Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-239-291/2016 pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilimio kodekso (toliau - CK) 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausiai tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui. CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų, ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ 3 d.).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecija, apie paramos būtinumą sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.) bei poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams), bei tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 str.). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas R. P. yra atsakovo D. P. sūnus, mokosi Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje (12, 14 b. l.). Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2015-07-01 pažymėjimas patvirtina, kad ieškovas R. P. yra pažangus mokinys, metinis mokomųjų dalykų vidurkis – 7,56 (24 b. l.). Mokinio, besimokančio gimnazijoje, teisinio statuso specifiškumas lemia, kad gimnazijos mokinys, nors ir yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui namuose, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą. Iš pateikto pamokų tvarkaraščio matyti, kad kiekvieną dieną yra suplanuota po 6–7 pamokas, todėl darytina išvada, kad ieškovas dėl didelio užimtumo neturi galimybių dirbti (75 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo vardu neturi jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (4, 15 b. l.).

11. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, trečiasis asmuo D. P., šiuo metu išlaikanti sūnų R., dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „E“, darbdavys įsipareigojo jai mokėti ne mažiau kaip LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą ir galimą individualų priedą pagal darbo rezultatus. D. P. nuosavybės teise turi butą adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, bei transporto priemonę VW Passat (15, 19–20 b. l.).

12. Atsakovas nurodo, kad jis faktinėje santuokoje gyvena su S. R., joje augina du nepilnamečius vaikus: dukrą L. E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir sūnų P. V. P., gimusį (duomenys neskelbtini) , kuriuos atsakovas taip pat turi išlaikyti. Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamas turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 7762 Eur (41 b. l.). Atsakovo D. P. vardu registruotos dvi transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (42 b. l.). 2013-05-23 vartojimo kredito sutartimi D. P. suteiktas 15 000 Lt vartojimo kreditas, kredito paskirtis – gyvenamojo namo remontui, galutinis kredito grąžinimo terminas 2018-05-22 (78–83 b. l.). Iš 2004-09-21 Kredito sutarties Nr. 0660418060549-12 matyti, kad AB SEB bankas (buvęs AB Vilniaus bankas) suteikė S. R. 190 000 Lt paskolą būsto (duomenys neskelbtini) pirkimui (46–53 b. l.). Pagal šią sutartį per mėnesį vidutiniškai grąžinama kredito dalis sudaro 164,45 Eur, kredito grąžinimo data – 2038-09-20 (51-62 b. l.). 2004-09-21 Laidavimo sutartimi D. P., užtikrindamas 2004-09-21 Kredito sutarties sąlygų įvykdymą, įsipareigojo bankui kartu su pagrindiniu skolininku, t. y. S. R., solidariai atsakyti – sumokėti bankui, negrąžintą pinigų sumą ar jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius, baudas ir kitus mokėjimus, numatytus kredito sutartyje (54 b. l.). Nors kredito sutartis būsto įsigijimui sudaryta S. R. vardu, tačiau, kaip nurodo atsakovas, jis taip pat prisideda prie kredito grąžinimo. Iš Kredito sutarties ir Vartojimo kredito sutarties mokėjimo tvarkaraščių matyti, kad pagal aukščiau nurodytas kreditavimo sutartis negrąžinta kredito dalis 2016 m. balandžio 22 dienai sudaro 33877,70 Eur (56, 60, 84 b. l.). Atsakovas D. P. dirba ir vidutiniškai per mėnesį jo darbo užmokestis sudaro 683,85 Eur neatskaičius mokesčių (13 b. l.). Iš D. P. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad kiekvieną mėnesį atsakovui yra pervedama po 166,31 Eur VSDFV išmokų, o 2015-10-29 pervesta 302,59 Eur VSDFV išmokų (38–39 b. l.). Pažymėtina, kad atsakovo šeima turi du nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)) bei dvi transporto priemones. 2004-09-21 Kredito sutartyje nurodyta, kad prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės yra bankui įkeičiamas perkamas būstas adresu (duomenys neskelbtini), ir butas adresu (duomenys neskelbtini) (52 b. l.). Kredito sutarties bendrosios dalies 4.5 punktas numato, kad kredito gavėjas įsipareigoja sutarties galiojimo laikotarpiu be banko (ir kreditų draudimo bendrovės – jei kreditas apdraudžiamas) sutikimo neišnuomoti, neparduoti, kitaip neperleisti nekilnojamojo turto arba kitu būdu nesuvaržyti naudojimosi turtu teisės (48 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini), būtų parduotas, todėl galimai atsakovo šeima disponuoja ir šiuo nekilnojamuoju turtu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis nėra bloga ir sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovui reikalinga materialinė parama, o atsakovas turi galimybių ir gali teikti paramą savo pilnamečiam sūnui. Tai, kad išlaikymą ieškovui teikia tik jo motina, nėra pagrindas konstatuoti, kad tėvo išlaikymas vaikui nereikalingas ir jį nuo įstatyme įtvirtintos pareigos vykdymo galima atleisti. Šiuo metu ieškovą išlaiko tik jo mama, įrodymų, kad atsakovas teiktų sūnui išlaikymą, ar kaip nors kitaip jį remtų, byloje nepateikta.

13. Įvertinęs pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovo mamos, kurios mėnesio pajamos yra minimalios (10 b. l.). Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priteisus iš atsakovo ieškovui 100 Eur išlaikymą per mėnesį, atsakovo ir jo šeimos turtinė padėtis iš esmės nepablogės. Nesutiktina su atsakovo argumentu, kad jo šeima turi įsipareigojimų bankams, todėl negali teikti ieškovo prašomo dydžio paramos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kreditų grąžinimo terminas yra gana ilgas – 2018 ir 2038 metai, o mėnesinė kreditais grąžinama dalis nėra didelė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naudojimasis paskolomis leidžia spręsti, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera ir stabili, leidžianti prisiimti papildomų įsipareigojimų. Todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nepriteisus iš atsakovo paramos, ieškovo motinai būtų perkelta per didelė našta vienai prisidėti prie išlaidų, ieškovui siekiant įsigyti vidurinį išsilavinimą.

14. Apeliantas nurodo, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo 2015-09-01 iki kol R. P. mokysis Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, bet ne ilgiau kaip iki vidurinio mokslo baigimo pažymėjimo įteikimo.

15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakyme Nr. V-1262 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. Įsak-2391 „Dėl brandos egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo ir lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo 18 straipsnyje numatyta, kad organizuojamos dvi brandos egzaminų sesijos, pagrindinė sesija vykdoma kovo–birželio mėnesiais, pakartotinė – birželio–liepos mėnesiais. Vadovaujantis šia teisės norma, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas – išlaikymas ieškovui priteistinas iki 2016 m. liepos 15 d.

16. Apeliantas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 260,27 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti, nurodydamas, jog ieškovas su atsakovu nebendravo, nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo teikimo gera valia, nepasirašė rašytinės sutarties, todėl neturėtų būti priteisiamos 206,27 Eur bylinėjimosi išlaidos.

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą (CPK 99 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą už ieškovui suteiktas teisines paslaugas priteisti 260,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgus į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybei pagrįstai priteistos 260,27 Eur bylinėjimosi išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis). Civilinio proceso kodekso normos nenumato atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų tuo pagrindu, kad šalys tarpusavyje nebendradarbiavo ir gera valia nesprendė ieškinio reikalavimų.

19. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo momento tikslintinas, nurodant, kad išlaikymas priteisiamas iki kol R. P. mokysis Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. iki 2016-07-15.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 100,00 EUR (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-31 iki kol R. P. mokysis Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. iki 2016-07-15.