėti Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų pažeidimus ir skirti nuobaudas. Inspekcija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, todėl turėtų būti įpareigota išnagrinėti skundus dėl ATPK 91⁴ str. pažeidimo ir priimti įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Atkreipia dėmesį, kad Komisijos prašė įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus, todėl Komisija bylą nutraukė nepagrįstai. Pažymi, kad Komisijos neprašė išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos, tame tarpe spręsti dėl atitinkamos bylos teisenos nepradėjimo, todėl Komisija priėmė nepagrįstą sprendimą dėl neteikto reikalavimo. Paaiškina, kad Komisijos priimtą sprendimą būtų turėjęs teisę skųsti bendros kompetencijos teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, dėl Inspekcijos neveikimo buvo pažeisti jo teisėti interesai, patyrė neigiamus išgyvenimus ir neturtinę žalą. Kreipdamasis į Inspekciją, turėjo aiškius lūkesčius sulaukti teisėtos pagalbos, ginant jo, kaip nukentėjusio asmens, interesus. Nesulaukęs deramos pagalbos, jautė diskomfortą ir apmaudą, žlugo teisėti lūkesčiai, yra išvargintas biurokratizmo ir jaučiasi nepajėgus pakeisti padėtį. Susidūrė su Inspekcijos abejingumu ir neveiklumu, sudarant sąlygas paslaugas teikiančiam verslo subjektui piktnaudžiauti padėtimi ir demonstruoti nepagarbą. Patyrė nepatogumus, nes negavo teisės aktais nustatytų jam priklausančių paslaugų - informacijos valstybine kalba. Inspekcija neatliko reikiamų veiksmų ir nepriėmė atitinkamo sprendimo, todėl susilpnėjo jo pasitikėjimas valdžios įstaigomis. Dėl Inspekcijos neveikimo patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

Atsakovė Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. 1. 23–24). Paaiškino, kad pateiktame skunde pareiškėjas nebuvo tinkamas subjektas, kurio pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. (2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą yra kildinamas iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Pareiškėjo skunde nurodomas Valstybinės kalbos įstatymas užtikrina valstybinės kalbos apsaugą, todėl neturtinė žala galėtų atsirasti valstybinei kalbai, o ne konkrečiam asmeniui. Dėl šios priežasties, skundžiami Inspekcijos veiksmai bei priimtas sprendimas negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, o taip pat sukelti teisinių pasėkmių.

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad išnagrinėjusi skundą nustatė, kad UAB „Omnitel“ su G. Č. bendravo valstybine kalba, todėl Valstybinės kalbos įstatymas nebuvo pažeistas. Iš skunde išdėstytų aplinkybių bei skundo nagrinėjimo metu nustatytų faktų matyti, kad UAB „Omnitel“ siųstoje SMS žinutėje buvo vartojama valstybinė kalba, tačiau su gramatinėmis klaidomis, todėl pagrįstai konstatavo, kad taikytinų administracinės atsakomybės ATPK 91⁴ straipsnio pažeidimo pagrindų nebuvo.

Atkreipia dėmesį, kad UAB ,,Omnitel“ pareiškėjui siųstas SMS pranešimas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu, todėl pranešimas negali būti vertinamas kaip elektroninis dokumentas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Omnitel“ su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 50-54) paaiškina, kad nė vienas iš ATPK 91¹-91⁷ straipsnių neužtraukia administracinės atsakomybės už vartojant valstybinę kalbą pasitaikančias gramatines klaidas. Sutinka su Inspekcijos 2015-05-22 rašte Nr. 10V-301 išdėstyta nuomone, kad UAB „Omnitel“ pareiškėjui 2015-03-09 siųstoje SMS žinutėje („Sveiki, uz ka nuskaiciuoti pinigai, galite pasitikrinti savitarnoje išklotinėje. Rodo paros senumo duomenis. Ezys“) valstybinė kalba buvo vartojama, bet su rašybos klaidomis, todėl nėra pagrindo bausti bendrovę už valstybinės kalbos nevartojimą. Teisės aktuose nesant reglamentavimo dėl atsakomybės už gramatines klaidas vartojant valstybinę kalbą ir tokių pažeidimų nagrinėjimo priskyrimo Inspekcijos kompetencijai, Inspekcija negali savo iniciatyva imtis įstatymo leidėjo funkcijų ir spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo už veiksmus, kurie pagal teisės aktus nėra laikomi administracinės teisės pažeidimais. Vartojant valstybinę kalbą pasitaikančios gramatinės klaidos nėra ATPK pažeidimas, todėl Inspekcija ir negalėjo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos.

