Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-491-992/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1-491-992/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
B. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-491-992/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29227-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.1.; 1.2.22.9.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, A. B.,dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei,kaltinamajam B. T., jo gynėjai advokatei J. R. – Gvozdovičienei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. T. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: jis, 2018 m. birželio 2 d., užsisakęs interneto svetainėje www.balistas.com, įgijo šaunamąjį ginklą - 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Ekol Firat Compact“ Nr. EFCi 3 -18030119, kuris yra skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, priskirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, bei pramoninės gamybos 9 mm kalibro 10 vienetų dujinių šovinių ir 7 vienetus garsinius šovinius, skirtus šaudyti iš 9 mm kalibro dujinių pistoletų, kuriuos neturėdamas leidimo laikė savo bute adresu (duomenys neskelbtini), ir nešiojo iki 2018 m. birželio 19 d., apie 18.10 val., kai adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai, apžiūros metu, pas jį rado ir paėmė minėtus šaunamąjį ginklą su šaudmenimis. Šiais veiksmais B. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.

B. T. neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: jis, 2017 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo pramoninės gamybos, lenktinį, kovinį, „itališko stileto“ tipo peilį, turintį automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm ir kuri per vidurį yra siauresnė kaip 14 procentų jos ilgio), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 bei 2013 m. kovo 5 d., posėdžio protokolo Nr. 15 išrašais, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai nešiojo iki 2018 m. birželio 19 d., apie 18.10 val., kai adresu (duomenys neskelbtini) , policijos pareigūnai, apžiūros metu, pas jį rado ir paėmė minėtą nešaunamąjį ginklą. Šiais veiksmais B. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis B. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad nežinojo, jog nekoviniams bei dujiniams ginklams reikia specialaus leidimo. Ne kartą buvo užpultas, iš arti yra matęs kito žmogaus užpuolimą, todėl ginklą turėjo įgijęs savigynos tikslams. Ginklą įgijo internete pamatęs skelbimą, kad šiuo ginklu galima šaudyti tik garsiniais ir pipiriniais šoviniais. Pagalvojęs, jog tai yra efektyvi savigynos priemonė, alternatyva dujų balionėliui, šį ginklą įsigijo. Kadangi ginklą buvo paprasta įgyti, apie jokį leidimą net nesusimąstė. Ginklas jam buvo atsiųstas paštu. Pistoleto jis niekada nebandė ir juo niekada nešaudė. 2018 m. birželio 19 d., apie 18.00 val., sėdėjo kavinėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, atėję pareigūnai pasakė, jog yra gautas pranešimas, kad jis (B. T.) su savimi turi ginklą. Jis to neneigė, pripažino, jog su savimi turi dujinį pistoletą, pareigūnai jį apieškoję ginklą rado. Peilį rado nusipirktame automobilyje, daiktadėžėje, nežinojo, kad peiliai yra klasifikuojami ir ne visi leidžiami. Policininkai peilį rado jo švarko vidinėje kišenėje.

