Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties atsisakyti priimti ieškinį byloje Nr. e2-4636-803/2017, paduotą ieškovės V. F. atsakovams L. G. ir V. B. (V. B.) dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. F. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama priteisti neturtinės žalos – 600 000 Eur, patirtos dėl to, kad teisėjai L. G. (ieškinyje neteisingai nurodyta teisėjos pavardė laikytina rašymo apsirikimu) ir V. B. meluoja apie savo pajamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl to, kad byla teisminga ne apygardos, o apylinkės teismui, nes ginčas keliamas dėl neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 27 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė V. F. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neteisėtai nustatė, kad ieškinyje prašė dėl patirto melo priteisti 600 000 Eur neturtinės žalos, nes pamiršo paminėti, jog ieškovė dar patyrė šoką ir gėdą dėl to, kad Lietuvoje teisėjai, kurie per mėnesį uždirba apie 2 000 Eur, deklaruoja 700 000 Eur turtą, t. y. turtą sudaro 29 metų atlyginimas. Ieškovė, palyginusi teisėjų gaunamas pajamas su turto deklaracijomis, ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja L. G. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas V. B. yra pateikę tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pajamas, ir tai pagrindė jų pačių viešai paskelbtomis turto deklaracijomis. Baudžiamojo kodekso 232 straipsnis, reglamentuojantis nepagarbą teismui, netaikytinas, nes ji (ieškovė) gerbia teismą ir įstatymus, tačiau neturi gerbti asmens, kuris, pats dirbdamas teisme, jo negerbia. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) turėtų būti informuota apie nederamas teisėjų pajamų deklaracijas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų numatytos tvarkos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertina, ar ieškinys reiškiamas tam teismui. CPK 26 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Įvertinęs ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pareikštas ieškinys neteismingas apygardos teismui, todėl Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nepriėmė jo nagrinėti. CPK 26 straipsnyje nustatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose CPK 27 straipsnis apibrėžia civilines bylas, teismingas apygardos teismams, o CPK 28 straipsnis – bylas, teismingas Vilniaus apygardos teismui. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė siekia Vilniaus apygardos teisme inicijuoti bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokio pobūdžio byla pirmąja instancija nagrinėtina apylinkės teisme, o ne apygardos teisme, į kurį kreipėsi ieškovė. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas, kad teisėjai L. G. ir V. B. pagal Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalį paneigtų paskleistus duomenis, taip pat nepatenka į apygardos teismui teismingų reikalavimų kategoriją. Ieškovė, siekdama apginti galbūt pažeistas savo teises ar įstatymų saugomus interesus, turėtų kreiptis į apylinkės teismą, paduodama CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo esme, nes ieškinio priėmimo stadijoje ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Be to, šie argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios svarbios sprendžiant ieškinio priėmimo, įskaitant ir bylos teismingumą, klausimą. Atskirajame skunde ieškovė nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. atskirąja nutartimi informuoti Generalinę prokuratūrą apie ieškovės tikėtina padarytą nusikalstamą veiką, tačiau tokio pobūdžio teismo nutartis nėra skundžiama apeliacine tvarka, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. atskiroji nutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako. Netenkintinas ieškovės prašymas informuoti Generalinę prokuratūrą apie nederamas teisėjų pajamų deklaracijas, nes apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė CPK 332 ir 299 straipsniuose nustatytų pagrindų atskirajai nutarčiai priimti.Iš to, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.