Mano, kad Komisija pagrįstai įvertino pareiškėjo skundą ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas šioje byloje kelia galimai padaryto ATPK pažeidimo klausimą, kuris nėra priskirtinas nagrinėti Komisijai, o taip pat nėra viešojo administravimo srities dalis. ATPK bylos yra sprendžiamos, nagrinėjamos ir atitinkami sprendimai yra skundžiami ATPK nustatyta tvarka bendros kompetencijos teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjo nurodyta emocinė būsena laikytina natūralia žmogaus reakcija, kuri atsiranda tada, kai asmeniui nepavyksta pasiekti užsibrėžto tikslo. Ši natūrali reakcija pasižymi mažareikšmiškumu ir smulkmeniškumu, kas lemia tai, jog asmuo, išgyvenantis šią natūralią būseną, nepatiria rimtų dvasinių išgyvenimų, jo išgyvenimai yra neapčiuopiami, o dvasinė skriauda yra vienkartinio pobūdžio ar netgi momentinė, todėl tokia reakcija negali būti įvertinta pinigais kaip neturtinė žala. Faktinės bylos aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo patirti žmogiškieji išgyvenimai nebuvo tiesiogiai nulemti Inspekcijos veiksmų. Pareiškėjo emocinę būseną nulėmė asmeninės aplinkybės - susierzinimas, jog buvo priimtas jam asmeniškai nepalankus sprendimas. Pareiškėjo patirtos neigiamos emocijos nėra susijusios faktiniu ir teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su Inspekcijos veiksmais ar neveikimu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 str.). Pareiškėjo išgyvenimai nebuvo tiesioginiu Inspekcijos veikimo rezultatu, todėl Inspekcijai nekyla pareiga šią neturtinę žalą atlyginti. Ginčo atveju nėra nė vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - žalos, neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl pareiškėjui, remiantis CK 6.271 str. 1 d., žala iš Lietuvos valstybės biudžeto negali būti priteisiama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje keliamas ginčas dėl Komisijos 2015-07-13 sprendimo Nr. 3R-276 (AG-196/04-2015), kuriuo byla pagal pareiškėjo skundą nutraukta, kaip nepriskirtina Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo, dėl įpareigojimo Inspekcijai pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2015-03-30 ir 2015-05-08 skunduose nurodytas aplinkybes, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-03-30 prašymu (b. 1. 30) kreipėsi į Inspekciją, paaiškino, kad 2015-03-07 jis kreipėsi į UAB „Omnitel“ raštu dėl nuostolių (žalos) atlyginimo. Tą pačią dieną UAB „Omnitel“ parašė elektroninį laišką ir pažadėjo atsakyti jam trumpuoju pranešimu (SMS), kurį atsiųs į jo mobilųjį telefoną. Nurodė, kad UAB „Omnitel“ į jo mobilųjį telefoną 2015-03-09 atsiuntė atsakymą - pranešimą, parašytą išdarkyta kalba, nenaudojant lietuviškų raidžių. Taip pat pažymėjo, kad į tą patį telefoną UAB „Omnitel“ siunčia savo reklamą, kurios tekstas taisyklingas, todėl, jo manymu, bendrovė turi galimybę rašyti lietuviškai. Nurodė, kad susirašinėjo su bendrove oficialiai, todėl tikėjosi gauti bendrovės atsakymą taisyklinga lietuvių kalba. Siųsdama oficialų atsakymą, parašytą netaisyklinga kalba, bendrovė ne tik pademonstravo savo aroganciją ir parodė nepagarbą, bet ir pažeidė teisės aktus. Pareiškėjas prašė Inspekcijos pašalinti pažeidimus ir nubausti pažeidėjus.