Kadangi kaltinamasis B. T. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padaryta veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje yra baudžiamasis nusižengimas, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė ir gynėja neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo B. T. kaltė taip pat patvirtinama baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje liudytoja A. T. parodė, kad su sūnumi jos santykiai yra labai šilti, atviri. Sūnus savarankiškas, darbštus, atsakingas. Nuo mažens sūnus pasisakydavo apie įvairias iškilusias problemas, todėl ir jam suaugus apie viską kalba, apie šį įvykį ji sužinojo iš paties B. Šią tema daug kartų kalbėjo, viską aptarė. B. priėmė jos kritinius pastebėjimus, pripažino pasielgęs neteisingai. Jos manymu, sūnus suprato pasielgęs neapgalvotai. Įsitikinusi, kad gali daryti teigiamą įtaką B. T., prašo jį perduoti jos žinion pagal laidavimą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Š. V. parodė, kad 2018 m. birželio 19 d., patruliuojant nustatytu maršrutu, apie 17.55 val., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad į kepyklėlę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, užėjo apie 20 metų amžiaus vyras, tamsiai apsirengęs, kuris su savimi turi ginklą. Atvykę rado B. T., kuris pasakė, kad turi dujinį pistoletą, užkištą už diržo. B. T. nurodytoje vietoje, už diržo nugaroje, rastas pistoletas "Ekol Firat Compact" Nr. EFC13-18030119 su dėtuve pistoleto rankenoje, kurioje buvo 9 šoviniai, švarko kišenėje buvo rasta antra dėtuvė su 8 šoviniais, taip pat buvo rastas automatiškai atsilenkiantis peilis. Apžiūrėjus B. T. automobilį, v/n (duomenys neskelbtini) su kuriuo jis buvo atvažiavęs, automobilyje draudžiamų daiktų rasta nebuvo. B. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (b.l. 9).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes policijos pareigūnas Š. V. nurodė ir 2018 m. birželio 19 d. pateiktame tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens (b.l. 6).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2018 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(31598)-IS1-4641 konstatuota, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent - pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas "EKOL Firat Compact" Nr. EFCi 3-18030119, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis dujinis pistoletas priskiriama C kategorijos ginklams. Tirti pateikti 17 vnt. šovinių yra šaudmenys, o būtent - pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro dujiniai ( 10 vnt.) ir garsiniai ( 7 vnt.) šoviniai, skirti šaudyto iš 9 mm kalibro dujinių pistoletų. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto (b.l. 15-16).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2018 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje Nr. 140 – (3173)IS1-3785 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos, lenktinis, kovinis, "itališko stileto" tipo peilis, turintis automatiškai atsilenkiančią bei užsifiksuojančią geležtę. Šis peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm ir kuri per vidurį yra siauresnė kaip 14 procentų jos ilgio), dėl ko, vadovaujantis minėtu įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 bei 2013-03-05 posėdžio protokolo Nr. 15 išrašais, priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (b.l. 20-21).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad B. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016). Šios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, ir nori taip veikti. Byloje nustatyta, kad B. T. įgijo, laikė ir su savimi nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Pas B. T. rastas šaunamasis ginklas: pistoletas „Ekol firat Compact“ Nr. EFC13-18030119 ir šoviniai, kaip minėta, buvo pateikti tirti. Specialisto išvadoje konstatuota, kad pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent - pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas "EKOL Firat Compact" Nr. EFCi 3-18030119, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, priskiriamas C kategorijos ginklams. Tirti pateiktų 17 vnt. šovinių yra šaudmenys, pramoniniu būdu pagaminti 9 mm kalibro dujiniai (10 vnt.) ir garsiniai (7 vnt.) šoviniai, skirti šaudyto iš 9 mm kalibro dujinių pistoletų. Šoviniai tinkami šaudyti ir tinkami šaudyti iš tirti pateikto pistoleto. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas, civilinėje apyvartoje draudžiami dujiniai ginklai su nuodingosiomis medžiagomis, šaunamųjų ginklų šaudmenys su nuodingosiomis medžiagomis. To paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys gali įsigyti šaudmenis ginklams, kuriuos jie turi teisę turėti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Š. V. teigimu, pagal pranešimą nuvykus į Vilniaus gatvėje esančią kepyklėlę, ir ten buvusio vyro paklausus ar šis turi draudžiamų daiktų, vyriškis prisipažino, kad turi dujinį pistoletą, kuris užkištas už diržo, kuriam nešioti bei turėti leidimo neturi. B. T. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginklą įsigijo savigynai ir nešiojosi su savimi užtaisytą garsiniais ir pipiriniais šoviniais, manydamas, kad esant būtinybei galės apsiginti nuo užpuolikų. Nesidomėjo, ar norint turėti įgytą ginklą reikia leidimo. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas patvirtina B. T. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje

BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Neribotas nešaunamųjų ginklų nešiojimasis kelia pavojų, kad ginklai gali būti neatsakingai naudojami įvairiose konfliktinėse situacijose, taip sukeliant grėsmę visuomenės saugumui, o ginklo panaudojimo atveju kyla padidinta rizika padaryti žalą žmogaus gyvybei ar sveikatai. Nešaunamojo ginklo, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus ir dujinius ginklus, nešiojimas yra uždraustas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 str. 2 p. 2 p.p.). Specialisto išvadoje konstatuota, kad B. T. su savimi turėtas ir laikytas peilis atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus (turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm ir kuri per vidurį yra siauresnė kaip 14 procentų jos ilgio), ir jis priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiesiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams. B. T. peilį nešiojo su savimi, vidinėje švarko kišenėje. Kaltinamojo teigimu, peilį jis rado įsigytame automobilyje, dėtuvėje. Norėjo peilį palikti namuose, įsidėjo jį į švarko kišenę ir pamiršo, nešiojosi su savimi. B. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo B. T. gynėja pateikė teismui kaltinamojo motinos A. T. prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį motinos A. T. atsakomybėn. Prokurorė tokiam prašymui neprieštaravo.

Laiduotoja prašanti būti pripažinta kaltinamojo motina A. T. paaiškino, kad su sūnumi ji artimai bendrauja, apie šį įvykį taip pat daug diskutavo. Sūnus nesuprato, kad toks neapgalvotas veiksmas gali stipriai apriboti jo darbinį gyvenimą. Savo sūnų gerai pažįsta, žino jo planus, užmojus, žino, kad jis daug mokosi, dirba, yra kruopštus, sūnus nuo vaikystės buvo tvirtas, savo nuomonę turintis asmuo.

Kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse taip pat yra pasisakęs, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, jei padaryta nusikalstama veika yra tęstinė, kad BK esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ gramatinis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, taip pat tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2005, 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-145-895/2018). Teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą.

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje egzistuoja sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti B. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. B. T. baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, pripažintina, kad jis padarė nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių nusikalstamų veikų kategorijai, kita - baudžiamasis nusižengimas.

B. T. duodamas parodymus teisme visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl tokių savo veiksmų. Savo veiksmais B. T. jokio pavojaus kitų žmonių sveikatai ar turtui nesukėlė, žala padaryta nebuvo. Tiriant B. T. asmenybę, nustatyta, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, nėra duomenų, kad būtų gydytas psichikos sveikatos centruose. B. T. yra jauno amžiaus, dirbantis, nevedęs. Kaltinamojo B. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę ir gailisi.

Laiduotoja prašanti būti paskirta kaltinamojo motina A. T. su sūnumi palaiko glaudžius ryšius, daug bendrauja. Šiuo metu ji dirba UAB (duomenys neskelbtini). Darbe ji charakterizuojama teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka, tačiau padarytas nusižengimas nėra itin pavojingas ir sukėlęs rimtas pasekmes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. T. nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui – savo sūnui B. T. – gali daryti teigiamą įtaką , todėl pripažintina kaip verta teismo pasitikėjimo.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose. Nusprendus šioje baudžiamojoje byloje taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, B. T. nepatiria iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų, t.y. jam nėra skiriama bausmė, jis neturės teistumo. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad B. T. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama, skiriamas jos dydis nėra neproporcingas, priešingai, jauno amžiaus kaltinamajam turės teigiamą poveikį ir paskatins jį apsvarstyti savo elgesį.

Ikiteisminio tyrimo metu B. T. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Daiktiniai įrodymai – pistoletas EKOL Firat Compavt 9 mmPA Nr. EFCi3-18030119 bei peilis (b.l. 41-42), vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 70-71 straipsniais, Baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, vieneriems metams perduodant jį motinos A. T. atsakomybei.

B. T. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.

B. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įmokėti 15 MGL, kas sudaro 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

B. T. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – pistoletą EKOL Firat Compavt 9 mmPA Nr. EFCi3-18030119 bei peilį, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Išaiškinti B. T., kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos žinioje esančią Luminor banko AS sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo pavedime būtina nurodyti mokėtojo vardą, pavardę ir asmens kodą, jei moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį įmokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti B. T., kad jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. T., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė