Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui M. P., trečiajam asmeniui D. P. dėl išlaikymo (materialinės paramos) pilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. (LR CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Iš šalių paaiškinimo, bylos dokumentų matyti, kad atsakovui M. P. ir trečiajam asmeniui D. P. gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. P. (12 b. l.). Santuoka tarp ieškovo tėvų buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (28 b. l.). R. P. (duomenys neskelbtini) sulaukė pilnametystės. Iš 2015-07-01 (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog R. P. mokosi šioje gimnazijoje ir gimnaziją planuoja baigti 2016-08-30 (14 b. l.). Ieškovas nurodė, jog dėl gimnazijos dieninės mokymosi formos galimybės dirbti neturi, todėl jam reikalinga abiejų tėvų parama iki jis mokysis gimnazijos dieniniame skyriuje. Šiuo metu ieškovą išlaiko tik motina D. P., kurios mėnesinės pajamos yra minimalios (10-11 b. l.) ir jų nepakanka elementariems jų abiejų poreikiams patenkinti. Kaip nurodė ieškovas, patikslinęs ieškinį, jo pragyvenimui, mokslo priemonėms, maistui, sveikatos priežiūrai, higienos priemonėms reikia apie 200 eurų per mėnesį. Atsakovas yra jauno amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini), kaip jis pats nurodė atsiliepime į ieškinį jo gaunamos pajamos nuo 2015-06-01 kas mėnesį vidutiniškai sudaro 680 eurų (34-36 b. l.), tai patvirtina ir išrašas iš M. P. banko sąskaitos AB „Swedbank“ (38-39 b. l.). 2007-11-05 Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo, patvirtinus taikos sutartį tarp M. P. ir D. P., buvo nustatytas 350 Lt (101,37 Eur) kas mėnesį mokamas išlaikymas iki R. P. pilnametystės (21 b. l.).

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, priteisimo sąlygų

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos. Siekiant tinkamai taikyti minėtą teisės normą, aktualu aptarti, kad po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, jog Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 3 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, kasacinis teismas formuoja vienodą pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką nurodydamas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad visame CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ XII skyriaus „Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos“ antrajame skirsnyje „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“ (ar kitose Civilinio kodekso normose) nėra aiškiai reglamentuojama, į ką turi atsižvelgti teismas, spręsdamas, ar priteisti tėvų išlaikymą paramos reikalingam pilnamečiam asmeniui, besimokančiam vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, taip pat iš kokių pajamų, kurias gauna tėvai (ar vienas iš jų), toks išlaikymas gali būti priteisiamas ir pan. Vis dėl to kasacinis teismas yra įvardijęs sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (LAT nutartis Nr. 3K-3-25/2008; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007; LAT nutartis Nr. 3K-3-248/2008; LAT nutartis Nr. 3K-7-204/2009). Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas (stipendiją, darbo užmokestį už nuolatinį ar sezoninį darbą, pašalpas ir pan.), konstatavęs aplinkybes, ar pilnametis vaikas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų jo mokymuisi atitinkamoje mokykloje, taip pat ir galimybę gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi vykdyti pareigą mokytis. Atsakovo galimybės teikti paramą ir priteistinos paramos dydžio klausimai yra fakto klausimai, kurių nagrinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva (CPK 353 str. 1 d.; LAT nutartis Nr. 3K-3-188/2007, LAT nutartis Nr. 3K-3-189/2007). Pagal bendrąjį įrodinėjimo naštos paskirstymo principą „įrodinėja tas, kas teigia“, todėl aplinkybes, kad priteistas išlaikymas iš esmės pablogins paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, darys jiems esminę žalą, negalės būti įvykdomas, ar kad pačiam tėvui (motinai) reikalingas išlaikymas, turi įrodyti asmuo, iš kurio prašoma priteisti paramą ir kuris ginasi, nurodydamas tokias aplinkybes (LAT nutartis Nr. 3K-3-11/2011). Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, teismas turi išsiaiškinti ar pilnametis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis. Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos dieninės mokymosi formos moksleivis, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentų (LAT 2009-05-25 nutartis).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje, tai yra dieninėje mokymosi formoje pagal vidurinio ugdymo programą, todėl galimybės pats pasirūpinti lėšomis savo paties išlaikymui negali, savarankiškų pajamų neturi, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje esančią medžiagą, pripažįsta, kad parama ieškovui yra reikalinga tiek pragyvenimui, tiek kad jis sėkmingai galėtų tęsti ir baigti mokslus. Motina paramą ieškovui teikia gera valia. Pilnamečiui vaikui paramą tėvai neturi teikti lygiomis dalimis, kadangi paramos dydis priklauso nuo tėvų finansinės padėties, todėl įvertinus atsakovo turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą ir gaunamas pajamas bei patiriamas išlaidas, įvertinus tai, kad su ieškovu kartu gyvenanti jo motina (tretysis asmuo) D. P. uždirba mažiau nei atsakovas, tačiau taip pat remia ieškovą, suteikia jam gyvenamą vietą, negalint iš esmės pabloginti atsakovo turtinės padėties, kad jis negalėtų tenkinti bent minimalių savo poreikių maistui, drabužiams ir gyvenamam būstui bei kitiems dviem nepilnamečiams vaikams išlaikyti, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju 100 Eur kasmėnesinė paramos suma yra pakankama ir įmanoma įvykdyti, todėl priteistina ieškovui iš atsakovo (CK 1.5 str., 3.192¹ str., CPK 185 str.).

Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 260,27 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d., 65 b. l.).

Iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 36 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą, ir 2,95 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, viso 38,95 Eur (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-267, 269-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 100,00 EUR (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-31 iki kol R. P. mokysis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje pagal vidurinio ugdymo programą, t. y. iki 2016-08-30.

Priteisti iš atsakovo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas: 260,27 eurų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 36 (trisdešimt šešis) eurus žyminio mokesčio valstybei bei 2,95 Eur (du eurus 95 ct) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.