Inspekcija 2015-04-03 raštu Nr. 10V-162 kreipėsi į UAB „Omnitel“ ir paprašė paaiškinti, kas atsakingas už tai, kad Inspekcijai skundą pateikęs pilietis iš bendrovės gavo trumpąją žinutę be lietuviškų raidžių (b. l. 29).

UAB „Omnitel“ 2015-04-10 raštu Nr. 1600-577 informavo Inspekciją, kad deda visas pastangas, kad siunčiamos trumposios žinutės klientus pasiektų su visais lietuviškais rašmenimis. Paaiškino, kad darbuotojas rankiniu būdu parašė bei išsiuntė klientui paaiškinimą į pateiktą klausimą. Pažymėjo, kad nuoširdžiai apgailestauja dėl šios situacijos. Nurodė, kad, kai tik sužinojo apie šį įvykį, nedelsiant ėmėsi veiksmų: įspėjo suklydusį darbuotoją, visiems klientų aptarnavimo specialistams dar kartą priminė pareigą siunčiamose trumposiose žinutėse naudoti lietuviškas raides (b. l. 27).

Inspekcija 2015-05-11 gavo pareiškėjo 2015-05-08 pareiškimą (b. l. 25-26), kuriame nurodė, kad susipažino su bendrovės 2015-04-10 raštu Nr. 1600-577 ir teikia papildomus paaiškinimus ir argumentus, nekeisdamas 2015-03-30 prašymo pagrindo. Nurodė, kad siųsdama jam atsakymą išdarkyta lietuvių kalba, bendrovė ne tik ignoravo Valstybinės kalbos įstatymo 4 str., bet ir padarė administracinį pažeidimą, nustatytą ATPK 91⁴ str., nes nevartojo valstybinės kalbos raštvedyboje ir susirašinėjant. Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su teiginiu, kad bendrovė nuoširdžiai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos. Bendrovė nepateikė informacijos tinkamai, kaip tą reglamentuoja teisės aktai, padaryto pažeidimo nepašalino ir jo neatsiprašė. Dėl neteisėtų bendrovės veiksmų patyrė nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, tačiau bendrovė padarytos žalos neatlygino. Pažymėjo, kad nuoširdus bendrovės apgailestavimas nėra pagrindas ją atleisti nuo atsakomybės. Vadovaudamasis ATPK 246⁷ str., paprašė Inspekcijos išnagrinėti administracinio pažeidimo bylą ir skirti baudą UAB „Omnitel“ vadovui.

Inspekcija 201-05-21 raštu Nr. 10V-297 kreipėsi į UAB „Omnitel“ ir pareikalavo užtikrinti, kad bendrovės klientams siunčiamose trumposiose žinutėse būtų vartojamos lietuviškos nosinės raidės ir raidės su diakritiniais ženklais. Priminė, kad už Inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą yra numatoma atsakomybė pagal ATPK 91² str. (b. l. 36).

Inspekcija 2015-05-22 raštu Nr. 10V-301 (b. 1. 35) informavo pareiškėją, kad išnagrinėjo jo 2015-05-08 skundą dėl kalbos klaidų 2015-03-09 UAB „Omnitel“ atsiųstoje trumpojoje žinutėje. Nurodė, kad Inspekcija kontroliuoja, kaip vykdomas Valstybinės kalbos įstatymo 7 str. nuostatos. Pažymėjo, kad ATPK 91¹ - 91⁷ str. nustatyta atsakomybė už įvairius valstybinės kalbos nevartojimo viešajame Lietuvos gyvenime atvejus. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Omnitel“ siųstoje SMS žinutėje buvo vartojama valstybinė kalba, bet su rašybos klaidomis, todėl pagal skunde nurodytas aplinkybes Inspekcijos pareigūnai negalėjo bausti UAB „Omnitel“ darbuotojų už valstybinės kalbos nevartojimą. Pažymėjo, kad reaguodama į pareiškėjo skundą, 2015-05-21 išsiuntė UAB „Omnitel“ nurodymą ateityje vadovautis Lietuvos teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir dokumentus rengti laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų.

Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos 2015-05-22 raštu Nr. 10V-301 ir pateikė skundą Komisijai, kuri 2015-07-13 sprendimu Nr. 3R-276 (AG-196/04-2015) bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijai (b. l. 45-49). Nurodė, kad ,,Komisija yra ikiteisminė administracinius ginčus viešojo administravimo srityje nagrinėjanti institucija (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų 1999-05-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 533, 2 p.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 28 str. nustato, kad Komisija nagrinėja skundus dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Taigi, Komisija atlieka tik viešojo administravimo srityje kylančių administracinių ginčų išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka. Komisijai teisės aktais nepriskirta kompetencija nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, tame tarpe, ir spręsti dėl atitinkamų bylų teisenos nepradėjimo, šiuo atveju, Inspekcijoje.“

Kaip nustatyta byloje, pareiškėjas nesutikdamas su Inspekcijos atsakymu į jo prašymus išnagrinėti bylą ir skirti baudą UAB ,,Omnitel“ vadovui už tai, kad bendrovė į jo mobilųjį telefoną atsiuntė pranešimą nenaudodama lietuviškų raidžių, pateikė skundą Komisijai ir prašė įpareigoti Inspekciją per 20 dienų išnagrinėti 2015-03-30 bei 2015-05-08 skunduose nurodytas aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 91⁴ str., nurodant Inspekcijai priimti įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisija bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė kaip nepriskirtiną Komisijai, nes jai teisės aktais nepriskirta kompetencija nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas.

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Komisiją kreipėsi dėl Inspekcijos rašto, kuriame nurodyta, kad UAB „Omnitel“ pareiškėjui siųstoje SMS žinutėje vartojo valstybinę kalbą, tačiau su rašybos klaidomis, todėl Inspekcijos pareigūnai negalėjo bausti bendrovės darbuotojų už nevalstybinės kalbos nevartojimą pagal ATPK.

Administracinę atsakomybę už įvairius valstybinės kalbos vartojimo Lietuvos viešajame gyvenime pažeidimus nustato ATPK 91¹ – 91⁷ str. Šio kodekso 246⁷ str. nustatyta, kad Inspekcija nagrinėja šio kodekso 91¹ - 91⁷ str. nurodytus administracinius teisės pažeidimus. Valstybinės kalbos inspekcijos vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę: 1) Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas ir jo pavaduotojas - įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ir kitiems asmenims nuo penkiasdešimt septynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų; 2) Valstybinės kalbos inspekcijos inspektoriai - įspėjimą arba baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, pareigūnams ir kitiems asmenims nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų; 3) apskričių, savivaldybių kalbos tvarkytojai - įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų.

Minėto nuostatos leidžia daryti išvadą, kad įstatymais Inspekcijai yra priskirta kompetencija nagrinėti administracinius pažeidimus valstybinės kalbos vartojimo srityje ir skirti nuobaudas. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo skundo turinį (argumentus) ir pareikštą reikalavimą, matyti, jog pareiškėjas kaip tik ir siekia atitinkamo Inspekcijos funkcijų administracinės atsakomybės taikymo srityje vykdymo.

Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – ir AGKĮ) 2 str. 2 d. nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija ikiteismine tvarka nagrinėja skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje. Tuo pačiu pagal AGKĮ 2 str. 3 d. Komisija, išskyrus ABTĮ arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. AGKĮ 9 str. 1 d. nustatyta, kad Komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal AGKĮ 9 str. 2 d. 2 p nuostatas, Komisija nesprendžia ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią tvarką. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisijos kompetencijai nepriskirta nagrinėti ginčų dėl atsisakymo pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, kurie nagrinėjami ATPK nustatyta tvarka (IV skyrius).

Pažymėtina tai, kad ginčų dėl administracinio teisės pažeidimo teisinių santykių nenagrinėja ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (ABTĮ 1 str. 1 d., 18 str. 1 d.). Taigi, jie nepatenka ir į Komisijos kompetencijos sritį.

Pagal Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau – Nuostatų) 18.2 p. komisijos pirmininkas, įvertinęs Nuostatų 16 p. nurodytus skundo (prašymo) priimtinumo klausimus, nusprendžia atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti. Tuo atveju, jeigu skundo nagrinėjimo metu nustatoma, kad skundas nepriskirtas komisijos kompetencijai, pagal Nuostatų 44.5 p. Komisija priima sprendimą bylą nutraukti.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003-12-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja ATPK normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-12-21 nutartyje (administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis ATPK įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne ABTĮ nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.

Administracinę atsakomybę už įvairius valstybinės kalbos vartojimo Lietuvos viešajame gyvenime pažeidimus nustato ATPK 91¹ – 91⁷ str. Šio kodekso 246⁷ str. nustatyta, kad Inspekcija nagrinėja šio kodekso 91¹ - 91⁷ str. nurodytus administracinius teisės pažeidimus.

Pagal ATPK 23, 23¹ ir 23² skirsnius, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisminę kontrolę atlieka bendrosios kompetencijos teismai.

Iš išdėstyto teisinio reguliavimo matyti, kad nei Komisijai, nei administraciniams teismams nėra suteikti įgaliojimai tikrinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje priimamų procesinių sprendimų teisėtumą.

Teismas, išanalizavęs teisės aktų nuostatas ir įvertinęs rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjo ginčas nepriskirtinas jos kompetencijai, pagrįstai nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Inspekciją per 20 dienų išnagrinėti 2015-03-30 bei 2015-05-08 skunduose nurodytas aplinkybes dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 91⁴ nurodant Inspekcijai priimti įstatymų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 str. 3 d. laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 str. prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Inspekcijos 2015-05-22 rašto Nr. 10V-301 (b. l. 35), kuris buvo surašytas, išnagrinėjus pareiškėjo prašymus ir nurodyta, kad UAB „Omnitel“ pareiškėjui siųstoje SMS žinutėje vartojo valstybinę kalbą, tačiau su rašybos klaidomis, todėl Inspekcijos pareigūnai negalėjo bausti bendrovės darbuotojų už nevalstybinės kalbos nevartojimą pagal ATPK.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog paminėto Inspekcijos rašto turinys tiesiogiai įtakojo asmens žalos atsiradimui (pareiškėjas įrodymais nekonkretizavo žalos atsiradimo aplinkybių, dydžio bei priežastinio ryšio).

Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turi būti patvirtinti tiesioginiais ir objektyviais įrodymais. Pareiškėjo skundo teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvūs, nesusieti su juo pačiu, nenurodyta, kokios jo teisės buvo pažeistos, kokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus jis patyrė, todėl tokie abstraktūs ir neįrodyti argumentai nelaikytini pareiškėjui neturtinę žalą galėjusiomis sukelti aplinkybėmis.

Inspekcija nepažeidė pareiškėjo teisių nagrinėjant pareiškėjo prašymus ir į juos atsakant. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistos Elektroninių dokumentų valdymo taisyklių nuostatos, atmestinas, nes UAB ,,Omnitel“ pareiškėjui siųstas SMS pranešimas nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu ir pranešimas negali būti vertinamas kaip elektroninis dokumentas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasJūratė Gaidytė-LavrinovičRūta Miliuvienė